Vasarą pradėta testuoti vadinamoji dinaminė kainodara bus pritaikyta 20-tyje šio maršruto reisų. Ši kainodara suteikia keleiviams galimybę keliauti pigiau, o bendrovė gali efektyviau valdyti keleivių srautus, penktadienį pranešė „LTG Link“.

„Keleiviai yra linkę planuoti kelionę traukiniu iš anksto, jeigu yra galimybė nusipirkti bilietą pigiau. Tad nusprendėme nelaukiant pilotinio projekto pabaigos didinti reisų skaičių, kur taikysime dinaminę kainodarą ir skatinsime pirkti bilietus ne paskutinę minutę, o kelionę planuoti iš anksto“, – pranešime sakė „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Pasak įmonės, perkant bilietus likus mėnesiui iki kelionės pradžios jie kainuos iki 40 proc. mažiau.

Naują kainodarą „LTG Link“ pradėjo testuoti vasarą aštuoniuose reisuose tarp Vilniaus ir Kauno. Anot įmonės, šių reisų užimtumas per pirmas kelias projekto savaites išaugo penktadaliu, palyginti su tuo pačiu metu pernai.

Kasdien tarp Vilniaus ir Kauno traukiniai kursuoja 40 kartų, šis maršrutas sudaro 35,8 proc. visų „LTG Link“ keleivių pervežimų. Nuo sausio iki rugsėjo šiuo maršrutu vyko 1,35 mln. keleivių.

Greitis ties Krunos tiltu ribojamas iki 50 km/val., taip pat nuo spalio 4 dienos šioje atkarpoje bus susiaurintos važiuojamosios dalies juostos.

Pasak „Via Lietuva“, pakeitimai įvedami dėl prastos tilto būklės ir artimiausiu metu prasidėsiančių fizinių Krunos tilto rekonstrukcijos darbų.

Pastarieji prasidės nuo laikinojo tilto statybų, kurį nuspręsta statyti siekiant mažiau trikdyti eismą intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda.

Anot bendrovės, laikinojo tilto statybas ketinama pradėti lapkritį, užbaigti – kitais metais.

Pradėjus Krunos tilto rekonstrukciją, eismas vyks laikinu tiltu ir dviem rekonstruojamo tilto juostomis. Transporto srautą iš Vilniaus Kauno kryptimi planuojama kreipti laikinu tiltu, o iš Kauno Vilniaus kryptimi – atnaujinamo tilto viena puse.

Visą projektą užbaigti „Via Lietuva“ ketina 2026 metais.

Darbus pagal daugiau nei 24 mln. eurų su PVM vertės sutartį atliks bendrovė „Tilsta“.

„Via Lietuva“ skaičiavimu, valstybinės reikšmės keliuose yra per 100 prastos būklės tiltų. Siekiant valstybinės reikšmės keliuose sutvarkyti kritinės ir blogos būklės tiltus bei viadukus reikia 470 mln. eurų.

Sutvarkyti visus šalies tiltus ir viadukus iki tenkinančios būklės reikia apie 1 mlrd. eurų.

Kaip teigė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas, numatyta daugiau dviejų lygių pravažiavimų ir praėjimų per geležinkelį, patikslinti privažiavimo prie sklypų sprendiniai ir geležinkelio trasa ties Rykantais.

„Į daug pasiūlymų, kur įmanoma, buvo atsižvelgta. Savivaldybės ir gyventojai geriausiai žino jiems rūpimus susisiekimo maršrutus, dėl to visuomenės įsitraukimas yra būtinas. Atvesti infrastruktūrą į urbanizuotą teritoriją visuomet sudėtingiau. Procesas turi būti atviras, užtikrintas, atsižvelgta į gyventojų ir verslo interesus bei jų poreikius“, – kalbėjo V. Žalimas.  

Pasak bendrovės, rengiant ruožo specialiojo teritorijų planavimo projektą išanalizuota 215 visuomenės pasiūlymų dėl automobilių kelių ir geležinkelio trasos koregavimo, sklypų dalių išpirkimo ir kitų klausimų.

Įvertinus tiek bendruomenių interesus, tiek būsimai linijai taikomus techninius standartus atsižvelgta į pusę – 109 pasiūlymus, dar į 45 – iš dalies.

Vilniaus, Kauno rajonų, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Trakų ir šalia esančių vietovių gyventojų, bendruomenių bei verslo pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 9 dienos.

Planuojama, kad nauja linija eis per Panerius, Lentvarį, šiauriau Vievio ir Kaišiadorių iki Kauno. Taip pat planuojamos jungtys su Vilniaus intermodaliniu terminalu, Vilniaus ir Kauno oro uostais, Lentvario, Vievio ir Kaišiadorių regioninėmis stotimis.

Pagrindinės linijos ilgis sieks 95 km, o su papildomomis jungtimis – 156 km.

Nutiesus „Rail Balticą“ kelionė traukiniu nuo Vilniaus iki Kauno be sustojimų truks apie 38 minutes.

Optimali trasos alternatyva – vadinamoji šiaurinė S5 –  patvirtinta 2021 metų pabaigoje. Linijos inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengėjai – „Sweco Lietuva“ kartu su Vokietijos „DB Engineering & Consulting“.

„Automagistralės kategorija A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km bus suteikta, kai bus baigti visi šiuo metu minėtoje atkarpoje vykdomi projektai ir priimti darbai“, – ketvirtadienį pranešė direkcija.

Jos teigimu, atskiruose A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose rekonstravimo darbai jau visiškai baigti, tačiau projektas visa apimtimi galutinai bus įgyvendintas iki šių metų pabaigos.

Šiam kelio ruožui tapus automagistrale, juo bus galima važiuoti 130 kilometrų per valandą greičiu vasarą ir 110 kilometrų per valandą greičiu žiemą.

Direkcijos teigimu, atkarpoje nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, apšvietimas, vykdomi kiti darbai.

Be to, čia įrengiamos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Jas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

„Atsižvelgiant, kad tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų, visa šiuo metu diegiamų inžinerinių eismo saugos priemonių visuma padės užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokio intensyvumo, automagistralėms taikomus reikalavimus atitinkančiame kelyje“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Kelio rekonstrukcija pradėta pernai spalį, bendra viso projekto vertė – apie 42,6 mln. eurų.

Po rekonstrukcijos kelio A1 atkarpa nuo 10-ojo iki 95-ojo kilometro bus galima važiuoti 130 kilometrų per valandą greičiu vasarą ir 110 kilometrų per valandą greičiu žiemą.

„Transporto srautas tarp Vilniaus ir Kauno magistralėje A1 yra didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Tad eismo sąlygų pagerinimas ir leistino greičio padidinimas tarp dviejų didžiausių šalies miestų bus svarbus tiek kelionėms Lietuvoje, tiek tarptautinio susisiekimo gerinimui“, –  pranešime cituojamas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pasak Kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo, kad minėtas kelias galėtų tapti automagistrale, būtina įdiegti saugaus eismo priemones ir atlikti atskirų kelio ruožų rekonstrukciją. 

Ruože nuo Vilniaus iki Kauno bus įrengti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų bus įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų.

Taip pat numatytas greitėjimo ir lėtėjimo juostų rekonstravimas, pėsčiųjų takų ir perėjų skirtingame lygyje įrengimas, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos įrengimas, apšvietimo įrengimas bei kiti darbai.

Apie 42,6 mln. eurų rekonstrukcijos sutartį vykdys du rangovai: „Kauno tiltai“ tvarkys keturis ruožus, o „Fegda“ – vieną.

Visiems atliktiems statybos darbams, įskaitant panaudotas medžiagas, priemones bei visas jų sudedamąsias dalis, rangovai įsipareigojo suteikti septynerių metų garantinį terminą. 

Automobilių kelių direkcijos duomenimis vidutinis metinis eismo intensyvumas šioje kelio dalyje siekia apie 30 tūkst. automobilių per parą, tuo metu, pavyzdžiui, kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai vidutinis metinis eismo intensyvumas yra apie 21 tūkst. automobilių per parą.