Dėmesio centre – tvarumas

VDU Žemės ūkio akademijos universitetinis miestelis šurmuliuos tris dienas – iki rugsėjo 24 d. Ketvirtą kartą rengiamos „Inno panoramos“ pagrindinė tema šiemet – tvarumas, ekologija. Vyks diskusijos apie Žaliąjį kursą, ekologinės gamybos ateitį. Į parodos ekspozicijas jau suvežta žemės ūkio technika ir įranga tausojamajai žemdirbystei. Čia bus demonstruojami ekologiški maisto produktai, vyks ekologiškų ir palankių sveikatai produktų degustacijos. Prasideda ir tradicinė daug sodo mylėtojų į Akademiją pritraukianti sodinukų mugė.

Bus pristatyti ponių veislių žirgai, kurių pagrindu kuriama Lietuvos jojamųjų ponių veislė.

Svarbi „Inno panoramos“ dalis šiemet – veislinių ūkinių gyvūnų paroda, rengiama po kelerių metų pertraukos. Tris dienas bus galima grožėtis veisliniais paukščiais, triušiais, avimis, ponių klasės žirgais, mėsiniais galvijais. Paukštininkai pristatys Lietuvoje auginamas populiarias vištų, ančių, žąsų, kalakutų, balandžių veisles. Bus ir retų vištų veislių, tarp jų – vienos didžiausių ir elegantiškiausių karališkosios Bramos vištų veislės atstovių. Gagens ir vienintelės Lietuvoje išlikusios žąsų veislės atstovės – Lietuvos vištinės žąsys. Voljeruose tipens kiemo sanitarės Indijos bėgikės (greitosios antys), didelės Tulūzų  žąsys, kalakutai ir kiti naminiai paukščiai.

Atkeliauja ne dėl grožio

„Parodoje išvysime ir veislinių triušių – belgų milžinų, prancūzų avinų, Vokietijos dėmėtųjų, šinšilų ir kitų veislių pilkųjų, arba mėlynųjų, triušių. Daug dėmesio skiriama avims – bus galima išvysti devynių veislių atstovių, tarp jų – juodomis dėmėmis ant baltos vilnos išsiskiriančias Kerry Hill veislės avis. Bus pristatyti ponių veislių žirgai, kurių pagrindu kuriama Lietuvos jojamųjų ponių veislė“, – intrigavo VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro Parodų organizavimo skyriaus vadovė Rima Pranaitienė.

Vis dėlto daugiausia bus eksponuojama veislinių mėsinių galvijų.

„Šie galvijai traukia akį – jie įdomūs pažiūrėti, neįprasti. Juk kai kurių veislių buliai užauga didžiuliai – iki 1,5 t. Vienų veislių atstovai – dideliais ragais, kitų – beragiai, gauruoti – tikrai įspūdingos išvaizdos“, – užsiminė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Vis dėlto, pasak jos, veisliniai gyvūnai į parodą atkeliauja, visų pirma, ne dėl grožio. „Tokios parodos labai naudingos pradedantiems ūkininkauti – čia jie gali apžiūrėti skirtingų veislių galvijus, daugiau sužinoti apie jų savybes ir apsispręsti, ką auginti. Juk visi galvijai turi savo paskirtį. Vienos veislės labiau tinka, jei ūkininkas galvijus augina tam, kad parduotų daugiau mėsos, o kitos – kad nuganytų pievas. Vienos labiau tinka, jei galvijai laikomi lauke, kitos – po stogu.“

Vaišins jautienos sultiniu

Parodoje vyks ir patiekalų iš vienos maistingiausios mėsos – jautienos – degustacijos.

„Atsižvelgdami į tai, kad dabar – tikrai ne patys geriausi laikai, orientuojamės ne į brangias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas. Parodos lankytojus vaišinsime jautienos sultiniu su kibinukais. Šis sultinys stiprina imunitetą, padeda gydyti autoimunines ligas, rekomenduojamas net sergant vėžiu – tai patvirtinta mitybos specialistų“, – pasakojo V.Živatkauskienė.

Gyvulininkystės parodoje netrūks diskusijų. Šiandien po 14 val. vyksiančio mėsinių galvijų veislių pristatymo plačiajai visuomenei skirtoje diskusijoje bus aptarta jautienos nauda. Bus kalbama ir apie tai, kaip šią mėsą gaminti, kad ji išsaugotų gerąsias savybes.

Į šeštadienį 11 val. vyksiančią diskusiją „Mėsinės galvijininkystės vaidmuo (ekonominis, ekologinis, socialinis požiūriai)“ kviečiami mėsinių galvijų augintojai, kiti žemės ūkio sektoriaus ir akademinio pasaulio atstovai.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas šioje diskusijoje tikisi aptarti opiausias ūkininkams kylančias problemas.

„Daugelį metų už įsigytus gyvulius ūkininkams buvo mokama 30 proc. parama: už telyčaitę – iki 1 tūkst. eurų, veislinį bulių – iki 1,3 tūkst. eurų. Nuo kitų metų mes šios paramos nebetenkame. Kita problema, egzistavusi ir iki šiol, – kad ekonominio dydžio vienetai (EDV) ūkiuose vertinami neteisingai. Pirkdami užsienyje, už veislinį mėsinį galviją mokame po 2–3 tūkst. eurų, o Lietuvoje jų vertė oficialiosios statistikos lentelėse – vos šiek tiek per 300 eurų. Tai svarbu ūkininkams siekiant gauti ES paramą – mes negalime konkuruoti su pieninių galvijų augintojais. Jiems sąlygos gauti ES paramą yra geresnės“, – opias problemas kelia V.Barkauskas.

Atsižvelgdami į tai, kad dabar – tikrai ne patys geriausi laikai, orientuojamės ne į brangias jautienos dalis, o į vertingas, bet mažiau žinomas.

Kaip ženklinti mėsą?

Diskusijoje ruošiamasi aptarti ir mėsos ženklinimą Lietuvoje. Neabejojama, kad pirkėjams labai praverstų, jei mėsa būtų išsamiai ženklinama.

„Pagal informaciją, nurodomą ant pakuotės, turėtų būti atsekamas mėsos kelias iki parduotuvės. Turėtų būti žymima, koks ūkininkas užaugino gyvulį ir kokia tai mėsa – kokio amžiaus karvės ar buliaus. Deja, Lietuvoje paskerstų karvių mėsa tampa jautiena. Pirkėjas turėtų žinoti, ar jis valgys mėsinės, ar pieninės karvės mėsą, kas tos karvės augintojas“, – įsitikinęs V.Barkauskas.

Mėsinių galvijų augintojų teigimu, nurodant galvijo veislę, pirkėjas žinotų, kokio maistingumo mėsą perka. Mat kai kurių veislių jautiena turi mažiau riebalų ir blogojo cholesterolio.

Kita galvijų augintojų įvardijama problema – Lietuvoje nėra mobiliųjų skerdyklų. „Dabar gyvuliai skersti vežami į mėsos perdirbimo įmonę. Vežamas gyvulys stresuoja, dėl to jo mėsa praranda didžiausią vertę. Pažiūrėkime, kaip žydai skerdžia: jie to gyvulio niekur neveža, prieš skersdami nuramina, kad nestresuotų. Norėdami turėti tikrai aukštos kokybės mėsos, turėtume naudotis mobiliomis skerdyklomis, kad  gyvuliai būtų skerdžiami neišvežant iš ūkio“, – įsitikinęs LMGAGA prezidentas.

Tiek gyvulininkystės parodoje, tiek kitose „Inno panorama 2022“ diskusijose nebus išvengta Žaliojo kurso temos, šios krypties reikalavimų daugiau žemės ūkio produkcijos gaminti ekologiškai.

„Daugelis galvijus auginančių ūkininkų, net ir neįregistravę ekologinių ūkių, mineralinių trąšų nenaudoja – tręšia mėšlu. Bet jei reikalavimai ekologiniams ūkiams liks tokie aukšti kaip dabar, vargu ar daug naujų ūkių taps ekologiniai“, – abejojo V.Barkauskas.

Svarbu: limuzinų veislės galvijus auginančio V.Barkausko teigimu, pagal informaciją, nurodomą ant pakuotės, turėtų būti atsekamas mėsos kelias iki parduotuvės. (Vytauto Barkausko asmeninio archyvo nuotr.)

Akademijoje bus demonstruojama ir gyvulininkystės ūkiams skirtos technikos, įrangos: šienapjovių, mėšlo kratytuvų, pašarų maišytuvų-dalytuvų, krautuvų ir kt.

„Tikimės, kad paroda bus naudinga gyvulininkystės specialistus rengiančioms mokymo įstaigoms, įmonėms, tiekiančioms produktus gyvulininkystei, paukštininkystei, patiems gyvulių augintojams ir, žinoma, miesto ir rajono gyventojams, norintiems visa tai pamatyti“, – užsiminė R.Pranaitienė.