„Mes labai rimtai atsižvelgiame į spaudimą, kurį Moldovai kelia Rusijos karas prieš Ukrainą. Nesvarbu, ar tai būtų energetiniai, finansiniai ar prekybos ištekliai, ar parama, kurios reikia pabėgėliams, plūstantiems per sieną iš Ukrainos, paremti. Esame pasirengę padėti“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.

Kaip skelbė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitikimų su Moldovos pareigūnais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais metu aptarė šalies progresą įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, siekiant derybų dėl Europos Sąjungos (ES) narystės pradžios bei Moldovos atsparumo stiprinimą Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje ir hibridinių atakų prieš Moldovą kontekste.

Mes labai rimtai atsižvelgiame į spaudimą, kurį Moldovai kelia Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Tačiau yra dar vienas labai svarbus procesas, kuriame Moldova dalyvauja, tai integracija į ES. Jūs pradedate daugybę labai svarbių procesų, kurių jūsų šalis nematė dešimtmečius, ir mes esame čia, kad jums padėtume“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Pasak jo, bus ieškoma sprendimų, kaip NB8 formato šalys Moldovai gali padėti struktūriškiau.

Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.

Pernai vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, kaimyninėje Moldovoje padaugėjo neramumų – šalis susiduria su energetiniais iššūkiais, antivyriausybinėmis demonstracijomis. Kišiniovas kaltina Maskvą įtampos Padniestrėje didinimu.

Vasarį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.

NB8 sudaro Lietuvos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Norvegijos, Suomijos bei Švedijos atstovai.

Čia planuojami jo susitikimai su šios šalies pareigūnais bei nevyriausybinių organizacijų atstovais, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Per juos bus aptariamas Moldovos progresas, įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, siekiant derybų dėl Europos Sąjungos narystės pradžios, bei Moldovos atsparumo stiprinimas Rusijos karo kaimyninėje Ukrainoje ir hibridinių atakų prieš Moldovą kontekste.

Moldovai kartu su Ukraina pernai birželį buvo suteiktas kandidatės į ES statusas.

Pernai vasarį Rusijai užpuolus Ukrainą, kaimyninėje Moldovoje padaugėjo neramumų – šalis susiduria su energetiniais iššūkiais, antivyriausybinėmis demonstracijomis. Kišiniovas kaltina Maskvą įtampos Padniestrėje didinimu.

Vasarį Moldovos policija pranešė sužlugdžiusi Rusijos remiamų diversantų, kurie buvo specialiai apmokyti sukelti masinius neramumus prieš provakarietišką šalies vyriausybę, sąmokslą. Tai įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV žvalgybos pareigūnai pareiškė, kad su Rusijos žvalgyba susiję asmenys siekė pasinaudoti protestais bandant nuversti Moldovos vyriausybę.

Kišiniove ministrė pirmininkė susitiks su Moldovos premjere Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilice), prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) ir parlamento pirmininku Igoriu Grosu.

„Moldova yra šalis, kuri yra labai sudėtingoje situacijoje, tai yra mažytė šalis, kurią, gaila, bet dažnai pamiršta diskusijose ir pražiūri. (...) Moldovos niekaip negalime išleisti iš akių ir vykstu palaikyti prezidentę ir ministrę pirmininkę, nes situacija yra sudėtinga“, – vizito išvakarėse žurnalistams sakė I. Šimonytė.

„Vykstu išreikšti Moldovai Lietuvos paramą, kurios dabar jai reikia labiau nei bet kada. Kalbėsimės, kaip Lietuva galėtų padėti Moldovai ištverti šią visiems mums sunkią žiemą“, – teigė ji.

Moldovos niekaip negalime išleisti iš akių ir vykstu palaikyti prezidentę ir ministrę pirmininkę, nes situacija yra sudėtinga.

Kišiniove numatoma aptarti saugumo padėtį Moldovoje ir regione, situaciją šalies energetikos sektoriuje, Moldovos reformų pažangą ir tolesnę Lietuvos pagalbą šalies kelyje Europos Sąjungos narystės link, iššūkius priimant Ukrainos karo pabėgėlius, kitus aktualius dvišalio Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimo klausimus.

Kartu su premjere į Moldovą vyksta energetikos ministras Dainius Kreivys.

Moldova dėl vis aktyvesnių Rusijos atakų Ukrainoje pastaruoju metu patiria smarkius elektros tiekimo sutrikimus. Ukraina anksčiau tiekė 30 proc. Moldovai reikalingos elektros, o likusius 70 proc. tiekė šiluminė elektrinė Padniestrėje – su Ukraina besiribojančiame separatistiniame Moldovos regione.

Rusijos remiami separatistai šiame regione yra apriboję elektros tiekimą likusiai šalies teritorijai, tačiau įsikišo Rumunija, sutikusi pigiau parduoti elektrą Moldovai.

Šalies prezidentė M. Sandu yra įspėjusi, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai šią žiemą gali pritrūkti gamtinių dujų ir elektros energijos.

Tai – antrasis Lietuvos premjerės I. Šimonytės vizitas į Moldovą. Su oficialiu vizitu Kišiniove ji lankėsi 2021-ųjų gruodį.

Kišiniove ministrė pirmininkė susitiks su Moldovos premjere Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilice), prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) ir parlamento pirmininku Igoriu Grosu.

Komentuodamas vizitą į Moldovą premjerė ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė vykstanti palaikyti sudėtingoje situacijoje atsidūrusios šalies ir jos proeuropietiškos vadovybės.

„Moldova yra šalis, kuri yra labai sudėtingoje situacijoje, tai yra mažytė šalis, kurią, gaila, bet dažnai pamiršta diskusijose ir pražiūri. (...) Moldovos niekaip negalime išleisti iš akių ir vykstu palaikyti prezidentę ir ministrę pirmininkę, nes situacija yra sudėtinga“, – pabrėžė premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat teigė, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą tiesiogiai nukenčiant ir šalia esančiai Moldovai jai „dėmesio tiesiog negali būti per daug“.

„Vakar Moldova liko iš esmės be elektros, todėl, kad sąsaja su Ukrainos elektros tinklais lemia, kad atakos prieš Ukrainą taip pat turi pasekmes ir Moldovai, „Gazprom“ šantažuoja šalį ir to šantažo tikslas labai paprastas, išprovokuoti žmones nuversti valdžią ir išsirinkti vėl kokius nors prorusiškus korumpuotus politikus“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Moldova dėl vis aktyvesnių Rusijos atakų Ukrainoje pastaruoju metu patiria smarkius elektros tiekimo sutrikimus.

„Rusijai vis akivaizdžiau pralaimint mūšio lauke Ukrainoje ir dėl to griebiantis vis brutalesnio teroro prieš civilius gyventojus bei kritinę infrastruktūrą, šių karo nusikaltimų padarinius vis stipriau jaučia ir Moldova. Priėmę milžinišką karo pabėgėlių srautą, atlaikydami nuolatines dezinformacijos atakas, „Gazprom“ šantažą ir Rusijos žvanginimus ginklais Padniestrėje, Moldovos gyventojai šiandien mokosi gyventi šaltyje ir tamsoje, o Vyriausybė – likviduoti vis naujų Rusijos atakų pasekmes“, – Vyriausybės pranešime cituojama I. Šimonytė.

Moldovos gyventojai šiandien mokosi gyventi šaltyje ir tamsoje, o Vyriausybė – likviduoti vis naujų Rusijos atakų pasekmes.

„Vykstu išreikšti Moldovai Lietuvos paramą, kurios dabar jai reikia labiau nei bet kada. Kalbėsimės, kaip Lietuva galėtų padėti Moldovai ištverti šią visiems mums sunkią žiemą“, – sakė ji.

Ukraina anksčiau tiekė 30 proc. Moldovai reikalingos elektros, o likusius 70 proc. tiekė šiluminė elektrinė Padniestrėje – su Ukraina besiribojančiame separatistiniame Moldovos regione.

Rusijos remiami separatistai šiame regione yra apriboję elektros tiekimą likusiai šalies teritorijai, tačiau įsikišo Rumunija, sutikusi pigiau parduoti elektrą Moldovai.

M. Sandu yra įspėjusi, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai šią žiemą gali pritrūkti gamtinių dujų ir elektros energijos.

I. Šimonytės vizito metu numatoma aptarti saugumo padėtį Moldovoje ir regione, situaciją šalies energetikos sektoriuje, Moldovos reformų pažangą ir tolesnę Lietuvos pagalbą šalies kelyje Europos Sąjungos narystės link, iššūkius priimant Ukrainos karo pabėgėlius, kitus aktualius dvišalio Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimo klausimus.

Kartu su premjere į Moldovą vyksta ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

Tai – antrasis Lietuvos premjerės I. Šimonytės vizitas į Moldovą. Su oficialiu vizitu Kišiniove ji lankėsi 2021-ųjų gruodį.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, G. Landsbergis susitiko Moldovos užsienio reikalų ir Europos integracijos ministru Nicu Popescu (Niku Popesku).

Pasak pranešimo, per susitikimą Lietuvos ministras užtikrino paramą Moldovos suverenitetui ir teritoriniam integralumui bei pabrėžė, kad Lietuva lieka pasirengusi tęsti humanitarinę paramą Moldovai priimant pabėgėlius.

„Lietuva tiki šios šalies europine ateitimi bei tvirtai palaiko Moldovos eurointegracinius siekius. Džiaugiuosi, kad tapusi Europos Sąjungos (ES) šalimi kandidate, Moldova tvirtai žengia reformų keliu ir konsoliduoja politinio elito pastangas siekti tikslų kelyje į ES integraciją“, – pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad Moldovos vykdomos reformos yra svarbios ir pačios šalies visuomenei, stiprinant jos atsparumą išorinėms grėsmėms.

Ministrai taip pat aptarė saugumo situaciją regione ir jos keliamus iššūkius kaimyninėms šalims. G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje Rusijos atakuojama Zaporižios atominė elektrinė gali tapti viena didžiausių katastrofų Europos žemyne, todėl, pasak jo, reikia dėti visas pastangas, kad nelaimės būtų išvengta.

Ministras G. Landsbergis taip pat pabrėžė solidarumo ir pagalbos Ukrainai svarbą Rusijos agresijos kontekste.

Sveikindamas Moldovos vyriausybės sprendimus teisingumo, kovos su korupcija srityse, įgyvendinant valdžios institucijų depolitizavimą, ministras užtikrino Lietuvos vyriausybės pasirengimą teikti Moldovos ES integracijai reikalingą konkrečią ekspertinę paramą, remti Moldovos viešojo sektoriaus stiprinimą ir reformas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis trečiadienį Moldovoje lankėsi kartu su Airijos užsienio reikalų ir gynybos ministru Simonu Coveney (Saimonu Koveniu).

V. Čmilytė-Nielsen ketina susitikti su Moldovos prezidente Maja Sandu, šios šalies parlamento pirmininku Igoriu Grosu, pranešė Seimas.

Bus aptartos Moldovos vykdomas reformos, integracija į Europos Sąjungą, energetinis saugumas ir bendra regiono saugumo situacija.

Pasak Vyriausybės pranešimo, Lietuvos premjerė pabrėžė, kad prie šių ambicingų tikslų prisideda ES ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo, įskaitant jo dalį dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, įgyvendinimas.

Aptartos sritys, kuriose Lietuva galėtų stiprinti paramą Moldovai, dalydamasi ekspertine patirtimi ir stiprindama institucijų bendradarbiavimą, – energetika, teismų ir vidaus reikalų sistemos reformos, kova su korupcija, aplinkosauga ir kitos.

„Lietuva išlieka tvirta Moldovos europinių siekių ir su tuo susijusių reformų rėmėja. Mes patys esame nuėję panašų, nelengvą eurointegracijos kelią, išmokome daug pamokų, įgijome patirties, kuria esame pasirengę pasidalyti su Moldova“, – sakė Lietuvos premjerė I. Šimonytė.

Mes patys esame nuėję panašų, nelengvą eurointegracijos kelią, išmokome daug pamokų, įgijome patirties, kuria esame pasirengę pasidalyti su Moldova.

Vizito metu Lietuvos ir Moldovos užsienio reikalų viceministrai pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl Moldovos institucijų gebėjimų ir valdymo stiprinimo. Šiam memorandumui įgyvendinti Lietuva skirs 350 tūkstančių eurų paramos.

Susitikime su Moldovos prezidente Maia Sandu šalia reformų klausimų aptartos ir regioninio saugumo aktualijos, bendradarbiavimas su ES, Rytų partnerystės politikos perspektyvos artėjančio Rytų partnerystės viršūnių susitikimo kontekste. I. Šimonytė pareiškė paramą Moldovos ambicingam nusiteikimui dėl šios politikos ateities, skatindama ir toliau tęsti bendras Moldovos, Ukrainos ir Sakartvelo pastangas stiprinti dialogą su ES.

„Tikiuosi, kad trijų asocijuotų partnerių aktyvumas, konkretūs rezultatai reformų srityje bus tai, kas išlaikys visą regioną orientuotą į Europą“, – sakė premjerė.

Susitikime su Moldovos parlamento pirmininku Igoriu Grosu I. Šimonytė dar kartą padėkojo Moldovos parlamentui, prieš 31 metus pirmajam pripažinusiam nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Premjerė pabrėžė parlamentinės diplomatijos svarbą, siekiant tarptautinės paramos Moldovos reformų procesams.

Ministrė pirmininkė I. Šimonytė penktadienį dalyvaus diskusijoje su Moldovoje dirbančiais Lietuvos ekspertais ir atidarys Lietuvos Respublikos garbės konsulatą.

„2020 m. lapkričio mėnesį Moldovos prezidente buvo išrinkta Maia Sandu, jos inauguracija įvyko prieš pusmetį. Prezidentės Sandu programos prioritetai – teismų sistemos reforma, kova su korupcija, sveikatos sistemos reforma ir kt. Prezidentė tikisi, kad priešlaikiniai parlamento rinkimai įgalins suformuoti reformoms palankią ir politinę valią jas įvykdyti turinčią daugumą parlamente. Tačiau visi suprantame, kad dabar sprendimai – tautos, piliečių rankose“, – prieš išvykdama į Moldovą sakė L. Andrikienė.

Dviejų dienų misijos Kišiniove metu laukia intensyvi programa: susitikimai su politinių partijų lyderiais ir rinkimų kampanijų vadovais, šalies vadovais, pilietinės visuomenės organizacijų atstovais, Moldovoje dirbančiais ES valstybių diplomatais, ET ir ESBO atstovybių vadovais.

„Mūsų misijos tikslas – įsitikinti, ar priešrinkiminis laikotarpis Moldovoje, rinkimų organizatorių ir rinkimų dalyvių sprendimai ir veiksmai atitinka demokratiniams rinkimams keliamus reikalavimus ir tarptautinius standartus, ar šalyje sudarytos prielaidos, kad piliečių valia būtų nevaržomai, be trukdymų išreikšta. Neperdedant galima sakyti, kad liepą vyksiantys priešlaikiniai parlamento rinkimai – rimtas egzaminas Moldovos Respublikai, šių rinkimų rezultatų laukiama ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir Europos Sąjungoje, ES institucijose”, – pažymėjo ETPA viceprezidentė L. Andrikienė.

Europos Tarybos (ET) nare Moldova tapo 1995 metais, pagrindinį ET dokumentą – Europos žmogaus teisių konvenciją – Moldovos parlamentas ratifikavo 1997 metais.

„Šio vizito tikslas – parodyti solidarumą ir paramą Moldovos europinės integracijos siekiams“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Per susitikimą su Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu) G. Nausėda aptars situaciją Moldovoje bei pasirengimą būsimiems parlamento rinkimams, kovą su pandemija ir Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimą.

Kišiniove Lietuvos vadovas taip pat susitiks su Moldovoje dirbančiais Lietuvos ekspertais, vietos lietuvių bendruomenės nariais, dalyvaus diskusijoje su nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Pastaraisiais mėnesiais Moldova išgyvena politinę krizę. Balandžio viduryje šios šalies Konstitucinis Teismas nusprendė, kad yra pagrindas paleisti parlamentą, nes jis nesugebėjo per tris mėnesius suformuoti naujos Vyriausybės.

Prezidentė M. Sandu balandžio pabaigoje pasirašė įsaką dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų liepos 11 dieną.

Vizito metu šalies vadovas susitiks su prezidente Maia Sandu, Moldovoje dirbančiais Lietuvos ekspertais, vietos lietuvių bendruomenės nariais ir dalyvaus diskusijoje su Moldovoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovais.

Šio vizito tikslas – parodyti solidarumą ir paramą Moldovos europinės integracijos siekiams. Susitikime su Moldovos prezidente planuojama aptarti situaciją Moldovoje bei pasirengimą būsimiems parlamento rinkimams, kovą su pandemija ir Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimą.