Didžiausiu sergamumu toliau pasižymi Šiauliai (7944,3 atvejo), Vilnius (7420,6 atvejo) bei Alytus (6649,7 atvejo). Du pirmieji iš šių miestų ne pirmą savaitę yra antirekordininkų trejetuke, bet anksčiau jame buvęs Kaunas ir Klaipėda iš jo išsprūdo. Telieka viltis, kad atgal ir nebegrįš.

Klaipėdoje naujų ligos atvejų dar nemažėja: vakar jų nustatyta 779, bet pastarosiomis 7-iomis dienomis kasdien vidutiniškai – 674. Šiuo metu koronaviruso infekcija serga 5462,pasveiko 47 364 klaipėdiečiai. Iki šiol mirė 866 užsikrėtę gyventojai, iš jų 369 tapo COVID-19 aukomis.

Lietuvos 60-ies savivaldybių sąraše, kaip šį trečiadienį skelbia Statistikos departamentas, mažiausiais sergamumo COVID-19 infekcija rodikliais iš kitų išsiskiria Neringa, kur per dvi pastarąsias savaites santykinai 100 tūkst. gyventojų nustatyta 1263,4 naujo ligos atvejo. Saugesniu laikytinas ir Birštonas (1882,6 atvejo) bei Panevėžio rajono savivaldybė (2086 atvejai).

Faktą, kad pandemija Lietuvoje dar nelėtėja, atspindi raudona spalva naujausioje statistinėje apžvalgoje žymimas jos pagreitis (14,3 proc.). Dviejų pastarųjų savaičių laikotarpiu 100 tūkst. šalies gyventojų teko po 5277 naujus COVID-19 infekcijos atvejus.

Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 5 734 449.

Po 20 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Pagal pandemijos skaičius pirmoje vietoje tebėra Jungtinės Valstijos, kur iš viso nustatyti 76 458 144 užsikrėtimo ir 902 266 mirties atvejai.

Antrą vietą užimančioje Indijoje patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 42 188 138, o mirties atvejų padaugėjo iki 501 979.

Trečioje vietoje esančioje Brazilijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuota daugiau kaip 26 mln. užsikrėtimo atvejų, įskaitant daugiau nei 632 tūkst. atvejų, pasibaigusių mirtimi.

Statistikos portalo „Worldometers“ duomenimis, pasaulyje milijonui gyventojų tenkantis mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius sekmadienio ryte siekė 7

ELTA primena, kad lapkričio 16-ąją buvo pranešta, jog santykinis sergamumo rodiklis Kaune gerokai lenkė šalies vidurkį – 1738,3 naujo ligos atvejo, priskaičiuoto 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites. Ir paskutiniojo rudens mėnesio viduryje buvo nurodoma, kad 1158 infekcija užsikrėtę šio miesto gyventojai iškeliavo anapilin.

Antradienį skelbiama, kad iki šiol miestas neteko 1262 infekuotų kauniečių (731 gyventojo tiesiogine mirties priežastimi pripažinta COVID-19 infekcija). Lietuvoje jau mirė 12 764 susirgę šia liga žmonės, ir pusės jų (6737) pirmine mirties priežastimi, negalutiniais duomenimis, skelbiama  koronaviruso infekcija.

Pastarųjų keturiolikos parų laikotarpiu 100 tūkst. Kauno gyventojų nustatyta 1149,8 naujo koronaviruso infekcijos atvejo, pirmadienį – 146. Santykinis sergamumo COVID-19 rodiklis Kaune viršija šalies vidurkį (864 atvejai). Mažiausias šis rodiklis, lyginant penkių didžiųjų Lietuvos miestų duomenis, šiuo metu nustatytas Šiauliuose (681,2 atvejo), didžiausias – Panevėžyje (per paskutines dvi savaites 100 tūkst. gyventojų – 1272,9 naujo COVID-19 atvejo).

Imunizacijos rodikliu tarp didžiųjų miestų savivaldybių pirmauja būtent Panevėžys – imunizuota (persirgo COVID-19 ar nuo jos pasiskiepijo) 77,6 proc. gyventojų, Kaune – 75,5 proc., Šiauliuose – 74,7 proc., Vilniuje – 74,2 proc. bei Klaipėdoje – 70,3 proc.

Antrajame pagal didumą šalies mieste nuo COVID-19 pasveiko 49 296, serga 3125 kauniečiai. Ir nors 7 paskutinių parų duomenys rodo, kad liga kasdien nustatoma vidutiniškai 273 gyventojams, praėjusi para buvo viltingesnė, – naujų atvejų Kaune patvirtinta 183. Mieste jau pasiektas 75,1 proc. galimos imunizacijos lygis, – tokia dalis gyventojų arba pasiskiepiję, arba persirgę viruso sukeliama liga. Žinoma, liūdesį kelia tai, kad 1187 infekuoti kauniečiai mirė (iš jų 683 – tiesiogiai nuo koronaviruso).

Kad ir mažėja santykinis per 14 parų nustatytas sergamumo rodiklis Kaune (ELTA primena, kad prieš savaitę jis buvo 1853,5 naujo COVID-19 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o dabar – 1666,7 atvejo), tačiau jis gerokai viršija šalies vidurkį (1152,9 atvejo).

Vilniuje, anot Statistikos departamento, dabar rodiklis mažesnis (per paskutines 2 savaites 100 tūkst. sostinės gyventojų priskaičiuota po 1315,7 naujo koronaviruso infekcijos atvejo), nors per ligšiolines 7 paras jų sumažėjo (-31,1 proc.). Savaitiniai naujų atvejų pokyčiai mažėjimo linkme fiksuoti ir Šiauliuose (-30 proc.), Panevėžyje (-13,6 proc.) bei Klaipėdoje (-10,8 proc.).

Deja, tik viena nedidelė pajūrio savivaldybė – Neringos – pagal sergamumo COVID-19 rodiklius sudarytame spalviniame Lietuvos žemėlapyje yra ištrūkusi iš juodosios į raudonąją zoną. O joje kiek anksčiau buvusi Ignalinos rajono savivaldybės teritorija vėl pajuodavo. Neringoje santykinai 100 tūkst. gyventojų, kaip ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas, per pastarąsias 2 savaites nustatytų naujų infekcijos atvejų skaičius nesiekia 500 (tiksliau – 466,9 atvejo).

Šiuo metu Lietuvoje yra dar 7 savivaldybės, kuriose priskaičiuota kiek daugiau nei po pusę tūkstančio ligos atvejų 100 tūkst. gyventojų. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių 28-iose santykinis sergamumas per pastarąsias 14 parų yra viršijęs 1000 naujų COVID-19 atvejų. Pradedant Šilutės rajono (1021,9 atvejo) ir baigiant bene mažiausia šalyje Birštono savivaldybe (2427,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Pastarojoje grupėje kol kas išlikusios visos penkios didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės.

„Žiūrint įvairiais pjūviais panašu, kad mokinių atostogos pristabdė epidemiją. Atvejų kritimas iki 20 metų amžiaus grupėse buvo tikėtas, bet jis persidavė ir kitoms amžiaus grupėms, kuriose stebimas atvejų augimo sustojimas. Kas svarbiausia, kad ligoninių skaičiai irgi pradėjo kristi (nors Kauno regione vis dar stebimas kilimas), kas reiškia, kad atvejų kritimas yra tvarus. Gulinčių reanimacijoje skaičiai jau kurį laiką nekyla. Šis rodiklis dabar svarbiausias, nes pagal jį bus sprendžiama, ar įvesti karantiną. Žiūrint istoriškai, dabartinės nustatytos ribos niekada nebuvo pasiektos, kas yra savotiškai gerai. Karantinas yra kraštutinė priemonė ir jis turi būti įvedamas kai iš tikrųjų yra blogai. Nors visuomenėje ir pasigirdo skundų dėl karantino sąlygų, bet bent jau mano nuomone karantino riba buvo nustatyta būtent atsižvelgiant į verslą. Žiūrint į istorinius duomenis ir dabartinę situaciją, karantino tikimybė yra maža. Turint omenyje imunizacijos lygį ir artėjančią revakcinaciją sunku patikėti, kad nustatytos ribos bus peržengtos“, – socialiniame tinkle rašė duomenų mokslininkas.

V. Zemlio-Balevičiaus feisbuko nuotr.

„Nors dabartinis epidemijos atokvėpis atrodo pozityviai, epidemija toli gražu nesibaigė. Kas dieną miršta po 50 žmonių (7 dienų vidurkis, trečias apibrėžimas). Kadangi griežtų priemonių nėra imamasi, tai tikėtina kad jei net ir pasiekėme piką tai leisimės nuo jo lėtai. Ir visai gali būti, kad mokinių atostogų efektas po savaitės, kitos, baigsis ir vėl pradėsime lipimą į viršų. Todėl ypatingai svarbu dabar visiems revakcinuotis, kai tik atsiras tam galimybė. Ligoninėse 20 proc. sergančių yra vakcinuoti, tai tą 20 proc. su revakcinacija galima sumažinti, taip sumažinant karantino tikimybę. Vėl gausis taip, kad atsakingi žmones saugos neatsakingus, na, bet ką padarysi, toks gyvenimas“, – įrašą baigė V. Zemlys-Balevičius.

Žiūrint į istorinius duomenis ir dabartinę situaciją, karantino tikimybė yra maža.

Praėjusią parą nustatyti 2365 nauji COVID-19 atvejai, mirė penkiolika žmonių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Keturiolika mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai.

Praėjusią parą 3 tūkst. 148 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 13 tūkst. 974 žmonės.

Ligoninėse šiuo metu gydomi 1723 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug 70 mažiau nei prieš parą, 143 iš jų – reanimacijoje.

Šalyje praėjusią parą atlikta 13,4 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,5 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų dar sumažėjo ir siekia 1273 atvejus – jis mažėja nuo pirmadienio. 7 dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat mažėja nuo savaitės pradžios ir siekia 13,8 procento.

Čia, šį antradienį skelbiamais duomenimis, savaitinis naujų atvejų pokytis paaugęs net 128,6 proc., ir per 14 pastarųjų dienų santykinai 100 tūkst. gyventojų tenka 1089,9 naujo infekcijos atvejo. Tačiau kiti skaičiai parodo, kad pirmadienį Birštone nustatyti 7 nauji ligos atvejai, o 7 paskutinių dienų vidurkis tėra 4 atvejai. Iki šiol 80,2 proc. Birštono gyventojų galimai imunizuoti (persirgo ar paskiepyti nuo COVID-19). Per pastarąją savaitę nustatytų ligos atvejų dalis siekia 29,4 proc. (tyrimų apimtis – 119). Dabar serga 33 birštoniečiai, pasveiko 257. Mirė 13 užsikrėtusiųjų, iš jų 11 mirties priežastimi pripažinta koronaviruso sukelta liga.

Menkiausias bent kol kas galimos imunizacijos lygis fiksuotas Šalčininkų rajone (55,5 proc.), kuriame iki šio antradienio registruota 140 užsikrėtusių infekcija gyventojų mirčių (iš jų 63 mirė tiesiogiai nuo COVID-19). Pasveiko 3800, serga 223 šio rajono savivaldybės gyventojai. Savaitinis naujų atvejų pokytis 4,6 proc. (su pliuso ženklu), ir 100 tūkst. gyventojų per 2 pastarąsias savaites tokių atvejų priskaičiuota 878,6. Pirmadienį užsikrėtimų koronavirusu skaičius rajone padidėjo 6 naujais atvejais.

Neringos savivaldybėje (851,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų) naujų ligos atvejų per 7 pastarąsias dienas sumažėjo 16,7 proc. Imunizacija jos teritorijoje siekia 98,8 proc. Šiuo metu serga 18 vietos gyventojų, 4 infekcija užsikrėtę neringiškiai mirė, dviejų iš jų tiesiogine mirties priežastimi pripažintos kitos ligos.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų, per 7 dienas dėl COVID-19 nustatymo atliktas 154 421 tyrimas (liga diagnozuota 14 proc.). Didžiausios procentine išraiška teigiamų tyrimų dalys (be jau minėtos Birštono savivaldybės) savaitės laikotarpiu nustatytos Kėdainių rajone (25,3 proc. iš 1680 tyrimų), Alytaus rajone (24,4 proc. iš 660 tyrimų) bei Pasvalio rajone (24,1 proc. iš 877 tyrimų).

Savaime suprantama, kad pandemijai plisti geriausios sąlygos tebėra tankiausiai apgyvendintose šalies teritorijose, tiksliau – didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Ir nė viename iš jų kol kas nenustatyta savaitinio naujų ligos atvejų pokyčio jau ne su pliuso, bet su minuso ženklu.

Vilniuje, kaip antradienį skelbia Statistikos departamentas, 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites tenka po 1550,4 naujo infekcijos atvejo (savaitinis jų pokytis – 7,9 proc.), pirmadienį sostinėje dar fiksuoti 553 užsikrėtimo atvejai. Šiuo metu serga 6993, iki šiol pasveiko 87 910 vilniečių. Deja, 1951 užsikrėtęs COVID-19 gyventojas mirė (iš jų 916 – tiesiogiai nuo šios mirtinai pavojingos infekcijos). Antradienio duomenimis, galimos imunizacijos lygmuo sostinėje – 71,4 proc.

Kaune praėjusią parą dar 267 gyventojams diagnozuota koronaviruso infekcija, ir šiuo metu serga 3515 kauniečių, o pasveiko 40572. Imunizacija – 72,9 proc., savaitinis naujų atvejų pokytis – 24,9 proc. (su pliuso ženklu). Iki šiol registruotos 1045 užsikrėtusiųjų mirtys (582 – nuo COVID-19).

Vertinant situaciją didžiuosiuose šalies miestuose, mažiausia galima imunizacija kol kas susidariusi Klaipėdoje (65,8 proc.), kur per 14 pastarųjų dienų 100 tūkst. gyventojų nustatyta 2334,7 naujo COVID-19 atvejo, iš jų naujų pirmadienį buvo 239. Pasak epidemiologų, šiuo metu uostamiestyje serga 2662, pasveiko 23 985 gyventojai, registruotos 585 užsikrėtusiųjų mirtys (infekcijos aukomis tapo 251 klaipėdietis). Tikėtina, kad sergamumo koronaviruso infekcija situacija gerėja, nes per paskutines 7 dienas naujų ligos atvejų Klaipėdoje padaugėjo vos vienu procentu.

Užtat Panevėžyje savaitinis naujų atvejų pokytis, deja, gerokai didesnis (+33 proc.), ir gana ilgą laiką, palyginus su kitais didmiesčiais, nedideliu santykiniu sergamumu pasižymėjusiame mieste per pastarąsias 2 savaites 100 tūkst. gyventojų priskaičiuota 881,7 naujo COVID-19 atvejo. Pirmadienį mirtinai pavojinga infekcija užsikrėtė 23 panevėžiečiai, tebeserga 646. Iki šiol medikai 11 500 Panevėžio gyventojų pripažino pasveikusiais. Miestas palaidojo 242 infekcijos aukas, iš viso mirė 424 užsikrėtusieji.

Kur kas didesnis nei kituose Lietuvos didmiesčiuose santykinis sergamumo rodiklis (1883,5 atv. 100 tūkst. gyventojų) per 2 savaites nustatytas Šiauliuose, kur praėjusią parą fiksuoti 155 nauji susirgimai. Jų skaičius per 7 pastarąsias dienas paaugo 5,7 proc. Iki šiol mirė 425 užsikrėtę gyventojai, iš jų 287-ių mirties pirmine priežastimis medikai įvardino COVID-19 ligą. Tebeserga 1570, pasveiko 14 896 panevėžiečiai.

„Lietuvoje ketvirtoji COVID-19 banga netrukus taps didžiausia per visą pandemiją. Daugumoje savivaldybių auga atvejų, hospitalizacijų ir mirčių skaičius, o kritimas stebimas tik keliose Vakarų Lietuvos savivaldybėse“, – rašoma joje.

Apžvalgos duomenimis, spalio 19 diena buvo trečia pagal atvejų skaičių per visą pandemiją. Tuo metu savaitinis atvejų augimas siekia apie 15 proc. Tiesa, dalyje savivaldybių Vakarų Lietuvoje, kurioje ir prasidėjo ketvirtoji pandemijos banga, jau stebimas atvejų kritimas.

Pasak apžvalgos autorių, šių tendencijų tvarumas paaiškės per ateinančias dvi savaites.

Kontaktą turės dauguma gyventojų

Pasak apžvalgos autorių, Lietuvoje imunitetą COVID-19 pasiskiepiję arba persirgę įgijo per 72 proc. šalies gyventojų. Krentant vakcinacijos apimtims ir augant naujų atvejų skaičiams imunizacijos tempai išlieka panašūs – apie 1 proc. gyventojų per savaitę.

Vis dėlto, kaip teigiama apžvalgoje, imunizacija persirgus reiškia dešimtis kartų išaugusią mirties riziką. Toks pat efektas matomas ir 40 metų ar jaunesnių asmenų grupėje, kai po COVID-19 diagnozės miršta kelis kartus daugiau žmonių nei tikėtina šių žmonių grupėje, o po pirmos vakcinos dozės mirtingumas yra mažesnis nei tikėtinas.

„Kadangi koronavirusų plitimo sezonas dar tik prasideda, labai tikėtina, kad iki pavasario kontaktą su virusu turės dauguma Lietuvos gyventojų“, – rašoma dokumente.

Ligoninėse vyrauja nesiskiepijusieji

Apžvalgos duomenimis, didesnę dalį tarp sergančių sudarant vaikams, hospitalizacijų skaičius siekia du trečdalius rekordo.

Tarp hospitalizuojamų dėl COVID-19 asmenų 75 proc. sudaro asmenys negavę nei vienos vakcinos dozės. Tarp mirštančių nuo COVID-19 visiškai nevakcinuoti sudaro 80 proc.

„Tad daugiau nei 75 proc. hospitalizacijų ir mirčių dėl COVID-19 sukelia 25 proc. nevakcinuotų aukštos rizikos grupių asmenų“, – teigiama apžvalgoje.

Ją parengė Vyriausybės ir Statistikos departamento ekspertai, remdamiesi Statistikos departamento skelbiamais duomenimis.

Pagal juos Lietuvoje ligoninėse šiuo metu gydomi 1735 COVID-19 sergantys žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1246,9 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 13,4 procentų.

Nuo COVID-19 ligos iki šiol iš viso Lietuvoje mirė 5571 žmogus.

Pastarojoje savivaldybėje galimai imunizuota (pasiskiepiję ar persirgę koronaviruso liga) 73,7 proc., Ignalinos rajone – 78,8 proc. gyventojų. Abiejų šių savivaldybių teritorijos, kaip ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas, tebėra raudonojoje zonoje. Likusios 58 šalies savivaldybės, deja, juoduoja.

Mažiausias imunizacijos lygmuo dabar yra Šalčininkų rajone (54,9 proc.), iš didžiųjų Lietuvos miestų – Klaipėdoje (64,9 proc. galimai imunizuotų gyventojų). Daugiausiai (santykinai) imunizuotų asmenų (per 98 proc.) šiuo metu turi Neringa. Šioje netankiai apgyvendintoje savivaldybėje ir praradimai dėl koronaviruso infekcijos mažiausi, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis. Iki šio ketvirtadienio Neringa tiesiogiai dėl COVID-19 ligos neteko dviejų gyvybių. Lygiai tiek pat užsikrėtusių šia infekcija jos gyventojų mirė dėl kitų priežasčių.

Didžiausi praradimai, savaime aišku, – daugiausiai gyventojų turinčioje Lietuvos sostinėje. Iki šiol, kaip teigia Statistikos departamentas, Vilniuje mirė 1914 žmonių, „kurių bet kuria priežastimi nurodyta COVID-19 liga, arba asmenų, užsikrėtusiųjų COVID-19 liga ir mirusių ne dėl išorinių mirties priežasčių per 28 dienas“. Iš šių asmenų 897-ių tiesiogine mirties priežastimi tapo COVID-19 liga.

Oficialiosios statistikos portalo nuotr.

Kaunas į amžinybę išlydėjo 1022 koronaviruso infekcija užsikrėtusius gyventojus (566 mirė tiesiogiai nuo koronaviruso). Klaipėda registravo 567 užsikrėtusiųjų mirtis, iš jų COVID-19 aukomis pripažinta 240 klaipėdiečių. Šiauliuose mirė 410 užsikrėtusiųjų (276 – koronaviruso infekcijos aukos), Panevėžyje atitinkamai – 420 mirčių (239 – nuo koronaviruso).

Visoje Lietuvoje per 7 pastarąsias dienas dėl COVID-19 atlikti 154 168 tyrimai, ir iš jų 13,9 proc patvirtinta ligos diagnozė. Valstybė prarado 10 752 infekuotų žmonių gyvybes (5544 mirčių pirmine priežastimi patvirtinta COVID-19 diagnozė). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų šalyje nustatyta 1226,7 naujo koronaviruso atvejo.

Kaune trečiadienį patvirtinti 394 nauji užsikrėtimo atvejai, o santykinis sergamumo rodiklis dabar viršija visų šalies savivaldybių vidurkį ir siekia 1378,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Iš per pastarąsias septynias dienas atliktų 20 315 tyrimų infekcija diagnozuota 12 proc. atvejų. Klaipėdoje – 17,1 proc. (11 535 tyrimai), Šiauliuose – 13,9 proc. (7702 tyrimai), Panevėžyje – 9 proc. (4431 tyrimas).

Praėjusios paros duomenis antradienį paskelbęs Statistikos departamentas nurodo, kad Kaune pirmadienį nustatyti 178 nauji infekcijos atvejai (7 dienų vidurkis – 222 atvejai). Per 14 paskutinių dienų 100 tūkst. Kauno miesto gyventojų teko 1016,1 atvejo. ELTA primena, kad spalio 5-ąją šis santykinis rodiklis buvo 806 COVID-19 atvejai. Iš viso per pandemiją COVID-19 infekcija užsikrėtė 40 720 kauniečių ir 987 iš jų mirė (tiesiogiai nuo šios ligos – 540). Galimai natūraliai (persirgo – ELTA) bei vakcinomis imunizuotų Kauno miesto gyventojų dalis – 71,4 proc.

Miestą žiedu juosiančiame Kauno rajone per pastarąsias 2 savaites nustatyta 459,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų, naujų atvejų per 7 dienas vidurkis – 36. Imunizacijos rodiklis šioje savivaldybėje – vos keliomis procento dalimis mažesnis nei Kauno mieste.

Vilniuje per 2 paskutines savaites 100 tūkst. gyventojų nustatyta 1126,7 atvejo, ir 7 parų vidurkis – 521 atvejis. Iki šiol registruota 1851 COVID-19 užsikrėtusio vilniečio mirtis (iš jų 859 mirties priežastimi nurodoma tiesiogiai COVID-19). Sostinėje galimai imunizuota 70 proc. gyventojų.

Klaipėda per pandemiją neteko 542 infekcija užsikrėtusių gyventojų gyvybių (230-ies pirmine mirties priežastimi diagnozuota COVID-19 liga). Iki šiol imunizuota 63,4 proc. uostamiesčio gyventojų. O per 14 pastarųjų dienų mieste 100 tūkst. gyventojų nustatyta 1871,1 naujo infekcijos atvejo.

Šiauliuose šis santykinis sergamumo rodiklis – mažesnis (1421,2 atvejo), imunizacija siekia 68,6 proc. Mieste mirė 393 užsikrėtę COVID-19 gyventojai (iš jų 263 – tiesiogiai nuo minimos infekcijos).

Šiuo metu Lietuvoje yra 43 savivaldybės, kuriose per 14 paskutiniųjų dienų nustatyta iki 1000 naujų ligos atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų. Jų sąraše – vienintelis iš 5 didžiųjų šalies miestų – Panevėžys (453,3 atvejo). Galima imunizacija šiame mieste – 73,6 proc. Iki šiol artimieji amžinybėn palydėjo 411 COVID-19 užsikrėtusių panevėžiečių, iš jų 235 mirė tiesiogiai nuo koronaviruso sukeltos ligos.

Santykinių „tūkstantininkų“ rikiuotę dabar pradeda Utenos rajono savivaldybė (1005,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), po jos seka Kauno miestas ir Palanga (1034,8 atvejo). Tuo pat metu Klaipėdos miestas (1871,1 atvejo) 60-ies Lietuvos savivaldybių sąrašo gale jau susikeitė vietomis su Joniškio rajonu (1813,8 atvejo). Klaipėdos rajone sergamumo COVID-19 infekcija situacija kiek švelnesnė (1495,7 atvejo).

Natūraliai ir vakcinomis imunizuotų gyventojų, kaip antradienį pranešė Statistikos departamentas, daugiausiai yra Neringoje, kur jų dalis siekia 99 proc. Pakankamai daug (96,4 proc.) imunizuotų žmonių gyvena ir Alytaus (96,4 proc.) bei Akmenės (96,1 proc.) rajonų savivaldybėse. Iki šiol galimai imunizuotų visos Lietuvos gyventojų dalis priartėjusi prie 70 proc. (antradienį skelbiama, kad ji siekia 69,5 proc.).

Universiteto duomenimis, su COVID-19 siejamų mirties atvejų skaičius padidėjo iki 4 423 925.

Po 20 mln. ir daugiau užsikrėtimo atvejų patvirtinta Jungtinėse Valstijose, Indijoje ir Brazilijoje.

Pagal pandemijos skaičius pirmoje vietoje tebėra Jungtinės Valstijos, kur iš viso nustatyti 37 673 305 užsikrėtimo ir 628 303 mirties atvejai.

Antrą vietą užimančioje Indijoje COVID-19 atvejų skaičius pasiekė 32 424 234, o mirties atvejų skaičius viršijo 434 tūkstančius.

Trečioje vietoje esančioje Brazilijoje nuo pandemijos pradžios užfiksuota daugiau nei 20,5 mln. užsikrėtimo atvejų, įskaitant daugiau nei 574 tūkst. atvejų, pasibaigusių mirtimi.

Statistikos portalas „Worldometers“ nurodo, kad pasaulyje milijonui gyventojų tenkantis mirties nuo COVID-19 atvejų skaičius sekmadienio ryte siekė 569,2. Jungtinėse Valstijose šis koeficientas yra 1 935, Indijoje – 311, o Brazilijoje – 2 680.