Atsižvelgus į pandemijos situacijos rimtumą ir griežtus karantino apribojimus, Vilniaus savivaldybė nusprendė riboti judėjimą didesniu perimetru aplinkui Katedros aikštę. Taip pat atsisakyta naujamečių fejerverkų, kurie pritrauktų žmones žiūrėti reginį, todėl sostinė renkasi šventes sutikti saugiai ir atsakingai.

„Nuspręsta fiziškai atitverti eglę ir atsisakyti naujamečių fejerverkų dėl visų saugumo, tausojant medikus ir rūpinantis išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Visi norime, kad griežčiausi ribojimai kiek įmanoma greičiau pasibaigtų, jie niekam nėra malonūs, tačiau būtini. Šį kritinį laikotarpį kviečiame pabūti namuose, stebėti tiesioginę eglės transliaciją internetu ir viltingai sulaukti šviesesnio meto 2021-aisias“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.

Prie eglės nebus galima patekti gruodžio 24-27 dienomis ir gruodžio 31 d. (Naujųjų metų naktį). Naujųjų naktį bus atitvertos abi eglės – ir Rotušės, ir Katedros aikštėse.

Kokių judumo ribojimų bus aplink Katedros aikštę ir eglę

Gruodžio 24-27 d. bus draudžiamas eismas Tilto g. ir automobilių stovėjimas. Gyvenantys šioje miesto dalyje ir turintys leidimus statyti automobilius ir toliau galės tuo naudotis. Tilto, K. Sirvydo, Ž. Liauksmino ir Radvilų g. gyventojai galės įvažiuoti į savo gatves tik iš Radvilų g.

Tiek gruodžio 24-27 d., tiek gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 21 teritorijoje, galės įvažiuoti į ją ir statyti automobilius – teritorijos ribos apima Vilniaus  g. (nuo  Žygimantų  g.),  Gedimino  pr., T. Vrublevskio g., Žygimantų g. (iki Vilniaus g.) Gyventojai, kurių automobilių stovėjimo leidimai galioja 5 teritorijoje, galės statyti automobilius savo teritorijos ribose nedraudžiamose vietose. Minėtos teritorijos ribos apima Pylimo,  Bazilijonų,  Aušros  Vartų, Subačiaus,  Bokšto, Išganytojo, Maironio,  Barboros  Radvilaitės,  Šventaragio  g.,  Gedimino pr. (iki Jogailos g.), Jogailos g. (nuo Gedimino pr.).

Gruodžio 24-27 d. bus draudžiamas automobilių stovėjimas T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio g., ir draudžiama įvažiuoti  į Kalnų parką ir Trispalvės al.

Per Naujuosius metus, gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. bus draudžiamas eismas ir viešojo transporto judėjimas T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės g.

Gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. bus draudžiamas parkavimas šalia Katedros aikštės esančiose parkavimo vietose (T. Vrublevskio, Šventaragio, Tilto, Barboros Radvilaitės ir Maironio g). Taip pat bus draudžiama įvažiuoti į Kalnų parką ir Trispalvės al.

Viešųjų erdvių kontrolę per šventes užtikrins sustiprintos policijos pajėgos, savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai, jiems talkins ir šauliai. Patruliuodami jie primena apie šiuo metu viešose erdvėse galiojančią tvarką ir nustatytas taisykles, kurių privalu laikytis. Nesilaikantiems karantino taisyklių, pareigūnai skiria pinigines baudas, kurios fiziniam asmeniui numatytos nuo 500 iki 1500 Eur. Viešosios tvarkos pareigūnai stebės, ar nėra susibūrimų, kaip dėvimos kaukės. Erdvių stebėjimui bus pasitelkti ir dronai.

Gražiausia Europos eglė galės būti kiekvieno namuose

Pasirūpinta tiesiogine transliacija iš Katedros aikštės, kuri vyksta www.karantinas.lt/eglute svetainėje. Eglutę galima saugiai stebėti, nejudant iš namų, visą šventinį laikotarpį iki sausio 6 d.

Ribojimai prieš šventes griežtėjo ir kitose šalyse

Italijoje nuo gruodžio 21 d. iki sausio 6 d. įsigalios kelionių tarp skirtingų regionų draudimai, o Kalėdų ir Naujųjų metų dienomis žmonės turės likti namuose, galios komendanto valanda nuo 22 val. iki 5 val. ryto. Vokietijoje taip pat atšaukti ir naujametiniai fejerverkai.

Ispanijoje šventiniu laikotarpiu galios kelionių tarp skirtingų regionų draudimai, o Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarėse galios komendanto valanda – reikės grįžti namo iki 1.30 val. nakties.

Daugelis šalių praneša, kad nevyks kalėdiniai turgeliai. Kalėdiniai miesteliai šiais metais neįsikūrė ir jais garsėjančiose Austrijoje, Italijoje, daugumos kalėdinių miestelių nebus ir Vokietijoje.

Kaip keisis viešojo transporto eismas

Dėl eismo ribojimų nuo gruodžio 31 d. nuo 22.30 val. iki 2021 m. sausio 1 d. 01.30 val. laikinai keisis ir 10, 11, 33 autobusų maršrutų trasos.

10 maršruto autobusai į Markučius nuo Žaliojo tilto važiuos Vilniaus, Jogailos, Pylimo, Bazilijonų, M. Daukšos, Žiupronių, Subačiaus g., toliau – įprasta trasa. Važiuodami pakeista trasa autobusai nestos stotelėse Karaliaus Mindaugo tiltas, Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademijos ir Užupio, tačiau papildomai stos stotelėse Vinco Kudirkos aikštė, Jogailos, Centro poliklinika, Reformatų, MO muziejus, Vingriai, Rūdninkų, Bazilijonų, Aušros vartai ir Misionierių.

11 maršruto autobusai iš Žvėryno iki Pamėnkalnio-Pylimo-Jogailos g. sankryžos važiuos įprasta trasa, toliau suks į Pylimo g. ir važiuos Bazilijonų, M. Daukšos, Žiupronių, Subačiaus, Drujos g. Apsisukę Drujos g. esančiame žiede atgal autobusai važiuos taip pat. Judėdami pakeista trasa autobusai nestos Jogailos, Vinco Kudirkos aikštė, Karaliaus Mindaugo tiltas, Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademijos, Vilnios, Užupis, Bernardinų kapinės ir Bernardinų stotelėse, o papildomai stos stotelėse Centro poliklinika, Reformatų, MO muziejus, Vingriai, Rūdninkų, Bazilijonų, Aušros vartai, Subačiaus, Zarasų (link Drujos g.) ir Misionierių.

33 maršruto autobusai iš Šiaurės miestelio iki Karaliaus Mindaugo tilto kursuos įprasta trasa, toliau suks į T. Kosciuškos g. ir važiuos Olandų bei Drujos g., o įsukę į Sukilėlių g. grįš į įprastą trasą. Tokia pačia trasa autobusai grįš į Šiaurės miestelį. Pakeitus trasą minėto maršruto autobusai nestos stotelėse Arkikatedra, Bernardinų sodas, Dailės akademija, Užupio ir Subačiaus, o papildomai stos stotelėse Karaliaus Mindaugo tiltas (link Kalnų parko), Kalnų parkas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Vasaros, Krivių, Filaretų, Polocko ir Drujos.

„Gražiausia Europos eglė galės būti kiekvieno namuose ir bent taip prisidėti prie šventinės atmosferos kūrimo. Šių metų Kalėdos kitokios, todėl ir sprendimai turi būti neįprasti“, – pristatydamas iniciatyvą sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis priduria, kad tokie projektai ypač svarbūs karantino laikotarpiu, nes suteikia progą pamatyti gražiausias viešąsias erdves ir pajusti ypatingą atmosferą neišeinant iš namų.

Tiesioginė transliacija 5G ryšiu iš Katedros aikštės vyksta www.karantinas.lt/eglute svetainėje ir „Telia“ paskyroje „YouTube“. Be to, ją kaip savo TV ekrano užsklandą nuo ketvirtadienio galės žiūrėti visi „Telia“ TV klientai. Eglutės transliaciją internetu bus galima stebėti visą šventinį laikotarpį iki sausio 6 d. Šis sprendimas mokesčių mokėtojams nekainuos nė euro.

24 m aukščio kalėdinę eglę, papuoštą beveik 4 km ilgio spalvota girlianda, 800 sidabrinių žaisliukų ir šviesą atspindinčiais veidrodžiais neišeinant iš namų bus galima apžiūrėti iš skirtingų rakursų – transliacijai naudojama ypatinga kamera, kuri gali veikti net spaudžiant -40 laipsnių šalčiui, atlaikyti iki 160 km/val. vėjo gūsius ir net pati atitirpinti ledą.

Katedros aikštėje stovinčios pagrindinės šalies Kalėdų eglės transliacijos kokybę ir raišką užtikrina aikštės prieigose ant „Kempinski“ viešbučio įrengta viena iš pirmųjų Lietuvoje 5G ryšio stočių. Skaičiuojama, kad šventiniu laikotarpiu vien dėl šios transliacijos bus perduota apie 1 terabaitą (TB) duomenų.

Bendrovė atkreipia dėmesį, kad transliacija vyksta laikantis visų asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Kamera niekada nerodo žmonių veidų, iš jos matymo lauko pašalinti kampai, į kuriuos patenka privataus naudojimo erdvės, tokios kaip į gatvės pusę išeinantys balkonai. Vaizdo kameros gamintojas – Europos Sąjungoje stebėjimo sprendimų srityje lyderiaujanti švedų įmonė „Axis“.

Atitolusios eglės plokštumos simbolizuoja būtinus laikytis atstumus

„Idėja, kaip galėtų atrodyti šių metų eglutė, kilo dar prieš kokius 3 metus, eskizuojant. Ją padiktavo pati eglutės konstrukcija, sudaryta iš 12 trikampių, kuri yra lyg horizontaliai sudalinta dvylikakampė piramidė. Norėjosi jos plokštumas atitraukti nuo bendros geometrinės figūros, išskleisti erdvėje. Tuomet kilęs vaizdinys šiais metais įgavo kitą prasmę – atitolimą vienas nuo kito, būtinybę laikytis atstumų“, – sako eglutę kūrusios „Švenčių studijos“ dizaineris Dominykas Koncevičius.

Pasak sostinės eglutę kuriančios komandos vadovo, šiais metais iššūkiu tapo ne tik visi būtini paskaičiavimai, kuriuos reikėjo padaryti įrengiant atitolusias eglutės plokštumas, bet ir gana ilgą laiką spręstas klausimas, kas turėtų atsirasti jos viduje. „Norėjosi teminio gylio, antro plano ir taip, bediskutuojant, komandai kilo mintis išorinės konstrukcijos viduje pastatyti dar vieną eglutę. Ją supantys veidrodžiai ir juose atsispindinti klasikiniu stiliumi papuošta eglutė įkūnija pagrindinę mintį: nesvarbu, kokia – gyva, kirsta, tradicinė ar šiuolaikiška – Kalėdų eglutė simbolizuoja šilumą, artumą bei namų jaukumą“, – teigia D. Koncevičius.

Pasak jo, ilgametė darbo patirtis ir stipri profesionalų komanda leido 100 proc. išpildyti sumanymą bei atkreipti ne tik vietos gyventojų dėmesį. „Labai džiugu, kad sostinė palaiko drąsias iniciatyvas, kasmet stengiasi sukurti vis ką nors naujo, kitokio, išskirtinio. Tik novatoriškos, kitokios idėjos, net jei jos patinka ne visiems ar net šokiruoja, gali patraukti pasaulio dėmesį“, – sako D. Koncevičius.

M. Kulbio nuotr.

Sostinės Kalėdų eglei apšviesti perdirba daugiau nei 21 t kavos tirščių

Kitokia šiemet ne tik eglutė, bet ir jos apšvietimui naudojama energija, ji gaunama perdirbant kavos tirščius. Iš viso sostinės Kalėdų eglei apšviesti iki sausio 7 d. reikės 12 000 kWh elektros energijos. Tiek jos pagaminama iš daugiau nei 21 t kavos tirščių. Juos visus metus kavos gamintojos „Paulig“ iniciatyva rinko pagrindiniai sostinėje veikiantys verslo centrai. „Šiais metais, tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu, kai dalis verslų darbą iš biurų perkėlė į namus, ženkliai sumažėjo ir surenkamų kavos tirščių kiekiai. Iššūkiu visiems kelianti situacija vis tik nesutrukdė surinkti net daugiau nei būtina, iš viso – 30 t, kavos tirščių“, – sako „Paulig“ rinkodaros vadovas Valdas Šidla.

Tona kavos tirščių susidaro išgėrus apie 100 tūkst. puodelių kavos. Juos perdirbus pagaminama apie 500 kWh elektros energijos. Tiek energijos užtenka patenkinti 2 statistinių Lietuvos šeimų mėnesio elektros poreikius arba nuvažiuoti 2900 km „BMWi3“ elektromobiliu. Žalioji energija iš kavos tirščių yra gaminama vienoje iš šalyje veikiančių biodujų jėgainių. Į ją kavos tirščiai vežami iš sostinėje įsikūrusių verslo centrų ir didžiulėse talpose apdorojami jose esančių bakterijų. Šio proceso metu išsiskyrusios biodujos surenkamos ir panaudojamos elektros energijos gamybai, o likusios atliekos perduodamos kaip trąša ūkininkams. Taip užtikrinamas tvarus ir žiediškas atliekų perdirbimas, nekeliantis jokios taršos aplinkai. 

Įžiebta „morenginė“ žaliaskarė

Šeštadienio vakarą nuotoliniu būdu įžiebta pagrindinė Kauno miesto kalėdinė eglutė. Rotušės aikštėje suspindėjo tūkstančiai lempučių, kauniečių lauks morengus primenančios dekoracijos bei jaukumo akcentus sudėlioję avinėliai.

Šiais metais dėl karantino organizuoti masinių renginių nebuvo galima, tad pagrindinė Kauno eglė įžiebta nuotoliniu būdu. Visgi, nors Rotušės aikštėje koncerto nebuvo, jis buvo transliuotas iš saugios aplinkos, tačiau šioje erdvėje kauniečių vis tiek buvo galima sutikti.

Nuotoliniu būdu kauniečiai ir miesto svečiai galėjo stebėti šventinį eglutės įžiebimo koncertą. Taip saugiai įsileisti Kalėdų laukimą į savo namus ir širdis. Iš televizorių ekranų vaikams mojo Kalėdų Senelis, žinomiausias dainas atliko Lietuvos scenos žvaigždės.

Įžiebus eglutę, prie kauniečių namų plykstelėjo fejerverkai. Šiemet miestiečius fejerverkai džiugino ne tik miesto centre, bet net šešiose Kauno vietose, tad dauguma kauniečių šiuos šventinius simbolius galėjo stebėti pro namų langus.

Pretenduoja tapti gražiausia Europoje?

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną 12 metrų skersmens eglės figūrą. Pirmą kartą pagrindinė šalies eglė įžiebta ne didžiuliame šurmulyje, o tyloje.

Vilniaus eglė jau kelerius metus iš eilės džiugina savo grožiu ne tik sostinės gyventojus ir miesto svečius, bet patenka ir į užsienio žiniasklaidos sudaromus gražiausiųjų eglių sąrašus.

Šiemet sostinės kalėdinės eglės aukštis – net 24 m. Šiai eglei sukurti prireikė net 6000 eglės šakų, 3,5 km kilometrų girliandų, 800 žaisliukų ir net 150 kv. metrų veidrodžių.

Primename, kad penktadienį gražuolė žaliaskarė įžiebta Kauno rajone, taip pat Visagine, o šeštadienį be Vilniaus ir Kauno ji suspindėjo ir Panevėžyje.

Įžiebimų dar bus

Klaipėda žiemos švenčių laukimą pradės gruodžio 5 d. 17 val. Skambant šventiniam koncertui, Teatro aikštėje nušvis svarbiausias žiemos švenčių simbolis – eglutė ir visą šventinį laikotarpį papuošianti šviesos instaliacija „Šiaurinė žvaigždė“. Klaipėdos savivaldybė šventinę programą kviečia saugiai stebėti internete.

Alytuje įžiebta kalėdinė eglė miestiečius džiugins nuo gruodžio 4 dienos, kito penktadienio.

Kalėdinė žaliaskarė Marijampolės J. Basanavičiaus aikštėje nušvis pirmąjį gruodžio mėnesio savaitgalį.

Mažeikiuose viešo renginio taip pat nebus, o eglės įžiebimo ceremoniją bus galima išvysti virtualiai internetu savivaldybės socialinių tinklų paskyrose, vietinėje televizijoje gruodžio 11 d. 19 val.

Utenos žaliaskarė bus įžiebta gruodžio 4 dieną.

Dalis šalies miestų dar viešai nėra paskelbę apie planuojamus eglučių įžiebimus.

„Kalėdos Vilniuje tokios įsimintinos dėl to, kad šventinę atmosferą čia kuria talentingi, ypatingai svetingi ir draugiški žmonės, tai patraukia kasmet vis didesnį būrį svečių iš kitų miestų ir šalių. Šiemet su komanda stengėmės sukurti festivalį, kuriame dera unikalios idėjos, stilius, modernumas ir tradicijos“, – kviečia sostinės meras Remigijus Šimašius.

Eglių madas diktuojanti Vilniaus Kalėdų eglė jau užtarnavo sostinei vieno gražiausių ir magiškiausių kalėdinių miestų reputaciją. Kuo nustebins šių metų eglė, tradiciškai neatskleidžiama iki paskutinės renginio minutės, tačiau laukti liko neilgai.

Kalėdų eglutė bus 27 metrų aukščio, aplink ją įsikurs didelis miestelis.

„Kalėdų eglutė bus 27 metrų aukščio, aplink ją įsikurs didelis miestelis. Projektui panaudota daugiau kaip 7 km girliandų ir daugiau kaip 100 tūkst. šviesos diodų. Bus šviesu, ryšku ir, tikiuosi, kad nustebins visus netikėta tema“, – pasakojo vienas Kalėdų eglės kūrėjų Dominykas Koncevičius.

Susirinkusiems koncertuos Jurijus Veklenko, Ieva Narkutė, Jurgis Bruzga, Dainotas Varnas, Paulė, Saulius Prūsaitis ir kiti.

Kalėdų eglutė Rotušės aikštėje šiais metais bus įžiebta dviem valandom anksčiau nei didžioji Kalėdų eglė Katedros aikštėje. Čia pasirodys muzikos ir šokio studijos „Džimba“ vaikai, atlikėja ir dainų autorė Aldegunda.

Taip pat šeštadienį Vilniaus rotušėje rengiama ir Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė. 17-ojoje mugėje tradiciškai bus galima susitikti su Lietuvoje veikiančių užsienio šalių ambasadų darbuotojais bei visuomeninių organizacijų atstovais, įsigyti jų pagamintų rankdarbių ir skanėstų. Mugės metu surinktos lėšos bus paaukotos dešimčiai lietuviškų organizacijų, besirūpinančių vaikais, neįgaliaisiais ir senoliais.

Vilniaus miesto savivaldybė į renginius ir iš jų kviečia vykti pėsčiomis ar viešuoju transportu, kuris šventės proga kursuos dažniau ir bus talpesnis.