Vilniaus universiteto Kauno fakulteto Studentų atstovybė vėl organizuoja jau tradicija tapusį renginį „Sielų upė“. Lapkričio 1-ąją dieną, 18 valandą, nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) nusidrieks žvakučių upė, kuri skatins visus susirinkti ir paminėti Visų Šventųjų dieną.

„Renginio metu taip pat skambės gyva muzika! Nuostabius kūrinius mums dovanos: Ignas Lapienis, Ela bei grupės nariai: Mantas Barkauskas, Adrija Suchockaitė, Austėja Suchockaitė“, – informavo organizatoriai.

„Sielų upė“ sukuria ypatingą žvakių taką, tačiau renginio organizatoriai laikosi aplinkosauginių principų, todėl į Laisvės alėją kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami ateiti, pabūti ir prisiminti. Neštis savų žvakių į renginį nereikia, jomis jau bus pasirūpinta.

„Informuojame, kad renginyje bus naudojamos šviesos diodų (LED) bei parafininės žvakės. Renginio dalyviams žvakių neštis nereikia, kadangi bus galimybė uždegti renginyje esančias žvakes“, – nurodoma kvietime į „Sielų upės“ renginį.

Pasak Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos skyriaus viršininko Viginto Lukošiaus, kiekvienais metais, šiomis šventinėmis dienomis, situacija tokia pati – suintensyvėja eismas ir susidaro spūstys prie didesnių kapinių, tokių kaip Karmėlavos, Romainių ir Petrašiūnų. „Nors ir prašome gyventojų per dieną tris kartus (ryte, per pietus ir vakare), nevažiuoti į tas pačias kapines, tačiau praktika rodo, kad žmonės tai daro, o vėliau piktinasi, kad eismas intensyvus ar nėra kur statyti automobilių“,– kalbėjo V. Lukošius, kuris rekomenduoja gyventojams mažiau kartų aplankyti tas pačias kapines arba drauge pasiimti bent jau keletą bendrakeleivių – taip sumažinant transporto priemonių kiekį keliuose.

Jau rytoj, kaip ir įprastai, pareigūnai fiziškai patruliuos prie lankomiausių kapinių, kur padės sureguliuoti eismą ir sumažinti eismo spūstis. „Šiomis dienomis, tiek jaunesnių, mažiau patyrusių, tiek vyresnių ir rečiau į gatves išriedančių vairuotojų kelionių tikslas – kapinės. Jų prieigose pasitiks pareigūnai, kurie prireikus padės vairuotojams lengviau susiorientuoti stovėjimo aikštelėje ir rasti laisvą vietą“,– sakė pareigūnas. Kelių policijos skyriaus viršininkas taip pat prašo vyresnių žmonių įsivertinti ir savo sveikatos galimybes. „Praėjusiais metais tamsiu paros metu į kapines atvykę senjorai pasiklydo – neberado ne tik artimųjų kapų, bet ir savo automobilio, su kuriuo atvyko, todėl stenkitės aplankyti kapines šviesiu paros metu“,– patirtimi ir patarimu dalijosi V. Lukošius.

Kauno apskr. VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas atkreipė dėmesį, kad prie kai kurių Kauno miesto kapinių keičiasi eismo organizavimo tvarka: „Laikinai padaryti vienpusiai įvažiavimai – tai reiškia, kad gali tekti įvažiuoti pro vieną kapinių įvažiavimą, o išvažiuoti pro kitą, todėl prašome piliečių vadovautis kelių ženklais ar pareigūnų nurodymais. Būkite atsargūs kelyje – neviršykite greičio, o spūsčių metu – laikykitės tinkamo atstumo. Taip pat nepalikite stovėjimo aikštelėje, automobilio viduje, vertingų ar matomų daiktų“,– kalbėjo ilgametis pareigūnas.

„Nori kažkaip tų didesnių ir nežiūri netgi į kainą. Svarbu, kad būtų puošnesnė. Vieną turbūt stato, nes anksčiau kažkaip mažesnes imdavo, dabar prašo pailgų, didelių“, – pasakojo prekybininkė Rasa.

Gėlių kainų drastiškai kelti nežadama, tačiau gėlės per Vėlines visgi brangs. Kai kur gali pabrangti euru ar keliais.

„Proginės buvo praeitais metais 10 eurų, tai liko tas pats ir šiais metais. O jeigu paprastesnės tai yra ir nuo dviejų eurų, ir po tris, penkis, visokių. Pagal gėlės grožį“, – teigė gėlėmis prekiaujanti Nijolė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gyventojai sako, kad vieną kartą metuose už gėles pinigų negaila. O kai kurie randa išeitį, kad už gėles nereikėtų permokėti – jas užsiaugina patys.

Tačiau botanikai įspėja – norint, kad chrizantemos iškart nenuvystų, rudenį ar per Vėlines jų sodinti negalima, šias gėles ant kapų reikia sodinti pavasarį.

„Dažniausiai tai būna momentinis, vienkartinis pasodinimas, nes jeigu pasodiname spalio pabaigoje, tai dažniausiai iki šalnų nespėja įsišaknyti normaliai ir po to randam jau stagariukus tokius nušalusius“, – sakė VDU botanikos sodo vyresnysis botaninių kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius.

Chrizantemos nemėgsta šalnų. Botanikas sako, kad nepadės nei jų dengimas plėvele, nei kitos apsaugos priemonės.

„Tai yra saviapgaulė. Įmanoma išlaikyt, žinoma, bet tada reikia anksčiau sodinti šiek tiek. Ne prieš lapkričio 1-ą, bet bent jau spalio vidury“, – pridūrė K. Obelevičius.

Neringos savivaldybė taip pat praneša, kad nuo lapkričio 1-osios iki kitų metų balandžio 30 dienos transporto priemonėms galios mažesni įvažiavimo į Neringą dydžiai.

Skelbiama, kad dar labiau mažės lengviesiems automobiliams taikomas vietinės rinkliavos dydis – nuo 10 iki 5 eurų už įvažiavimą.

Minėtu periodu mažesnis vietinės rinkliavos dydis, siekiantis 15 eurų (vietoje 20) už įvažiavimą, bus taikomas automobiliams-gyvenamiesiems namams, automobiliams, tempiantiems gyvenamąjį namą, autobusui iki 30 vietų bei krovininiam automobiliui (bendroji masė iki 5,5 t). Daugiau nei per pus mažėja vietinės rinkliavos dydis, taikomas autobusui virš 30 vietų – nuo 70 iki 30 eurų.

Savivaldybė pažymi, kad vienkartine rinkliava už įvažiavimą į Neringą siekiama reguliuoti mechaninių transporto priemonių srautus, pakviečiant rinktis susisiekimo alternatyvas. Laikotarpiu, kuomet Neringa sulaukia didžiausių transporto priemonių srautų, taikomi didesni rinkliavos dydžiai, o kitais metų laikais – mažesni.

Lapkričio 1-oji, arba Visų Šventųjų diena, yra svarbi įvairių kultūrų ir regionų šventė, skirta mirusiesiems pagerbti. Ši diena dažnai siejama su visuotiniu bendruomeniškumu, įkvepia žmones susimąstyti ir primena apie žmonijos gerumo ir nesavanaudiškumo potencialą. Pasak „Rekviem Kaunas“ atsisveikinimo namų vadovės Karolinos Jancevičiūtės, šis metas skirtas mirusiesiems prisiminti, užuojautai išreikšti, skatina bendruomeniškumo jausmą ir įsipareigojimą tęsti gerumo ir dosnumo palikimą.

Kaune esantys atsisveikinimo namai „Rekviem Kaunas“ antrus metus iš eilės kviečia Kauno ir kitų miestų gyventojus uždegti žvakutę ne tik ant artimojo kapo, bet ir ant netoli esančių pamirštų ar apleistų kapaviečių. Šiais metais „Rekviem Kaunas“ atstovai tikisi išdalyti 1 600 žvakučių tokiems kapams. „Visų Šventųjų diena – tai ramybės, pagarbos ir prisiminimų metas, kuris leidžia kiekvienam akimirką sustoti, užmiršti visus kasdienius rūpesčius ir prisiminti tuos, kurių jau nebeturime. Todėl labai kviečiame visus, kurie atvyks lapkričio 1-ąją aplankyti artimųjų kapų nuo 10 iki 18 val. Kauno Romainių II kapinėse, Eigulių kapinėse ir Petrašiūnų kapinėse, paimti nemokamas žvakutes, kurias bus galima rasti mūsų stenduose prie minėtų kapinių įėjimų ir jas uždegti ant neprižiūrimų kapaviečių. Norime paskatinti Lietuvos gyventojus pagerbti amžinojo poilsio atgulusius žmones ir rūpintis jų kapavietėmis“, – teigė K. Jancevičiūtė.

Norime paskatinti Lietuvos gyventojus pagerbti amžinojo poilsio atgulusius žmones ir rūpintis jų kapavietėmis.

Atsisveikinimo namų vadovė priduria, kad Lietuvoje esančiose kapinėse yra šimtai ir kartais net tūkstančiai neprižiūrėtų kapaviečių. Ši problema didelė ir artimiausiu metu svarbaus pokyčio nepamatysime, nes palaidotųjų, kurių kapai neprižiūrimi, artimuosius rasti sunku, o norint kapą perleisti kitiems turi praeiti nemažai metų. Kiekvienas nusipelnė, kad jo kapavietė būtų prižiūrėta ir bent kartą per metus uždegta žvakutė. Tai proga kiekvienam iš mūsų žvakės šiluma sušildyti apleistą kapą, o geru darbu – savo širdį.

Kauno centrą nušvies 1,5 tūkst. žvakučių

Lapkričio 1 d. Kauno centre esantį ruožą nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios (Soboro) sušildys 1,5 tūkst. žvakučių, skirtų Visų Šventųjų dienai paminėti. „Sielų upė“ – tai Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakultete (VU SA KnF) organizuojamas renginys, kurio metu miestu teka tūkstančiai širdį šildančių ir išėjusiems atminti žvakių šviesų. Labai kviečiame kauniečius ir miesto svečius prisidėti ir uždegti žvakutę šią ypatingą dieną. Šis renginys vyks lapkričio 1 d. nuo 18 iki 21 val., o prie Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios praeiviai galės pasiklausyti gyvos muzikos“, – komentavo Erika Monstavičiūtė, VU SA KnF Organizacinės srities koordinatorė.

Organizatoriai, siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, skatina nesinešti savo žvakučių ir pasinaudoti pastatytais stendais, kuriuose kiekvienas norintis galės gauti žvakutę ir ją uždegti.

Tai suteiks progą visiems prisidėti prie tako tiesimo. Užtikrinant tvarumą, po renginio organizatoriai ir savanoriai surinks žvakutes ir jos bus saugomos kitų metų renginiui.

Prekybos tinklų atstovai sako, kad žvakių gamyba šiemet pabrango penktadaliu.

„Tam didžiausią įtaką turėjo stiklo brangimas apie 40 proc. Ir tam įtakos turėjo Rusijos pradėtas karas su Ukraina. Žinoma, prisidėjo ir kitų energijos išteklių brangimas“, – teigė „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.

„Žvakių kainų pokytis neženklus, bet yra didėjantis. Tam įtaką padarė žaliavos, t. y. stiklo brangimas rinkoje“, – tikino „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė.

Tačiau pasak pardavėjų, dauguma gyventojų kainų pokyčių net nepastebės, nes pasinaudojus siūlomomis akcijomis, žvakių ir kitų kapų reikmenų kaina padidės keliais centais arba išliks tokia, kaip ir praeitais metais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot prekybos tinklų atstovų, artėjant lapkričio 1-ąjai, padidėja ne vien gėlių ir žvakių, bet ir maisto produktų pirkimas, mat žmonės lanko ne tik kapus, bet ir gimines.

„Yra trečia šventė pagal apyvartą po Velykų ir Kalėdų. Prie žvakių eina ir maistas, ir tortai, ir gėrimai, ir panašiai“, – aiškino „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Dalis miestiečių tikino, kad ruoštis Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms pradeda jau dabar. Pakalbinti praeiviai teigė žvakių pabrangimo bent kol kas nejaučiantys.

Pasak gyventojų, pagerbti artimųjų atminimą būtina, nes toks svarbus minėjimas būna tik kartą metuose.

Prekybos tinklai teigia, kad šiemet ruoštis lapkričio 1-ąjai žmonės pradėjo anksčiau.

„Pats didžiausias pirkimas prasideda dvi savaites prieš Vėlines. Tačiau dabar irgi nemažai žmonių perka žvakes, greičiausiai dairosi gerų kainų“, – teigė V. Budrienė.

„Palyginus praėjusią šių metų savaitę, su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, tai žvakių nupirko net du kartus daugiau“, – informavo „Maximos“ atstovė.

Praėjus Vėlinėms, kapų reikmenys parduotuvių lentynose dar bus apie dvi savaites. Po to prasidės kalėdinė prekyba.

Artėjant Visų Šventųjų ir Vėlinių dienoms, Klaipėdoje dirbs sustiprintos policijos pajėgos.

Pareigūnai tikrins vairuotojų blaivumą, važiavimo greitį, reguliuos eismo srautus prie Joniškės ir Lėbartų kapinių.

Kadangi daugelis jau dabar važiuoja aplankyti artimųjų kapų, keliuose eismo srautai pamažu intensyvėja.

Prie abiejų kapinių jau pastatyti laikini kelio ženklai.

Rytoj gali būti sudėtinga rasti vietą automobiliui pasistatyti, todėl patariama į kapines vykti viešuoju transportu.

Šventinių dienų proga į abi miesto kapines leidžiami papildomi autobusai, sudaryti laikinieji maršrutai.

Siekiant užtikrinti saugų eismą, policijos pareigūnai nuo rytojaus stiprins patruliavimą, į pagalbą pasitelks policijos rėmėjus, Šaulių sąjungos bei kitus aktyvius visuomenės narius.

Taip pat bus ir toliau vykdomi tiksliniai reidai į prekybos ar kitus pramogų centrus. Pareigūnai tikrins, ar klaipėdiečiai naudojasi savo galimybių pasais.

Nors vėlų rudenį gražūs orai mus palepina retai, šiais metais galime tikėtis gražių, šiltų ir sausų orų, sakoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) pranešime.

Pagal sinoptiko sudarytą orų prognozę ilgajam savaitgaliui, spalio 30 ir 31 dienomis nelis. Vėjas pietų, pietryčių, 5-10 m/s. Temperatūra naktimis 3–8, dienomis 10–15 laipsnių šilumos.

Lapkričio 1 d. be lietaus. Vėjas pietryčių, 7–12 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 9–14 laipsnių šilumos.

Lapkričio 2-os dieną kai kur truputį palis. Vėjas pietryčių, rytų, 8–13 m/s, dieną vietomis gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 3–8, dieną 8–13 laipsnių šilumos.

Tuo metu LHMT KTS vyriausioji specialistė Zina Kitrienė ir vedėjas dr. Donatas Valiukas apžvelgė, kokie orų rekordai yra buvę šiomis dienomis nuo 1961 metų.

Šalčiausios šios dienos buvo 1979 m., kai net dienos metu oro temperatūra nepakilo aukščiau 0 laipsnių. O šilčiausia buvo 1968 ir 2018 m., kuomet visoje Lietuvoje ir dienos metu oras sušilo net iki 15 laipsnių ir daugiau. Skirtumas tarp atskirais metais registruotos aukščiausios ir žemiausios oro temperatūros lapkričio 1 d yra net 35,8 laipsnio: nuo +18,5 (Kybartai 1968 m.) iki -17,3 (Varėna 1979 m.), lapkričio 2 d. šis skirtumas – 31,4 laipsnio: nuo +16,7 (Tauragė 2018 m.) iki -14,7 (Varėna 1979 m.).

Didžiausias kritulių kiekis registruotas 2006 m. lapkričio 1 d. Nidoje, kuomet iškrito net 36,4 mm kritulių. Per visus 60 metų buvo 17 Vėlinių ir tik 5 Visų šventųjų dienos, kai krituliai nebuvo registruoti nė vienoje meteorologijos stotyje. Su krituliais visose meteorologijos stotyse Visi šventieji (lapkričio 1 d.) buvo 16 metų (ypač gausiai lijo 1994 1995 ir 2016 m.), Vėlinės (lapkričio 2 d.) – 19 metų.

Lapkritį dažnai ne tik lyja, bet pasitaiko ir mišrių kritulių ar sniego, kartais susidaro trumpalaikė sniego danga. Štai 1988 m. lapkričio 1 d. rytą Nidoje žemę dengė net 12 cm sniego danga, o lapkričio 2-ąją 1995 m. Dūkšte – 9 cm danga.

Didžiausias vėjo greitis buvo registruotas Vėlinių dieną 1969 m. Klaipėdoje, kuomet gūsio metu buvo pasiektas net 36 m/s vėjo greitis, o tai yra jau uraganinis vėjo greitis. Visų šventųjų dieną didžiausias vėjo greitis buvo pasiektas 2001 metais taip pat Klaipėdoje – 32 m/s. Ši diena buvo ne tik vėjuota visoje Lietuvoje, bet ir su lietumi.

Senovėje pagal Visų šventųjų dienos orus buvo spėliojama, kokie bus artimesni ar net pavasario orai: „Jei per Visus šventus lapai tebėra ant medžių, tai ateinančiais metais bus ligos, marai“; „Jei per Visų šventę su ledu, tai per Kalėdas su bradu“; „Visi šventi su ledu, šventas Jurgis su lapu“...

Nuo senų laikų žmonės tikėjo gyvųjų ir mirusių bendravimu, mirusiųjų pagalba artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės: lapkričio 1-ąją – Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais, lapkričio 2-oji skirta prisiminti visus mirusiuosius. 

Karstų poreikis mažėja

Statistika negailestingai teigia, kad šiemet Klaipėda neteko 300 miestiečių daugiau nei prieš porą metų, kai apie COVID-19 kalbėjome tik kaip apie tolimą ir mūsų turbūt nepasieksiantį reiškinį.

"Viskas yra taip, kaip ir kalbama per televiziją ar radiją – labai daug laidojama nuo koronaviruso infekcijos mirusių žmonių. Didžioji dauguma mirusiųjų – senyvo amžiaus. Daug senolių miršta nuo viruso, bet artimieji kalba, kad jie turėjo nemažai kitų, dažniausiai užleistų ligų. Dirbame tiesiog konvejeriu", – atviravo ir pastebėjimais dalijosi ritualinių paslaugų įmonės "Aterna" vyriausiasis vadybininkas Justinas Savickas.

Ne tik jo, bet ir kitų laidotuvininkų teigimu, jei žmonės tebesilaikytų dar prieš penkerius metus gyvavusių tradicijų, būtų sunku spėti ir sutalpinti velionius morguose bei šaldymo patalpose.

Laidojimo procesas, kuris prasideda vos žmogui mirus, pastaruoju metu gerokai supaprastėjo.

Pasirodo, dar prieš metus tik apie 20 proc. mirusiųjų buvo kremuojami.

Šiemet jau tik apie pusė velionių guldomi į karstus, kuo toliau, tuo dažniau velioniai kremuojami. Todėl Kėdainių krematoriumas dūsta nuo darbų gausos.

Šalia didžiausių uostamiesčio kapinių Lėbartuose jau iškilo naujas krematoriumas. Oficialiai teigiama, kad jis turėtų pradėti veikti arba šių metų gale, arba kitų metų pradžioje.

Ritualines paslaugas užsisakantys žmonės labai dažnai šios informacijos nežino ir klausia, ar artimojo palaikai bus kremuojami čia pat.

Tačiau kol kas laidotojai yra priversti ieškoti, kur ši paslauga galėtų būti atlikta greičiausiai, ir važiuoja ne tik į Kėdainius, bet ir į Rygą ar Balstogę (Bialystoką).

Šarvoja ir trumpam

Šarvojimo parengimas paprastesnis, kai salėje pastatoma urna, o ne karstas. Tačiau laidotojai daugiausia darbo turi pirmosiomis valandomis po žmogaus mirties.

Morgai perpildyti, ritualinių paslaugų verslo atstovai turi labai skrupulingai žiūrėti, kurį mirusįjį galima palaidoti anksčiau, kaip racionaliau sudaryti laidotuvių grafiką.

Vis dažniau žmonės pašarvoja kūną, trumpam užsisako salę ir pakviečia pačius artimiausius giminaičius atsisveikinti su velioniu. Po to atiduoda kūną kremacijai.

Į šermenis prie urnos didesnis ratas giminių, artimųjų ir pažįstamų pakviečiamas gerokai vėliau, kartais net po kelių savaičių ar net mėnesių.

Darbymetis: J.Savickas neslėpė, kad Vėlinių metas – darbingiausias laikas jo profesijos žmonėms. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Tai yra kur kas brangiau. Tenka pirkti ir karstą, rūbus, ir urną, du kartus nuomoti salę. Mes to žmonėms nesiūlome, nes visko reikia kur kas daugiau. Stengiamės nuoširdžiai ir aiškiai kalbėtis su mirusiojo artimaisiais. Dažniausiai po detalaus paaiškinimo žmonės patys siūlo kur kas paprastesnius variantus", – atviravo J.Savickas.

Todėl kai kuriuose laidojimo namuose teikiama papildoma paslauga – urnos saugojimas iki laidotuvių.

Šios paslaugos poreikis išryškėjo pirmojo karantino metu, kai nemažai rusakalbių mirusiųjų nebuvo galima išgabenti į jų tėvynę, tekdavo ilgai laukti, kol bus sutvarkyti formalumai ar baigsis itin griežti keliavimo apribojimai.

Į jūrą – kaip į sąvartyną

Kunigai tikina, kad kūnas, nepaisant, ar jis kremuotas ar karste, turi būti arba laidojimo namuose, arba kapinėse.

Namuose urnos su pelenais nepataria laikyti nė vienas dvasininkas.

Palaikai turi būti gerbiami.

Bet kurios krikščioniškos konfesijos šventikai, svarstydami apie žmogaus pelenų barstymą virš jūros ar kitoje gamtos vietoje, kalba ne apie prisikėlimą paskutiniojo teismo valandą, o apie požiūrį į mirusį žmogų.

Kiekvienas dalykas turi savo vietą, todėl mirusiųjų pelenų išbėrimas į vandenį – tas pats, kas savo artimojo kūną išmesti į sąvartyną. Juk jūroje palaikai atsiduria greta plastiko atliekų ir kitokių šiukšlių.

Laidoja ekologiškiau

Kremuoti palaikai dažniausiai kapo duobėje laidojami arčiau paminklo, kai kuriuose šeimos kapuose išbetonuojama urnoms pastatyti skirta duobė.

Tik itin retais atvejais pelenai tiesiog išbarstomi duobėje. Pelenus gali pakelti vėjas, nė vienas tokių laidotuvių dalyvis nenorėtų pajusti ant savo veido mirusiojo palaikų likučių.

Vis dažniau žmonės šeimos kapavietę paverčia savu kolumbariumu.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėjos Daivos Breivės, šiemet tik vienas žmogus jos klausė, ar Klaipėdoje yra oficiali vieta, kur leidžiama išbarstyti mirusiojo pelenus.

Žmogus sulaukė neigiamo atsakymo.

"Kai kurie žmonės nori, kad būtų atkartoti kunigo tariami žodžiai: "Iš dulkės kilęs į dulkę pavirsi." Tokiais atvejais siūlome ekologiškas urnas, kurios žemėje per tam tikrą laiką suyra. Nidiškiai ypač kreipia dėmesį į ekologiją, klaipėdiečiams šis aspektas dar nėra labai aktualus", – patirtimi dalijosi J.Savickas.

Daiva Breivė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dabar jau galima pasirinkti storo kartono, lino pluošto bei kitų ekologiškų ir greitai suyrančių urnų.

Pastebėta, kad vis dažniau įsigyjamos medinės urnos, kaip ekologiškos, greičiau susiliejančios su gamta, o gal todėl, kad primena medinį karstą.

Panašu, kad Klaipėdoje dar nėra tokių, į kurias dedamos ir augalo sėklos. Po kurio laiko tuomet kapinės turėtų tapti gražiu sodu ar giraite. Tokias kapines kol kas galima pamatyti tik internete.

Vis didėjantis kremavimų skaičius leidžia išnaudoti senus šeimos kapus. Būtent todėl dažną dieną jau senokai uždarytose, nebeturinčiose kur plėstis Joniškės kapinėse vyksta laidotuvės. Tiesa, čia laidojami mirusieji ir karstuose, artimieji naudoja seniai mirusių giminaičių kapus, kur laidota seniau nei prieš 25 metus.

Tikimasi, kad taip pat pavyks sustabdyti ir begalinį Lėbartų kapinių plėtimą.

Kai kuriuose privačių įmonių kolumbariumuose galima sustatyti net urnas su visos giminės mirusiųjų palaikais. Taip taupoma ne tik žemė, bet ir pinigai kapų priežiūrai.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja D.Breivė pasakojo apie dar vieną naujovę.

"Vis dažniau žmonės šeimos kapavietę paverčia savu kolumbariumu, vietoje antkapinio paminklo pastato vieno aukšto statinį su ertmėmis urnoms", – teigė D.Breivė.

Iškilmės – vis kuklesnės

Kol kas Klaipėdoje ritualinių paslaugų įmonių daugiau neatsirado, bet visos jos dabar turi suktis greičiau.

Šiuo metu, kai darbuotojams tenka patiems saugotis užkrato ir stengtis, kad įstaigoje vienu metu būtų kuo mažiau žmonių, velionių rengti į paskutinę kelionę jie dažniausiai skuba vėlu paros metu ir daro tai beveik naktį.

Taip reguliuojami žmonių srautai ritualinių paslaugų įmonių pastatuose.

Vasarą, pamatę, kad užsikrėtimų ir mirčių nuo COVID-19 skaičius vėl šoktelėjo, "Aternos" darbuotojai ėmė rengti planus išsinuomoti šaldymo konteinerį.

Kol kas jo panaudoti neteko, bet darbuotojai yra pasirengę jį atsigabenti bet kurią dieną, kai taps aišku, kad mirusieji tam skirtose vietose nebetelpa.

Prieš Vėlines kai kurių laidotojų laukia benamių ir neatpažintų mirusiųjų kapų tvarkymas.

Be to, stengiamasi, kad lapkričio 1 ir 2 dienomis laidotuvės nevyktų, todėl reikia suskubti palaidoti šiomis dienomis mirusius klaipėdiečius.

"Vis dažniau pastebime, kad laidotuvės pastaruoju metu – santūresnės, o artimuosius laidojantys žmonės – labiau prislėgti, pervargę, išsekę, sutrikę dėl besikeičiančių laidotuvių reikalavimų. Jaučiame, kad visos apeigos ir atsisveikinimas tampa vis kuklesnis", – pasidalijo pastebėjimais J.Savickas.

Skaičiai ir faktai

Klaipėdoje iki spalio 28 d. mirė:

2019 metais – 1 729,

2020 metais – 1 863,

2021 metais – 2 022 klaipėdiečiai.

Klaipėdoje iki spalio 28 d. gimė:

2019 metais – 1 890,

2020 metais – 1 586,

2021 metais – 1 504 vaikai.