Jos metu, tą pačią dieną – liepos 23-iąją – tūkstančiai moterų dviračiais mina 100 km distanciją. Pirmajame tokiame važiavime Baltijos šalyse apie pusšimtis moterų keliavo trasa nuo Vilniaus iki Kenos ir atgal.

„Šią dieną moterys skirtinguose pasaulio žemynuose – Australijoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir Europoje solidarizavosi ir mynė šimto kilometrų distanciją. Vilnius papildė daugiau nei 100 miestų sąrašą, kuriame vyksta tokie važiavimai. Šis renginys skirtas ne tik populiarinti dviračių kultūrą tarp moterų, bet ir apskritai skatinti moteris sportuoti, gyventi sveikiau“, – sako renginio Lietuvoje organizatorė, plastinės chirurgijos klinikos „Vitkus Clinic“ direktorė Vita Degutienė.

Pasak jos, „Womens 100“ važiavimo tikslas yra socialinis, o ne sporto rezultatų siekimas. „Šis renginys yra atviras ir siekia būti kuo masiškesnis, prieinamas kiekvienam. Čia dalyvauja skirtingų profesijų moterys, važiuoja labai įvairiais dviračiais ir kartu siekia įveikti 100 km ar ilgesnį atstumą. Tad minama ramiai, bet užtrikrintai, turistiniu ritmu“, – aiškina V. Degutienė.

Lydimos saugos automobilių ir profesionalių dviratininkų, moterys įveikė specialiai parinktą trasą – startavo iš Vilniaus Valakampių rajono, tuomet per Miškonis suko link Kenos miestelio, kur buvo pasitiktos šio miestelio bendruomenės. Padariusios nedidelį lankstą moterys parmynė atgal iki Vilniaus.

Pirmasis toks važiavimas Lietuvoje pritraukė daugiau nei 50 moterų – medikes, žurnalistes, kirpėjas, verslininkes ir kitas. Jame dalyvavo ne tik lietuvės, bet ir mūsų šalyje laikinai apsistojusios moterys iš kitų šalių.

Pasiruošimas – su garsiais profesionalais

Tam, kad pasiruoštų ilgam važiavimui, moterys dalyvavo du mėnesius rengtose nemokamose treniruotėse. Jas vedė „Dviračių mokyklos“ treneris Vaidas Rimkus. Į kiekvieną treniruotę organizatoriai taip pat kvietė svečią – sporto medikus, kardiologus, profesionalius sportininkus. Tad moterų pasiruošime talkino daug profesionalų – sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus, kardiologas profesorius Pranas Šerpytis, dviratininkė Inga Čilvinaitė, trenerės Irina Barzinskienė ir Inga Paplauskienė. Vienoje iš treniruočių moteris konsultavo ir pasaulinio garso sportininkas iš Ispanijos – triatlonininkas Alberto Casillas Garcia.

„Labai džiaugiuosi pažanga, kurią per du mėnesius padarė moterys. Dalis jų iki šiol ant dviračio sėsdavo tik sykį ar kelis per metus lengvam pasivažinėjimui ir net negalėjo pagalvoti apie 20-30 km atstumą. Tuo tarpu šiandien jos aukštu tempu nuvažiavo 100 km – tai didžiulis progresas, – aiškina V. Rimkus. – Tačiau labiausiai už viską nustebino aktyvus moterų įsitraukimas. Jeigu įprastai visoje Lietuvoje į mėgėjišką dviračių sportą įsilieja turbūt tik apie 10 moterų per metus, tai pusšimtis dalyvių 100 km važiavime kelissyk pranoko mūsų lūkesčius.“

Anot jo, mažesnį moterų dėmesį dviračių sportu lemia tai, kad joms yra sudėtingiau žengti pirmuosius žingsnius. „Išmokyti žmogų saugiai važiuoti dviračiu yra tas pats, kas išmokyti plaukti. O moterims, kurios ieško didesnio saugumo, paprastai sudėtingiau pradėti važiuoti keliu, joms reikia įveikti daugiau baimių. Be to, vyrai, net jeigu ir patys važinėja dviračiu, retai sugeba tinkamai paaiškinti pagrindus, važiavimo grupėje ypatumus ir kitus aspektus. Todėl moterų 100 km važiavimo iniciatyva tapo puikia platforma, leidusia moterims prisijaukinti dviračių sportą“, – aiškina V. Rimkus.

Profesorius kardiologas Pranas Šerpytis priduria, kad ši moterų iniciatyva labai svarbi siekiant skatinti žmogaus fizinį aktyvumą. „Normalios sveikatos žmogus turėtų sportuoti bent porą kartų per savaitę, po valandą. Dviračiai tam – universali priemonė: minant dirba daug skirtingų raumenų grupių, neapkraunamas stuburas, gerėja širdies darbo efektyvumas. Be to, dviračiu galima numinti didelius atstumus, pamatyti daug naujų vietų, o miestuose naudoti kaip ekologišką susiekimo priemonę. Pažiūrėkime į Skandinavijos šalis, Vokietiją – ten dviračiai itin populiarūs, nors klimatinės sąlygos – labai panašios į Lietuvos. Tikiu, kad tokios iniciatyvos kaip „Raph Womens 100“ paskatins ir mus dažniau rinktis šią sveiką transporto priemonę“, – teigia P. Šerpytis.

Idėja - spontaniška ir ne vienkartinė

Pirmąjį moterų 100 km važiavimą Lietuvoje inicijavusi ir organizavusi V. Degutienė pasakoja, kad šio projekto idėja gimė ganėtinai spontaniškai.

„Praėjusią žiemą leisdama Ispanijos saloje Fuerteventūroje buvau sužavėta vietinių žmonių bendruomeniškumu – jie gyventojams ir svečiams rengia bendrus šokius, išvykas ar kitus laisvalaikio užsiėmimus. Norėjosi kažką panašaus įgyvendinti ir Lietuvoje. Sutarę su „Dviračių mokyklos“ profesionaliu treneriu Vaidu Rimkumi savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrose paskelbėme, kad rengsime nemokamas dviračių treniruotes moterims ir bandysime kartu su bendramintėmis visame pasaulyje įveikti 100 km atstumą. Buvome nustebę, kad į pirmą treniruotę susirinko tiek daug moterų, ir kad treniruotės joms suteikė tiek džiaugsmo bei entuziazmo“, – pasakoja „Vitkus Clinic“ vadovė.

Pasak jos, žinia apie didelį moterų aktyvumą Lietuvoje nuvilnijo iki pasaulinių „Rapha Womens 100“ organizatorių, kurie lietuviams suteikė iniciatyvos ambasadoriavimo teises. „Esame pirmieji Baltijos šalyse, gavę tokį pasitikėjimą“, – teigia V. Degutienė.

Paklausta, ar „Rapha Womens 100“ važiavimas Lietuvoje vyks ir kitais metais, V. Degutienė tvirtina, kad galvoja ne tik apie kitus metus, bet ir apie „dabar“. „Pagrindis klausimas, kurio sulaukiu iš moterų – „Vita, gal galime nenustoti minti ir po liepos 23?“. Tad mes kalbame jau ne tik apie kitus metus, bet ir apie dabar. Šiuo metu aktyviai svarstome galimybę suburti savo merginų dviračių klubą“, – atvirauja V. Degutienė.