Kelionėje daugiausia dėmesio jis skirs priemonėms, skirtoms sumažinti žalą civiliams gyventojams Gazos Ruože.

Prieš išvykdamas į Izraelį A. Blinkenas sakė, kad sieks, jog žydų valstybė imtųsi konkrečių veiksmų, kad būtų sumažinta žala palestiniečių civiliams gyventojams.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) taip pat paragino šiame kare padaryti humanitarinę pertrauką.

Tai antroji A. Blinkeno kelionė į Vidurio Rytus nuo „Hamas“ išpuolio prieš beveik mėnesį.

Kai matau palestiniečių vaiką – berniuką ar mergaitę, ištrauktą iš sugriuvusio pastato griuvėsių, – tai mane sukrečia ne mažiau nei vaikas Izraelyje ar bet kur kitur.

 

Izraelis intensyviai bombarduoja Gazos Ruožą nuo spalio 7 dienos, kai islamistų grupuotės „Hamas“ ginkluoti užpuolikai įsiveržė per sieną ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir pagrobė mažiausiai 240 žmonių, įskaitant vaikus.

„Hamas“ valdoma Gazos Ruožo sveikatos ministerija teigia, kad nuo karo su Izraeliu pradžios jų teritorijoje žuvo daugiau kaip 9 tūkst. žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

„Kalbėsime apie konkrečius veiksmus, kurių galima ir reikia imtis siekiant sumažinti žalą vyrams, moterims ir vaikams Gazos Ruože, – prieš išvykdamas į Izraelį žurnalistams sakė A. Blinkenas. – Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios tai daryti.“

„Kai matau palestiniečių vaiką – berniuką ar mergaitę, ištrauktą iš sugriuvusio pastato griuvėsių, – tai mane sukrečia ne mažiau nei vaikas Izraelyje ar bet kur kitur, – kalbėjo A. Blinkenas. – Todėl privalome į tai reaguoti ir reaguosime.“

J. Bidenas pažadėjo visokeriopą paramą ir didesnę karinę pagalbą Izraeliui dėl jo kampanijos Gazos Ruože, tačiau akivaizdžiai pakeitė toną ir išreiškė užuojautą dėl palestiniečių kančių, kurios sukėlė pyktį kai kuriose pasaulio dalyse.

„Manau, kad mums reikia pertraukos“, – ketvirtadienį rinkimų kampanijos renginyje sakė J. Bidenas.

JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) vėliau paaiškino, ką reikštų tokia pertrauka.

„Humanitarinė pertrauka (...) yra laikina, lokalizuota ir sutelkta, sutelkta į konkretų tikslą ar tikslus – humanitarinė pagalba įvežama, žmonės išvežami“, – žurnalistams teigė J. Kirby.

„Sekmadienį jau ten turėčiau būti su kitų Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų pirmininkais“, – ketvirtadienį BNS sakė politikas.

Šiai komandiruotei Seimo valdyba pritarė spalio 4 dieną, dar prieš „Hamas“ išpuolius.

Pasak Ž. Pavilionio, Izraelio parlamento – Kneseto – Užsienio reikalų komiteto pirmininkas paprašė vizito nenukelti.

„Jis tiesiai šviesiai primygtinai paprašė atvykti, nes, kaip žinome, politinės paramos Izraeliui reikės tikrai nemažos“, – teigė Lietuvos URK pirmininkas.

Anot jo, vizitas iš pradžių planuotas tartis dėl paramos kariaujančiai Ukrainai, dabar didesnis dėmesys bus skirtas paties Izraelio reikalams.

„Vizitas planuotas kaip solidarumo Ukrainai vizitas ir bendro veikimo taip pat, tačiau šiuo metu tai yra solidarumo pačiam Izraeliui vizitas bandant pamatyti bendrą vaizdą“, – sakė Ž. Pavilionis.

Izraelyje Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai planuoja susitikti su Kneseto vadovybe, Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerijos atstovais.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį sugriežtino rekomendaciją dėl kelionių į Izraelį ir Palestiną – siūlo ten nevykti.

Grupuotė „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Per konfliktą žuvo tūkstančiai žmonių tiek Izraelyje, tiek Gazos Ruože.

Pirmadienį Seimo pirmininkė apsilankys  Izraelio Holokausto atminimo centre „Yad Vashem“, atidarys Lietuvos garbės konsulatą Netanijoje.

Vizito metu Seimo pirmininkė taip pat susitiks su Izraelio Kneseto pirmininku Mickey Levy (Mikiu Leviu), prezidentu Isaacu Herzogu (Isaaku Hercogu).

Palestinoje planuojami susitikimai su prezidentu Mahmudu Abbasu (Mahmudu Abasu), premjeru Mohammedu Shtayyeh (Mohamedu Štajė), V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje su Palestinos moterų organizacijomis.

Oficialus vizitas vyks vasario 6–10 dienomis, numatoma Seimo valdybos sprendime.

Kartu Seimo vadovas tvirtina, kad G. Nausėdos pasirinkimas vykti į Lenkiją ir aplankyti pačią Aušvico koncentracijos stovyklą yra suprantamas, nes daugiausia žmonių žuvo būtent toje vietoje. Tuo pačiu metu, pažymi V. Pranckietis, Lietuva bus atstovaujama visapusiškai abiejose šalyse partnerėse: tiek Izraelyje, tiek Lenkijoje.

„Vakar daug padirbėjome su Užsienio reikalų ministerija, su patarėjais, tos srities žinovais tam, kad atstovautume šaliai kuo geriausiu būdu. (...) Žinoma, kad turime atstovauti Lietuvai ir tai (Izraelis. – ELTA) yra mūsų strateginis partneris. Taip pat ir Lenkija yra mūsų strateginė partnerė, ieškome geriausių būdų, kaip galima atstovauti šaliai visapusiškai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Pranckietis.

V. Pranckietis į minėjimą Jeruzalėje išvyksta trečiadienį.

Jis taip pat pažymėjo, kad stengsis nesusitikti akis į akį su Rusijos prezidentu V. Putinu.

„Prašiau, kad kaip nors būtų padaryta taip, kad artimoje aplinkoje būti nereikėtų“, – kalbėjo V. Pranckietis, pridūręs, kad vizito metu tikisi pabendrauti su Ukrainos, taip pat Latvijos vadovais.

Nepaisant įtemptų dvišalių Lenkijos ir Izraelio santykių, pastebėjo Seimo vadovas, geriausias pasirinkimas yra Lietuvai atstovauti abiejose šalyse.

„Mes kuriame tiltus ir tarp tų šalių taip pat, atstovaudami ir Izraelyje, ir Aušvice, Birkenau. Reikia pažymėti, kad žuvo žmonės tai čia – Lenkijos teritorijoje, nacių stovykloje, o Izraelyje yra minėjimas. (...) Vis dėlto reikėtų galvoti apie tai, kad tie įvykiai vystėsi ten ir didžiausia pagarba turėtų būti atiduota turbūt toje vietoje, kur žmonės žuvo. O dėl santykių vystymo su Izraeliu ir Lenkija, mes turime galvoti, kokia Lietuvos pozicija yra tinkamiausia šiuo atveju (...). Ta mūsų delegacija vyksta, ir gražu, kad iš Lietuvos pusės bus labai aukštu lygiu dalyvaujama tame minėjime Aušvice, Birkenau“, – pabrėžė V. Pranckietis.

ELTA primena, kad antradienį G. Nausėda nusprendė nevykti į Izraelyje rengiamų Aušvico nacių mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimą, tačiau aplankys pačią koncentracijos stovyklą Lenkijoje pirmadienį. Prezidento prašymu Lietuvai renginyje atstovaus Seimo pirmininkas V. Pranckietis.

Tarptautinis renginys sausio mėnesį rengiamas tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinių išvakarėse.

Apie tai Lietuvos žurnalistams seminare Holokausto istorijos memorialiame komplekse Yad Vashem (Jad Vašem) pranešė čia įsikūrusios Tarptautinės Holokausto studijų mokyklos Europos padalinio vadovė Richelle Budd Caplan (Rišel Bad Kaplan).

„Prezidentas Reuvenas Rivlinas kviečia į ypatingą renginį, kuris vyks čia, Yad Vasheme, Jeruzalėje. Šiuo metu galiu patvirtinti, kad vienas iš 21-os šalies vadovų, kurie patvirtino savo dalyvavimą, yra Lietuvos prezidentas. Tikimės, kad forume dalyvaus 25–30 šalių vadovai“, – teigė ji.

Šiuo metu galiu patvirtinti, kad vienas iš 21-os šalies vadovų, kurie patvirtino savo dalyvavimą, yra Lietuvos prezidentas.

Izraelio prezidento kvietimu forume ketina dalyvauti ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas), Vokietijos bei Italijos prezidentai.

Lietuvos ambasadorė Izraelyje Lina Antanavičienė BNS sakė, kad pasaulio lyderius į vieną vietą sutrauksiantis forumas svarbus tiek dėl Holokausto aukų atminimo, tiek dėl kovos su antisemitizmu.

„Pasaulyje dažnėjančios antisemitizmo apraiškos, rasizmo, neapykantos problemos, į užmarštį slenkančios Holokausto baisybės ir nykstanti gyvųjų liudininkų karta įpareigoja tarptautinę bendruomenę atnaujinti pažadą niekada nepamiršti Shoa aukų ir padaryti viską, kad pamokos būtų išmoktos ir tokios baisybės nepasikartotų niekur pasaulyje“, – teigė L. Antanavičienė.

„Į Pasaulinį Holokausto forumą Jeruzalėje susirinkę šalių vadovai pasiųs aiškią žinią pasauliui, kad bendromis pastangomis, suvienijus jėgas, antisemitizmas ar bet kokios kitos neapykantos apraiškos gali ir turi būti išgyvendintos“, – pridūrė ambasadorė.

Yad Vashem kompleksas Jeruzalėje – simbolinė vieta penktajam Pasauliniam Holokausto forumui. Jame stengiamasi įprasminti kiekvieno nužudytojo istoriją, taip pat ir atrasti juos gelbėjusius.

Čia sukaupta tūkstančiai Holokausto aukų artefaktų, liudijimų, dokumentų, kurie eksponuojami komplekse esančiame muziejuje.

Yad Vasheme taip pat vykdomi moksliniai tyrimai, edukacinė veikla, skelbiami ir įprasminami Pasaulio tautų teisuoliai – kitų šalių piliečiai, kurie gelbėjo žydus.

Kaip BNS informavo prezidento G. Nausėdos atstovė spaudai Kristina Karnickaitė, vizito Izraelyje darbotvarkė, programa ir detalės dar derinamos, todėl plačiau vizitas kol kas nekomentuojamas.

Prezidentūra taip pat informavo, kad prezidentas šiemet užsienio vizitus planuoja į Briuselį, kur vyks keli viršūnių susitikimai, taip pat numato lankytis Suomijoje, Italijoje, Prancūzijoje bei NATO viršūnių susitikime Londone.

Po susitikimo Jeruzalėje su Izraelio prezidentu Reuvenu Rivlinu premjeras sakė, kad „Lietuva galėtų būti Izraelio balsas Europos Sąjungoje“.

„Lietuva yra Izraelio draugas ir mes turime padėti labiau suprasti Izraelio situaciją Europos Sąjungoje. Stengsimės tarpininkauti dialoge tarp Europos Sąjungos ir Izraelio siekiant geresnio Izraelio pozicijos supratimo“, – pranešime spaudai teigė S. Skvernelis.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau teko laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių, pavyzdžiui, sprendžiant dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine.

Per vizitą S. Skvernelis nusprendė neaplankyti palestiniečių teritorijų. 

Kai kurie kritikai sako, kad vengdama kritikuoti Izraelį dėl politikos palestiniečių atžvilgiu Lietuva kenkia bendrai ES pozicijai ir rodo nepakankamą pagarbą tarptautinei teisei.

Antradienio vakare S. Skvernelis susitiks su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahusu).

Jis žada susitikti su šalies premjeru Benjaminu Netanyahu (Bejaminu Netanjahu) ir prezidentu Reuvenu Rivlinu.

Per susitikimus planuojama aptarti Baltijos jūros ir Artimųjų Rytų regionų saugumo problemas, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, Izraelio santykius su Europos Sąjunga.

Lietuva tradiciškai yra tarp tvirčiausių diplomatinių Izraelio rėmėjų Europoje, iš dalies dėl Holokausto istorijos ir pozicijų derinimo su Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau pastaruoju metu Lietuvos diplomatijai vis dažniau teko laviruoti tarp išsiskiriančių ES ir JAV nuomonių, pavyzdžiui, sprendžiant dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine.

B. Netanyahu Lietuvoje lankėsi pernai rugpjūtį. Tada Lietuvos premjeras paskelbė, kad Lietuva inicijuoja ES ir Izraelio ministrų susitikimą dėl terorizmo grėsmių, tačiau šis susitikimas kol kas neįvyko.

S. Skvernelis Izraelyje taip pat planuoja susitikti su vietos litvakų – lietuvių kilmės žydų – bendruomene, dalyvauti dvišaliame verslo forume, kibernetinio saugumo konferencijoje.

Premjeras aplankys Izraelio Holokausto atminimo centrą „Yad Vashem“.

Vizito metu S. Skvernelis turėtų aplenkti Palestiną, nors joje anksčiau lankydavosi Izraelyje viešėję šalies vadovai.

„Džiaugiamės intensyvėjančiu politiniu bendradarbiavimu ir parlamentų ryšiais. Izraelis yra Lietuvos strateginis partneris regione. Labai vertiname ryšius su jūsų šalimi ir žydų bendruomene visame pasaulyje. Mus sieja glaudus istorinis ryšys ir bendra orientacija į aukštųjų technologijų vystymą,“ – prieš vizitą sako parlamento vadovas.

Vizito metu V. Pranckietis susitiks su Izraelio parlamento Kneseto pirmininku Yuliu-Yoeliu Edelsteinu (Juliu Joeliu Edelšteinu), pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Taip pat numatytas Seimo delegacijos susitikimas su Kneseto parlamentinės draugystės grupės nariais, Izraelio lietuvių bendruomene.

Seimo pirmininkas lankysis Jadvašemo muziejuje, kur padės vainikus Holokausto aukoms atminti ir pasirašys Garbės svečių knygoje, dalyvaus Vilniaus geto likvidavimo 75–ųjų metinių paminėjimo ceremonijoje ir susitiks su Lietuvos žydų išeivių organizacijomis Izraelyje.

Taip pat vizito metu numatytas Seimo delegacijos susitikimas su Palestinos premjeru Ramiu Al-Hamdallah (Ramiu Al Hamdala).

Su Seimo pirmininku į Izraelį vyksta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis ir Seimo narys Emanuelis Zingeris.

„Džiaugiamės intensyvėjančiu politiniu bendradarbiavimu ir parlamentų ryšiais. Izraelis yra Lietuvos strateginis partneris regione. Labai vertiname ryšius su jūsų šalimi ir žydų bendruomene visame pasaulyje. Mus sieja glaudus istorinis ryšys ir bendra orientacija į aukštųjų technologijų vystymą,“ – prieš vizitą sako parlamento vadovas.

Vizito metu V. Pranckietis susitiks su Izraelio parlamento Kneseto pirmininku Yuliu-Yoeliu Edelsteinu (Juliu Joeliu Edelšteinu), pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Taip pat numatytas Seimo delegacijos susitikimas su Kneseto parlamentinės draugystės grupės nariais, Izraelio lietuvių bendruomene.

Seimo pirmininkas taip pat lankysis Jadvašemo muziejuje, kur padės vainikus Holokausto aukoms atminti ir pasirašys Garbės svečių knygoje, dalyvaus Vilniaus geto likvidavimo 75–ųjų metinių paminėjimo ceremonijoje ir susitiks su Lietuvos žydų išeivių organizacijomis Izraelyje.

Taip pat vizito metu numatytas Seimo delegacijos susitikimas su Palestinos premjeru Ramiu Al-Hamdallah (Ramiu Al Hamdala).

Su Seimo pirmininku į Izraelį vyksta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis ir Seimo narys Emanuelis Zingeris.

Vilniaus žydų bendruomenė sukaupė įspūdingų pasiekimų, tačiau patyrė ir Holokausto siaubus, kurių nevalia pamiršti, teigia Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Netanjahu).

Jeruzalėje antradienį vykusiame susitikime su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi Izraelio Vyriausybės vadovas prisiminė, kad iš Lietuvos buvo kilęs jo senelis.

„Mano paties šeima kilusi iš Lietuvos. Mano senelis yra gimęs Lietuvoje. Žydų bendruomenė, ypač aplink Vilnių, sukaupė įspūdingų intelektualinių pasiekimų, bet taip pat mes patyrėme ir Holokausto siaubus“, - susitikime su A.Butkevičiumi sakė B.Netanyahu.

Jis pabrėžė, jog itin svarbu yra „išsaugoti šią atmintį ir paveldą“, kad ateityje nebūtų kartojamos istorinės klaidos. Komentaras paskelbtas Izraelio vyriausybės interneto svetainėje.

B.Netanyahu sakė, abi šalys išgyvena „klestinčius santykius“, pabrėždamas ekonomikos, technologijų, kultūros ryšius. Izraelio vyriausybės vadovo teigimu, dvi šalys galėtų plėtoti bendradarbiavimą ir kibernetinio saugumo srityje, kurioje Izraelis yra „pasaulio lyderis“.

B.Netanyahu senelis Nathanas Mileikowskis (Natanas Mileikovskis) į Tel Avivą jis atsikėlė 1930-aisiais bei pasikeitė pavardę į Netanyahu. Pats B.Netanyahu 1949 metais gimė Tel Avive ir yra pirmasis premjeras, gimęs Izraelyje po valstybės įkūrimo 1948-aisiais.

Per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje naciai ir vietos kolaborantai nužudė apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Vilnius, rugsėjo 9 d. (BNS). Vilniaus žydų bendruomenė sukaupė įspūdingų pasiekimų, tačiau patyrė ir Holokausto siaubus, kurių nevalia pamiršti, teigia Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Netanjahu).

Jeruzalėje antradienį vykusiame susitikime su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi Izraelio Vyriausybės vadovas prisiminė, kad iš Lietuvos buvo kilęs jo senelis.

„Mano paties šeima kilusi iš Lietuvos. Mano senelis yra gimęs Lietuvoje. Žydų bendruomenė, ypač aplink Vilnių, sukaupė įspūdingų intelektualinių pasiekimų, bet taip pat mes patyrėme ir Holokausto siaubus“, - susitikime su A.Butkevičiumi sakė B.Netanyahu.

Jis pabrėžė, jog itin svarbu yra „išsaugoti šią atmintį ir paveldą“, kad ateityje nebūtų kartojamos istorinės klaidos. Komentaras paskelbtas Izraelio vyriausybės interneto svetainėje.

B.Netanyahu sakė, abi šalys išgyvena „klestinčius santykius“, pabrėždamas ekonomikos, technologijų, kultūros ryšius. Izraelio vyriausybės vadovo teigimu, dvi šalys galėtų plėtoti bendradarbiavimą ir kibernetinio saugumo srityje, kurioje Izraelis yra „pasaulio lyderis“.

B.Netanyahu senelis Nathanas Mileikowskis (Natanas Mileikovskis) į Tel Avivą jis atsikėlė 1930-aisiais bei pasikeitė pavardę į Netanyahu. Pats B.Netanyahu 1949 metais gimė Tel Avive ir yra pirmasis premjeras, gimęs Izraelyje po valstybės įkūrimo 1948-aisiais.

Per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje naciai ir vietos kolaborantai nužudė apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.