Vašingtone Lietuvos diplomatijos vadovas dalyvaus bendrame Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų ir A. Blinkeno susitikime. Jie aptars regioninio saugumo klausimus, pagalbos Ukrainai tęstinumą, artėjantį NATO Viršūnių susitikimą Vašingtone.

Vėliau Konektikute ministras planuoja apsilankyti „Lockheed Martin“ kompanijoje „Sikorsky Aircraft Corporation“, kurioje gaminami Lietuvai skirti JAV sraigtasparniai „Black Hawk“.

Pensilvanijoje G. Landsbergis susitiks su valstijos gubernatoriumi Joshu Shapiro (Džošu Šapiro) bei dalyvaus akademinėje diskusijoje Gettysburgo koledže, kurioje aptars saugumo politikos iššūkius.

G. Landsbergis taip pat susitiks su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Kurtu Campbellu (Kurtu Kembelu) aptarti Lietuvos ir JAV bendradarbiavimą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais.

Pastarąjį kartą ministras Vašingtone lankėsi ir susitiko su JAV valstybės sekretoriumi A. Blinkenu prieš metus – 2023-ųjų kovą.

JAV yra viena pagrindinių Baltijos regiono saugumo, taip pat – viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje. Pagal Lietuvos prekybos apimtis su užsienio valstybėmis ji yra ketvirtoje vietoje – pernai metų duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir JAV siekė 4,8 mlrd. eurų,

Kinų užsienio reikalų ministras Wang Yi (Vang I) atvyko reto aukšto lygio vizito, dviem didžiausioms pasaulio ekonomikoms siekiant valdyti virtinę ginčų, dėl kurių pastaraisiais metais ne kartą buvo smarkiai išaugusi įtampa.

Wang Yi pirmiausiai susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu). Šis birželį lankėsi Pekine, o dabar kolegai iš Kinijos rengia vakarienę už uždarų durų.

Penktadienį Wang Yi Baltuosiuose rūmuose susitiks su J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu). Apie susitikimą su J. Bidenu nepranešta, bet jo daug kas tikisi, nes Xi Jinpingas Pekine priėmė A. Blinkeną.

J. Bidenas, kuris vėliausią kartą su Xi Jinpingu buvo susitikęs pernai lapkritį, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybų Balyje kuluaruose, yra pakvietęs Kinijos lyderį kitą mėnesį atvykti į San Fransiską, kur JAV rengia Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimą.

JAV pareigūnai ne kartą kalbėjo, jog reikia „kreipiamųjų bėgių“, kad būtų užkirstas kelias blogiausiems scenarijams, ir nesėkmingai siekė atkurti kontaktus tarp abiejų šalių kariškių, net jei jos griežtai nesutaria įvairiais klausimais, nuo prekybos iki Taivano.

„Konkuruosime su Kinija visais būdais pagal tarptautines taisykles – ekonomiškai, politiškai, kitais būdais. Tačiau konflikto neieškau“, – trečiadienį sakė J. Bidenas, priimdamas Australijos ministrą pirmininką Anthony Albanese'į (Entonį Albanizį).

J. Bidenas taip pat paskelbė įspėjimą, Filipinams pareiškus, kad kinų laivai tyčia atsitrenkė į du filipiniečių laivus ginčijamuose vandenyse, nors Pekinas su tuo nesutinka.

Filipinai, buvusi JAV kolonija, pagal sutartį yra Vašingtono sąjungininkas.

„Bet koks Filipinų orlaivių, laivų ar ginkluotųjų pajėgų užpuolimas aktyvuos mūsų abipusės gynybos sutartį su Filipinais“, – sakė J. Bidenas.

Kaip pranešama, A. Albanese savo viešnagės metu susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu ir su juo, be kita ko, pasikalbės apie Kiniją, Ukrainą ir konfliktą tarp Izraelio ir „Hamas“. Anot JAV Nacionalinės saugumo tarybos atstovo Johno Kirby, per vizitą taip pat bus paskelbta apie susitarimus dėl bendradarbiavimo technologijų, švarios energijos ir mineralų srityse. Be to, abu lyderiai aptars saugumo paktą AUKUS, kuriame be JAV ir Australijos taip pat dalyvauja Jungtinė Karalystė (JK).

Pompastikos nestokojantis A. Albanese vizitas rengiamas Vašingtonui siekiant sustiprinti ryšius su savo ilgamete sąjungininke Australija, o tai yra platesnės strategijos pasipriešinti Kinijos įtakai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione dalis. Australijos ministras pirmininkas prieš išvykdamas sakė, kad tai bus „svarbus vizitas“.

Oficialus valstybinis vizitas prasidės trečiadienį. A. Albanese iš pradžių surengs derybas su J. Bidenu, kurios vyks Ovaliajame kabinete, o tuomet Rožių sode lauks bendra lyderių spaudos konferencija. Vėliau A. Albanese bus pagerbtas valstybine vakariene Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje.

J. Bidenas pakvietė A. Albanese atvykti po to, kai JAV prezidentas gegužę paskutinę minutę buvo priverstas atšaukti planuotą vizitą į Australiją, kad galėtų siekti susitarimo, skirto padėti išvengti katastrofiško JAV defolto.

Kaip pranešė kariuomenė, V. Rupšys susitiks su Pensilvanijos nacionalinės gvardijos (PANG) vadu generolu majoru Marku J. Schindleriu (Marku J. Šindleriu), lankysis PANG „Fort Indiantown Gap“ mokymo centre, JAV sausumos karo koledže.

Vizito metu kariuomenės vadas dalyvaus renginiuose NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietėje, kur suplanuotas susitikimas su vyriausiuoju NATO karinių pajėgų transformacijai vadu (angl. Supreme Allied Commander Transformation, SACT) generolu Philippe Lavigne (Filipu Lavinu).

Dvišalio susitikimo metu birželio 8 dieną V. Rupšys ir P. Lavigne aptars šiuo metu kylančius hibridinio karo, kibernetinės erdvės ir klimato saugumo grėsmių klausimus, kurie reikalauja naujovių ir sinchronizavimo visame Aljanse.

Kariuomenės pranešime nurodoma, kad šiais metais Lietuvos kariuomenė mini 30-ąsias bendradarbiavimo gynybos srityje su PANG, kuri yra viena didžiausių JAV gynybos sistemoje, metines pagal Valstijos partnerystės programą (angl. State Partnership Program, SPP).

Pažymima, kad kasmetinėje Nacionalinės gvardijos biuro surengtoje SPP partnerių konferencijoje Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ilgametis bendradarbiavimas įvertintas JAV Nacionalinės gvardijos biuro apdovanojimu „Metų partnerystė“.

Pirmąja programa, kuria prasidėjo PANG ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimas, buvo siekiama padėti Lietuvos kariuomenei siekti Vakarų šalių karinių standartų ir suderinamumo.

„JAV buvimas regione yra labai svarbus siekiant atgrasyti potencialų priešininką. Lietuva yra dėkinga JAV už įsipareigojimus užtikrinti mūsų saugumą ir JAV pajėgų buvimą regione. Tikimės, kad jis bus pratęstas ir po 2025-ųjų“, – penktadienį JAV analitinio centro „Atlantic Council“ konferencijoje sakė A. Anušauskas.

JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Šalis Lietuvoje nuo 2019 metų rotuoja batalioną – daugiau nei 500 karių. Pagal šiuo metu galiojantį JAV rotacinių pajėgų planą Baltijos šalims šios pajėgos bus dislokuotos iki 2025 metų pabaigos.

Kalbėdamas apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą, ministras taip pat pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „atidžiai stebės Vilniaus viršūnių susitikimo rezultatus.“

Anot A. Anušausko, liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikime išsikeltų rezultatų įgyvendinimas turėtų būti vykdomas ambicingai.

Lietuva artėjančiame Aljanso susitikime tikisi, kad NATO šalys apsispręs įtvirtinti priešakinės gynybos principus, sudarysiančius pagrindą NATO rytuose dislokuoti daugiau karių, taip pat įsipareigos didinti gynybos finansavimą iki mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) bei susitars dėl Ukrainos narystės perspektyvos.

Tą susitikime su ministru Arvydu Anušausku patvirtino JAV gynybos departamento sekretorius laivynui Carlosas Del Toro (Karlosas Del Toro).

„Dėkojame JAV už lyderystę ir paramą užtikrinant mūsų regiono saugumą oro ir jūrų dimensijose. Negalime nuvertinti Rusijos, ji atsistatys labai greitai, tik ženklus JAV pajėgų buvimas regione atgrasys Rusiją nuo dar vieno puolimo“, – sakė A. Anušauskas.

Ministras pabrėžė, kad Lietuva stebi Rusijos laivyno aktyvią veiklą Baltijos jūroje, o itin svarbios Lietuvai yra Baltijos jūroje organizuojamos JAV jūrų pajėgų pratybos bei šalyje apsilankantys JAV kariniai laivai ir jūrų pėstininkų vienetai.

Negalime nuvertinti Rusijos, ji atsistatys labai greitai, tik ženklus JAV pajėgų buvimas regione atgrasys Rusiją nuo dar vieno puolimo.

„Norime ir esame pasirengę priimti daugiau jūsų pajėgumų. Sparčiai investuojame į priimančiosios šalies paramą ir reikiamą infrastruktūrą. Siekiame sudaryti kuo geresnes sąlygas atvykstančių karių pratyboms“, – sakė jis.

Susitikime su JAV gynybos departamento oro pajėgų sekretoriumi Franku Kendallu (Frenku Kendalu) Lietuvos ministras paprašė asmeninio jo palaikymo stiprinant rytinės NATO dalies oro gynybą, taip pat – dažnesnių oro gynybos pratybų Lietuvoje.

„NATO viršūnių susitikime Vilniuje skirsime didelį dėmesį praktiniam oro gynybos stiprinimui – siekiame NATO sprendimų dėl papildomų sąjungininkų oro gynybos pajėgumų dislokavimo regione. Prašome palaikymo dėl šių NATO sprendimų priėmimo. Tai bus labai aiškus signalas, kad Baltijos šalių oro erdvė bus ginama nuo bet kokios grėsmės“, – teigė A. Anušauskas.

Jis taip pat akcentavo, kad kuriant visas reikalingas sąlygas didesniam JAV ir kitų sąjungininkų buvimui Lietuvoje, šiuo metu yra tobulinama ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose infrastruktūra.

JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Lietuvoje dislokuotos ir sustiprintos JAV rotacinės pajėgos.

„Valstybės sekretorius A. Blinkenas ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis patvirtino, kad JAV ir Lietuva tvirtai remia Ukrainą, kuri gina savo teritoriją ir demokratiją nuo brutalios ir neišprovokuotos Rusijos invazijos.  Abu vadovai įsipareigojo ir toliau taikyti Rusijai griežtas ekonomines sankcijas ir siekti, kad už Rusijos išpuolius atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – rašoma bendrame pirmadienį išplatintame pareiškime.

Šalių diplomatijos vadovai taip pat pabrėžė įsipareigojimą toliau teikti paramą Ukrainai, ginti jos suverenitetą bei paragino Rusiją nedelsiant nutraukti agresijos karą.

Net ir pučiant nerimo bei netikrumo vėjams, turime sutelkti transatlantines pastangas vardan Ukrainos pergalės bei mūsų regiono saugumo.

Anot antradienį išplatinto Užsienio reikalų ministerijos pranešimo, susitikimo metu buvo aptartas NATO Rytinio flango stiprinimas, energetinis saugumas, transatlantinis atsakas į Kinijos politinį ir ekonominį spaudimą, o taip pat pasirengimas šių metų liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

„Artėjant NATO susitikimui Vilniuje, itin svarbu su strateginiais partneriais ir draugais aptarti galimus viršūnių susitikimo rezultatus ir sutarti, kaip galime stiprinti NATO-Ukrainos praktinę ir politinę partnerystę bei dar labiau sustiprinti Rytų flango saugumą. Net ir pučiant nerimo bei netikrumo vėjams, turime sutelkti transatlantines pastangas vardan Ukrainos pergalės bei mūsų regiono saugumo“, – po susitikimo su valstybės sekretoriumi sakė G. Landsbergis.

Abiejų šalių diplomatijos vadovai įsipareigojo dirbti kartu, kad sustiprintų NATO atgrasymo ir gynybos priemones ir NATO partnerystę su Ukraina, kad būtų skatinami jos euroatlantiniai siekiai. Jie taip pat pabrėžė glaudaus bendradarbiavimo svarbą siekiant palaikyti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką bei atremiant Kinijos spaudimą. 

„G. Landsbergis išreiškė padėką už daugelį veiksmų, kurių JAV ėmėsi siekdamos paremti Lietuvą atlaikant Kinijos prievartą, ją paverčiant ekonomine galimybe“, – rašoma pareiškime.

Lietuva 2021 metais leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje. Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą  – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

„Jie taip pat pakartojo glaudaus bendradarbiavimo svarbą siekiant palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, be kita ko, pripažindami JAV prisijungimo kaip trečiosios šalies svarbą prie PPO bylos, iškeltos prieš Kiniją dėl diskriminacinės prekybos praktikos Lietuvoje“, – pažymima diplomatijos vadovų pareiškime.

Tai buvo trečiasis G. Landsbergio susitikimas su  A. Blinkenu per dvejus metus.

Vizito metu jis susitiks su Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) bei dalyvaus Lietuvos – JAV strateginio dialogo dėl Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono konsultacijose.

Jos vyks su Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos koordinatoriumi Indijos-Ramiojo vandenynų regiono klausimais Kurtu Campbellu (Kurtu Kembelu).

Tai bus jau antras Indijos-Ramiojo vandenynų dialogo, skirto bendradarbiavimo stiprinimui, susitikimas su K. Campbellu.

Pirmasis toks susitikimas, kuriame taip pat dalyvavo G. Landsbergis, vyko 2021-ųjų lapkritį.

Iki antradienio vyksiančio vizito Jungtinėse Valstijose metu G. Landsbergis taip pat dalyvaus analitinio centro renginyje, skirtame NATO viršūnių susitikimui, liepą vyksiančiam Vilniuje, aptarti.

Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad ukrainiečių lyderis jau kirto Ukrainos sieną po to, kai buvo trumpam užsukęs į Lenkiją susitikti su savo sąjungininku prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

„Aš manau, kad anksčiau ar vėliau sulauksim, juk jisai lankėsi Valstybės dienos proga 2021-aisiais metais ir buvo turbūt vienas svarbiausių svečių tuo metu. (...) Tai be jokios abejonės esu tikra, kad  sulauksime galbūt net NATO viršūnių susitikime“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė premjerė.

Pasak I. Šimonytės, V. Zelenskio vizitas Jungtinėse Valstijose yra drąsus, bet reikalingas žingsnis.

„Prezidentas V. Zelenskis niekur nebuvo išvykęs iš šalies nuo pat vasario mėnesio ir čia toks, viena vertus, ir labai drąsus dalykas – išvykti iš šalies tuo metu, kada vyksta karas, nors nėra nenatūralus, nes, tarkime, premjeras daug keliauja, Rados pirmininkas keliauja, telkia tarptautinę paramą, bet jau toks matyt kad mūsų galvose yra įsigyvenęs įvaizdis, kad prezidentas V. Zeneskis visada yra Kyjive ar kažkur Ukrainoje, – kalbėjo premjerė.

Tai be jokios abejonės esu tikra, kad  sulauksime galbūt net NATO viršūnių susitikime.

„Tai čia toks labai didelis pokytis, bet labai svarbu, kad nuvyko jis būtent dabar į Jungtines Amerikos Valstijas, nes yra labai daug spekuliacijų apie tai, ar keisis JAV politika, keičiantis Atstovų Rūmų sudėčiai“, – sakė ji.

Respublikonai per lapkričio pradžioje įvykusius vidurio kadencijos rinkimus užsitikrino nedidelę daugumą Atstovų Rūmuose, tačiau demokratai išsaugojo Senato kontrolę.

Pasak I. Šimonytės, nors visur yra „pavieniai politikai, kurie galbūt yra radikalesni ar turi kažkokias atskirąsias nuomones“, ji nemano, kad požiūris į paramą Ukrainai Jungtinėse Valstijose pasikeis.

„Tikrai palaikymas, kurį buvo galima labai aiškiai jausti Ukrainai Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra absoliučiai abiejų partijų konsensuso klausimas“, – sakė premjerė, mėnesio pradžioje apsilankiusi šioje šalyje.