Unikali procedūra – savo šalyje į parlamentarų klausimus ministrai atsakinėja jau turėdami portfelį, Briuselyje kandidatų klausymai nulemia, ar šalies atsiųstas atstovas jį gaus. Tiesa, kartais kandidatą tiesiog sumala politinių grupių sąskaitų suvedinėjimo girnos. Lietuvos kandidatui toks likimas neprognozuotas. Tačiau, pasak Briuselio koridorių žinovų, niekada nežinai, kuo klausymai kam baigsis.

Jaunumo rekordai

Kai Briuselio koridoriuose sutinki mūsiškį kandidatą į EK narius V.Sinkevičių, jis labiau primena vieną iš daugybės čia bėginėjančių stažuotojų ar padėjėjų.

"Jo čia niekas nepažįsta, todėl jam teko prisistatyti, kas jis toks ir kodėl jis čia. Daugelis iš karto galėjo pristatyti ne save, o savo planuojamus darbus. Šiaip jis nelabai įdomus kam, apie jį niekas neklausė, jei pirmas nepradėdavau kalbėti", – sako antrą kadenciją EP nariu esantis Petras Auštrevičius.

Tad V.Sinkevičiui prieš klausymus teko ne tik mokytis apie žuvis, žvejus, kvotas, laivus, taršą, už ką atsakingu jį mato paskirtoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, bet ir pasakoti, kas jis toks. Kuluaruose kalbama, kad daugeliui jis paliko veržlaus ir perspektyvaus politiko įspūdį.

Tikinama, kad amžius, kuriuo 28-erių V.Sinkevičius išsiskiria ne tik iš šios kadencijos EK, bet ir visų ligšiolinių, neakcentuojamas, juk visokeriopos lygybės propagavimo laikais tai gal net būtų traktuojama kaip diskriminacija dėl amžiaus. "Gerai, Lietuva nuskambės kaip atsiuntusi jauniausią visų laikų Europos Komisijos narį", – šypsosi trečią kadenciją EP pradėjusi Vilija Blinkevičiūtė. Antra vertus, akivaizdu, kad jaunystė V.Sinkevičiui tapo dideliu pranašumu ta prasme, kad prieš kelerius metus dar studentu buvusiam jaunam žmogui mokytis lengviau, o juk ne jis vienas iš pretendentų gavo tos srities, apie kurią nedaug tenutuokia, portfelį.

Kaip netapti sumuštiniu

Žinoma, jaunystė – lengviausiai ištaisoma politiko yda, tik problema, kad po trejų metų politikoje jis tikrai negali patirtimi bent iš tolo prilygti trijų dešimtmečių patirtį turinčiam olandui Fransui Timmermansui, kuris bus V.Sinkevičiaus viršininkas – EK vicepirmininkas, atsakingas už klimato kaitą.

Aplinkos, sveikatos ir vartotojų apsaugos komiteto, kuris klausymuose egzaminavo V.Sinkevičių, pirmininkas Pascalis Canfinas, įžvelgia riziką, kad V.Sinkevičius gali būti įspraustas kaip sumuštinyje tarp autoritetingojo F.Timmermanso ir EK biurokratijos. Kad to išvengtų, jam jau klausymuose buvo būtina pademonstruoti, kad turi idėjų ir kompetencijos, kad supranta, ką kalba, įtikinti, kad jis turi tvirtus pečius spausti žemės ūkio sektorių mažinti taršą. Bet ar tai įmanoma misija, kai jis pats atstovauja stambiųjų žemdirbių valdomai partijai?

Pagal atsakymus į raštu pateiktus EP komiteto klausimus, pasak P.Canfino, sunku vertinti kandidatą, nes didžioji dalis atsakymų akivaizdžiai surašyta ne jo paties, o EK valdininkų. P.Canfinas lygina: "F.Timmermanso atsakymuose jaučiamas jo paties požiūris, o V.Sinkevičiaus dalis atsakymų – copy paste EK dokumentai, lyg mes nežinotume, kas ten rašoma". Bet klausymuose kandidatas vakar tris valandas vienas sėdėjo prieš per 100 europarlamentarų ir niekas jam nepakuždėjo atsakymų.

Į ausis – vaško

Išbandymą klausymais 2014 m. atlaikęs ligšiolinis Lietuvos deleguotas EK narys Vytenis Andriukaitis V.Sinkevičiui patarė pirma įsigilinti į direktorato pateiktą medžiagą, antra, net jei klausėjai provokuoja tai daryti, vis tiek susilaikyti nuo išankstinių pažadų, nes tai neišpasakytai pavojinga. "Šias uolas reikia praplaukti įsidėjus vaško į ausis, nes paskui gyvenimas bus labai kartus. EK sprendimai priimami kolektyviai ir gali pažadėti, ko negalėsi pasiekti", – sako kadenciją baigiantis EK narys ir priduria, kad V.Sinkevičiaus portfelyje – labai daug tiek techniškai, tiek moksliškai, tiek ekonomiškai sunkių klausimų, apimančių daug sričių, tad jis sulauks didelio spaudimo.

V.Sinkevičius sulaukė daug patarimų ir iš EK direktoratų, ir iš EP narių. Visa komanda dirba rengdama remiamus paskirtuosius eurokomisarus klausymams ir, atvirkščiai, tiek pat entuziastingai rengia klausimus oponentų politinėms grupėms atstovaujantiems pretendentams. Vyraujanti nuomonė, kad V.Sinkevičius – uolus mokinys. Antra vertus, Briuselio senbuviai neslepia girdėję, kad direktoratų biurokratai labai džiaugiasi V.Sinkevičiaus kandidatūra būtent todėl, kad jam paskirtose srityse jis naujokas, ir jie galės daryti ką nori.

Įsivaizdavimas, kad viską žino pats, pakišo koją lenkų pasiūlytam komisarui: Januszas Wojciechowskis pilstė iš tuščio į kiaurą, skųsdamasis, kad trys minutės – per mažai atsakyti į konkrečius klausimus. Jis sulaukė prašymo papildomai atsakyti į klausimus, kas reiškia, kad lenko karjera EK susvyravo.

Klausymai – sunkus darbo pokalbis, bet kai pretenduoji į europinę politinę karjerą ir apie 16 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, algą, jis negali būti lengvas.

Briuseliška vendeta

Kiek girdėti Briuselio koridoriuose, jokia politinė grupė į V.Sinkevičių nusitaikiusi nebuvo, juoduosiuose sąrašuose jo pavardė neminėta. Didžiosios politinės šeimos partijos jau sužaidė partiją "akis už akį" – prarado po vieną kandidatą: pirmą kartą vykdytoje finansinių deklaracijų patikroje išbrokuoti Rumunijos ir Vengrijos atstovai, kurių skaidrumas ar galimas interesų konfliktas sukėlė abejonių. Kad išbrokavo be pagrindo, negalima teigti, tik klausimas, ar atsitiktinai po giljotina papuolė po vieną iš abiejų didžiųjų "šeimų" ir nė vieno daugiau. EP naujokas Andrius Kubilius sako, kad čia vyksta tikri "sostų karai": jei nuskriaudžia vienos politinės grupės komisarą, šie žiūri, kaip nuskriausti oponuojančios.

Negali sakyti, kad mūsiškis V.Sinkevičius – visai be politinės šeimos, bet joje jis – geriausiu atveju kaip įvaikis. EP debiutantas Liudas Mažylis pasakoja, kad, jei sulaukia kokių klausimų, tai ne apie patį Lietuvos siūlomą komisarą, o apie jo atstovaujamą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS), mat EP nariams tikras galvosūkis, kaip įmanoma būti ir valstiečiais, ir žaliaisiais – juk žemės ūkis šiandien vienas didžiausių teršėjų. LVŽS net nepriklauso Europos žaliųjų aljansui, yra tik jo partneriai ir narystės nesiekia, nes, kaip aiškina "valstietis" europarlamentaras Bronis Ropė, skiriasi kai kurios pozicijos, pavyzdžiui, dėl šeimos supratimo, žmogaus teisių.

Bet EP žaliųjų grupė V.Sinkevičių priima kaip saviškį, nes tikro žaliojo tarp kandidatų į EK nėra. B.Ropė prisipažįsta: jei jis būtų siūlęs Lietuvos kandidatą į EK, V.Sinkevičius nebūtų pirmas pasirinkimas, bet dabar stengiasi kiek gali mūsiškį paremti.

Priešingai elgiasi LVŽS sąraše į EP patekęs Saulius Jakeliūnas, V.Sinkevičiaus klausymų išvakarėse U. von der Leyen pasiuntęs laišką prašydamas atšaukti jo kandidatūrą neva dėl nepakankamai principingos pozicijos lietuviškajame MeToo skandale, susijusiame su Seimo nariu Mykolu Majausku. V.Sinkevičiaus atstovai paneigė europarlamentaro žodžius.

Šiaip jau nėra naujiena, kad pretendentui į komisarus oponuoja jo tautiečiai, bet dažniau – politiniai oponentai. Šįsyk atvirkščiai: pasak A.Kubiliaus, nors Lietuvoje konservatoriai ir "valstiečiai" – oponentai, bet dabar V.Sinkevičius – jau visos Lietuvos kandidatas.

Jo čia niekas nepažįsta, todėl jam teko prisistatyti, kas jis toks ir kodėl jis čia.

Skatins žuvų seksą

V.Sinkevičius "Kauno dienai" sakė kruopščiai rengęsis didžiajai dienai, daug dirbo su abiejų jam siūlomų priskirti sričių – aplinkosaugos ir žuvininkystės – direktoratų specialistais. Juk pasiūlytas portfelis – jam gana nauja sritis.

Ispanas europarlamentaras piktinosi, kad V.Sinkevičius gal nė nežvejojęs, o bus "žuvų komisaras".

Žuvininkystės komiteto pirmininkas Chrisas Daviesas sako, kad komisaras turės paskatinti žuvų seksą, nes dabar peržvejojama, tad žuvų mažėja. Bet reikės paisyti ir žvejų interesų. Tad komisaro laukia nuolatinė būsena – laviruoti tarp žvejų ir žuvų. Aplinkosaugos srityje taip pat daugybė interesų susikirtimų.

Vis dėlto EP nariai ir Briuselio valdininkai vienu balsu tikina, kad V.Sinkevičiui skirtas portfelis Lietuvoje nuvertintas. Aplinkosauga, žalioji darbotvarkė bus šios EK svarbiausias prioritetas, tam teks milžiniški pinigai, aplinkosaugos ir vandenynų komisaras turės daugiausia pavaldžių pareigūnų – du didžiulius direktoratus.

Bet, pasak P.Auštrevičiaus, tikrąjį portfelio svorį kiekvienas komisaras susikuria pats – savo politine svarba, kontaktais, kompetencija.

Naujadarai stebina

Šįsyk EK ir ją skiriant yra įvairių naujovių. Pirmą kartą taikytas finansinių deklaracijų filtras, klausymuose atsirado galimybė patikslinti klausimą, jei klausėjo netenkina atsakymas.

O naujovės EK atsakomybių pavadinimuose sukėlė europarlamentarų pasipiktinimą. Štai į vicepirmininkus siūlomo graiko Margaričio Schino portfelis – europietiško gyvenimo būdo gynimo. Kadangi jo kompetencijai teks ir migracijos klausimai, tikrai dviprasmiškas pavadinimas. Bet nė viename pavadinime nėra žodžių "švietimas" ir "mokslas". O V.Sinkevičiaus portfelis – aplinkosaugos ir vandenynų, nors iš tikrųjų okeanai reiškia tiesiog žuvininkystę ir daugiau jūrose nei okeanuose.

U.von der Leyen giriama už pastangas kovoti dėl lyčių lygybės. Tačiau jos prašymą šalims pateikti po du kandidatus – vyrą ir moterį – beveik visos šalys ignoravo, nes to nėra jokiuose ES teisės aktuose. Ji susilaukė pajuokos – kodėl po du, o ne po tris? O kur translyčių žmonių teisės? Beje, Rumunija pakluso paskirtosios EK pirmininkės pageidavimui – pasiūlė du kandidatus, ši išsirinko moterį, ir ne itin tinkamą, tad rumunams teko ieškoti naujo kandidato.

Vietoj epilogo

Kas turi pradžią, turi ir pabaigą: paskutines savaites EK narys V.Andriukaitis sako lapkritį grįšiantis į Lietuvą ir labai tikisi, kad jo įgytos patirties prireiks.

Bet, pasak V.Andriukaičio, kaip rodo Vyganto Ušacko atvejis, taip Lietuvoje nutinka ne visada.

Kadenciją baigiantis eurokomisaras V.Andriukaitis lapkritį grįš į Lietuvą.

Akistata: V.Sinkevičius prieš EP

"Esu pirmas kandidatas į EK narius, gimęs po Berlyno sienos griuvimo. X ir Y kartoms laikas prisiimti atsakomybę už pasaulio ateitį", – 15 minučių prisistatyme save apibūdino Lietuvos į EK narius pasiūlytas V.Sinkevičius. Jis išdėstė savo viziją aplinkosaugos ir žuvininkystės srityse.

Po to dar dvi valandas ir 45 minutes 25 klausimams turėjo dviejų EP komitetų nariai. V.Sinkevičiui teko iššūkis, kaip įtikti žaliąsias idėjas propaguojančiam Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui, bet kartu nenuvilti ir daugiau verslo interesus ginančio Žuvininkystės komiteto, nes nuo abiejų vertinimo priklausys V.Sinkevičiaus karjera EK.

Savo išmanymui įrodyti jis po kiekvieno klausimo turėjo 2 minutes ir dar vieną papildomą, jei atsakymas klausėjo netenkino. Kaip aiškino vienas iš klausėjų Liudas Mažylis, nesvarbu, kas "įgarsina" klausimą – jį suformuluoja komitetas.

Atsakydamas į klausimus jis ir pateikdavo daug faktų, skaičių, demonstravo, kad yra susipažinęs su EK darbotvarke ir įsipareigojimais. Bandė pasirodyti ir žmogiškas, jautrus, pakartodamas, kad aplinkosaugos problemos jį jaudina kaip pilietį ir pusketvirtų metų sūnaus tėvą, o netrukus jam turėtų gimti dukra. Tačiau dauguma klausėjų vis dėlto prašė patikslinti jo atsakymus.

Po klausimų-atsakymų sesijos posėdžiauja komitetų pirmininkai ir politinių frakcijų atstovai (koordinatoriai). Per 24 valandas nuo įvertinimo jie išsiunčia konfidencialų vertinimo raštą Komitetų pirmininkų sueigai, kuriame pateikia rekomendaciją dėl pasiūlytojo komisaro tinkamumo. Neoficialus vertinimas paprastai paskelbiamas po poros valandų.

Jei dėl kandidato tinkamumo kyla abejonių, koordinatoriai turi teisę paprašyti kandidato atsakyti į papildomus klausimus raštu, o jeigu ir šie atsakymai netenkina, surengti papildomą kandidato klausymą.

Spalio 15 d. Komitetų pirmininkų sueiga, o spalio 17 d. EP Pirmininkų sueiga išnagrinės klausymų vertinimo raštus ir rekomendacijas bei atliks galutinį vertinimą.

V. Sinkevičiui siūlomas aplinkosaugos komisaro postas, tačiau klimato kaitos darbotvarkę patikėta formuoti įtakingam olandų politikui Fransui Timmermansui – būtent jo žodis daug lems, kiek atsakomybės gaus V. Sinkevičius.

„Jam įžvelgiu vieną pavojų, ir šis pavojus – būti įspraustam tarp Komisijos mechanizmų ir F. Timmermanso“, – žurnalistams Briuselyje sakė Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas prancūzas Pascalis Canfinas (Paskalis Kanfanas).

V. Sinkevičiaus klausymai Europos Parlamente vyks ketvirtadienį. Europarlamentarai sako, kad juose tikisi daugiau sužinoti apie Lietuvos politiko asmenybės bruožus ir lyderystės savybes.

Užduotis – saugoti biologinę įvairovę

Pasak P. Canfino, aplinkosaugos komisaras turės inicijuoti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) keitimą, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę.

„Būdamas atsakingas už biologinę įvairovę ir jos apsaugą, jis turi skatinti keisti BŽŪP. Tai yra pagrindinė biologinės įvairovės Europoje varomoji jėga“, – sakė P. Canfino.

„Kai kalbame apie sanglaudos fondą, žemės ūkį, prekybą – kalbame apie biologinę įvairovę. Taigi, pagrindinis biologinės įvairovės užtikrinimas – įsitikinti, kad kiti Komisijos nariai taip pat prisiima atsakomybę“, – pridūrė jis.

Pasak europarlamentaro, biologinė įvairovė šiuo metu nėra laikoma tokia pat svarbia, kaip klimato iššūkiai, todėl šiuo klausimu teks aktyviai siekti F. Timmermanso dėmesio.

P. Canfinas taip pat pabrėžė, siekiant išvengti Rytų ir Vakarų atskirties, svarbu, kad šios srities pasiūlytasis komisaras – iš Rytų Europos.

Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitetas – didžiausias Europos Parlamente. Anot P. Canfino, tai aiškus signalas, kad Europos politikos darbotvarkėje šie klausimai užima vis svarbesnę vietą.

„V. Sinkevičius bus to dalis, todėl dabar tinkamas laikas sugebėti parodyti, kad turi pečius“, – kalbėjo P. Canfinas.

Iššūkis – saugoti žuvų išteklius

Žuvininkystės komiteto pirmininkas britas Chrisas Daviesas (Krisas Deivisas) sako, kad pernelyg intensyvi žvejyba kelia iššūkių žuvininkystės pramonei, todėl čia būtini pokyčiai.

Jo teigimu, naujasis komisaras turėtų aktyviai kovoti su Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšų netinkamu naudojimu. Anot jo, kai kurios valstybės aplink Baltijos jūrą fondo lėšomis perka naujus laivus, kai pinigai turėtų būti skiriami remti įvairią su žuvimis susijusią veiklą.

„Aš žinau, kad dauguma šalių aplink Baltijos jūrą turi labai senus žvejybos laivus, ir galiu suprasti, kodėl jos naudoja viešąsias lėšas pirkdamos naujus laivus. (...) Bet tuo metu, kai kyla pavojus Baltijos jūros ištekliams, idėja nusipirkti laivų gaudyti žuvis dar efektyviau man atrodo visiškai beprotiška“, – sakė C. Daviesas.

Dabar tinkamas laikas sugebėti parodyti, kad turi pečius.

„Laukiu Komisijos nario, kuris su tuo kovos“, – pridūrė jis.

C. Daviesas užsiminė, kad V. Sinkevičius turi didelį potencialą.

„Man susidarė įspūdis, kad jis pripažįsta kai kuriuos iššūkius, susijusius su oro kokybe, vandens kokybe, aplinka ir žuvų tvarumu. Tai yra dideli, globalūs iššūkiai ir sudėtingos problemos. Jei ES gali imtis iniciatyvos čia, jis gali prie to prisidėti padarydamas daug gero visiems Europos žmonėms“, – teigė jis.

Tikisi pamatyti asmenybę

Anot P. Canfino, klausymuose iš pasiūlytųjų komisarų bus tikimasi lyderystės įgūdžių bei asmenybės bruožų, o ne biurokratinių atsakymų.

„Vienas pagrindinių pavojų – laikytis rašytinių atsakymų. Mes jau turime parašytus atsakymus, (...) ir mes jau matome, kad pavyzdžiui, F. Timmermanso atsakymai yra labai asmeniški, galima jausti, kad jis parašė juos pats. Skaitant kitų pasiūlytųjų komisarų atsakymus, jaučiasi, kad atsakymai yra techniniai, nieko asmeniško“, – sakė europarlamentaras.

„Aš manyčiau, kad V. Sinkevičius atsakymai – viduryje. Kartais jie asmeniški, kartais toks jausmas, kad tai tiesiog nukopijuota ir perspausdinta iš formalių Komisijos dokumentų“, – pridūrė jis.

Iš anksto europarlamentarams pateiktuose atsakymuose V. Sinkevičius rašė, kad yra gimęs po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir augo Lietuvai žengiant pirmuosius žingsnius į narystę Europos Sąjungoje.

„Europos idėja yra mano kraujyje, neįsivaizduoju Lietuvos be Europos“, – rašė V. Sinkevičius.

Jis taip pat teigė, kad „kaip pilietis ir tėvas“ yra labai susirūpinęs „oro, kuriuo kvėpuojame, ir vandens, kurį geriame, kokybe, taip pat cheminių medžiagų ir pramoninių išmetamųjų teršalų poveikiu vaikų ir visų mūsų sveikatai“.

P. Canfino konkrečiai neįvardijo, kaip vertina V. Sinkevičių, tačiau užsiminė, kad jis nėra tarp tų, apie kuriuos kalbama, jog gali kilti problemų.

„Aš tikiuosi, kad viskas bus gerai, bet jis turi pademonstruoti kažką. Tai pagrindinis klausymų tikslas. Jei jis tik perskaitys atsakymus, mums tuomet nereikia klausymų, nes mes mokame skaityti. Parlamentas tikisi pamatyti, koks bus jo asmeninis prisilietimas“, – sakė P. Canfino.

Išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Ursula fon der Leyen) rugsėjį paskelbė, kad V. Sinkevičiui siūlomas už aplinkos apsaugą atsakingo eurokomisaro portfelis.

Derybų metu premjeras Saulius SKvernelis buvo sakęs, kad Lietuva Europos Komisijoje norėtų portfelio, susijusio su energetika, ekonomika arba išorės sienų apsauga.

Energetikos eurokomisaro portfelį gavo Estijos politikė Kadri Simson, o latviui ekspremjerui Valdžiui Dombrovskiui patikėtas už ekonomiką atsakingo Komisijos pirmininko pavaduotojo postas.

V. Sinkevičius taptų jauniausiu eurokomisaru bendrijos istorijoje. Jo politinis svoris gali priklausyti nuo to, kiek Europos žalieji jį pripažins savo politinės jėgos atstovu.

Šiuo metu eurokomisaro pareigas eina socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis, jis atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Anksčiau Lietuvos eurokomisarais buvo Dalia Grybauskaitė ir Algirdas Šemeta.