„Norime pasidalyti sėkmingo gaivinimo istorija – pavyzdžiu, kaip svarbu, jei staiga sukniubusiam, klinikinės mirties ištiktam žmogui yra nedelsiant atliekamas tinkamas pradinis gaivinimas dar iki kol atvyks medikai. Netaikant pradinio gaivinimo, mirties rizika didėja 10-12 proc. kiekvieną minutę“, – skelbiama feisbuke.
„Taigi, pusamžį vyriškį ištiko klinikinė mirtis, o jam į pagalbą atskubėję kaimynai pradėjo taikyti pradinį gaivinimą. Labai džiaugiamės, kad tokiu būdu pavyko išgelbėti vyriškio gyvybę – žmogus ne tik išgyveno, bet ir atgavo sąmonę. Ir dar – visiškas atsitiktinumas, kad tarp kaimynų buvo ir mūsų GMP specialistas, tądien turėjęs laisvadienį“, – istorija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi Kauno miesto GMPS darbuotojai.
Portalui kauno.diena.lt Kauno miesto GMPS direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė teigė, kad kai žmogui sutrinka sveikata ir yra laukiama medikų, labai svarbu klausyti dispečerio teikiamų pradinio gaivinimo instrukcijų.
„Ši situacija išskirtinė, nes po kelių minučių nuo GMP iškvietimo į pagalbą atėjo šalia gyvenantis mūsų darbuotojas (paramedikas-vairuotojas) šiuo metu baigiantis slaugos specialisto studijas Vincas Pilipaitis. Jis ir gaivino visas dešimt minučių iki pirmos GMP brigados atvykimo, vėliau teikė pagalbą kartu su dviem atvykusiom GMP brigadom“, – pasakojo I. Kajokaitė.
Reikia, kad pradinio gaivinimo veiksmus galėtų atlikti didesnė visuomenės dalis nei dabar.
Jei įvykus klinikinei mirčiai dešimt minučių niekas neatliks krūtinės paspaudimų, galimybė atgaivinti pacientą be neurologinės pažaidos bus minimali.
„Širdį užvesim, o smegenys galimai liks pažeistos. Galimybė išgelbėti yra tik tada, jei artimieji, praeiviai ar kaimynai iki GMP atvykimo gaivina. Kaune vidutinis laikas per kurį GMP atvyksta pas kritinės būklės pacientą – 8-10 min. Gali būti ir kelios minutės, bet tik tokiu atveju, jei GMP automobilis bus netoli įvykio vietos“, – GMP darbuotojų kasdienybę komentavo I. Kajokaitė.
Reikia mokėti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai
Kaip teigė specialistė, norint pagelbėti nelaimės ištiktam žmogui, reikia ne tik iškviesti medikus, bet ir patiems imtis tam tikrų specialistų nurodytų veiksmų.
„Didžiausią klaidą daro žmonės galvodami, kad jų pareiga tik iškviesti greitąją. Veiksmai būtini jei žmogus be mūsų pagalbos neįšgyvens – sustabdyti masyvų kraujavimą ar atlikti pradinio gaivinimo veiksmus įvykus klinikinei mirčiai. Dar viena klaida – pradinio gaivinimo neišmoksi skaitydamas straipsnius. Kviečiame ir raginame tai atlikti realiai“, – skatino specialistė.
Kaip teigė I. Kajokaitė, dažnam medicinos darbuotojui yra tekę teikti pagalbą nukentėjusiems trauminių įvykių metu ar ištiktiems klinikinės mirties žmonėms.
„Bet mokančių gaivinti medicinos darbuotojų nepakanka ir niekada nepakaks kad galėtume pasiekti, ar bent priartėtume prie valstybių, kur suvirpėjus skilveliams galimybė iš ligoninės išeiti savom kojom yra virš 75 procentų. Todėl reikia, kad pradinio gaivinimo veiksmus galėtų atlikti didesnė visuomenės dalis nei dabar, mokymai būtų neformalūs, reikia optimalaus automatinių išorinių defibriliatorių tinklo. Reikia kritinės masės gebančių gaivinti. Todėl sveikinam kiekvieną, kuris, nebūdamas mediku, ryžtasi įsisavinti pradinio gaivinimo žinias“, – mintimis dalijosi I. Kajokaitė.
