– Atrodo, aikštelėje lėtai važiuoji, pasistatai mašiną. Bet čia lyg ir nutinka daug visokiausių avarijų, ar ne?

– Taip, tokia rizika išlieka tiek aikštelėse, tiek prie biurų pastatų, tiek prie prekybos centrų. Tokių eismo įvykių, kai vairuotojai patiria nelaimes stovėjimo aikštelėse, yra beveik 8 proc. Draudimo bendrovė „Gjensidige“ vien pernai išmokėjo už tokius įvykius daugiau nei 2 mln. eurų.

– O kiek tokių įvykių? Tūkstančiais skaičiuojama?

– Taip, vien „Gjensidige“ draudimo bendrovė registravo daugiau kaip tris tūkstančius tokių įvykių praeitais metais.

– Kokie dažniausiai tie įvykiai? Ar galu parkuodami apsibraižo, susiduria, veidrodėlius nusimuša?

– Dažniausiai tai yra smulkūs automobilio apgadinimai – nubraukti sparnai, pažeisti žibintai, nulenkti veidrodėliai, bamperiai apgadinti. Tačiau pasitaiko ir stambesnių žalų. Viena didžiausių praėjusiais metais, būtent įvykusių aikštelėje, kainavo 27 tūkst. eurų.

– Kas nutiko už tuos 27 tūkst.?

– Du vairuotojai susidūrė važiuodami atbulomis. Greičiai buvo gana dideli, tad ir žala buvo gana ženkli. Pažymėtina, kad yra trys problemos aikštelėse, kurios sąlygoja eismo įvykių kilimą. Tai nepasirinktas saugus greitis, vairuotojai manevruoja taip pat greitai, kaip ir gatvėje, kas ne visada yra protinga, nes gali kitas automobilis išvažiuoti priešais, gali pėsčiasis pasitaikyti. Tokiu atveju nebūna spėjama laiku sustabdyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O tuo atveju, kai sakote, už 27 tūkst. susidūrė du automobiliai važiuodami atbuli, ar žinote, koks jų greitis buvo? Nes turėjo pakankamai žalos padaryti už tiek pinigų.

– Taip, išties žalos buvo padaryta daug. Tiesiog automobiliai buvo gana nauji ir apgadintos dalys buvo brangios.

– Važiuojant atbulomis, turi praleisti visus kitus važiuojančius, ar ne?

– Taip, išties pastebėtina, kad važiuojant atbulomis yra vienas iš dažniausių atvejų, kai padaroma žala aikštelėse. Vairuotojai turėtų būti tikrai atsargūs, atkreipti dėmesį į tai, kad yra vadinamosios aklosios zonos, kai vairuotojas dar neturi galimybės matyti kliūties. Tai tokiu atveju pasirinktas mažesnis greitis padėtų išvengti rimtesnių bėdų. Taip pat šiais laikais daugelis automobilių turi elektronikos prietaisus, kurie padeda vairuotojams parkuotis, manevruoti, turi įmontuotas kameras. Tačiau irgi nereikėtų jomis aklai pasikliauti, kadangi gali pasitaikyti tokia situacija, kai dar nesimato kliūties kameros pateikiamame vaizde, vairuotojui atrodo, kad saugu, jis spusteli greičio pedalą ir tokiu atveju įvyksta nelaimė.

– Kur dažniausiai įvyksta tokios avarijos? Ar čia didžiųjų miestų problema?

– Dažniau pasitaiko didmiesčiuose, ties prekybos centrais. Kadangi piko metu, po darbo ten būna daugiau automobilių, didesnis eismas. Ir, natūralu, kad ne visada atsargiai manevruojant įvyksta tų smulkių eismo įvykių.

– Ką daryti ar tai prekybos centre, ar prie biurų, ar gyvenamųjų namų kvartale, jeigu susiduri ar įvažiuoji kažkur? Palikti raštelį, kviesti policiją, kaip elgtis?

– Visų pirma rekomenduotumėme įdėti šiek tiek pastangų surasti to nukentėjusio automobilio savininką. Jeigu tai įvyko prekybos centre, reikėtų kreiptis į informacijos centrą, kuris pasirūpins, kad apie tai būtų pranešta per garsiakalbį. Jeigu tai įvyko kieme, žinoma, šiek tiek sudėtingiau. Bet galbūt kaimynai galėtų pagelbėti ir tiesiog nurodyti automobilio savininką. Jei nepavyksta rasti savomis jėgomis, tai rekomenduotumėme išsikviesti policiją. Kadangi, priešingu atveju, išvažiavus iš eismo įvykio vietos, gali būti traktuojama kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos ir už tai gali būti skirta bauda.

– Kokia tada yra bauda, jeigu žmogus pagalvoja, ai, čia nieko nenutiko, gal įbrėžiau truputį, ir išvažiuoja?

– Įbrėžus truputėlį bauda gali siekti 1100 eurų, tačiau jei žala buvo didesnė, viršijo 750 eurų, bauda gali siekti ir 2 tūkst. eurų.

– Kokios yra vidutinės sumos? Na, sakėte, 27 tūkst. labai įspūdinga suma. O šiaip kokios būna?

– Šiaip žalos siekia vidutiniškai kelis šimtus eurų. Tačiau, kaip minėjau, jeigu automobiliai brangesni, jeigu greitis buvo pasirinktas didesnis – tokiu atveju gali būti ir keli tūkstančiai.

– Kaip to išvengti? Visą laiką lėtai važiuoti aikštelėse?

– Patarimų būtų keletas. Tai, visų pirmą, išties pasirinkti saugų greitį. Kitas patarimas būtų, ypač atbulomis manevruojant, daryti tai saugiai, neskubėti, dairytis. Ir trečiasis patarimas būtų vadovautis kelio ženklinimu aikštelėje. Jeigu tokio nėra, vadovautis dešinės rankos taisykle

Latvijoje įvykių – daugiau

„Gjensidige“ šiemet Lietuvoje užregistravo 225 automobilių susidūrimus su laukiniais gyvūnais.

Dar daugiau – 277 – tokių atvejų užfiksuota kaimyninėje Latvijoje. Lietuvos ir Latvijos klientų nuostoliams atlyginti jau išmokėta 800 tūkst. eurų.

„Pastarąjį mėnesį, deja, dažniau fiksuojame draudžiamuosius įvykius, kai transporto priemonės, o kartais ir žmonės kelyje nukenčia nuo tokių incidentų“, – sakė „Gjensidige“ žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Dažniausiai eismo nelaimės įvyksta, kai į kelią išbėga stirnos, o pačios skaudžiausios avarijos – susidūrimai su briedžiais: smūgis į šį gyvūną prilygsta susidūrimui su sunkiasvore transporto priemone.

„Šiemet mūsų šalyje didžiausia išmokėta žala po susidūrimo su laukiniu gyvūnu – daugiau nei 15 tūkst. eurų“, – teigė V.Katilienė.

Policija? Būtinai!

Pasak draudikės, susidūrimas su laukiniu žvėrimi priskiriamas eismo įvykiui ir jam yra taikomos mūsų šalyje galiojančios Kelių eismo taisyklės.

Pagal jų nuostatas, policiją privaloma kviesti, kai nesutariama, kas yra įvykio kaltininkas, taip pat, kai yra sužalotų ar žuvusių asmenų arba eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusio turto savininko.

V.Katilienės teigimu, būtent pastarajam atvejui priskiriamas transporto priemonės susidūrimas su gyvūnu.

„Laukiniai žvėrys dažniausiai priklauso valstybei, todėl apie eismo įvykį reikia informuoti policiją. Jei gyvūnai priklauso konkrečiam asmeniui, tuomet reikėtų pranešti nukentėjusiajam, o jei nukentėjęs asmuo nežinomas, tuomet kreiptis į policiją. Visada pilietiškas turi būti ir įvykio liudininkas, kuris, pastebėjęs partrenktą kelyje gyvūną, praneša pareigūnams“, – tvirtino V.Karalienė.

Visada pilietiškas turi būti ir įvykio liudininkas – pastebėjus partrenktą kelyje gyvūną reikia pranešti policijai.

Stabdžių netausoti

V.Katilienė vairuotojams rekomenduoja atsižvelgti į tai, kad gyvūnai, ypač jauni, negeba adekvačiai reaguoti į galimą transporto priemonės grėsmę.

„Pastebėjus šalikelėje stovintį gyvūną, būtina sumažinti greitį ar visai sustoti, kad stirna ar šernas galėtų pasitraukti, kol automobilis dar prie jo nepriartėjo. Sumažės tikimybė, kad jis staiga iššoks priešais automobilį“, – patarė draudikė.

Kelyje netikėtai pasirodžius laukiniam gyvūnui, anot V.Katilienės, reikėtų stipriai stabdyti, nebijoti spausti pedalą visa jėga.

„Stabdžių antiblokavimo, stabilumo kontrolės ir kitos sistemos tokiais atvejais padeda automobilį išlaikyti kelyje ir efektyviai sustabdyti. Jei matote, kad susidūrimo išvengti nepavyks, galite bandyti apvažiuoti kliūtį, tačiau prieš tai būtina įvertinti, ar manevras nesukels skaudesnių padarinių. Be to, visa įranga veiks tunkamai tik tuomet, kai automobilio padangos, važiuoklė ir stabdžių sistema bus tvarkingos. Taip pat ypač svarbu, kad automobilio žibintai būtų gerai sureguliuoti, o priekiniai priešrūkiniai labiau apšviečia kelkraščius“, – akcentavo V.Katilienė.

"Tiek suaugusiesiems, tiek vaikams visavertis poilsis yra metas, kai kūnas ir protas atsipalaiduoja, nuslūgsta susikaupusi įtampa ir kasdienis stresas. Mažesniems vaikams įtampą geriau padeda įveikti fizinė veikla. Judėdami, bėgiodami vaikai atsipalaiduoja ir taip visavertiškai pailsi. Tačiau po aktyvaus poilsio vaikui reikalingos ir ramybės akimirkos, kad jis galėtų pabūti su savimi – piešti, žaisti ar kitaip leisti laiką vienumoje. Tėvams verta pasistengti vaiko poilsio režimą pritaikyti pagal jo asmenybę: jei vaikas tylesnis ir ramesnis, jam reikėtų parinkti ramesnę, individualesnę veiklą, o jei jis energingas ir mėgsta išdaigas – reikia numatyti kuo daugiau laiko aktyviai veiklai gamtoje su bendraamžiais", – pasakoja psichologė Inga Būdvytytė.

Režimas reikalingas

Kaip ir mokykloje, psichologė namuose rekomenduoja nustatyti dienos režimą. "Vasaros dienotvarkė gali būti ir ne tokia griežta, tačiau jei vaikas laikysis konkretaus plano, jam rudenį bus lengviau grįžti prie mokyklos grafiko. Veiksminga būtų kalendoriuje pažymėti artimiausios savaitės planus. Tai gali būti bendri šeimos planai, pavyzdžiui, išvykos į gamtą ar fizinė veikla, arba nedidelės kūrybinės užduotys, kurias vaikas turėtų per dieną atlikti. Taip vaiko kasdienybė bus labiau struktūrizuota", – pabrėžia specialistė.

Draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai dažnai būna darbe, o vaikai daugiau laiko praleidžia vieni, į kalendorių, reikėtų įtraukti svarbių pastabų apie saugumą. "Pavyzdžiui, nurodyti, kad vaikas, važiuodamas dviračiu, nepamirštų šalmo ir pan. Vyresnius vaikus galima paraginti kurti vasaros dienoraštį, kuriame jie aprašytų, kaip praleido dieną, taip pat savo planus ir užsiėmimus, kurių norėtų imtis artimiausią savaitę. Pasižymės, kaip saugiai maudysis vandens telkinyje, ar laikantis Kelių eismo taisyklių važinės paspirtuku su draugais", – kalba V.Katilienė.

Vasaros dienotvarkė gali būti ir ne tokia griežta, tačiau jei vaikas laikysis konkretaus plano, jam rudenį bus lengviau grįžti prie mokyklos grafiko.

Pasak jos, praktika rodo, kad per moksleivių atostogas dažnai ne tik vyresni, bet ir nedideli vaikai paliekami vieni kambaryje ar kieme. "Kartais net ir visai dienai. Rezultatas – didesnės ar mažesnės traumos, ašaros, kelionė į ligoninę, gydymo išlaidos, psichologiniai padariniai. Vaikas žaidė lauke ir susilaužė pirštą, kitas – šokinėdamas ant batuto kryptelėjo koją, pasitempė čiurnos raiščius ir susitrenkė galvą", – vardijo nelaimingų atsitikimų atvejus V.Katilienė.

Pagal vaiko charakterį

Kadangi pastaraisiais mokslo metais moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu, todėl, pasak psichologės, vasarą vaikus reikia paskatinti atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių ir užsiimti kita veikla, daugiau būti gamtoje. "Vasarą vaikus galima užrašyti į įvairias sporto, poilsio ir temines stovyklas ar dienos būrelius. Dalyvaudami bendroje veikloje vaikai ne tik lavina bendravimo įgūdžius, bet ir įgyja naujų žinių bei gabumų", – sako specialistė.

Ji pažymi, kad ir stovyklų užsiėmimai turi būti pritaikyti pagal vaiko asmenybę. "Jei vaikas labiau linkęs į kūrybą, jam tiktų meno ar keramikos užsiėmimai, tačiau jei vaikas itin energingas, galbūt verta pagalvoti apie kokį nors konkretų sporto būrelį", – teigia I.Būdvytytė.

Jos teigimu, vaikui itin svarbus ir su tėvais praleidžiamas laikas. "Geriausia vasaros veikla yra bendri šeimos pasivaikščiojimai, pasivažinėjimas dviračiais ir kiti aktyvaus poilsio užsiėmimai. Tai ne tik padeda stiprinti šeimos ryšius, bet ir paruošia vaiką kasdienėms situacijoms. Pavyzdžiui, pasivažinėjimas dviračiais gali būti ne tik puikus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir mokymosi procesas, kurio metu vaikui paaiškinami Kelių eismo taisyklių pagrindai", – sako specialistė.

Pasak I.Būdvytytės, paauglystė yra puikus metas imti intensyviai ugdyti vaiko savarankiškumą ir pradėti kalbėti apie pirmojo darbo galimybes. "Taip jaunuolis galės ne tik įsitraukti į visuomenės veiklą, patirti, ką reiškia savo darbu kurti vertę, bet ir praktiškai susipažinti su pinigų tema – kaip juos uždirbti ir kaip su jais elgtis. Galima paskatinti paauglius savanoriauti, taip jie galės suprasti, koks svarbus gali būti jų indėlis į visuomenę, mokysis padėti kitiems", – tvirtina psichologė.

Įgūdžių atnaujinimas

Nors atostogos yra poilsio metas, specialistė rekomenduoja skirti laiko ir mokymuisi. Psichologė įspėja, kad per tris mėnesius vaikas gali užmiršti mokymosi procesą ir įgytus įgūdžius. Todėl jei pirmas atostogų mėnuo praleidžiamas pramogaujant ir ilsintis, artėjant vidurvasariui tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų įgūdžių atnaujinimo veikloms, kad vaikai prisimintų įgytus įgūdžius dar iki mokslo metų pradžios. "Tai itin aktualu pradinių klasių moksleiviams, kurie dar tik pradeda lavinti skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius. Tėvams rekomenduočiau sudaryti knygų, kurias vaikas norėtų skaityti su šeima, sąrašą, kad rugsėjį nekiltų skaitymo sunkumų. Šias knygas galite skaityti kartu arba kiekvienas sau, o vėliau aptarti jų turinį. Matematikos žinias gali padėti prisiminti tam tikri stalo žaidimai", – pataria I.Būdvytytė.

Pasak jos, svarbu nepamiršti, kad poilsis ne mažiau svarbus nei darbas, nes jis padeda išvengti nuovargio ir motyvacijos praradimo. "Nors vaikams labiau nei suaugusiesiems reikia aiškios dienotvarkės ir planuoti laiką, vis dėlto turi būti skiriama laiko ir nerūpestingam nuobodžiavimui", – pabrėžia specialistė.