Parlamentarė siūlo darbo užmokestį didinti skiriant 300 mln. eurų iš kitais metais biudžete numatomo lėšų likučio.

„Ar yra galimybių rasti papildomų lėšų mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokslininkų tyrėjų ir dėstytojų atlyginimams? Yra. Ką tik registravau siūlymą ir neabejoju, kad mūsų frakcijos nariai ir kiti iš opozicijos palaikys. O ar valdantieji norės, tai klausimas“, – penktadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Targamadzė.

Seimo narė projekte numato ir mokytojų atlyginiams siūlomų skirti lėšų šaltinį.

„Lėšų šaltinis: iš 2024 m. pabaigoje planuojamo susidaryti apie 300 mln. eurų lėšų likučio, skirto 2025 m. pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui ir / ar Valstybės biudžeto viršplaninės pajamos ir skolintos lėšos bei sumažintos skolinimosi lėšos juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis“, – feisbuke dėsto V. Targamadzė.

Parlamentarė nėra pirmoji, siūlanti kitais metais didinti pedagogų darbo užmokestį daugiau, nei šiuo metu yra numačiusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Seimo Darbo partijos frakcija siūlo 2024 m. valstybės biudžeto projekte numatytoje Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų ir lėšas skirti švietimo sektoriui.

Pritarus siūlymui, pinigai nebūtų skolinami juridiniams asmenims, kurie įgyvendina investicijų projektus, finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis, Turto bankui centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti bei Lietuvos automobilių kelių direkcijai projektui „Elektroninės kelių rinkliavų sistemos sukūrimas“ finansuoti.

Atsiradusios laisvos lėšos, anot „darbiečių“, galėtų būti skiriamos ŠMSM asignavimams, mokytojų, dėstytojų atlyginimams didinti, įgyvendinant susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos 2021–2030 metais.

Tuo tarpu Seimo socialdemokratai yra užregistravę pasiūlymą biudžeto projektui, kuriame siūloma nešykštėti pinigų mokytojams ir nuo kitų metų jų darbo užmokestį didinti du kartus po 15 proc. Socialdemokratai siūlo valstybės biudžete numatytas minkštąsias išlaidas, tokias kaip viešinimo ar populiarinimo projektai, sumažinti ir skirti mokytojų algų didinimui.

Seimui pateiktą 2024 m. valstybės biudžeto projektą parlamentarai ketina priimti gruodžio 5 d. Lapkričio 14 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, lapkričio 23 d. – antrasis svarstymas.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, praėjusį ketvirtadienį Andriaus Navicko vadovaujama mokytojų profsąjunga paskelbė daranti pertrauką iki lapkričio pabaigos, kai valstybės biudžetą ims svarstyti Seimas. Su ministerija neradę sutarimo dėl atlyginimų didinimo pedagogai tikisi sulaukti parlamentarų palaikymo.

V. Targamadzė BNS patvirtino trečiadienį parašiusi pareiškimą dėl pasitraukimo iš socialdemokratų, o naujoje frakcijoje ji sako būsianti naudingesnė švietimo sektoriui.

„Mano partija tai yra švietimas, aš esu švietimo dalis, savo mokslinę, pedagoginę veiklą visada siejau su švietimu, ir aš visada ieškau galimybių, kaip galėčiau kuo geriau švietimui pasitarnauti, ir čia matau didesnes galimybes“, – BNS sakė V. Targamadzė.

Pirmasis apie V. Targamadzės perėjimą į Demokratų frakciją pranešė naujienų portalas alfa.lt.

„Kiekviena partija turi savo ideologines nuostatas, ir šioje frakcijoje yra žmonių, kurie yra įvairų pažiūrų, o švietime taip pat ir dirba, ir mokosi, ir švietimu taip pat rūpinasi įvairių pažiūrų žmonės, ir jeigu žmonės sugeba susitarti frakcijoje, būdami įvairių pažiūrų, tikėtina, kad ir švietime man bus daugiau galimybių telkti pajėgas ir savo tiek mokslinę, tiek bendrą politinę patirtį panaudoti švietimo judėjimui pozityvia linkme“, – kalbėjo parlamentarė.

Ji taip pat teigė socialdemokratus paliekanti ne dėl ideologinių skirtumų: „Kadangi esu ne partijos narė, man jokio spaudimo nebuvo balsuoti vienaip ar kitaip ar reikšti savo pažiūras, aš niekada jų neslėpiau“.

Visada žmogus turi žiūrėti, sverti, racionaliai mąstyti, kur tu gali būti naudingesnis švietimui.

„Visada žmogus turi žiūrėti, sverti, racionaliai mąstyti, kur tu gali būti naudingesnis švietimui, nes vis dėlto aš atėjau kaip švietimo specialistė ir negaliu atitrūkti ir nuo savo įdirbio, kokį turėjau, ir mokslinį, per pedagoginį, ir ekspertinį, ir manau, kad būtent šito (Demokratų) frakcijoj man bus didesnės galimybės“, – tvirtino Seimo narė.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas komentuodamas situaciją sako, kad V. Targamadzė nėra partijos narė, todėl, anot jo, „gali rinktis tokią frakciją ar partiją, kurioje mato geresnes galimybes įgyvendinti savo planus bei idėjas“.

„Dėkojame už bendrą darbą ir linkime sėkmės tolimesniuose planuose“, – apie V. Targamadzės išėjimą BNS sakė G. Paluckas.

V. Targamadzė į Seimą išrinkta su Socialdemokratų partijos sąrašu, tačiau nėra partijos narė. Jai išėjus, Seimo Socialdemokratų partijos frakcija sumažės iki 12 narių.

„Valstiečius“ palikusių S. Skvernelio bendražygių suburta Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ su nauja nare išaugs iki 15 atstovų.

„Vardan Lietuvos“ frakciją įkūrę politikai sausio pabaigoje šaukia steigiamąjį partijos suvažiavimą.

„Paprašiau tiesiai ir aiškiai atsakyti. Deja, premjerė neatsakė – esą dar svarstoma. Ko tuomet vertas partijų susitarimas dėl švietimo, už kurį taip karštai agitavo premjerė? Yra dar ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kuria taip pat įsipareigota didinti atlyginimus. Pažadukų Vyriausybė“, – sako parlamentarė, Socialdemokratų partijos frakcijos narė V. Targamadzė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai skelbia, esą „būtų logiška“ atlyginimus mokytojams didinti ne metų pradžioje, o vėliau. „Pasiūlymas dar beveik metus delsti nekelia švietimiečiams pasitikėjimo dabartinės valdžios ketinimais. Šio sektoriaus profsąjungos ragina Vyriausybę liautis gudravus – pažadus reikia tesėti“, – teigia V. Targamadzė.

Premjerei noriu priminti seną priežodį: „vėją sėsi, audrą pjausi“.

Partijų susitarime dėl švietimo įrašytas pažadas siekti, kad iki 2024-ųjų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc.

Parlamentarė atkreipia dėmesį, kad mokytojai dirba ne tik bendrojo ugdymo mokyklose, bet ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, neformalaus švietimo įstaigose, profesinio mokymo mokyklose.

Anksčiau Seime socialdemokratų partijos frakcijos surengtoje spaudos konferencijoje profesinių sąjungų atstovai įspėjo, kad prastos darbo sąlygos yra pagrindinė pedagogų stygiaus priežastis: atlyginimai neatspindi įdėto darbo. Mokytojų trūkumas kasmet didėja – kai kur visiškai nebeliko pradinio ugdymo, gamtos mokslų mokytojų, auklėtojų.

Kainoms dramatiškai kylant, atlyginimai vis labiau atsilieka nuo gyvenimo.

Švietimiečių netenkina ministerijos siūlymas nuo kitų metų rugsėjo svarstyti 10 proc. darbo užmokesčio didinimą. Be to, Vyriausybė kaltinama nesilaikanti pažado peržiūrėti etatinio apmokėjimo formulę. Mokytojai teigia nešą vis didesnę neapmokamų darbų naštą.

Socialdemokratai taip pat ragina kompensuoti mokytojams su nuotoliniu darbu susijusias išlaidas.

„Vyriausybės pažadai bliūkšta. Profsąjungos kalba apie „paskutinį šansą“ Vyriausybei. Kainoms dramatiškai kylant, atlyginimai vis labiau atsilieka nuo gyvenimo. Premjerei noriu priminti seną priežodį: „vėją sėsi, audrą pjausi“, – socialdemokratų poziciją apibendrina V. Targamadzė.

Dėmesys ir kaimo vietovėms

Kartu su meru Valerijumi Makūnu ir jo komandos nariais Seimo narė pirmiausia aplankė vieną atokiausių rajone Piliuonos gimnaziją. Kauno rajono savivaldybės pastangomis ši ugdymo įstaiga buvo rekonstruota: įrengtos modernios klasės, sporto ir kultūros renginių salės, po vienu stogu įsikūrė koplyčia, biblioteka. Mokykloje veikia tautodailės studija, verda kultūrinis gyvenimas.

Ši gimnazija, pasak mero, buvo kuriama atsižvelgiant į vietos specifiką – dabar ją lanko ne tik rytinės Kauno rajono dalies mokiniai, bet ir vaikai iš Pakuonio, kitų Prienų rajono vietų. Vadovaujantis principu – visi yra Lietuvos vaikai – buvo rekonstruota ir kita atoki ugdymo įstaiga – Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, šalia kurios įrengtas moderniausias Baltijos šalyse kordinių automobilių modelių kartodromas.

"Mitas, kad tik didelėse mokyklose gali būti geri pasiekimai, juk mažesnėje mokykloje dažniausiai būna geresnis mikroklimatas, vaikams galima skirti daugiau dėmesio", – pastebėjo V.Targamadzė.

Profesorė tvirtino, kad nekorektiška skirstyti mokyklas į kaimo ir miesto. Dar keisčiau švietimo ekspertei atrodo reitingavimas, kai ant vienos svarstyklių lėkštės dedami licėjai, gimnazijos, o ant kitos – visos likusios mokyklos. "Kodėl Lietuvoje neskiriame dėmesio mokinių pažangos rodikliams, kitiems strateginiams dalykams?" – retoriškai klausė V.Targamadzė.

Kūrybingi vadovai rodo pavyzdį

"Švietime daug kas priklauso nuo kūrybingų vadovų, pasišventusių savo darbui mokytojų", – pastebėjo V.Makūnas, kaip pavyzdį paminėdamas Ilgakiemio pradinės mokyklos-darželio direktorę Aušrą Gužauskienę, kuri imli naujovėms ir geba sutelkti vietos bendruomenę. Mokykla turi savo šiltnamį, valgykla veikia švediško stalo principu, o vaikai daug laiko praleidžia hektaro dydžio kieme.

Kūrybingumu pasižymi ir Garliavos ugdymo įstaigų vadovai. Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė parodė V.Targamadzei naują tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną ir supažindino su mokyklos pasirinktomis kryptimis, kurios siejamos su technologijomis ir sportinėmis klasėmis.

Juozo Lukšos gimnazijoje V.Targamadzės laukė staigmena – šios mokyklos direktoriaus Vidmanto Vitkausko parengta monografija apie žymųjį partizaną Juozą Lukšą-Daumantą. Direktorius taip pat kalbėjo apie gimnazijos galimybes užmegzti partnerystės ryšius su kuriuo nors universitetu. Ši gimnazija stipri ne tik pilietiniu ugdymu, bet ir pasiekimais gamtos mokslų, užsienio kalbų srityse.

Sužavėjo šeimos darželiai

Švietimo ekspertė liko sužavėta buvusiame Akademijos studentų bendrabutyje įrengta "Gilės" pradine mokykla ir netoliese veikiančiu Odetos Mirbakienės šeimos darželiu.

Mirbakai pirko butą, o savivaldybė skyrė lėšų darželio baldams ir kitiems reikmenims, aprūpino žaislais, moka atlyginimą. "Stengiamės vaikams sukurti jų namams artimą aplinką", – šypsojosi šeimos darželio vadovė.

Šią naujovę palankiai vertino ir neseniai Kauno rajone viešėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Kauno rajono gyventojų skaičius nuo 2015 m. padidėjo daugiau kaip 7 tūkst. ir toliau sparčiai auga. Šios tendencijos reikalauja kasmet plėsti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių ir ieškoti novatoriškų sprendimų, tokių kaip šeimos arba moduliniai darželiai. 2020 m. Kauno rajone ikimokyklinio amžiaus vaikams įsteigtos 1 025 naujos vietos, tačiau to dar nepakanka.

Kita opi problema – neaiškumai dėl kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vaikų priėmimo į darželius tvarkos. Dėl diskriminavimo pagal gyvenamąją vietą Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, tačiau teisiniai ginčai užsitęsė.

Kauno rajono savivaldybės vadovų nuomone, siekiant išvengti ginčų, būtų tikslinga nustatyti bendrus visoms savivaldybėms priėmimo į ikimokyklines ugdymo įstaigas principus, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes patekti į darželius.

Reikia nacionalinių sprendimų

Meras V.Targamadzei pateikė keletą siūlymų, kurie, aprobuoti nacionaliniu lygiu, palengvintų spręsti sudėtingas švietimo problemas. Jo žodžiais, sparčiausiai augančioms savivaldybėms savo biudžeto lėšomis sunku užtikrinti pakankamą vietų skaičių darželiuose, todėl tokioms savivaldybėms lėšų pagal patvirtintą tvarką turėtų skirti Vyriausybė.

Be to, nacionalinio lygio sprendimų reikia ir kuriant mokyklų infrastruktūrą. Kauno rajono savivaldybė jau atnaujino dešimt ugdymo įstaigų. Sėkmingai vyksta Šlienavos pagrindinės mokyklos, Užliedžių, Ramučių daugiafunkcių centrų modernizavimas. Bendradarbiaujant su verslu pradėtas Mastaičių baseino modernizavimas, iki 2022-ųjų planuojama pastatyti pradinę mokyklą su darželiu, taip pat rekonstruoti Kačerginės ir Zapyškio mokyklas.

Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu diskutuojama apie naujo VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pastato statybą, nes kyla problemų sutalpinti mikrorajono vaikus. Taip pat ketinama atnaujinti Raudondvario, Neveronių, Vandžiogalos gimnazijas.

"Visa tai reikalauja milžiniškų investicijų, kurių reikia ir kitoms sritims. Būtina greičiau reaguoti į socialinės realybės pokyčius ir valstybės mastu spręsti ugdymo įstaigų plėtros klausimus, šiam tikslui efektyviai panaudojant Tūkstantmečio mokyklų ir kitų projektų lėšas", – sakė V.Makūnas.

Susitikime taip pat buvo kalbama apie Kauno rajono savivaldybės kartu su VDU planuojamą įgyvendinti mokytojų rengimo, įdarbinimo ir motyvavimo programą.

Nors buvo teigta, kad diskusijos dėl susitarimo projekto jau netrukus turėtų būti baigtos, dokumentą rengiantys partijų atstovai pripažįsta, kad diskusinių klausimų dar likę nemažai. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Edmundas Pupinis pripažįsta, kad pirminis planas susitarimą parengti iki pavasario sesijos pabaigos – vargiai įmanomas. Jo teigimu, darbo grupėje buvo nuspręsta projekto parengimo neforsuoti ir daugiau laiko skirti diskusiniams klausimams.

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai Seime priklausanti Vilija Targamadzė teigia darbo grupėje pasigendanti dėmesio jautresniems klausimams. Politikė pripažįsta, kad darbo grupės pozicija „tarkimės dėl ko galime susitarti, o dėl ko negalime susitarti, tai nesitarkime“ jos netenkina. Parlamentarės manymu, susitarimo projekto parengimo nereikia skubinti, jos teigimu, norint, kad susitarimas dėl švietimo būtų pasiektas – reikia siekti konsensuso ir dėl jautrų klausimų.

E. Pupinis: sutarėme neforsuoti

Konservatorių atstovas Edmundas Pupinis pripažįsta, kad susitarimo dėl švietimo projektas dar nėra galutinai parengtas. Politiko teigimu, penktadienį posėdžiavusiai darbo grupei daugiausiai diskusijų kilo dėl „valstiečių“ atstovo Eugenijaus Jovaišos siūlymo pedagogų kvalifikacines kategorijas susieti su moksliniais laipsniais.

„Ir iš tikrųjų yra šiek tiek nesutarimų, yra problemų. Kadangi sistema buvo visai kitokia, mokytojai yra įgiję savo tam tikras kvalifikacines kategorijas: yra mokytojai, vyr. mokytojai, mokytojai metodininkai, ekspertai. Tai sudėtinga turbūt būtų, mano požiūriu, atsisakyti tų kategorijų ir pereiti grynai į mokslo laipsnius. Tai šioje vietoje ir ginčijamės“ , – pripažino E. Pupinis

Politiko teigimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl susitarimo projekto vis dar yra nemažai diskusijų, kuo greičiau pasirašyti susitarimo dokumentą forsuojama nebus.

„Tikrai forsuojama nebus, nes iš tikrųjų visų frakcijų atstovai prašo tam tikro laiko. Ir akademijas E. Jovaiša sakė, kad reikės pristatyti ne tik frakcijos struktūrai, bet ir politinei struktūrai. Ir bent jau tokia mintis, kad pasirašo partijų pirmininkai ir kažkokiu bendru dokumentu bus pasiremta Seime“, – sakė jis.

Konservatorių atstovo teigimu, greičiausiai susitarimo projektas bus priimtas ir kaip tam tikras nutarimas arba rezoliucija Seime. Vis tik, jo teigimu, susitarimo projektą pabaigti rengti iki pavasario sesijos pabaigos – nedaug.

„Iki pavasario sesijos pabaigos bus sudėtinga baigti. Nebent bus sutarimas, kad per vasarą bus skiriama laiko, kad spėti iki naujų mokslo metų. Nors su naujais mokslo metais čia nelabai kas siejasi, daugiau linkstama neskubėti paruošti dokumentą, nes tai turėtų būti ilgalaikis, ne vienos kadencijos dokumentas“, – sakė jis.

E. Pupinis taip pat pabrėžia, kad į susitarimo projekto tekstą yra įrašomi tik tie punktai, dėl kurių yra pasiekimas bendras sutarimas.

„Aišku, yra tam tikrų savo pozicijų laikomasi tam tikrose vietose, bet vėlgi bent jau pradžioje buvo toks sutarimas, kad dėl ko nesutariame, to neįrašome. Tikiu, kad ambicijos nenugalės, o dokumentas bus pasirašytas“, – vylėsi politikas.

V. Targamadzė: susitarimas bus, jei bus sutarta ir dėl jautrių klausimų

Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų frakcijos Seime atstovė Vilija Targamadzė, dalyvaujanti susitarimo dėl švietimo projekto rengime, taip pat pripažįsta, kad dėl švietimo susitarimo projekto kol kas vis dar vyksta nemažai diskusijų. Jos teigimu, socialdemokratų frakcijai daugiausiai klausimų kyla dėl valstybinių ir nevalstybinių mokyklų santykio.

„Reikia apsibrėžti visgi, kiek yra valstybinių, nevalstybinių mokyklų, koks jų santykis, koks turėtų būti jų finansavimas. Kitaip tariant, koks turėtų būti modelis. Be jokios abejonės turi būti valstybinės ir nevalstybinės mokyklos. Bet tos nevalstybinės mokyklos neturėtų gilinti socialinės atskirties“, – Eltai teigė V. Targamadzė.

Politikės teigimu, šį klausimą į susitarimo projektą labai svarbu įtraukti siekiant užtikrinti, kad nedidėtų vaikų socialinė atskirtis.

„Nes mes puikiai suprantame, kad kuo labiau didės privataus sektoriaus, kuris bus pelno siekiantis, tai didės socialinė atskirtis. Tai valstybinės mokyklos, mūsų nuomone, turėtų būti pelno nesiekiančios organizacijos“, – akcentavo ji.

V. Targamadzė akcentuoja, kad darbo grupėje nuolat buvo valstybinių ir nevalstybinių mokyklų klausimą bandoma apeiti. Vis tik politikė akcentuoja, kad šis klausimas susitarimo projekte – principinis.

„Darbo grupėje nuolat buvo apeidinėjamas šis klausimas, o tai yra principinis dalykas. Susitarimas dėl vizijos, kad žmonės žinotų, kur link judame, kaip judėsime mes ir pan. Aš manau, kad tikrai yra punktų dėl ko mes galime susitarti, bet manęs asmeniškai kaip mokslininkės ir politikės dabar tokia pozicija, kad „tarkimės dėl ko galime susitarti, o dėl ko negalime susitarti, tai nesitarkime“ netenkina“, – teigė ji.

Parlamentarė akcentuoja, kad diskusinių punktų rengiant susitarimo projektą nereikėtų vengti.

„Nes man tikrai kartais atrodo, kad kai kurie žmonės mano, kad kokios nors grupuotės ar partijos privatus reikalas yra švietimas. Ne, švietimas yra labai svarbus ir mes turime susitarti, turime kuo platesnę diskusiją daryti, kad susitarimas būtų tarp politinių partijų labai aiškus, skaidrus, kad būtų labai aiškiai įvardinti siekiniai“, – pabrėžė politikė.

Kol kas V. Targamadzė teigia į susitarimo projektą žvelgianti realistiškai. Jos manymu, susitarimas bus pasiektas, jeigu bus sutarta ir dėl jautresnių klausimų.

„Nei pozityviai, nei negatyviai, aš esu realistė. Reikia tada žiūrėti, kur link judėsime toliau. Šiandieną labai aiškiai pasakiau, kad negalima ignoruoti tam tikrų nuostatų ir principų nei vienos politinės partijos, turime susitarti, turime diskutuoti, jeigu šioje grupelėje nerandame atsako, reikia išplėsti diskusiją“, – teigė V. Targamadzė.

„Jeigu dėl jautresnių klausimų bus sutarta ir tai tarnaus Lietuvos perspektyvai, nedidins socialinės atskirties ir bus atsižvelgta į lygiateises galimybes, aš manau, kad susitarti galima, yra realu“, – pridūrė ji.

Seimo narė pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministerija lig šiol, pavyzdžiui, nėra pateikusi tėvų sutikimo formos, nėra veikiančios sistemos su nuskenuojamais kodais, neišspręsti mėginius tiriančių laboratorijų klausimai, švietimo įstaigose taip pat trūksta visuomenės sveikatos specialistų.

„Dėl valdžios neatliktų namų darbų neturėtų nukentėti moksleiviai. Vaikus būtina saugiai sugrąžinti į klases. Tyrimai atskleidė dramatiškus vaikų psichoemocinės būsenos pokyčius. Labiausiai kenčia socialiai pažeidžiamų šeimų vaikai“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė prof. V. Targamadzė.

Jos teigimu, grąžinant vaikus į mokyklas, būtina suteikti daugiau laisvės savivaldybėms ir mokyklų bendruomenėms, o būdų, kaip įgyvendinti mokinių sugrįžimą, gali būti įvairių. Kurį laiką kontaktinės pamokos, V. Targamadzės siūlymu, galėtų vykti lauke, kas antrą savaitę ir panašiai.

Vaikus būtina saugiai sugrąžinti į klases. Tyrimai atskleidė dramatiškus vaikų psichoemocinės būsenos pokyčius.

„Tereikia mokyklų vadovams ir taryboms bei savivaldybėms palikti daugiau iniciatyvos ir suteikti galimybes spręsti saugų mokinių, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų grįžimo į mokyklas problemą“, – vertina parlamentarė.

Jos teigimu, praktinius iššūkius būtina spręsti labai atsakingai, tačiau grįžimo prie kontaktinio mokymosi procesas neturėtų būti stabdomas. „Atsižvelgiant į kilusį sąmyšį, svarstytina galimybė trumpu pereinamuoju etapu derinti nuotolinį ir kontaktinį mokymą“, – įsitikinusi V. Targamadzė.

Jos teigimu, Vytauto Didžiojo universiteto atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik pusė pradinukų tėvų (46 proc.) ir daugiau nei trečdalis (38 proc.) penktų–aštuntų klasių mokinių tėvų nepalankiai ir labai nepalankiai vertino nuotolinį mokymą kaip ugdymo formą.

Tyrimas atskleidė, kad nuotolinis mokymas kaip ugdymo forma sukėlė mokymosi sunkumų mokiniams iš socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų; specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintiems mokiniams; silpniau besimokantiems mokiniams; gerai besimokantiems, bet tinkamo socialinio bei akademinio grįžtamojo ryšio negaunantiems mokiniams; penktų klasių mokiniams; mokiniams, besirengiantiems pereiti į kitą ugdymo etapą.

Mokslininkai nurodo, kad nuotolinis ugdymas bei karantinas pablogino vaikų emocinę savijautą, motyvaciją mokytis, įsitraukimą. Ilgėjant buvimo prie ekranų laikui, daugėjo vaikų somatinių simptomų (galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų, nuovargio) bei mažėjo miego trukmė ir bendra miego kokybė. Padaugėjo regėjimo sutrikimų, vaikai nutuko, nerimauja dėl galimybės užsikrėsti virusu. Sumažėjo neformaliame ugdyme dalyvaujančių vaikų skaičius.

ELTA  primena, kad Vyriausybė trečiadienį ketina priimti sprendimus dėl 5–11 klasių mokinių grįžimo į mokyklas algoritmo bei terminų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė informavo, kad trečiadienį Ministrų Kabinetui pateiks pasiūlymą nuo gegužės 3 d. leisti į mokyklas grįžti 5–8 klasių, o nuo gegužės 10 dienos – 5–11 klasių mokiniams.

Lietuvos socialdemokratų  partijos (LSDP) frakcijai Seime priklausanti parlamentarė Vilija Targamadzė įsitikinusi, kad už prastas abiturientų matematikos žinias yra atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kurios veikla, pasak jos, turėtų būti peržiūrėta.

„Manau, kad čia atsakinga yra Nacionalinė švietimo agentūra. Todėl, kad jie yra (atsakingi – ELTA) ne tik už egzaminų, bendrojo ugdymo programų rengimą, bet ir mokytojų profesinį tobulėjimą, kuriam nebuvo skirta pakankamai laiko“, – Eltai teigė V. Targamadzė.

Parlamentarė taip pat akcentuoja, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu ruošiantis brandos egzaminams abiturientams nebuvo suteikta reikiama pagalba. Jos teigimu, reikėjo skirti didesnį dėmesį papildomų konsultacijų organizavimui.

„Iš tikrųjų abiturientams reikia labai didelės pagalbos. Ir galima pasakyti, kad tu turi mokytis visus metus, bet tai ne taip paprasta yra, kai pandemija tęsiasi nuo praeitų metų pavasario. Tos įtampos, jos niekur nedingo“, – atkreipė dėmesį Seimo narė.

Mano supratimu, reikėtų peržiūrėti Nacionalinės švietimo agentūros veiklą, galbūt ten yra žmonės, kurie nesugeba dirbti.

Politikė taip pat pabrėžia, kad iššūkių mokinių pasirengimui kelia ir vangiai diegiamas skaitmeninis turinys.

„Dabar įsivaizduokime, kaip reikia mokytojams ir mokiniams dirbti, jeigu nėra parengto skaitmeninio ugdymo turinio. Tai mes dar galėjome praeitą pavasarį suprasti, bet praėjo tas laikotarpis ir buvo pinigai skirti, o darbai vis dar nepadaryti“, – sakė parlamentarė.

Todėl V. Targamadzė įsitikinusi, kad reaguojant į prastus matematikos bandomojo brandos egzamino rezultatus Nacionalinė švietimo agentūra turėtų prisiimti atsakomybę, o jos veikla turėtų būti peržiūrėta.

„Mano manymų, turėtų labai stipriai susimąstyti Nacionalinė švietimo agentūra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nes iš tikrųjų jie neatliko namų darbų“, – sakė politikė.

„Mano supratimu, reikėtų peržiūrėti Nacionalinės švietimo agentūros veiklą, galbūt ten yra žmonės, kurie nesugeba dirbti. Tai reikėtų pagalvoti apie jų kompetencijas, kad ateityje tokie dalykai nepasikartotų“, – taip pat akcentavo ji.

Visgi V. Targamadzė teigia, kad siekiant geresnių šių metų matematikos brandos egzaminų rezultatų dar ne per vėlu imtis reikiamų veiksmų. Pasak politikės, šiuo metu, kai iki egzaminų likę vos keli mėnesiai, labai svarbu su mokiniais dirbti personalizuotai.

„Jeigu pakeisime formas ir metodus, tai galima dirbti. Reikėtų tada įvertinti, kad tai yra pandeminis laikotarpis, labai aiškiai pasakyti, iš kokių temų bus egzaminai, ir koncentruotis į šias temas. Bet tam reikia pasirengti ir labai stipriai padirbėti su vaikais, personalizuojant darbą su jais, o ne kalbant visai klasei ar kažkokiai grupelei. Be personalizavimo čia nieko nebus“, – pabrėžė V. Targamadzė.

ELTA primena, kad balandžio viduryje vykusiame matematikos žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 80 proc. visų matematikos brandos egzaminą pasirinkusių šių metų abiturientų: 14 tūkst. abiturientų iš 16,7 tūkst., užsiregistravusių laikyti valstybinį matematikos egzaminą.

ŠMSM teigia, kad vidutiniškai surinktų taškų vidurkis – 40 proc. nuo galimų – rodo, kad vis tik reikia skirti laiko atidžiau pasirengti brandos egzaminui, išnaudojant ir papildomų konsultacijų galimybes.