„Rafako“ įsipareigojo atlyginti dalį VKJ patirtos žalos bei perduoti projektui svarbią dokumentaciją, pirmadienį pranešė VKJ valdanti „Ignitis grupė“.

Pagal sutartį, kurią dar turės patvirtinti Stokholmo arbitražas, VKJ gaus beveik 30 mln. eurų kompensaciją, pusę jos – beveik 15 mln. eurų – bendrovė jau gavo, o likusią dalį „Rafako“ išmokės dalimis per penkerius metus.

Be to, „Rafako” perduos VKJ visą turėtą biokuro projektui reikalingą įrangą bei dokumentus – įvertinus jų vertę VKJ papildomai atgauna dar beveik 2 mln. eurų ir užtikrina projekto darbų tęstinumą.

VKJ vadovo Manto Buroko teigimu, taikos susitarimas padidins su „Rafako“ dirbusių subrangovų galimybes atgauti skolas.

„Jei būtume tęsę bylinėjimąsi Stokholmo arbitraže, „Rafako“ greičiausiai tai reikštų bankrotą, ir mums apskritai nebūtų atlyginta žala jokia apimtimi. Be to, „Rafako“ tęsiant veiklą, padidėja ir Lietuvos subrangovų tikimybė atgauti skolas iš Lenkijos bendrovės jos restruktūrizavimo procese“, – pranešime teigė M. Burokas.

Anot M. Buroko, teisininkų vertinimu, arbitražo byla galėjo užtrukti bent penkerius metus, o bylinėjimosi išlaidos tokiuose procesuose paprastai siekia iki 10 mln. eurų, todėl šiuo atveju racionaliausias buvo susitarti taikiai.

2020 metų rudenį nutraukus maždaug 150 mln. eurų vertės sutartį su „Rafako“, jėgainės projektą vystanti valstybės valdoma „Ignitis grupė“ BNS teigė, kad už visus tinkamai atliktus bei priimtus darbus su „Rafako“ ji yra visiškai atsiskaičiusi.

Stokholmo arbitražas pernai rugpjūtį pripažino, kad „Rafako“ yra kalta dėl nebaigtų biokuro įrenginių statybų, VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su ja bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą. 

Anksčiau skelbtas „Rafako“ restruktūrizavimo planas numatė, kad jos samdytos Lietuvos rangovės per penkerius metus atgautų 60 proc. skolos, lygiomis dalimis mokant kas tris mėnesius (iš viso 20 mokėjimų), o dar 20 proc. joms būtų išmokėta naujomis „Rafako“ akcijomis. Lenkijos bendrovė visiems Lietuvos statybininkams liko skolinga apie 15 mln. eurų.

Energetikos rinkos reguliuotojo skaičiavimais, šių metų žiemą medienos skiedrų reikės 2,192 teravatvalandės (TWh) pagaminamos šilumos kiekiui. 2021–2022 ir 2022–2023 metais jų vidutiniškai sukūrenta 1,392 TWh šilumos kiekiui.

Tuo metu VKJ kitą šildymo sezoną numato deginti 0,8 TWh šilumos reikalingo biokuro.

Jei skiedrų poreikis 30 proc. didesnis nei pastarųjų dviejų sezonų vidurkis, šilumos gamintojai gali įsigyti biokuro kitų Europos Sąjungos (ES) šalių rinkose  – tai leido birželį Vyriausybės pakeistos taisyklės.

VKJ biokuro jėgainė šiuo metu veikia bandomuoju režimu – išbandoma įranga, gaminant šilumos, o vėliau – ir elektros energiją. Kovo pabaigoje bloke buvo pradėti karštieji bandymai, birželį – katilo ir aukšto slėgio garo vamzdynų bandymai.

„Ignitis grupė“ skelbia, kad VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų veikti jau šį šildymo sezoną.

VKJ vadovas Mantas Burokas sako, kad bandymų, kurie gali trukti iki pusmečio, metu jėgainė taip pat bus integruota į sostinės šilumos tinklus ir Lietuvos elektros tinklą, patikrintas svarbių sistemų veikimas.

„Tai yra įprastas procesas tokio tipo jėgainėse, galintis užtrukti iki pusės metų ir daugiau, siekiant šilumos ir elektros gamybą vykdyti stabiliai ir nominalia galia“, – pranešime teigia M. Burokas.

„Bandymų metu stebėsime, kaip veikia biokuro jėgainė, biokuro ruošimo ir transportavimo sistemos bei bendrosios jėgainės balansavimo sistemos. Esant reikalui, stabdysime ir atliksime įrangos derinimo ir reguliavimo darbus“, – pridūrė  M. Burokas.

Tai yra įprastas procesas tokio tipo jėgainėse, galintis užtrukti iki pusės metų ir daugiau, siekiant šilumos ir elektros gamybą vykdyti stabiliai ir nominalia galia.

Šaltieji VKJ biokuro bloko bandymai pradėti pernai lapkritį.

Planuojama, kad biokuro jėgainė veiklą pradės 2023-2024 šildymo sezono metu, bendra elektrinė galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šiluminė galia – apie 230 MW.

VKJ energija nuo 2021 metų kovo jau gaminama iš komunalinių atliekų, o pastačius biomasės dalį energija bus gaminama ir iš jos. Atliekų jėgainė per metus sutvarko apie 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. tonų.

Jėgainės projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis „Igničio grupės“ lėšomis.

Vilniaus apygardos teismas antradienį atmetė „Axis Tech“ ieškinį dėl daugiau negu 1,7 mln. eurų pretenzijos, trečiadienį pranešė VKJ.

„Teismas dar vienu sprendimu patvirtino mūsų poziciją ir tai, ką teigėme ir anksčiau – ne VKJ, bet Lenkijos „Rafako“ yra atsakinga už atsiskaitymą su biokuro jėgainės projekte dirbusiais subrangovais, tad sprendimą vertiname pozityviai“, – pranešime sakė VKJ vadovas Mantas Burokas.

Teismo vertinimu, ieškinys buvo pareikštas ne tam atsakovui – VKJ neturėjo pagrindo atsiskaityti su „Axis Tech“.

Pradžioje „Axis Tech“ iš VKJ reikalavo daugiau kaip 5 mln. eurų, tačiau šią sumą ji sumažino teismui pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad „Axis Tech“ yra įtraukta į „Rafako“ kreditorių sąrašą.

2020 metų pabaigoje VKJ buvo priversta nutraukti sutartį su biokuro įrenginius stačiusia generaline rangove „Rafako“, nes ši dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi projekto įgyvendinti finansiškai ir techniškai. Dalis „Rafako“ subrangovų siekė iš Lenkijos bendrovės neatgautas lėšas atgauti tiesiogiai iš VKJ.

Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šiluminė galia – apie 230 MW.

Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

„Pilnu pajėgumu, kas reiškia, kad šilumos tinklas gali paimti tą dalį, kurią pagaminome (...), tai pilnu pajėgumu planuojame dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną“, – trečiadienį žurnalistams jėgainėje sakė M. Burokas.

Pasak jo, pirmąją šilumą biokuro bloke numatoma pagaminti 2023 metų pirmąjį ketvirtį, o bloko komercinės veiklos pradžia numatoma 2023 metų birželį–liepą.

Pasak M. Buroko, biokuro bloko eksploatacijos pradžia apskaičiuota įvertinus visas galimas rizikas. Vis dėlto VKJ vadovas neatmeta, jog rizikos, dėl kurių gali būti dar kartą atidėta įrenginio veiklos pradžia, išlieka.

Užsidarė tam tikros rinkos karo kontekste, tai apskritai statybinių medžiagų tiekimai tapo problematiški.

„Rizika visada yra. Kol kas mes tas rizikas matome ir valdome, ir atrodo, kad tas planas pagal geopolitinę situaciją, pagal medžiagų tiekimą, pagal rinkos situaciją tas planas atrodo realus. Bet, be abejo, mes lygiai taip pat matėme ir tikėjome, kad tas planas galėjo būti ir šiek tiek anksčiau“, – teigė M. Burokas.

Pasak jo, pagrindinės rizikos susijusios su rangovų paieška bei sutrikusiu statybinių medžiagų tiekimu.

„Vienas dalykas, kas buvo tikrai sudėtinga, tai apskritai prisišaukti rangovus. Objektas nėra visiems patrauklus šiuo metu, kai (...) visi statė, visi darė, visi investavo – tai vienas dalykas. Antras dalykas, medžiagų tiekimai buvo problematiški. Kai kurių medžiagų apskritai trūko, o kai kurių medžiagų tiekimo terminai išaugo du–tris kartus. Tai tos rizikos vis dar išlieka iš esmės“, – kalbėjo VKJ vadovas.

„Užsidarė tam tikros rinkos karo kontekste, tai apskritai statybinių medžiagų tiekimai tapo problematiški“, – teigė jis.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak M. Buroko, visas VKJ projektas, įskaitant biokuro ir atliekų deginimo įrenginius šiuo metu yra pabrangęs apie 10 proc. VKJ vadovas teigė, jog atsižvelgiant į situaciją rinkose bendra objekto kaina ir toliau augs.

„Mes turime rinkas, turime situaciją. Šiais metais turėjome ypatingai gerą statybų bumą, kas rinkos prasme jau natūraliai užkėlė kainas. Tai nėra kalbos, kad ta suma pigs, ar liks ta pati“, – teigė M. Burokas.

Kiek tiksliai pabrangs visas VKJ projektas, M. Burokas atsakyti negalėjo – anot jo, tikslesnė projekto kaina paaiškės rudenį perskaičiavus sutartis. Pradinė viso VKJ projekto kaina siekė 351 mln. eurų.

Mes sakome, kad pilna jėgainė su dviem dalimis – tiek atliekos, tiek biokuras – tenkins kažkur 40 procentų Vilniaus poreikio. Tai ta apimti mes sumažinsime iškastinio kuro deginimą Vilniaus mieste.

VKJ vadovas teigė, jog visa jėgainė turėtų padengti apie 40 proc. Vilniaus šilumos poreikio.

„Mes sakome, kad pilna jėgainė su dviem dalimis – tiek atliekos, tiek biokuras – tenkins kažkur 40 procentų Vilniaus poreikio. Tai ta apimti mes sumažinsime iškastinio kuro deginimą Vilniaus mieste“, – teigė M. Burokas.

Pasak VKJ projekto vadovo Andriaus Aginto, šiuo metu statant VKJ biokuro bloką dirba šeši pagrindiniai rangovai, kurie yra pasitelkę 40 subrangovų.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro įrenginių statyba vėluoja daugiau nei metus, „Ignitis grupei“ 2020 metų rugsėjį nutraukus sutartį su restruktūrizuojama katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus. Lenkijos įmonė buvo atlikusi darbų už 107 mln. eurų.

„Ignitis grupė“ ne kartą tikino, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau neseniai paaiškėjo, kad darbai bus baigti kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Kogeneracinėje jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, visiškai įgyvendinus projektą, jos bendra elektrinė galia turėtų sudaryti daugiau kaip 90 megavatų, o šiluminė galia – apie 230 megavatų.

Jėgainės projektas finansuojamas Europos Sąjungos (iki 140 mln. eurų), Europos investicijų banko paskolos (iki 190 mln. eurų) bei nuosavomis „Igničio grupės“ lėšomis.

Eltos gautame rašte aiškinama, kad permainos globaliose žaliavų rinkose, pirmiausiai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir sumažinto gamtinių dujų tiekimo Europai, sąlygojo Vilniaus miesto šilumos ūkyje pagaminamos šilumos energijos kainos padidėjimą kelis kartus ir didesnes išlaidas Vilniaus gyventojams. Šilumos kaina Vilniuje 2022 m. sausį, palyginti su 2021 m. sausiu, išaugo beveik 2,5 karto ir siekė 10,07 cento už kWh su PVM.

„Dėl koncerno „Veolia“ dukterinės bendrovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ neįvykdytų ir akcinės bendrovės „Ignitis grupė“ laiku nevykdytų įsipareigojimų Vilniaus mieste apie 55 proc. šalčiausiais šildymo sezono mėnesiais reikalingos šilumos energijos yra pagaminama naudojant būtent gamtines dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. šilumos gaminama iš biokuro“, – rašome kreipimesi į „Ignitis grupę“.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas, kurio vystymas šiuo metu yra pavestas valstybės kontroliuojamai „Ignitis grupė“, leistų pagaminti apie 40 proc. Vilniaus miestui reikalingos šilumos ir iš esmės visiškai atsisakyti priklausomybės nuo gamtinių dujų. Būtent Vilniaus kogeneracinės jėgainės užbaigimas yra geriausias ir greičiausias būdas šilumos gamybos struktūroje pereiti prie biokuro naudojimo ir taip ženkliai sumažinti šilumos energijos kainą Vilniaus gyventojams“, – tvirtinama jame.

Būtent Vilniaus kogeneracinės jėgainės užbaigimas yra geriausias ir greičiausias būdas šilumos gamybos struktūroje pereiti prie biokuro naudojimo ir taip ženkliai sumažinti šilumos energijos kainą Vilniaus gyventojams.

V. Mitalas rašte primena, kad VKJ projektas turėjo būti užbaigtas 2020 m., tačiau biokurą naudojančios jėgainės dalies užbaigimas šiuo kritiniu metu jau patyrė kelis vėlavimus – 2020 m. rugsėjį buvo nutraukta sutartis su Lenkijos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus. Po to, anot jo, „Ignitis grupė“ pasirinko kitus rangovus ir tikino, kad biokuro įrenginiai bus pastatyti iki 2022 m. pabaigos, o jau gruodžio mėnesį bandomajai gamybai bus paleistas biokuro katilas, kas būtų leidę bent šiek tiek sumažinti šilumos kainas gyventojams.

„Nepaisant to, netrukus paaiškėjo, kad projekto darbai bus baigti geriausiu atveju 2023 m. pirmąjį ketvirtį. Atsakomybė už projekto užbaigimo terminus tenka projekto vadovei „Ignitis grupė“. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir artėjančio šildymo sezono iššūkius Vilniaus mieste, kviečiu „Ignitis grupę“ skirti maksimalų dėmesį Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektui, dėti visas pastangas kuo greičiau užbaigti projekto darbus ir pradėti visa apimti eksploatuoti Vilniaus kogeneracinę jėgainę“, – kreipimesi teigia parlamentaras.

Seimo narys ragino reguliariai informuoti visuomenę apie projekto eigą ir atsakyti į kylančius klausimus apie VKJ projektą ir darbus, siekiant valdyti rizikas dėl šilumos tiekimo 2022–2023 m. šildymo sezone. V. Mitalas „Ignitis grupei“ iškėlė šiuos klausimus:

1. Kokie darbai šiuo metu vyksta Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte? Kada jėgainė galės pradėti gaminti bandomąją šilumos gamybą ir kada pradės dirbti pilnu pajėgumu? Prašau pateikti tikslų planuojamų darbų ir jų pabaigos grafiką.

2. Kokie egzistuoja rizikos veiksniai, kad darbų pabaigą vėl gali tekti nukelti? Kokių veiksmų imamasi, kad galimos rizikos būtų suvaldytos ir Vilniaus kogeneracinė jėgainės startas nebūtų dar kartą atidėtas?

3. Dėl kokių priežasčių Vilniaus termofikacinė jėgainė negalės pradėti bandomosios šilumos gamybos jau šiemet? Ar „Ignitis grupė“ įžvelgia savo klaidų dėl per pastaruosius kelis metus jau bent 2 kartus atidėto Vilniaus kogeneracinės jėgainės starto? Kokių veiksmų imtasi siekiant šias klaidas pašalinti?

4. Ar „Ignitis grupė“ atliko skaičiavimus dėl finansinės žalos, kurią galėjo patirti Vilniaus miesto gyventojai dėl vėluojančio Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekto ir augančių šilumos kainų? Ar ieško optimaliausių būdų, kaip šią žalą kompensuoti?

5. Kokių veiksmų savo kompetencijos ribose „Ignitis grupė“ šiuo metu imasi siekdama valdyti rizikas dėl šilumos tiekimo 2022-2023 m. šildymo sezone?

ELTA primena, kad vasario mėnesio pirmoje pusėje Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) vadovas Mantas Burokas tikino, jog pagal planą ir įsipareigojimą pirmieji bandymai tiekti jėgainės šilumą baigus biokuro bloko statybą turėtų įvykti šių metų pabaigoje. Pasak jo, bandymų metu bus patiekta pirmoji šiluma į Vilniaus centralizuotus šilumos tinklus.

„Bandymai iš esmės nėra dalykas, kuris staiga tą šilumą nominalia galia ar dideliais kiekiais užplūs visą tinklą. Bandymų periodas yra laikas, kada reikia išbandyti įrangą, sistemas, kaip jos „kalbasi“ viena su kita, atlikti daug testų ir validuoti, kad jėgainė geba dirbti savarankiškai, nominaliu režimu, su tinkamais technologiniais, aplinkosauginiais reikalavimais“, – Laisvės frakcijos posėdyje Seime teigė M. Burokas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys balandžio mėnesį aiškino, kad situacija Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje (VKJ) nėra paprasta, tačiau tikimasi šiemet išbandyti biokuro katilą. Pasak jo, manoma, kad tai bus nepilna gamyba, tačiau sistemą biokuras pasieks ir vilniečiai gaus šiek tiek pigesnę šilumą.

„Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai. Po „Refako“ bendrovės bankroto situacija buvo susidariusi tokia, kad reikėjo iš naujo tvarkyti ir pirkimus, ir kitus dalykus, tai šiuo metu ir vyksta“, – ketvirtadienį Seime Vyriausybės pusvalandžio metu atsakydamas į klausimus teigė D. Kreivys.

– Sveiki, Adomai. Ar ne per anksti stabdote šildymo sezoną? Naktimis juk prognozuojama netgi neigiama oro temperatūra...

– Na, natūralu, kad imame vidutinę oro temperatūrą; yra specialistai, kurie atlieka tokias analizes. Taigi, iš jų analizių matome, kad vakar, t. y. balandžio 25 dieną atjungti šildymą buvo optimaliausia. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieni namų savininkai patys sprendžia, kada šildymą išsijungti ar įsijungti. Tereikia surinkti daugiau nei pusės konkretaus namo gyventojų sutikimų, kad bendrijos vadovo iniciatyva šildymas būtų įjungtas ar išjungtas.

Tad tie gyventojai, kuriems yra šalčiau, savo noru gali kreiptis į savo miesto šilumos tinklus, kad šie vėl įjungtų šildymą.

– O ar realiai pasitaiko tokių gyventojų?

– Natūralu, kad jų atsiranda, tačiau tas procentas labai mažas. Žmonės linkę daugiau pasiskųsti, bet prie veiksmų neprieina.

– Šis šildymo sezonas, ne paslaptis, Vilniui buvo rekordinis. Kiek vilniečiai šią žiemą už šilumą sumokėjo daugiau, lyginant su praėjusiais metais?

– Šilumos kainos pagrindinė dedamoji yra kuras. Kaip pavyzdys, praėjusį šildymo sezoną už dujas įmonė mokėjo penkis kartus mažiau nei šį šildymo sezoną, už biokurą – dukart mažiau. Tad visi šie kaštai ir susidėjo į padidėjusias kainas gyventojams.

Žmonės linkę daugiau pasiskųsti, bet prie veiksmų neprieina.

– Tačiau ar yra piniginė to išraiška? Kažkokius skaičius galite įvardyti?

– Na matote, tai yra labai individualu ir pagal namus, ir pagal namo energetinį efektyvumą, ir pagal oro temperatūrą, nes ši žiema buvo šiltesnė nei praėjusioji. Štai kodėl mes taip paprastai  negalime lyginti šių ir praėjusių metų.

– Tikrai taip, nes pernai žiema juk buvo itin šalta…

– Tikrai taip. Juk vieniems gyventojams sąskaitos už šildymą išaugo 30 proc., kitiems – 50. Taigi, natūralu, kad jei šiemet būtų buvusi labai šalta žiema, mokėti būtų tekę dar daugiau…

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Sakykite, ar paaugus kainoms, nepadidėjo skolininkų?

– Ne, žiūrint iš įmonių perspektyvos, delsimo apmokėti sąskaitas nebuvo. Šiuo atveju už tai norėčiau jiems ir padėkoti (šypteli). Kita vertus, greičiausiai suveikė ir valstybės kompensaciniai mechanizmai, kurie buvo pritaikyti.

Deja, bet matome – kitam šildymo sezonui pilnu pajėgumu biokuro blokas tikrai neveiks. Tad kertinio lūžio kainos dedamoji neįvyks.

– Kaip bebūtų, šį šildymo sezoną jau išgyvenome, tačiau ką darysime dėl kito?

– Visų pirma, savivaldybė iš savo pusės laukia, kada pilnu pajėgumu bus paleista Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kurią vysto „Ignitis“ grupė. Deja, matome – kitam šildymo sezonui pilnu pajėgumu biokuro blokas tikrai neveiks. Tad kertinio lūžio kainos dedamoji neįvyks.

Kai Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės dirbti pilnu pajėgumu, daugiau nei 90 proc. poreikio mes galėsime dengtis biokuru ir nebebūsime priklausomi nuo vienos rūšies kuro.

Iš tokių konkrečių veiksmų, ką esame suplanavę ateinantį šaltąjį sezoną – padidintas  Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas. Jis degina atliekas. Tokiu būdu mes galėsime sudeginti daugiau atliekų, kas reiškia sumažėjusį dujų kiekį ir mažesnes šildymo kainas.

Taip pat savivaldybė artimiausiu metu pristatys šilumos punktų atnaujinimo planą ir siūlys gyventojams sprendimą, kaip pagerinti namo energetinį efektyvumą.

– Kiek pajėgi bus kogeneracinė elektrinė pilnu pajėgumu atlaikyti sekantį šildymo sezoną? Nes bent jau kol kas Vilnius skelbia, jog visiškai atsisakyti dujų planuoja tik 2030-aisiais…

– Planuojame, kad kai Vilniaus jėgainė dirbs pilnu pajėgumu, mes galėsime nuo 90 iki 100 proc. padengti savo poreikius biokuru. Tačiau visada viskas priklauso nuo to, kokio šaltumo bus žiema. Esant ypatingiems šalčiams, mums tikrai prireiks ir dujų.

„Situacija nėra paprasta. Įmonė deklaruoja, kad tikisi gruodžio mėnesį paleisti biokuro katilą bandomajai gamybai. Tikimės, kad tai bus nepilna gamyba, bet vis tiek šis tas bus tiekiama į sistemą ir turėsime vilniečiams bent šiek tiek pigesnę šilumą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pranešė D. Kreivys. 

Algirdas Butkevičius ministro klausė, ar tikrai iki kito šildymo sezono jėgainės biokuro katilas pradės veikti. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad biokuro katilui pradėjus veikti žaliavos poreikis Lietuvoje padidės 10-15 proc., jis žada, kad biokuro nepritrūks – jo gali būti patiekta iki 2 mln. kietmetrių. 

„Tas papildomas kiekis gali būti ir bus paruoštas“, – Seime žadėjo ministras. 

Pasak jo, Valstybinė miškų urėdija yra inventorizavusi, kur papildomai galėtų gauti medienos biokurui: „Tai melioracijos grioviai, apleistos kelių apsaugos zonos“.

„Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ vadovas Thierry'is Aelensas (Tieris Eiliensas) neseniai BNS patvirtino, kad jėgainės biokuro blokas energiją turėtų pradėti gaminti iki šių metų pabaigos.

„Statybų metu įvyko tam tikrų dalykų, kurių mes negalėjome suvaldyti. (...) Bet mūsų uždavinys išlieka, kad iki šių metų pabaigos biokuro blokas pradėtų veikti ir gaminti energiją. Visa galia, visi pajėgumai iki šių metų gruodžio gali būti nepasiekti, tai tikriausiai įvyks 2023-aisiais. Bet energijos gamyba prasidės iki šių metų pabaigos“, – interviu BNS sakė jis.

2020 metų rudenį VKJ vienašališkai nutraukė sutartį su buvusia pagrindine biokuro dalies rangove – didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, nes ši dėl restruktūrizacijos tapo nepajėgi įgyvendinti projekto. Po to „Ignitis grupė“ skelbė atskirų darbų rangovų konkursus, todėl projektas vėluoja maždaug metus.   

Vilniaus taryba vasario pabaigoje paragino „Ignitis grupę“ kuo greičiau užbaigti jėgainės statybas ir pasiūlė Finansų ministerijai apsvarstyti galimybę jos valdymą perduoti savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams. „Ignitis grupė“ kartojo, kad toks scenarijus nebūtų įmanomas.

„Ignitis grupė“ ne kartą teigė, jog biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos.

2020 metų lapkritį jėgainė pradėjo tiekti šilumą iš komunalinių atliekų –  jų bus sudeginama apie 160 tūkst. tonų, o iki šių metų pabaigos pastačius ir biokuro įrenginius jie degins apie 500 tūkst. tonų biokuro per metus.

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas ragina „Ignitis grupę“ kuo skubiau užtikrinti nuostatų įgyvendinimą ir šilumos kainas nustatyti pagal susitarimą.

Šiuo metu Vilniaus šilumos tinklai ir Vilniaus kogeneracinė jėgainė vykdo derybas dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu VKJ, kaip nepriklausomas šilumos gamintojas, gamins ir parduos šilumos energiją VŠT. Tačiau kalbai pasisukus apie šilumos energijos kainas, derybos pakliuvo į aklavietę, nes VKJ pasiūlymas neatitiko 2017 metais sudaryto susitarimo sąlygų.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė, iš biokuro ir buitinių atliekų gaminsianti elektros ir šilumos energiją, sostinėje iškilo su sąlyga, kad tai bus naudinga gyventojams. Kitaip tariant, savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai smarkiai prisidėjo prie elektrinės atsiradimo, nes tai turėjo reikšmingai atpiginti šilumą vilniečiams, tačiau šiandien iš aukščiausių Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovų girdime, kad susitarimo nuostatų, susijusių su kainos apskaičiavimu, į sutartį įtraukti nenorima“, – aiškina V. Benkunskas.

Šiandien iš aukščiausių Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovų girdime, kad susitarimo nuostatų, susijusių su kainos apskaičiavimu, į sutartį įtraukti nenorima.

Pagal bendradarbiavimo susitarimą, įrengiant Vilniaus kogeneracinę jėgainę, Vilniaus miesto savivaldybė prioritetine tvarka rengė reikiamus dokumentus ir užtikrino projekto įgyvendinimui reikalingų sprendimų priėmimą, o Vilniaus šilumos tinklai perleido Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę bei leido griauti kiemo statinius, naudotis žemės sklypu ir kitaip išnaudoti jos infrastruktūrą.

„Mes savo susitarimo dalį įgyvendinome, o dabar principingai reikalaujame to paties iš savo partnerių. Deja, VKJ vadovas Mantas Burokas nurodė, kad susitarimas sudarytas ne su Vilniaus kogeneracine jėgaine, o su „Ignitis grupe“, todėl Vilniaus kogeneracinei jėgainei susitarimo nuostatos negalioja. Bet čia reikia pabrėžti, kad „Ignitis grupė“ yra vienintelė jėgainės akcininkė, todėl tai tėra techninis formalumas“, – sako vicemeras.

Siekdama užtikrinti Vilniaus miesto gyventojų interesus ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., kuriame nustatyta prievolė mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams, Vilniaus miesto savivaldybė su situacija supažindino ir Finansų ministeriją.

Konkurso metu planuojama per artimiausius 1,5 metų pasiūlyti sutvarkyti iki 50 tūkst. tonų rūšiuotų ir tolesniam perdirbimui netinkamų komunalinių atliekų, kurios Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus verčiamos šilumos ir elektros energija.

Pradinė tonos atliekų sutvarkymo kaina yra 32,5 euro. Konkurso dalyviai kviečiami pildyti paraiškas iki gruodžio 14 d.

Konkursas skelbiamas, siekiant sudaryti galimybę kuo didesniam skaičiui atliekų tvarkytojų tinkamai sutvarkyti komunalines atliekas, kurios kitu atveju lauktų šalinimas sąvartynuose.

Šiuo metu jėgainėje vyksta karštieji bandymai. Ji padės išvengti 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų, kurios patektų į Lietuvos sąvartynus. Šiuo metu tik atliekas naudojančios jėgainės dalies bendra elektrinė galia siekia apie 19 MW, o šiluminė galia – apie 60 MW.