Karui įžengus į trečiuosius metus smūgiai intensyvėja – trečiadienį per abiejų pusių bombardavimus iš oro vėl nusinešė civilių gyvybių.

Ukrainos kariuomenė susiduria su personalo ir šaudmenų trūkumu, o JAV Kongrese vyksta politiniai ginčai, temdantys tolesnes Vakarų paramos Kyjivui perspektyvas.

Trečiadienį lankydamasis Ukrainos sostinėje Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) kalbėjo apie įstrigusį pagalbos įstatymo projektą: „Tai jau užtruko per ilgai. Ir aš tai žinau, ir jūs tai žinote.“

„Neprognozuosiu, kada tiksliai tai bus padaryta, bet mes stengiamės, kad tai būtų padaryta kuo greičiau [...]. Tačiau šiandien negaliu pateikti konkrečios prognozės“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją Kyjive.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai nuo praėjusių metų blokuoja plataus masto pagalbos paketą. Finansavimas buvo susietas ir su vidaus ginčais dėl prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) imigracijos politikos.

Vašingtonas yra svarbiausias Ukrainos karinis rėmėjas ir nuo 2022-ųjų vasario, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, skyrė dešimtis milijardų dolerių paramos.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį pareiškė esąs sukrėstas, kad pagalbos paketas dar neatblokuotas.

Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams.

Trečiadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad Vakarai turi gyvybiškai svarbių oro gynybos sistemų, kurios galėtų gelbėti ukrainiečių gyvybes, jei būtų pristatytos jo šaliai.

Tarptautinė parama

Nepaisant to, kad pagalba vėluoja, J. Sullivanas teigė esąs įsitikinęs, kad aklavietė bus įveikta.

„Mes gausime tuos pinigus“, – teigė jis.

Pastarosiomis savaitėmis Kyjivas taip pat pasirašė saugumo susitarimus su Italija, Jungtine Karalyste, Prancūzija, Vokietija ir Danija.

Australija, ketvirtadienį pasirašiusi naują gynybos susitarimą su Londonu, taip pat sutiko prisijungti prie koalicijos su JK ir Latvija, tieksiančios dronus Ukrainai.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis sakė, kad jo šalis taip pat gavo 1,8 mlrd. dolerių (1,6 mlrd. eurų) vertės paramą iš Kanados – dalį iš Otavos pažadėtos 2,2 mlrd. dolerių (2 mlrd. eurų) finansinės ir karinės pagalbos.

„Tai svarbios lėšos, padėsiančios mūsų vyriausybei finansuoti deficitą, įskaitant socialines programas, skirtas padėti ukrainiečiams“, – vėlai trečiadienį „Telegram“ parašė D. Šmyhalis.

Jos vizitas įvyko po stulbinančios Geerto Wilderso (Gerto Vilderso), kurio kraštutinių dešiniųjų partija nori sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, pergalės Nyderlandų rinkimuose.

„Būkite tikri dėl mūsų paramos. Jūsų kova yra mūsų kova. Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“, – sakė užsienio reikalų ministrė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba.

Nyderlandai yra vieni iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkų, kurie tiekia ginklus ir vadovauja Ukrainos pilotų mokymo naudotis naikintuvais F-16 programai.

Praėjusį mėnesį Haga paskelbė apie 2,5 mlrd. eurų paremti Kyjivui 2024 metais, tačiau didėja susirūpinimas dėl tolesnės paramos vadovaujant G. Wildersui.

„Šiandien gavau patikinimą, kad Nyderlandų įsipareigojimai pristatyti Ukrainai F-16 bus įvykdyti. Esame už tai dėkingi“, – teigė D. Kuleba per spaudos konferenciją Kyjive.

Esu dėkingas Nyderlandams už tvirtą paramą Ukrainai!

H. Bruins Slot taip pat išreiškė paramą Ukrainos siekiui įstoti į Europos Sąjungą po to, kai Europos Komisija pateikė oficialią rekomendaciją dar šiais metais pradėti stojimo derybas.

„Jūsų ateitis yra su mumis“, – sakė ji spaudos konferencijoje ir gyrė Kyjivo vykdomas reformas, kurių prašė Briuselis dėl narystės.

Ji taip pat nuvyko į Kyjivo priemiestį Bučą, kur ukrainiečių pajėgos aptiko daugybę Rusijos žiaurumų įrodymų.

Ji teigė, kad apsilankymas pernai ukrainiečių atgautame mieste ją giliai sujaudino ir kad tai vieta, kuri „nepalieka abejonių, kas yra blogis ir ką blogis sugeba“.

Šią vasarą pradėtas Ukrainos kontrpuolimas įstrigo, nors Vakarai tiekė įrangą ir šaudmenis.

„Tūkstančiai Ukrainos karių žingsnis po žingsnio sunkiomis sąlygomis kovoja, kad atkurtų savo šalies teritorinį vientisumą“, – sakė H. Bruins Slot.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėliau teigė, kad jo susitikimas su olandų ministre buvo prasmingas ir kad jis yra dėkingas už Nyderlandų paramą.

„Aptarėme svarbius klausimus. Padėtį fronte, mūsų gynėjų poreikius, mūsų pilotų mokymus su F-16, – sakė jis. – Esu dėkingas Nyderlandams už tvirtą paramą Ukrainai!“

Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, minint dešimtąsias Maidano metines ji drauge su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja Ukrainos ponia Olena Zelenska pagerbė žuvusiųjų atminimą prie „Dangaus šimtinės“ memorialo.

Ukrainos prezidento biuras pasidalijo nuotraukomis.

Proeuropietiškų protestų judėjimas, kurio metu per smurtinius susirėmimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galiausiai lėmė Kremliaus remiamo prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.

Europos Komisija anksčiau šį mėnesį rekomendavo pradėti oficialias derybas dėl narystės su Ukraina ir Moldova ir pasiūlė valstybėms narėms suteikti Sakartvelui kandidatės statusą.

Į Kyjivą antradienį taip pat atvyko Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus).

„Ukraina bus NATO nare, Lietuva remia Ukrainos narystę NATO. Vilniuje turi būti aiškiai pasakyta, kad Ukraina yra transatlantinės saugumo architektūros dalis, ir sutartas kelias narystei pasiekti“, – spaudos konferencijoje Kyjive trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Narystės veiksmų plano atsisakymas šį kelią galėtų ženkliai sutrumpinti. NATO ir Ukrainos tarybos įkūrimas dar labiau sustiprintų politinį bendradarbiavimą“, – pridūrė G. Nausėda.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) yra sakęs, kad NATO galėtų sutarti ir netaikyti Ukrainai narystės veiksmų plano.

Jį anksčiau turėjo įgyvendinti visos šalys narės, išskyrus Suomiją ir narystės tebelaukiančią Švediją.

Panašios pozicijos anksčiau laikėsi ir Vašingtonas.

Vis dėlto Amerikos prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) prieš kelias pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, nepaisant Rusijos invazijos, nesiims specialių priemonių, kad Kyjivas galėtų prisijungti prie NATO. Anot JAV vadovo, ukrainiečiai „turi atitikti tuos pačius standartus“.

Lietuva tikisi, kad Aljanso narės Vilniuje liepą sutars dėl aiškios Ukrainos narystės NATO perspektyvos, bet bent kol kas šalių nuomonės dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, G. Nausėda trečiadienį teigė, kad Vilnius rems Kyjivą „tiek, kiek reikės, iki pergalės“, prisidės prie šalies atstatymo po karo.

„Tai – mūsų valstybės, mūsų tautos apsisprendimas“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Tai – mūsų valstybės, mūsų tautos apsisprendimas.

Jis taip pat gyrė šalies vykdomas reformas, siekiant narystės Europos Sąjungoje (ES).

„Esu įsitikinęs, kad dar šiemet, karo metais, Ukraina pradės derybas dėl narystės ES“, – kalbėjo G. Nausėda.

Bendrija praėjusią savaitę pareiškė, kad Ukraina, net vykstant karui ir nesiliaujant Rusijos atakoms, toliau siekia pradėti narystės derybas su bloku, ir pagyrė ją už reformas keliuose sektoriuose.

ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) tarpinėje ataskaitoje, kurioje aptariama tik dalis pokyčių, kuriuos šalis turi įvykdyti, kad galėtų pradėti derybas, teigė, kad Kyjivas įvykdė du iš septynių žingsnių, susijusius su teismų valdymu ir žiniasklaidos laisve, ir kad padaryta gera pažanga vykdant konstitucinio teismo reformą.

Ukrainai šiuo metu yra suteiktas kandidatės į ES statusas.

Tai pirmoji jo kelionė į šią šalį nuo vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Prezidento nuotrauką Ukrainos sostinės geležinkelio stotyje socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė jo atstovė spaudai Cerstin Gammelin (Kerstin Gamelin).

„Mūsų solidarumas yra nesunaikinamas ir toks išliks. Federalinis prezidentas Steinmeieris atvyko į Ukrainą“, – rašė ji.

Praėjusią savaitę prezidentui taip pat teko atšaukti kelionę į Ukrainą paskutinę minutę dėl saugumo sumetimų ir sulaukė Vokietijos opozicijos kritikos.

„Nekantriai laukiu susitikimo su (Ukrainos) prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive“, – sakė F.-W. Steinmeieris, rodo jo atstovės spaudai atsiųstas patvirtinimas.

Prieš susitikimą su V. Zelenskiu F.-W. Steinmeieris aplankys vieną miestą šalies šiaurėje, netoli Baltarusijos sienos. Ukrainos kariai išlaisvino jį iš Rusijos karių kontrolės, tačiau jo infrastruktūra liko sunaikinta.

F.-W. Steinmeieris pažadėjo suteikti paramą tos savivaldybės energetikos infrastruktūrai.

„Mano žinia ukrainiečiams: galite pasikliauti Vokietija“, – sakė jis.

Balandį F.-W. Steinmeieris siūlėsi kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis tuo metu nebuvo laukiamas šalyje.

Toks atsakymas F.-W. Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai pripažinusiam, kad padarė „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje buvo plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

„Yra stipri ukrainiečių valia priešintis. Ir būtent to [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nesugebėjo suprasti, – B. Johnsonas sakė žurnalistams per iš anksto neskelbtą vizitą. – Jūs ginate savo teisę gyventi taikiai, laisvai, ir štai kodėl Ukraina laimės.“

Britų lyderis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis jam įteikė Laisvės ordiną – Ukrainos apdovanojimą, skiriamą stiprinantiems šalies suverenitetą.

„Ne kiekvienai šaliai pasiseka turėti tokį draugą, – kalbėjo V. Zelenskis. – JK padeda priartinti mūsų pergalę, ir mes esame tikri dėl šios pergalės.“

Britanija uoliai rėmė Ukrainą nuo pat Rusijos karinės invazijos pradžios vasario 24 dieną.

Londonas perdavė Kyjivo pajėgoms karinės technikos, ginklų, šaudmenų, kitų būtiniausių atsargų, skyrė lėšų ir rengė mokymus ukraniečių kariams, dabar įsitraukusiems į įnirtingas kautynes šalies pietuose ir rytuose.

„Mes Jungtinėje Karalystėje nė akimirkai nepasiduosime Putino šantažui“, – teigė B. Johnsonas.

Trečiadienį Ukraina taip pat švenčia savo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, paskelbtą 1991 metais.

„Esame čia ir dabar ruošiamės susitikti su prezidentu V. Zelenskiu, kad aplankytume vietą, kur buvo įvykdytos žudynės, bei kalbėtumėmės“, – sakė E. Macronas, komentuodamas žurnalistams.

Prancūzijos prezidento vizitas Kyjive vyko gana nepatogiomis aplinkybėmis, nes E. Macronas buvo išsakęs poziciją, kad Rusijos žeminti nereikia – Ukraina vis tiek turės kalbėtis ir derėtis su šalimi agresore.

Vokietija pastarosiomis savaitėmis taip pat sulaukė kritikos lėto ginklų į Ukrainą tiekimo. Kaip manoma, užglaistyti šiuos konfliktus tikriausiai ir buvo vienas iš šios simbolinės istorinės kelionės tikslų. Be to, Europos lyderiai per savo vizitą išreiškė tvirtą paramą Ukrainos įstojimui į ES.

AP nuotr.

Primename, kad Prancūzijos prezidentas E. Macronas ketvirtadienį su Vokietijos kancleriu Olafu Scholcu, Italijos ministru pirmininku Mario Draghi ir Rumunijos prezidentu Klausu Iohannisu lankėsi Kyjive.

Valanda prieš jų traukinio atvykimą į Lenkijos Peremislio miestą M. Draghi su E. Macronu jo vagone surengė dvišalį susitikimą.

Netrukus po to, kai traukinys ketvirtadienį išvyko iš Kyjivo, E. Macronas taip pat surengė derybas su O. Scholzu.

Lankydamiesi Ukrainoje šie trys lyderiai, prie kurių buvo prisidėjęs Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas), sakė, kad yra pasirengę nedelsiant suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungos nares statusą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sveikino šį pareiškimą ir išreiškė viltį, kad kitos ES narės prieš birželio 23–24 dienomis įvyksiantį bloko viršūnių susitikimą su tuo sutiks.

Kiekvienai delegacijai buvo skirta po keturis specialaus traukinio, kurį organizavo ukrainiečiai, vagonus.

Su lyderiais traukiniu važiavo diplomatų ir žurnalistų, taip pat maždaug 80 prancūzų, vokiečių, italų ir ukrainiečių apsaugos pareigūnų.

Tai yra šių trijų Europos šalių lyderių vizito į Rusijos sukelto karo draskomą Ukrainą dalis. Rusijos kariai invazijos pradžioje buvo užėmę Irpinę ir ją smarkiai nusiaubė.

Tai patvirtino vietoje esantis agentūros dpa reporteris.

Trijulė ketvirtadienį traukiniu atvyko į Kyjivą. Čia ji su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ketina aptarti tolesnę paramą Rusijos užpultai šaliai bei Ukrainos siekį tapti ES nare.