Komiksai apie štetlus ir Vilniaus Gaoną leis ne tik atraktyviai susipažinti su kertinėmis Lietuvos žydų istorijos dalimis, bet ir bus puiki priemonė edukacijai, ypač supažindinant jaunimą su šalies žydų istorijos siužetais.

Komiksas apie štetlus vaizdžiai atskleis kaip susiformavo miesteliai, kuriuose ženklią gyventojų dalį sudarė žydai, kokią reikšmę jie turėjo Lietuvos istorijoje. Juose skaitytojas sužinos kokia kasdienybė vyravo šiuose miesteliuose, ar visiems ji patikdavo, pamatys, kaip atrodė tipinis štetlas.

Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.

Komiksas apie Vilniaus Gaoną leis susipažinti su iškiliausiu Lietuvos žydų mąstytoju gyvenusiu XVIII-ajame amžiuje. Perskaitę šį komiksą bus galima sužinoti kokius tekstus ir mokslus studijavo Vilniaus Gaonas, kiek laiko jis skirdavo darbui ir kiek jo likdavo miegui, kokios legendos supa šį garsų mokslininką.

Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos nuotr.

Komiksai buvo pristatyti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame renginyje, skirtame mokytojams. Renginio metu komiksų autorė Miglė Anušauskaitė pažymėjo, kad komiksai leidžia nesuprimityvinant žydų istorijos pasakojimo pristatyti jį platesnei auditorijai. Kūrėja Žydų kultūros paveldo kelio asociacijos iniciatyva dar 2019 m. buvo parengusi pirmąjį komiksą žydų istorijos Lietuvoje tema, kuriame pristatomos sinagogos ir per jas pasakojami žydų kultūros siužetai.

„Vilniaus Gaono metus užbaigiame renginiu, kuris apibendrina šiandieną ir brėžia kryptis ateities veikloms. Prisimindami Lietuvos žydų kultūros šaknis, Vilniaus Gaono asmenybę mes taip pat kviečiame diskutuoti apie tolesnes perspektyvas, kelti klausimus dėl visuomenės istorinės kultūros formavimo, istorinės atminties kūrimo ir išsaugojimo. Tokios įvairių sričių ekspertų, mokslininkų, teisininkų, kultūros, meno pasaulio atstovų diskusijos apie Lietuvos žydų – litvakų – istoriją, per nepriklausomą Lietuvos istoriją dar nebuvo. Tai – unikalus įvykis“, – sako Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Penkių diskusijų cikle istorikai, kultūros praktikai ir ekspertai, žydų paveldo tyrinėtojai aptars Lietuvos žydų istorijos vaizdinio konstravimą, pristatys gerąsias žydų istorijos atminties vietų kūrimo patirtis, istorinės kultūros ir istorijos politikos klausimus. Diskusijoje bus paliesta ir aktuali holokausto bei kitų sudėtingų istorinių klausimų plėtojimo kultūros laike tema: kartu su žinomais Lietuvos kūrėjais dramaturge Ina Pukelyte, poetu ir prozininku Sigitu Parulskiu, kino režisieriumi Raimundu Banioniu ir poetu Marku Zingeriu moderatorius istorikas Aurimas Švedas diskutuos apie sudėtingų istorinių temų apmąstymą šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje.

„Kitas ypač svarbus pokalbis šioje diskusijoje yra apie asmens teises, pilietybę ir tęstinumą tarp Pirmosios Lietuvos Respublikos, atkurtos Lietuvos Respublikos teisinės sistemos ir ne tik. Viešojoje erdvėje šia tema menkai kalbėta, nors būtent čia yra labai daug pasaulinei litvakų bendruomenei svarbių klausimų. Džiaugiuosi, kad ją paliesime kartu su žymiais Lietuvos teisininkais, prof. dr. Egidijumi Šileikiu ir prof. dr. Justinu Žilinsku“, – sako F. Kukliansky, pabrėždama, kad virtuali diskusija yra prasmingas ir ilgai lauktas Vilniaus Gaono metų pabaigos akcentas.

Jubiliejiniai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai paskelbti minint gimimo 300-ąsias Elijo ben Saliamono Zalmano, žinomo kaip Vilniaus Gaonas, metines. XVIII a. gyvenusio išminčiaus, pasaulinio garso Toros ir Talmudo komentatoriaus, vardas iki šiol visame pasaulyje garsina Vilnių kaip dvasinį žydų centrą – Lietuvos Jeruzalę. Pasak Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės, šiemet dėl COVID-19 pandemijos teko atšaukti šiai sukakčiai skirtą Pasaulio žydų kongresą Lietuvoje ir kitus renginius, tačiau poreikis kalbėti apie Lietuvos ir žydų istoriją bei kultūrą dabar kaip niekad aktualus.

„Lietuvos ir pasaulio žydų bendruomenei šie jubiliejiniai metai suteikė galimybę pristatyti unikalų Vilniaus Gaono indėlį į mūsų kultūrą, priminti apie šią asmenybę ir plačiajai visuomenei. Džiaugiamės, kad per ben Saliamono Zalmano asmenį pavyko kalbėti ir kitomis mūsų bendruomenei svarbiomis temomis, skleisti pagarbos ir supratimo žinią. Simboliška, kad diskusijų ciklą organizuojame tradicinės žydų šventės Chanukos ir Tarptautinės žmogaus teisių dienos išvakarėse“, – sako F. Kukliansky.  

„Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. Šimtmečiais kartu kūrėme savo valstybę, stiprindami jos mokslą, kultūrą, verslą, saugumą. Lietuvos žydai, gyvenantys Tėvynėje ar pasklidę po pasaulį, garsina Lietuvos vardą“, – sakė prezidentas.

2020-aisiais, minint didžiojo Lietuvos rabino, iškilaus talmudisto Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo ir 700-ąsias žydų istorijos Lietuvoje metines, litvakiškos istorijos dėmuo buvo pabrėžiamas visoje šalyje ir skleidžiamas pasauliui. Deja, dėl pandemijos teko vėlesniam laikui nukelti Pasaulio litvakų kongresą Vilniuje ir Izraelio prezidento Reuveno Rivlino vizitą Lietuvoje.

F. Kukliansky žydų bendruomenės vardu įteikė prezidentui G. Nausėdai Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metų atminimo medalį, kuriame atspindėta žydų tautai reikšminga simbolika, jungianti du svarbiausius Lietuvos žydus identifikuojančius simbolius – Menorą ir Gediminaičių stulpus. Medalyje yra ir garsiosios Moišės Kulbako poemos „Vilne“ eilutė: „Tu esi Lietuvon įstatytas tamsus talismanas“.

G. Nausėda, kaip pažymima Prezidentūros pranešime, pokalbyje pabrėžė, kad valstybė sprendžia ir spręs istorinės atminties klausimus, laikysis netoleruojančios ksenofobijos apraiškų politikos kurso.

Šalies vadovas padėkojo žydų bendruomenei už aktyvumą visuomenėje ir palinkėjo šviesios ir taikios artėjančios Chanukos šventės.

Ši proginė moneta nukalta Vilniaus Gaono Elijo ben Solomono Zalmano 300-ųjų gimimo ir 700-ųjų žydų istorijos Lietuvoje metinių proga.

„Šie metai ypatingi Lietuvai ir jos žydų bendruomenei, šiandien pasklidusiai po visą pasaulį. Minime reikšmingas sukaktis, pagerbiame žydų bendruomenės indėlį į daugiaamžę Lietuvos istoriją“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Vilniaus Gaonui skirtoje monetoje užrašai yra lietuvių ir hebrajų kalbomis. Ja pagerbiamas XVIII amžiuje Vilniuje gyvenęs talmudistas, misnagdų judėjimo lyderis rabinas Elijas.

Pasinaudodamas proga, Lietuvos prezidentas laišku pasveikino Izraelio vadovą, save kildinantį iš Vilniaus Gaono palikuonių, su šiomis reikšmingomis sukaktimis ir pakvietė apsilankyti Lietuvoje pasibaigus pandemijai.

Seimas 2020-uosius yra paskelbęs Vilniaus Gaono metais ir Lietuvos žydų istorijos metais.

„Pati Tora prabilo: esu išmintis, kuri rado prieglobstį Elijo sieloje, ir per jį tapau žinoma visame pasaulyje“, – šis epitafijos fragmentas, iškaltas Elijo ben Saliamono Zalmano antkapyje, puikiai atskleidžia šio išminčiaus, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, reikšmę ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žydų kultūrai. Todėl minėdama Seimo paskelbtus Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė leidinių ir dokumentų parodą.

Joje pristatoma Vilniaus Gaono asmenybė, jo intelektinė ir pedagoginė veikla, įtaka Vilniaus žydams, jų mentalitetui ir kultūrai, eksponuojami išminčiaus gyvenimą atspindintys dokumentai, Gaono ir jo mokinių darbai. Vienas svarbiausių parodos eksponatų yra Vilniaus Gaono sinagogos pinkas (metraštis), saugomas YIVO žydų mokslinių tyrimų institute Niujorke. Šis ypatingos reikšmės rankraštis eksponuojamas pasitelkiant holograminę projekciją. Ekspozicija, parengta Nacionalinėje bibliotekoje saugomos Judaikos kolekcijos pagrindu, iliustruoja jos gausą ir įvairovę.

Antradienį per atidarymo renginį įvyks ir muzikos kūrinio „Elijo skambantis trikampis“ premjera (kompozitorius Arkadijus Gotesmanas, instaliacijos autorius Grigorijus Zundelovičius). Jame naudojamos šiuolaikinės vaizdo ir garso technologijos senovinį tekstą paverčia pasakojimu, leidžiančiu susipažinti su unikaliu Gaono mąstymu. Kaip teigiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešime, dainuojamo senovinio teksto, trikampių muzikos, gyvo performanso, lazerių ir šviesos jungtis yra visiškai naujoviška Gaono paveldo interpretacija.

Taip pat bus pristatyta 10 eurų kolekcinė sidabro moneta, skirta Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms. Ją spalio 20-ąją išleidžia Lietuvos bankas (monetos grafinį projektą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas).

Aštuonioliktame amžiuje gyvenęs Elijas ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausių Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

„Išleisdami Vilniaus Gaono 300-osioms gimimo metinėms skirtą kolekcinę sidabro monetą, išreiškiame pagarbą šiai vienai iškiliausių asmenybių Lietuvos ir pasaulio žydų istorijoje, kartu įvertindami ir žydiškosios kultūros indėlį ir palikimą mūsų šaliai“, – pranešime sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Vilniaus Gaonui skirtos monetos reverse yra hebrajiška raidė ש (ŠIN), reiškianti 300, kuri savo grafine forma panaši į menamą simbolinę karūną Vilniaus Gaonui. Monetos apačioje – skaičius 300, užrašytas ant simbolinio Toros ritinio.

Monetos averse – žydų litvakų ženklas, bendruomenės tapatybės simbolis, reiškiantis Lietuvos žydų, kaip piliečių, susitapatinimą su Lietuvos valstybe nuo LDK Gedimino laikų.

Monetos grafinį dizainą sukūrė dailininkai Viktorija Sideraitė-Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas. Monetas 2,5 tūkst. vnt. tiražu nukaldino Lietuvos monetų kalykla.

Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ųjų gimimo metinių proga, kartu ir minint 700 metų žydų istoriją Lietuvoje, 2020-ieji Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos minėjimo metais.

Išleisti pašto ženklą, skirtą Vilniaus Gaonui, anot Lietuvos pašto pranešimo, nuspręsta neatsitiktinai – 2020-ieji Lietuvoje yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Vilniaus Gaonas – XVIII a. Lietuvoje gimęs ir gyvenęs vienas žymiausių visų laikų žydų Išminčių, garsinęs Vilniaus vardą pasaulyje. Tai buvo išskirtinės erudicijos žmogus, savarankiškas studijas pradėjęs vos būdamas 10-ties. Gaoną (Rabiną Elijų Ben Saliamoną Zalmaną Kremerį) labiausiai išgarsino Talmudo – vienos svarbiausių žydų religijos knygų, kuri per amžius buvo ir išlieka žydiškosios gyvensenos ir pasaulėžiūros pamatu, religinės teisės pagrindu ir pamokymų kasdieniam gyvenimui šaltiniu – per amžius įsivėlusių klaidų taisymai, kuriuos jis surašė knygų paraštėse. Klaidos Talmude, Gaono nuomone, atsirado dėl daugybinių šios 1500 metų senumo knygos perrašymų. Iki šių dienų yra išlikę Talmudai su Vilniaus Gaono ranka rašytais komentarais, o jo darytos pataisos buvo įtrauktos į visas vėlesnių laidų Talmudų laidas.

Įdomu tai, kad Išminčius gyveno labai asketiškai, vengė viešumos, beveik visą savo laiką skyrė religinių tekstų studijoms, gilinosi ir į pasaulietinius mokslus tikėdamas, kad jų supratimas padės geriau suvokti religinius tekstus. Pats Vilniaus Gaonas nieko nepublikavo – tai po jo mirties padarė jo sūnūs, žentai, mokiniai. Jis taip pat neužėmė jokių oficialių pareigų – visą laiką skyrė studijoms.

Vilniaus Gaonui skirtą pašto ženklą sukūrė kūrybinė grupė „Judvi&Aš“ (Viktorija Sideraitė Alon, Jūratė Juozėnienė ir Albinas Šimanauskas). Pašto ženklo viršuje – hebrajiška raidė ש (ŠIN), kuri savo grafine forma panaši į menamą simbolinę karūną Vilniaus Gaonui. Pagal Gematriją (raidžių ir skaičių atitikimo sistemą judaizme) ši raidė reiškia skaičių 300 – šiemet Lietuva mini šį Vilniaus Gaono gimimo jubiliejų. Žemiau vaizduojami stilizuoti žydų šventosios knygos – Toros ritiniai, kartu tai yra ir atversta knyga, taip pat aliuzija į Dekalogą (dvi akmens plokštės su dešimčia Dievo įsakymų, kurias Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno) bei dviejų langų suporinimo tradicija sinagogų fasaduose. Ženklo spalvinėje ir grafinėje išraiškoje pasirinkta senuosius žydų dekoro raštus primenanti stilistika.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25–27 pašto ženklus. 2020-ųjų metų pradinį planą, kaip pažymima pranešime, kiek pakoregavo karantinas – keitėsi leidimo datos bei keli ženklai.

Kaip informavo Prezidentūra, konferenciniame pokalbyje su R. Rivlinu G. Nausėda pažymėjo, Vilniaus Gaono, intelektas ir erudicija lėmė, kad „Vilnius tapo dvasiniu žydų centru Europoje, garsėjusiu visame pasaulyje“.

„Jo dėka Vilnius atsidūrė pasaulio žemėlapyje kaip Toros ir Talmudo tyrinėjimų sostinė, o kartu ir judėjų religinis centras. Vilniaus Gaono mokymas, grįstas atkaklumu, kantrybe ir pasišventimu skleisti dvasinę stiprybę ir siekti išminties, įkvepia sunkiausiomis akimirkomis“, – teigė G. Nausėda.

Pokalbio pabaigoje prezidentas taip pat pasveikino Izraelį, pasitinkantį 72-ąsias nepriklausomybės metines, ir pakvietė Izraelio vadovą apsilankyti Lietuvoje.

Elijo ben Saliamono Zalmano, geriau žinomo kaip Vilniaus Gaonas, 300-osios metinės minimos balandžio 23 dieną. Jo garbei, o kartu ir minint 700 metų žydų istoriją Lietuvoje, 2020-ieji paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos minėjimo metais.

Pasak Prezidentūros, G. Nausėda pokalbyje akcentavo, kad Lietuva išlieka namais gausiai litvakų bendruomenei, išsibarsčiusiai po visą pasaulį, o Lietuvos žydų bendruomenė aktyviai palaiko ryšius su Izraelyje, JAV, Pietų Afrikoje, Prancūzijoje ir kitur gyvenančiais litvakais.

Pokalbyje Lietuvos ir Izraelio prezidentai taip pat palietė kovos su koronavirusu situaciją šalyse, aptarė ekonomikos atgaivinimo priemones.

„Sutarta, kad šis iššūkių kupinas laikotarpis pasaulyje reikalauja išskirtinio dėmesio tarptautiniams santykiams ir šalių solidarumui“, – teigiama pranešime.

Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis per posėdį sakė, kad planuojamos iniciatyvos leis atkreipti dėmesį į „turtingą mūsų Lietuvos istoriją, kuri yra neatsiejama nuo Lietuvos žydų istorijos“.

„Programoje bus skiriamas didelis dėmesys istorinės atminties įamžinimui“, – teigė vicekancleris.

Minėjimą kitų metų pradžioje pradės litvakų literatūros renginių ciklas Vilniaus knygų mugėje, japonų diplomato Čijunės Sugiharos 120-osioms gimimo metinėms skirti renginiai Vilniuje ir Kaune, sostinėje ketinama surengti iš Vilniaus kilusio XX amžiaus dailininko modernisto Lazario Segalo darbų parodą.

Be kitų renginių, duris atvers paroda, skirta apžvelgti Vilniaus Gaono – Elijaho ben Solomono Zalmano (Elijo Ben Saliamono Zalmano) įtaką Lietuvos žydų kultūrai.

Metų minėjimas turėtų vykti ir Niujorke, Frankfurte planuojama paroda, skirta YIVO archyvui Vilniuje. Numatomos kilnojamos ir virtualios parodos apie žydus karius savanorius, dalyvavusius Nepriklausomybės kovose, Dzūkijos regiono žydus.

Šalies gimnazijų bibliotekos, kaip numatoma plane, turėtų sulaukti Yitskhoko Rudashevskio (Icchoko Rudaševskio) knygos „Vilniaus geto dienoraštis“.

Koncertai ir paminklai

Numatomi ir koncertai, skirti kompozitoriui Anatolijui Šenderovui, muzikams Jaschai Heifetzui (Jašai Heifecui), Josephui Achronui (Jozefui Achronui), George'ui Gershwinui (Džordžui Geršvinui).

Ketinama sukurti muzikinį Kauno gidą, jis apimtų septynis muzikinius maršrutus po žydiškas vietas Kaune, parengti maršrutą, skirtą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniam ir kultūriniam paveldui, suorganizuoti mototurizmo ralį šiam paveldui pažinti.

Taip pat planuojama organizuoti žymių dailininkų parodas: Boriso Schatzo (Boriso Šaco) darbų ir dokumentų parodą, ketinama eksponuoti litvakų kilmės Marco Chagalo (Marko Šagalo) paveikslą „Baltasis nukryžiavimas“, surengti Samuelio Bako darbų parodą Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Be renginių, atminimą numatoma įamžinti ir statant naujus ar tvarkant esamus memorialus. Didžioji dalis darbų suplanuoti jau anksčiau.

Kiek mes galime sudainuoti ir sušokti be pinigų, tai mes tą padarysime. Bet kas vis dėlto kainuoja pinigų, gal vertėtų pagalvoti, kaip paremti Lietuvos žydų bendruomenę.

Pavyzdžiui, Vilniuje, Onos Šimaitės gatvėje, turėtų būti pastatytas paminklas žydų gelbėtojams – konkursas jam bus rengiamas kitų metų rudenį.

Numatyta tvarkyti aplinką ir sukurti atminimo ženklus buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos teritorijoje senamiestyje, senosiose Šnipiškių žydų kapinėse prie Sporto rūmų – čia būtų eksponuojami antkapių fragmentai.

Numatyta pasirengti senųjų žydų kapinių Olandų gatvėje tvarkymui, sutvarkyti ir pritaikyti lankytojams Vilniaus Gaono amžinosios rimties vietą Vilniaus žydų kapinėse Sudervės gatvėje, atnaujinti Žako Lipšico memorialinį muziejų ir kitus objektus.

Vyriausybės plane taip pat yra sumanymas įrengti du atminimo ženklus „Popierinei brigadai“, atminimo lentą muzikų Šenderovų šeimai atminti.

Pasigedo pinigų

Į patvirtinto projekto įgyvendinimą įtraukta Lietuvos žydų bendruomenė Vyriausybės posėdyje paprašė finansinės paramos.

„Kiek mes galime sudainuoti ir sušokti be pinigų, tai mes tą padarysime. Bet kas vis dėlto kainuoja pinigų, gal vertėtų pagalvoti, kaip paremti Lietuvos žydų bendruomenę?“ – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak Vyriausybės vicekanclerio, daugeliui planuojamų darbų numatytas finansavimas, o dėl papildomų lėšų bendruomenė galėtų kreiptis į valstybės valdomus kultūros ar istorinės atminties fondus.

2020 metais taip pat planuojama surengti Pasaulio litvakų suvažiavimą ir iš Niujorko atgabenti į Lietuvą istorinį Vilniaus žydų bendruomenės metraštį.

Vadinamąjį Vilniaus Gaono sinagogos pinką ketina paskolinti Žydų mokslinių tyrimų institutas (YIVO)

Lietuva kol kas nenusprendė, kur jį eksponuotų. F. Kukliansky paprašė tai daryti Valdovų rūmuose Vilniuje.

„Tai suteiktų šiam kūriniui kur kas didesnę garbę ir ypatybę, negu kad bet kurioje kitoje vietoje“, – teigė žydų bendruomenės lyderė.

XVIII amžiuje gyvenęs Elijahas ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky BNS sakė, kad antradienį Jeruzalėje vykusiame susitikime B. Netanyahu išsakė poziciją, jog „Lietuvos žydų bendruomenė šio klausimo net nesvarsto“.

S. Skvernelio atstovas spaudai BNS sakė negalintis komentuoti uždaro premjerų susitikimo turinio, bet diplomatiniai šaltiniai patvirtino, kad Lietuvos žydų bendruomenės pozicijai susitikime pritarė ir Lietuvos vyriausybės atstovai.

„Šis klausimas buvo keliamas, bet Lietuvos vyriausybės atstovai pabrėžė, kad Gaonas yra neatskiriama Lietuvos istorijos ir Lietuvos žydų istorijos dalis. B. Netanyahu sulaukė kvietimo atvykti į Lietuvą 2020 metais, kai bus minimos 300-osios Vilniaus Gaono gimimo metinės“, – BNS sakė apie susitikimą informuotas pareigūnas.

Pirmą kartą šią idėją B. Netanyahu iškėlė pernai per vizitą Lietuvoje, kai aplankė Vilniaus Gaono kapą, BNS sakė keli susitikime su juo dalyvavę žmonės.

Aštuonioliktame amžiuje gyvenęs Elijahu ben Saliamonas Zalmanas, žinomas Vilniaus Gaono vardu, laikomas vienu žymiausiu Talmudo – judaizmo religinių raštų rinkinio – aiškintojų.

Jis teigė, kad norint suprasti judėjų mokymą būtina išmanyti matematiką, astronomiją, geografiją, zoologiją, botaniką, kalbotyrą, parašė dešimtis veikalų.

Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido Vilniuje, čia ir mirė 1797 metais. Vilniaus Gaonas buvo palaidotas senosiose Šnipiškių žydų kapinėse, sovietinės okupacijos metais perlaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse.

Vilniuje žydai gyveno nuo šešiolikto amžiaus. Miestas daugelį metų buvo svarbus žydų kultūros ir mokslo lopšys, dėl to buvo gavęs „Šiaurės Jeruzalės“ pavadinimą.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai ir vietos kolaborantai išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Dabar Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.