Svarbus įvairioms funkcijoms

„Vitaminas D ilgą laiką buvo žinomas tik kaip riebaluose tirpus vitaminas, kurio pagrindinė funkcija – kalcio ir fosforo apykaitos reguliavimas. Pastaruoju metu daugėja įrodymų, kad šis vitaminas yra svarbus imuninės sistemos, širdies ir kraujagyslių sistemos, odos ir raumenų funkcijoms, ląstelėms augti ir daugeliui kitų biologinių procesų“, – teigia Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Laura Tamašauskienė.

Į žmogaus organizmą vitaminas D patenka per odą veikiant saulei arba per žarnyną su maistu. „Vitamino D yra riebiose žuvyse, kepenyse, mėsoje (ypač subproduktuose) ir kiaušinių tryniuose. Vis dėlto tam, kad būtų užtikrintas pakankamas vitamino D kiekis, reikia suvalgyti nemažai šių produktų“, – sako gydytoja.

Ji aiškina, kad vitamino D aktyvi forma veikia per vitamino D receptorius, kurių randama įvairių audinių ląstelėse, taip pat ir ant imuninės sistemos ląstelių. Vitamino D receptorių genetiniai variantai gali turėti įtakos vitamino D kiekiui ir lemti alerginių ligų išsivystymo riziką.

„Vitamino D trūkumas dažnai stebimas žmonėms, gyvenantiems šiaurinio klimato sąlygomis. Tačiau net ir buvimas saulėje neužtikrina pakankamos vitamino D sintezės. Ją lemia saulės intensyvumas, atviros odos plotas, buvimo saulėje laikas, saulės zenito kampas, odos storis ir spalva, – aiškina L. Tamašauskienė. – Tačiau pastebima, kad, net ir gyvendami šilto klimato šalyse, žmonės vengia ilgai būti saulėje dėl odos onkologinių ligų rizikos. Dėl šių priežasčių dažnai natūraliai negaunama reikiamo vitamino D kiekio. Pastebėta, kad tai gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą ar jų eigos pablogėjimą.“

Stimuliuoja imuninį atsaką

Taip pat manoma, kad vitamino D kiekis ir vitamino D receptorių genų polimorfizmas (DNR sekos pokyčiai populiacijoje) gali būti susijęs su mikrofloros ypatumais. „Žarnyne gausu mikroorganizmų ir limfoidinio audinio, kuris svarbus imuninės sistemos komponentams. Manoma, kad mikroorganizmai stimuliuoja imuninį atsaką. Tačiau mikrofloros pusiausvyros sutrikimas lemia kai kurių imuninės sistemos grandžių veiklos pokytį, dėl kurio didėja uždegimą skatinančių citokinų gamyba ir išsivysto alerginės ligos. Mikrofloros sudėtį lemia įvairūs veiksniai – mityba, gyvenimo būdas ir kt.“, – teigia gydytoja.

Dažnai natūraliai negaunama reikiamo vitamino D kiekio. Pastebėta, kad tai gali lemti alerginių ligų, tokių kaip atopinis dermatitas ir astma, išsivystymą ar jų eigos pablogėjimą.

Siekiant nustatyti vitamino D kiekį, vitamino D receptorių genų polimorfizmus ir mikrofloros sudėtį pacientams, sergantiems atopiniu dermatitu ir astma, ir palyginti šiuos duomenis tarp skirtingų šalių, esančių skirtingose geografinėse zonose, kurioms būdingi ir skirtingi mitybos įpročiai, Kauno klinikų ir LSMU mokslininkai Imunologijos ir alergologijos klinikoje, bendradarbiaudami su Genetikos ir molekulinės medicinos klinika, vykdė tarptautinį projektą su mokslininkais iš Latvijos ir Taivano „Vitamino D ir jo receptorių genų polimorfizmų palyginamasis tyrimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Taivano vaikų ir suaugusiųjų, sergančių atopiniu dermatitu ir astma“. Lietuvos mokslininkų grupei vadovavo Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė prof. dr. Brigita Gradauskienė.

„Gauti reikšmingi rezultatai publikuoti aukšto lygio moksliniuose žurnaluose „International Journal of Molecular Science“ (2024, Q1), „Biomolecules“ (2024, Q1) ir kt. Tikrai tuo didžiuojamės“, – pasakoja L. Tamašauskienė.

Nustatė reikšmingą ryšį

Mokslininkai išsiaiškino, kad vitamino D koncentracija yra mažesnė pacientų, sergančių alerginėmis ligomis, palyginti su sveikais asmenimis, visose šalyse, ir nustatytas ryšys tarp vitamino D koncentracijos ir astmos rizikos. „Tyrimo duomenys pagrindžia rekomendacijas tirti vitamino D kiekį kraujyje, ypač asmenims, turintiems alerginių ligų rizikos veiksnių, ir prireikus skirti vitamino D papildų“, – teigia alergologė ir klinikinė imunologė.

Tam tikri vitamino D receptorių genų polimorfizmai lemia didesnę astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir yra susiję su vitamino D kiekiu. „Tikimasi, kad ateityje vitamino D genų receptorių polimorfizmo tyrimai galės būti įdiegti kasdienėje praktikoje, taip leidžiant prognozuoti atopinio dermatito ir astmos išsivystymo riziką“, – sako L. Tamašauskienė.

Vertinant sveikų asmenų ir sergančių atopiniu dermatitu ir astma žarnyno mikrobiotos sudėtį nustatyti reikšmingi skirtumai, rodantys galimą žarnyno bakterijų vaidmenį šioms ligoms išsivystant. „Reikalingi tolesni tyrimai, kurie atsakytų į klausimą, kokios bakterijų rūšys dalyvauja aktyvinant ir slopinant alergeno nulemtą uždegimą ir kaip reikėtų koreguoti mikrobiotą, kad būtų galima sumažinti astmos ir atopinio dermatito išsivystymo riziką ir / ar ligos sunkumą“, – aiškina gydytoja.

Uždaruose biuruose dirbantiems žmonėms. Vaistininkė Jovita Aleknienė juokauja, kad vitaminą D dar galima pavadinti darboholikų vitaminu. „Jeigu žmogus mėgsta užsisėdėti biure ar net ir savaitgalius leidžia prie kompiuterio, bet nevartoja šio vitamino papildomai – labai mažai šansų, kad jo organizmui netrūksta vitamino D“, – pastebi vaistininkė. Nuolat uždarose erdvėse laiką leidžiančių žmonių organizmas net per savaitės ar poros savaičių atostogas šiltuosiuose kraštuose neturi galimybės pasigaminti reikiamos vitamino D dozės.

Šis, dar vadinamas saulės, vitaminas svarbus bendrai organizmo veiklai, imuninei sistemai, todėl, sergant lėtinėmis ligomis, jis taip pat svarbu

Sergantiems lėtinėmis ligomis. Vitamino D trūkumas turi įtakos daugelio lėtinių ligų eigai – pastebi vaistininkė. Anot jos, žmonės sergantys lėtinėmis ligomis, atėję į vaistinę ligai kontroliuoti reikalingų vaistų dažnai pagalvoja ir apie vitaminą D. „Šis, dar vadinamas saulės, vitaminas svarbus bendrai organizmo veiklai, imuninei sistemai, todėl, sergant lėtinėmis ligomis, jis taip pat yra svarbus“, – paaiškina J.Aleknienė.

Dažnai peršąlantiems. Dažnai kankinantis peršalimas, virusinės ligos neretai įspėja apie sumažėjusi organizmo atsparumą. Viena iš vitamino D funkcijų – imuninės sistemos palaikymas, tad vis prikimbančios ligos gali įspėti apie jo trūkumą. Vaistininkė pasakoja, kad COVID-19 pandemijos metu daugiau klientų rūpinosi, kad organizmui netrūktų vitamino D, jį vartojo ir persirgę koronavirusu, ir tai tikrai sveikintina, nes palaikyti imuninę sistemą – viena iš šio vitamino funkcijų, jo nereikėtų pamiršti ir artėjant rudeniui.

Kūdikių tėveliams. Vitaminas D yra vienas pirmųjų vitaminų, kurį rekomenduojama vartoti visiems naujagimiams. „Gauti šio vitamino kūdikiams praktiškai neįmanoma – juos rekomenduojama saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tad organizmas neturi galimybės jo pasigaminti“, – sako vaistininkė.

Tiems, kurie skundžiasi, kad neturi jėgų. Vitamino D trūkumą neretai išduoda ir sumažėjęs aktyvumas, motyvacija. Kaip teigia vaistininkė, jeigu klientai užsimena, kad jiems, net ir pakankamai miegojus, sunku keltis, trūksta jėgų, pirmiausia jų paklausia, ar vartoja vitamino D preparatus.

Išblyškusiems. Vaistininkė J.Aleknienė sako, kad kartais netgi vizualiai galima nuspėti, jog klientui trūksta vitamino D. Neretai net ir šiltuoju sezonu išblyškę, mažai laiko gryname ore leidžiantys žmonės užsimena ir apie kitus jaučiamus vitamino D trūkumą išduodančius simptomus.

Susiduriantiems su slogia nuotaika. Ypač žiemą, kai daugiau laiko trunka tamsusi paros metas ar už lango dažnai lyja, galima išgirsti, kad daugiau žmonių skundžiasi slogia ar depresyvia nuotaika. Pasak J.Aleknienės, vitaminas D teigiamai veikia mūsų nuotaiką, gerina nusiteikimą ir motyvaciją, todėl prasta nuotaika gali būti įspėjantis signalas, kad organizmui trūksta šio vitamino.

Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl yra įsisavinamas vartojant kartu su jais, pavyzdžiui, kanapių, juodųjų ikrų ar pirmojo spaudimo alyvuogių aliejumi.

Vis dėlto reikėtų pasirūpinti, kad organizmui ne tik netrūktų vitamino D, bet užtektų ir kitų reikalingų medžiagų, todėl reikėtų skirti pakankamai laiko fiziniam aktyvumui, sveikai ir subalansuotai mitybai, rekomenduojama kasdien leisti laiką gryname ore, o pastebėjus nerimą keliančių simptomus, atlikti kraujo tyrimus ar pasikonsultuoti su gydytoju ir vaistininku.

Mes, šviesiaodžiai šiauriečiai, turime genetiškai nulemtą mažesnį vitamino D gamybos odoje kiekį ir prastesnį įsisavinimą, todėl dažnai net ir persikrausčius į saulėtus kraštus vitamino D trūkumas išlieka.

Tyrimai rodo, kad daugeliui lietuvių trūksta vitamino D. Šeimos gydytoja Elena Šukė tikina, kad ši problema būdinga ne tik tautiečiams.

„Daugeliui Šiaurės Europos ir Skandinavijos gyventojų dažniau nustatomas šio vitamino trūkumas, nei, pavyzdžiui, Pietų Europos gyventojams. Būta mokslininkų pamąstymų, kad mažiau saulėtose vietovėse ir vitamino D poreikis yra mažesnis, tačiau tai iki šiol niekaip nepatvirtinta, todėl vitamino D normos yra vienodos visame pasaulyje“, – sako gydytoja.

Paklausta, ar pajūryje gyvenantys lietuviai rečiau kenčia dėl vitamino D trūkumo, nes turi galimybę dažniau džiaugtis saule prie Baltijos, medikė tikina, kad vitamino D tyrimai tokių skirtumų nerodo. „Lietuva geografiškai labai maža ir mes visi genetiškai labai panašūs. Skiriasi tik, pavyzdžiui, lietuvių ir Pietų Italijos ar Pietų Ispanijos gyventojų vitamino D kiekis“, – tikina E.Šukė.

Šaltinis: vitamino D yra kiaušiniuose, pieno produktuose, avižinėje košėje, riebiose žuvyse, bet su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį / Freepik.com nuotr.

Vitamino D trūkumas gali sukelti labai daug nespecifinių simptomų arba požymių visai nebūti, todėl žmogus gali net nežinoti, kad jam šio vitamino trūksta.

„Žinoma, tada kyla klausimas, ar reikia vartoti vitamino D papildus, jei žmogus jaučiasi puikiai. Vis dėlto laikomasi nuomonės, kad taip, nes vitaminas D dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir, net nejaučiant simptomų, jo stoka gali kenkti“, – perspėja gydytoja.

Dažniausi vitamino D stokos simptomai yra nuovargis, mieguistumas, kaulų ir sąnarių skausmai, raumenų skausmai, maudimas, nuotaikų kaita, prasta nuotaika, dažnai pasikartojančios virusinės infekcijos, gali prastai gyti žaizdos, labai slinkti plaukai. Tačiau vien iš simptomų ir be tyrimų įtarti vitamino D trūkumą yra gana sunku.

Vasarą dauguma lietuvių vyksta atostogauti į šiltuosius kraštus, saulėtas dienas leidžia prie jūros ar ežerų. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma prikaupti vitamino D vasarą?

„Jei kalbame apie vitamino D trūkumą, tai ne, iš esmės jo trūkumas žmonių organizmuose jaučiamas visais metų laikais. Taip yra todėl, kad šviesios odos šiauriečiai yra genetiškai determinuoti savo odoje lėčiau gaminti vitaminą D, o mūsų vasaros, deja, bet irgi nėra labai saulėtos. Tokių oro sąlygų tikrai nepakanka vitamino D kiekiui organizme padidinti.

Žinoma, tam trukdo ir naudojami odos kremai su SPF apsauga, kurie šiek tiek blokuoja vitamino D gamybą. Bet tikrai neskatinu jų atsisakyti dėl vitamino D padidėjimo, nes rizika yra gerokai didesnė už naudą – nenaudodami SPF rizikuojame susirgti odos onkologine liga melanoma. Todėl turintiems vitamino D trūkumą vis dėlto tinkamiausia taktika yra vartoti papildus“, – pataria gydytoja E.Šukė.

Vitamino D yra kiaušiniuose, pieno produktuose, avižinėje košėje, riebiose žuvyse, pavyzdžiui, silkėse ar lašišose. Vis dėlto su maistu įsisaviname tik nedidelę vitamino dalį. Renkantis maisto papildus, svarbu rinktis tuos preparatus, kurių sudėtyje yra aliejuose ištirpinto vitamino D, nes tai pagerina jo įsisavinimą.

Stygius – lyg epidemija

Daugybė mokslininkų atliktų tyrimų patvirtina, kad vitaminas D yra labai svarbus žmogaus organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Beveik visi žmogaus organai turi šio vitamino receptorių.

Svarbiausia, kad vitaminas D dalyvauja visuose kalcio organizme pasisavinimo procesuose. Kalcis dalyvauja formuojantis bei atsinaujinant kauliniam audiniui. Tačiau vitaminas D reikalingas ne tik kaulų ir dantų formavimuisi. Jis saugo nuo raumenų silpnumo, osteoporozės, diabeto, onkologinių, širdies ligų, didina imunitetą ir kt.

Mūsų šalyje 85 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų susiduria su šio vitamino deficitu.

Todėl, kai stinga šio vitamino, gali prasidėti įvairios ligos. Deja, vitamino D stygius pasaulyje – lyg epidemija. Perspėjama, kad jo nepakanka ir daugumai Lietuvos žmonių. Pastebėta tendencija, kad vitamino stygius tuo didesnis, kuo vyresnis amžius. Tvirtinama, kad mūsų šalyje 85 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus asmenų susiduria su šio vitamino deficitu.

Senstant blogiau įsisavinamas

Pasak Klaipėdos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos dr. Lolitos Rapolienės, vitamino D trūkumo problemos didėjimo tendenciją galima įžvelgti dėl kelių priežasčių.

„Apie 80–90 proc. organizmui reikalingo vitamino D gauname saulei veikiant odą. Tačiau žmonės vis daugiau naudoja apsaugines priemones su saulės filtrais, kurie sumažina vitamino D gamybą 90–95 proc. Daro įtaką ir gyvensenos pokyčiai technologijų amžiuje – daugiau laiko praleidžiama patalpose prie kompiuterio, automobiliuose. Tai irgi mažina galimybę gauti reikiamą saulės vitamino dozę. Be to, blogėjančią statistiką augina ir didėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius“, – pastebėjo ji.

Vitamino D, gaunamo iš saulės, sintezė sulaukus 70–ies metų amžiaus sumažėja 75 proc. Pasak L. Rapolienės, tam įtakos turi senstant padidėjusi odos pigmentacija, mažesnis saulėje praleidžiamas laikas, uždaresnė apranga. Taip pat – suprastėjusi kalcio absorbcija žarnyne, atsparumas vitaminui D, sumažėjusi jo gamyba inkstuose ir kt.

„Vitamino D pasisavinimas vyresniame amžiuje prastėja ir dėl kitų vartojamų vaistų poveikio. Esama ir socialinio aspekto – mažėja finansinės galimybės visavertei mitybai“, – aiškino gydytoja.

Įtaką daro inkstų pokyčiai

L. Rapolienė pabrėžė, kad inkstai – labai svarbus vitamino D aktyvavimo kelias, o senstant iš visų organų sistemų jie greičiausiai keičiasi. Beje, lėtinės inkstų ligos didina ir širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl neatsitiktinis vitamino D ir sergamumo šiomis ligomis ryšys.

Jau seniai žinoma vitamino D svarba osteoporozės bei kaulų lūžių prevencijai. Tyrimais nustatytas vitamino D koncentracijos sumažėjimo senyvo amžiaus žmonių kraujyje ir ūmių kvėpavimo takų infekcijų, astmos paaštrėjimo ryšys. Taip pat trūkstant vitamino D išauga galvos skausmo, pažintinių funkcijų sutrikimų, onkologinių ligų atsiradimo rizika.

Prireikia papildų

Jei kartojasi kvėpavimo takų ligos, žmogų lydi nuovargis, depresijos simptomai ar lėtinis kaulų, nugaros, raumenų skausmas ir silpnumas, tai jau gali būti rimtas šio vitamino stygiaus ženklas.

Kokie požymiai galėtų išduoti vitamino D trūkumą? „Jei kartojasi kvėpavimo takų ligos, žmogų lydi nuovargis, depresijos simptomai ar lėtinis kaulų, nugaros, raumenų skausmas ir silpnumas, tai jau gali būti rimtas šio vitamino stygiaus ženklas. Taip pat jo stokojant mažėja kaulų tankis, blogiau gyja žaizdos, ima slinkti plaukai, daugiau prakaituojama ir blogėja dantenų būklė“, – vardijo L.Rapolienė.

Sužinoti, ar organizmui netrūkta gyvybiškai svarbaus vitamino, galima atlikus kraujo tyrimą – nustatant vitamino 25 (OH) D kiekį.

Pasak gydytojos, adekvatus vitamino D papildų vartojimas gali padėti palengvinti senėjimo padarinius. Tai padėtų stabdyti osteoporozę, širdies kraujagyslių, pažintinės veiklos sutrikimų, depresijos ir kitų ligų formavimąsi, gerinti gyvenimo kokybę ir funkcinį pajėgumą, mažinti priešlaikinį mirtingumą.

Vitaminas D ir jo šaltiniai

Vitaminas D yra grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų. Svarbiausios – ergokalciferolis (vitaminas D2) ir cholekalciferolis (vitaminas D3). Biologiškai aktyviausia vitamino D forma yra kalcitriolis.

Tam, kad susidarytų pakankamas vitamino D kiekis, saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną tarp 10 ir 15 val. bent du kartus per savaitę (Vidurio ir Šiaurės Europos šalyse saulės spindulių kritimo kampas ir oro sąlygos, palankios vitamino D gamybai dažniausiai būna tik vasaros mėnesiais).

Vitamino D gauname ir su maistu: žuvų taukais, riebia žuvimi, kiaušinio tryniu, mėsa, pienu ir kt.

Pasaulinė praktika rodo, kad efektyviausi rezultatai pasiekiami profilaktiškai vartojant vitaminą D3. Jo normos Centrinės Europos gyventojams: suaugusiems – 800–2000 TV per dieną, nutukę ir vyresnio amžiaus žmonės turėtų gauti 1600–4000 TV per dieną. Esant vitamino D nepakankamumui, skiriamos gydomosios vitamino D3 dozės. Sergant lėtine inkstų, prieskydinių liaukų liga, rachitu ar kaulų minkštėjimu rekomenduojami vitamino D analogai.

Verta žinoti

Labiausiai išsitirti vitamino  (25 (OH) D atsargas reikėtų mažai gaunantiesiems saulės, nėščiosioms, nutukusiems, sergantiesiems inkstų, kaulų, žarnyno, navikinėmis, širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, cukriniu diabetu, turintiems aukštą arterinį kraujospūdį, vartojantiems įvairius vaistus, esant vitamino D trūkumo požymių, vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms.

2014 metais laboratorijose „Antėja“ ir „Sosdiagnostika“ atlikti mokyklinio amžiaus (nuo 7 iki 18 metų) vaikų kraujo tyrimų rezultatai parodė, kad net 90 proc. vaikų trūksta vitamino D. Apie vitamino D svarbą, stoką ir to priežastis kalbamės su biomedicinos mokslų daktaru, gydytoju, vaikų gastroenterologu Vaidotu Urbonu.

– Atlikusios bendrojo vitamino D tyrimus, laboratorijos nustatė, kad net 90 proc. vaikų jo trūksta. Kaip manote, kas lemia vitamino D stoką?

– Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Šiaurės Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, apie 60-70 procentų vaikų turi tą stoką. Kd ir kaip būtų, skaičiai yra tikrai dideli. Kodėl taip yra? Didžiausią reikšmę turi saulė, antroje vietoje – maistas. Iš saulės gauname 80-90 proc. mums reikalingo vitamino D. Tiek maži, tiek dideli vaikai dabar mažiau būna lauke, sėdi užsidarę patalpose, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl trūksta vitamino. Vaikai turėtų dažniau būti lauke, reikia jų neapmuturiuoti, atidengti daugiau odos, nes net ir debesuotą dieną, kada saulės nematome, gauname ultravioletinių spindulių, – mažiau, bet ne nulį. Žinoma, visi bijo peršalti, bet jeigu vaikas grūdinsis, niekada neperšals.

Dėl maisto, aš manau, kad maitinamės panašiai kaip prieš 30-40 metų. Žuvies ir tada, ir dabar valgome nedaug, kita vertus, anksčiau nebuvo tokios įvairovės. Pienas kartais jau yra praturtintas vitaminu D, ko anksčiau niekad nebuvo, todėl iš mitybos pozicijos, galvočiau, kad dabar yra geriau nei buvo anksčiau.

– Ar mes galime gauti pakankamą vitamino D kiekį tik su maistu, be saulės?

– Su maistu mes tikrai galime gauti pakankamą kiekį, bet tuomet reikia skaičiuoti kiek vitamino D yra konkrečiame produkte, atsakingai rinktis, ką valgome. Kad gautume pakankamą dienos normą, turėtume suvalgyti 100 gramų lašišos kiekvieną dieną, tačiau vargu, ar tiek suvalgysime. Reikėtų netgi ne 100, o 200 gramų lašišos, nes iš to 100 gramų pusė suvalgomo vitamino D pasišalins ir tik pusę organizmas įsisavins. Riebaluose tirpūs vitaminai nėra lengvai įsisavinami, su maistu mes galime pakelti vitamino koncentraciją iki normos, tačiau tai yra sudėtinga.

– Vitaminą D įprasta skirti kūdikiams iki vienerių metų. Kaip manote, kodėl mamos nebeduoda vitamino D vyresniems vaikams? Ar jos elgiasi teisingai?

– Jeigu atsakyti trumpai, vitamino D reikia visą gyvenimą. Vitaminą reikėtų skirti ir vyresniems vaikams, ir senyvo amžiaus žmonėms – sakykim 500 TV (tarptautinių vienetų), o žiemą – 1000 TV. Medicinos mokslo požiūris į vitaminą D kinta – rachito grėsmė didžiausia pirmaisiais dvejais metais, po to ji sumažėja. Todėl buvo įsitvirtinusi nuostata, kad vitaminą D svarbu skirti tik pirmaisiais gyvenimo metais, kada yra pats rachito pikas, o po to – jau nereikia, nes kaulai nebereaguoja taip, kaip norėtume. Yra daug duomenų, kad vitaminas D reikšmingas ne tik kaulų sistemai, o ir raumenų, endokrininei, širdies ir kraujagyslių, nervų ir psichikos, imuninei sistemoms, praktiškai visoms organizmo sistemoms.

– Ar vitamino D galima perdozuoti? Kas gresia viršijus normą?

– Vitamino D toksiškumas yra. Reikia suprasti, kad tai labiau vaistas nei papildas, todėl per maži kiekiai yra blogai, per daug dideli – taip pat blogai. Mano praktikoje buvo unikalus atvejis, kada žmogus, gyvendamas kaime, atsinešė iš kolūkio nugvelbtų žuvų taukų ir ant jų gamino visą maistą. Po kurio laiko susirgo vienas vaikas, paskui antras, vėliau ir pats tėvas sunegalavo, atsirado akmenligė, inkstų pažeidimas. Tai yra viena iš tų priežasčių, dėl ko mes turime tikrinti vitamino D koncentraciją. Perdozavimas gali pasireikšti nevalgymu, vidurių užkietėjimu, inkstų pažeidimu, akmenlige, nes padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu. Perdozavus pašalinis poveikis tikrai jaučiamas, todėl vitaminą D reikia skirti labai atsargiai ir geriau pasitarti su gydytoju. Jeigu abejojate, geriau duokite mažiau, o ne daugiau.

Vienareikšmiškai negalėčiau teigti, kad sunegaluojama tik dėl vitamino D perdozavimo. Aš manau, kad čia yra kompleksas. Kaip mašina nevažiuoja su vienu ratu, važiuoja su keturiais, taip ir čia, viskas turi būti komplekse: subalansuotas vitamino D ir kitų vitaminų, mineralų santykis, geras miego režimas. Vitaminas D yra labai svarbus žaidėjas visoje šioje sistemoje ir dėl to mes skiriame jam tiek daug dėmesio, bet jokiu būdu negalime pamiršti kitų.

– Sakykite, kokiomis ligomis sergantiems vaikams ir suaugusiems reikėtų sekti vitamino D koncentraciją?

– Visų pirma – inkstų ligos. Apie jas jau kalbėjau. Kita ligų grupė yra kepenų ligos. Kepenys dalyvauja gaminant aktyviąją vitamino D formą, vadinasi, jeigu yra kažkoks kepenų pažeidimas, tai ir aktyvioji vitamino forma nesusidarys organizme, net jeigu ir turėsite gerai funkcionuojančius inkstus. Plonosios žarnos ligos, celiakija, Krono liga, maisto alergijos, kada žarnyno epitelis yra prastas, neleidžia organizmui įsisavinti medžiagų, esančių žarnyno spindyje, ir apsunkina jų patekimą į vidinę terpę. Tada taip pat prireikia didesnių vitaminų ir mineralų kiekių. Dar viena grupė – tai žmonės turintys antsvorio ar nutukę ligoniai. Vitaminų atsargos pas tokius ligonius nukeliauja į riebalus, kur yra kaupiamos atsargos, todėl kraujo cirkuliacijoje jaučiamas vitamino D stygius ir jiems reikia 2-3 kartus didesnių kiekių.

Natūralu, kad turint problemų su kaulais, vitaminas D yra svarbus. Nors nėra labai svarių įrodymų, kad vitaminas D sumažintų kaulų lūžius senyvo amžiaus žmonėms, bet alternatyvų nėra labai daug, o kai kurie medikai teigia, kad vitamino skyrimas turi reikšmės, todėl visada rekomenduoju jį ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pastaruoju metu itin ryškėja vitamino D ir psichikos problemų sąsajos. Kai kurie mokslininkai teigia, kad kuo didesnis kiekis vitamino D kiekis organizme, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus sirgs depresija, jaus nuovargį ar kamuos dėmesio sutrikimai. Kontroliuodami vitamino D kiekį, mes galime išvengti depresijos pasireiškimo atvejų ar atsinaujinimų.

Vitaminas D skiriamas ir dėl širdies bei kraujagyslių ligų, ypač dėl arterinės hipertenzijos, išeminės širdies ir panašiai. Vitaminas D galėtų būti naudojamas daugeliu atvejų, jeigu mes jį naudosim saikingai, profilaktinėmis dozėmis (iki 1000 TV per parą).

– Kaip vertinate bendrąjį vitamino D tyrimą? Ar jis tikslus?

– Šitas tyrimas yra geras, nusistovėjęs ir pasaulyje pripažintas. Bendrą 25-OH vitamino D tyrimą akredituotos laboratorijos daro kokybiškai ir tiksliai. Tyrimas svarbus ypač tais atvejais, kada randame kažkokius klinikinius simptomus. Buvo atvejų, kai paciento pakaušis minkštas, padarėm vitamino D tyrimą – rezultatai visiškai normalūs. Tokiu atveju rekomenduoju atlikti papildomą tyrimą ir jei vėl gauname normą, tuomet galvoju, kad yra kitų priežasčių, kodėl paciento kaulai minkšti, galbūt jis negauna pakankamai kalcio, o gal yra kažkokia įgimta liga.

– Dabar itin populiarėja vitamino D papildai. Ar tiesa, kad vandeninis vitamino D papildas geresnis už kitus papildus?

– Skirtumas yra. Riebaluose tirpaus vitamino kartais net 50 proc. pasišalina. Žmogaus organizmas visus riebalus pasisavina ganėtinai sunkiai – ar tai bus riebaluose tirpūs vitaminai, kaip vitaminas D, A, E, ar tai bus riebalų rūgštys, cholesterolis. Tuo tarpu vandenyje tirpūs B ir C grupės vitaminai lengvai praeina žarnyno barjerą ir patenka į vidinę terpę. Jeigu mes galim rinktis, ko gero, vandeninis vitamino D papildas yra geresnė alternatyva.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkės, gydytojos Eglės Marciuškienės komentaras

Vitaminų ir energijos trūkumo problema žinoma senai, ją bandoma įveikti įvairiais būdais – tiek maistu, tiek papildais, tiek sportu ir poilsiu. Jeigu sovietiniais metais buvo itin populiarus vitaminas C, o geltonieji žirniukai būdavo vartojami be saiko, tai šiuo metu labai daug mokslininkų ir medikų dėmesio sulaukia vitaminas D.

Kai kurie skeptikai sako, kad tai nauja mada, kuri greitai praeis. Iš tiesų, vis daugiau mokslinių studijų patvirtina, kad dauguma sveikatos sutrikimų yra susiję su vitamino D trūkumu. Dėl silpnų kaulų ir raumenų iškrypę vaikų stuburai, netaisyklinga laikysena, akių ligos, silpnas imunitetas, dažnos peršalimo ligos ir kvėpavimo takų infekcijos, virškinimo ir medžiagų apykaitos sutrikimai, endokrininės sistemos išsibalansavimas, net emocinės būklės svyravimai yra susiję su vitamino D trūkumu. Šio, kaip ir kitų vitaminų, reikia visą gyvenimą, o ne tik pirmaisiais gyvenimo metais. Dėl labai įtempto gyvenimo tempo, intensyvaus darbo, patiriamo streso ir nuovargio daugelis jaučia energijos trūkumą.

Laboratorijose atlikę kraujo tyrimus dėl nuovargio priežasčių pastebime, kad pacientams energijos trūksta ne tik dėl sumažėjusio hemoglobino kiekio, geležies trūkumo ir mažakraujystės. Labai dažnai šiais simptomais besiskundžiančių pacientų kraujo tyrimų rezultatai rodo vitaminų trūkumą. Todėl esant energijos trūkumui, ypač pavasarį, patarčiau atlikti vitaminų D, B12 ir B9 (Folio rūgštis) tyrimus.

Folio rūgšties nepakankamumas yra dažniausiai pasitaikanti avitaminozės forma po vitamino D. Esant ryškiam Folio rūgšties trūkumui, pasireiškia anemija, silpnumas, greitas nuovargis, anoreksija, viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai, galvos skausmai, nuotaikos pakitimai, depresija. Sumažėjęs Folio rūgšties kiekis padidina priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus išsigimimų riziką.

Būtina priminti, kad didinant folio rūgšties kiekį organizme ir vartojant papildus, didėja vitamino B12 deficito rizika, todėl Folio rūgšties papildai turi būti vartojami tik ištyrus vitamino B12 koncentraciją organizme. Folinės rūgšties kartu su vitaminu B12 labiausiai reikia raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybai. Be to, šie vitaminai reikalingi baltymų ir riebalų apykaitai.

Folinės rūgšties yra salotose, petražolėse, špinatuose, burokėliuose, bulvėse, pomidoruose, pupose, pupelėse, kviečiuose, rugiuose, kepimo ir alaus mielėse. Vitamino B12 turi gyvulinės kilmės produktai, o vitamino D gausu riebioje žuvyje (pav., lašišoje, silkėje), vitamino D yra jautienos kepenyse, kiaušinio trynyje, miško grybuose.