FNTT nustatė, kad iš 195 išanalizuotų operatorių apie 90 proc. tarnybai neteikia privalomos informacijos.
Anot FNTT direktoriaus Rolando Kiškio, didžiausias virtualiųjų valiutų operatorių steigimosi Lietuvoje šuolis stebimas šiais metais.
„Iki šių metų spalio mėnesio vidurio apie savo veiklos pradžią informavo jau 788 įmonės. Tačiau beveik 90 proc. analizuotų bendrovių nė karto neteikė FNTT informacijos apie įtartinas pinigines operacijas ar operacijas, lygias ar viršijančias 15 tūkst. eurų. Čia įžvelgiame riziką, kad netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas“, – sakė FNTT direktorius Rolandas Kiškis.
Pasak jo, tokias rizikas iš dalies patvirtina ir atlikti planiniai virtualiųjų valiutų operatorių paslaugas teikiančių bendrovių patikrinimai – jie parodė, kad bendrovės įgyvendina ne visas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, o kai kurių bendrovių veikloje yra rimtų prevencijos spragų.
Pagal pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatas, virtualiųjų valiutų operatoriai FNTT turi pranešti apie paskirtus vadovaujančius asmenis, atsakingus už pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT, taip pat apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, teikti pranešimus apie grynųjų pinigų bei virtualiosios valiutos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 15 tūkst. eurų.
Netinkamai įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones, gali atsirasti terpė vykdyti nusikalstamas veikas.
Vadovauja ir užsieniečiai
Atliekant sektorinę analizę buvo apžvelgta minėtų 195 bendrovių veikla, teisinis reglamentavimas, bendroves charakterizuojantys požymiai, bendroves steigiantys asmenys.
Analizės metu nustatyta, kad virtualiųjų valiutų operatorių įmonėms daugiausiai vadovauja Lietuvos piliečiai (30 bendrovių, iš kurių 13 yra įsteigtos pardavimui), toliau – Jungtinės Karalystės (13), Kipro (12), Rusijos (11), Estijos (10), Latvijos (10), Ukrainos (10), Prancūzijos (9) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (7) piliečiai, taip pat kitų šalių piliečiai, pavyzdžiui, Indijos, Australijos, Kanados, Jungtinių Arabų Emyratų.
Nustatyta, kad dauguma – per 80 proc. bendrovių – neturi nė vieno darbuotojo, apie kurį būtų pranešta „Sodrai“. Beveik 12 proc. bendrovių turi vos po vieną darbuotoją, o tik apie 7,7 proc. turi daugiau nei vieną darbuotoją.
Analizuotų bendrovių klientų ratą sudaro daugiausiai ne Europos Sąjungos piliečiai.
Anot FNTT, veiklos vykdymo vietos, darbuotojų, sąskaitų finansų įstaigose neturėjimas, minimalus įstatinio kapitalo dydis, užsieniečių vadovavimas šioms įmonėms bei labai mažas klientų tarp Lietuvos piliečių skaičius rodo realaus virtualiųjų valiutų operatorių veiklai įsteigtų bendrovių ryšio su Lietuva nebuvimą.
Padaugėjo rizikų
Kaip nurodo FNTT, prieš tai Lietuvoje buvęs minimalus virtualiųjų valiutų operatorių veiklos teisinis reguliavimas, nepalanki situacija sektoriaus veiklai kitose valstybėse, atvėrė Lietuvos rinką virtualiųjų valiutų operatorių paslaugų teikimui, imtos steigti šią veiklą vykdysiančios įmonės.
Sektoriui plečiantis, rizika, kad veikla gali būti naudojama pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, taip pat išaugo.
Atliekant virtualiųjų valiutų operatorių analizę buvo identifikuota 15 šias paslaugas teikiančių bendrovių ir keturi bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai, kurių patikrinimus atliks FNTT veikiantis Priežiūros skyrius.
Šiuo metu yra patikrintos keturios virtualiųjų valiutų operatorių bendrovės ir keturi bendrovių steigimo paslaugas teikiantys subjektai. Visų patikrintų bendrovių veikloje yra nustatyti PPTFPĮ pažeidimai.
Patikrinimų metu nustatytus duomenis toliau nagrinės komisija, kuri spręs, ar pažeidimai rimti bei skirs proporcingas poveikio priemones.
Įsigalios pakeitimai
Anot tarnybos, nuo lapkričio įsigalios PPTFPĮ pakeitimams, kurie sugriežtins virtualiųjų valiutų operatorių veiklos Lietuvoje sąlygas. Todėl tikėtina, kad dauguma bendrovių nebeatitiks nustatytų reikalavimų, ypač susijusių su įstatiniu kapitalu, vyresniaisiais vadovais, vadovaujančiais darbuotojais ir veiklos ryšiu su Lietuva.
Įstatymo pakeitimais, pasak FNTT, nustatomi išsamesni klientų atpažinimo reikalavimai. Jame numatoma didinti paslaugų teikėjų įstatinį kapitalą iki 125 tūkst. eurų, reikalavimus vadovaujantiems darbuotojams – jie turės būti nuolatiniai Lietuvos gyventojai, atstovauti tik vienai įmonei ar įmonių grupei.
Griežtinama klientų identifikavimo atliekant finansines operacijas riba, klientai turės būti identifikuojami, kai vienkartinių operacijų suma bus lygi ar viršys 700 eurų.
Nuo kitų metų vasario Juridinių asmenų registro tvarkytojas viešai skelbs virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių asmenų sąrašą, tokiu būdu suteikiant daugiau skaidrumo kriptoturto paslaugų teikėjų rinkai.
FNTT už sistemingus, šiurkščius ar pakartotinius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus įpareigotiesiems subjektams, kurie nėra finansų įstaigos, gali skirti įspėjimus, kitas poveikio priemones arba baudas iki 1,1 mln. eurų.
