Statusą prarado tūkstančiai

Jau daugiau nei metus Labdaros ir paramos įstatymas numato, kad organizacija, laiku nepateikusi finansinių ataskaitų, gali netekti paramos gavėjo statuso. RC duomenimis, praėjusiųjų metų pabaigoje paramos ir labdaros gavėjo statusą turėjo maždaug net 15 tūkst. juridinių asmenų, o per pastaruosius dvejus metus šis statusas buvo panaikintas maždaug 2,7 tūkst. jo turėtojų.

Tačiau RC tarp tebeturinčių tokį statusą senokai ataskaitų neteikia ir  Greitojo čiuožimo, Savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos bei skandalingai su buvusiu Ūkio banko savininku Vladimiru Romanovu susijusiais asmenimis pagarsėjusios Laipiojimo sporto ir Karatė federacijos.

Ataskaitų Registrų centrui senokai neteikia ir skandalingai su buvusiu Ūkio banko savininku V.Romanovu susijusiais asmenimis pagarsėjusios Laipiojimo sporto ir Karatė federacijos.

RC jau šiuos juridinius asmenis įvardija kaip piktybiškus – daugiau nei trejus metus ataskaitų neteikiančius. Tačiau visos jos tebeturi paramos gavėjo statusą. Pagal įstatymą, jos gali būti remiamos piniginėmis lėšomis, fiziniai asmenys gali joms pervesti 1,2 proc. metinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM), gali būti remiamos bet kokiu turtu arba paslaugomis, gauti verslo paramą ar jos siekti, prašant padėti paremti tam tikrus renginius ar kitas veiklas.

Paramos gavėjo statuso panaikinimo Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva tvarka reglamentuota Labdaros ir paramos įstatyme, Civiliniame kodekse, Asociacijų įstatyme, taip pat Vyriausybės patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose. Laikantis šių teisės aktų nuostatų ir yra vykdomas paramos gavėjo statuso panaikinimas", – dienraščiui aiškino RC atstovas Mindaugas Samkus.

Jo teigimu, panaikinti statusą nėra taip paprasta. Teisės aktai reikalauja, kad pirmiausia reikia siųsti juridinio asmens vadovui įspėjimą: "Neretais atvejais registruotu laišku siųstas įspėjimas grįžta, taigi laikoma, kad įspėjimas buvo neįteiktas. Esant tokiai situacijai, teisės aktai neleidžia tokiam juridiniam asmeniui panaikinti paramos gavėjo statuso."

Redakcijos žiniomis, ne viena paramos statusą turinti organizacija yra sunkiai pasiekiama nurodytais adresais, o su jų vadovais susisiekti išties problemiška.

Pasak M.Samkaus, RC pirmiausia siekia edukuoti, skatinti ir padėti verslui ir nevyriausybinėms organizacijoms laiku pateikti finansines ataskaitas, o sankcijos, tokios kaip paramos gavėjo statuso naikinimas, baudų skyrimas ar išregistravimas, taikomos tik kraštutiniais atvejais, kai verslas ar organizacijos piktybiškai neteikia ataskaitų ir nėra linkę bendradarbiauti. Patikslinus, kad visi paminėti keturi juridiniai asmenys ir yra piktybiškai neteikiantys finansinių ataskaitų, M.Samkus svarstė, kad greičiausiai bus atvejis, kai vadovai nėra gavę oficialaus įspėjimo.

Migloti išvedžiojimai

"Tik prieš kelias savaites sužinojau, kad federacija Registrų centrui nėra pateikusi finansinių ataskaitų. Anksčiau ne visu etatu dirbo keli žmonės, galvojau – jie turėjo pasirūpinti", – Laipiojimo sporto federacijos prezidentė Margarita Smirnovienė įvardijo užmaršumo priežastį.

Išgirdusi, kad dėl užmaršties RC gali federaciją išbraukti iš paramos gavėjų sąrašo, iš pradžių pašnekovė teigė, jog centras taip pasielgti neturi teisės. Tik priminus, kad tai padaryti RC įpareigoja įstatymai, M.Smirnovienė pateikė jau kiek kitokią versiją: "Prieš porą metų su viena finansine įmone sudarėme sutartį dėl finansinio audito, tačiau jis liko neatliktas. Dabar iš naujo reikės samdyti."

Nors federacija finansinių ataskaitų RC nėra pateikusi, tačiau paramos yra gavusi. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, 2014 m. federaciją yra parėmę du, 2018 m. – keturiolika fizinių asmenų, paaukojusių beveik 900 eurų. Beje, vien Lietuvos tautinis olimpinis komitetas šiai federacijai, kaip savo narei, per pastaruosius trejus metus buvo įpareigotas skirti apie 50 tūkst. eurų.

M.Smirnovienės teigimu, federacija daugiau paramos nėra gavusi.

Ne visus penkerius metus veikiančios Lietuvos karatė federacijos prezidentas Romas Vitkauskas redakcijai taip pat teigė neseniai sužinojęs, kad jo vadovaujama organizacija piktybiškai neteikia RC finansinių ataskaitų.

"Tiesą pasakius, gėda dėl to. Pasitaisysime. Per dieną ataskaitas surašysime ir pateiksime. Už lėšas, gaunamas iš Olimpinio komiteto, jam ir atsiskaitome", – sakė R.Vitkauskas.

Redakcijos žiniomis, R.Vitkauskas yra laikomas vienu pirmųjų šalies išvykstamojo turizmo verslo pradininkų, glaudžiai susijęs su bendrovės "Novaturas" sėkme, su kuriuo siejama kita bendrovė skandalingai nuskambėjo dėl ankstesnių olimpinių žaidynių nelegalios bilietų prekybos.

Ši federacija nėra gavusi galimos paramos iš GPM mokėtojų. R.Vitkausko teigimu, federacija, kurios nariai dalyvauja Europos ir pasaulio čempionatuose, išsilaiko iš nario mokesčio ir iš LTOK dotacijos, kurią gauna visos olimpinių sporto šakų federacijos.

Tiesa, R.Vitkauskas neslėpė, kad yra paaukojęs pats kaip fizinis asmuo.

LTOK ataskaitų duomenimis, Karatė federacija dotaciją iš komiteto yra gavusi tik pastaruosius trejus metus – po 25 tūkst. eurų kasmet.

"Mes kiekvienais metais varžyboms išleidžiame ne daugiau kaip 30 tūkst. eurų, panašiai toks yra ir kasmetinis biudžetas. Federacijoje dirbama visuomeniniais pagrindais, nė vienas asmuo atlyginimo negauna", – tikino R.Vitkauskas.

Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija, kaip ir Karatė federacija, paramos nėra gavusi, tačiau RC taip pat piktybiškai neteikia finansinių ataskaitų, o aiškina atsiskaitanti LTOK, bet ne įstatymų numatyta tvarka.

"Ataskaitas mes teikiame Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Asociacija veiklą vysto visuomeniniais pagrindais ir atskiras finansavimas jai nereikalingas. Jei įstatymas reikalauja teikti finansines ataskaitas Registrų centrui, pateiksime", – žadėjo šios asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas.

LTOK ataskaitų duomenimis, ši asociacija iš komiteto per praėjusius šešerius metus yra gavusi 100 tūkst. eurų dotaciją.

Pykosi su Temide

Šias tris paramos gavėjas būtų galima įvardyti aukomis dėl jų vadovų aplaidumo ar įstatymų neišmanymo, o Lietuvos greitojo čiuožimo asociacija nuo jų skiriasi kaip diena nuo nakties. RC duomenimis, šioje asociacijoje dirba trys asmenys ir, manytina, kiekvienas jų naudojasi automobiliais – jų asociacija deklaruoja įsigijusi tris. Asociacijos prezidentas – beveik prieš 23 metus ją įkūręs greitojo čiuožimo trumpuoju taku pradininkas Lietuvoje, per 70 metų perkopęs treneris Antanas Vilčinskas.

VMI duomenimis, ši asociacija nuo 2012 iki 2018 m. kasmet yra gavusi paramos iš GPM mokėtojų. Tiesa, jos būta nedidelės – nuo kelių iki keliasdešimties eurų, aukodavo paprastai vienas ar du asmenys. Tik 2012 m. paramą suteikė keturi asmenys. Tačiau ši asociacija, lyginant su kitomis minėtomis labdaros gavėjomis, gauna bene riebiausią kąsnį iš LTOK – per pastaruosius šešerius metus beveik 260 tūkst. eurų.

Bandant A.Vilčinsko pasiteirauti apie asociacijos veiklą, pasmalsauti, kaip sekasi ugdyti naujus sportininkus, nurodytu kontaktiniu telefonu atsiliepęs vyras teigė tokio nepažįstantis, o telefono numeris priklauso "Žalgirio" draugijai.

RC duomenys rodė kitus galimus kontaktus, galimus asociacijos dalininkus. 2013 m. rugsėjo mėnesio asociacijos ataskaitinės-rinkiminės konferencijos delegatų registracijos dokumentas, pateiktas RC, rodė, kad susirinkime dalyvavo net du Vilniaus mieste registruoto sporto klubo "Edelveisas" atstovai. To paties RC duomenimis, klubo vadovė – Virginija Vilčinskaitė.

"Ne, ne Vilčinskaitė, o Ogulevičienė", – telefonu atsiliepusi moteris teigė, kad ji dar 2013 m., kai vyko minėta konferencija, buvo ištekėjusi. Paprašius tėvo koordinačių, iš pradžių ji teigė, kad jos yra viešai skelbiamos, tačiau vėliau sutiko jo paklausti – jei sutiks, pasakysianti. Vis dėlto po sutarto laiko moteris skambutį ne vieną kartą atmetė.

Prezidentui yra ko bijoti?

Minėtoje konferencijoje akį traukia keli, jau be sporto klubo "Edelveisas", joje registruoti delegatai – Vilniuje veikiantys vaikų darželiai "Rytas" ir "Žilvinėlis". RC esančiame dokumente teigiama, kad pastarajam konferencijoje atstovavo Marytė Vilčinskienė, tuo metu buvusi darželio auklėtoja.

Praėjus metams po minėtos konferencijos, 2014 m. spalį viešumoje pasirodė informacija, kad asociacija pradėjo pasiruošimą 2018 m. Pjongčango žiemos olimpinėms žaidynėms, rengiami du atstovai – Agnė Sereikaitė ir Salvijus Ramanauskas. Asociacijos vykdomasis komitetas čiuožėjų treneriais paskyrė A.Vilčinską ir V.Ogulevičienę. Tarptautinė čiuožimo sąjunga (ISU) patvirtino jaunimo treniruočių stovyklas ir trenerių seminarus, kurių tikslas – ruošti čiuožėjus ISU pasaulio jaunimo čempionatams ir 2018 m. žiemos olimpinėms žaidynėms. Šioje ISU programoje mūsų šaliai atstovavo Vilniaus sporto klubo "Edelveisas" trenerės M.Vilčinskienės auklėtiniai S.Ramanauskas ir Danielius Čechas.

Šeimyninė ranga asociacijoje? Dirstelėkime į praėjusiųjų metų birželį, kai vykęs teismo procesas galbūt ir galėtų paaiškinti, kodėl A.Vilčinskas nenori visuomenei pateikti asociacijos veiklos.

Dveji metai kalėjimo bausmės, vykdymą atidedant, – tokio nuosprendžio pirmosios instancijos teisme susilaukė A.Vilčinskas, taip pat įpareigotas atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei 18 tūkst. eurų dydžio turtinę žalą. Istorijos ištakos siekia 2012 m., kai iki tol šalyje beveik nežinoma žiemos sporto šaka ėmė lįsti į dienos šviesą. A.Sereikaitė tapo pirmąja šios sporto šakos olimpiete, 2014 m. Sočio žaidynėse užėmusi šešioliktą vietą 1 500 m rungtyje. Tačiau didesnių rezultatų ji nepasiekė ir su aktyvuoju sportu atsisveikino.

Prokurorai A.Vilčinsko veikla susidomėjo gavę tuomečio Kūno kultūros ir sporto departamento pranešimą dėl galimai neteisėtos jo veikos. Asociacijos prezidentą įklampino Lietuvos čempionatas 2012 m. kovą, vykęs tik popieriuje. A.Sereikaitė tuomet savo bendraamžę Laurą Kurilaitę aplenkė greičiausiai tik A.Vilčinsko sapnuose. Vyras teisme prisipažino suklastojęs pirmenybių protokolą: sostinės "Akropolyje" čiuožė darželinukai, dalyvavę "Žalgirio" taurės varžybose. Nei L.Kurilaitė, nei šalies čempionu tarp vyrų paskelbtas Paulius Glušinas ant ledo nepasirodė, o A.Sereikaitė viso labo nučiuožė kelis ratus, pademonstravusi vaikams, kaip tai daro profesionalai.

Teismas konstatavo, kad dokumentus A.Vilčinskas suklastojo siekdamas asmeninės naudos ir pasinaudojo jais apgaule gaudamas algą iš savivaldybės įmonės.

Pirmos instancijos teismo nuosprendį patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas. Kadangi A.Vilčinskas nuteistas dėl veikos, kuri prilyginama sunkiam nusikaltimui, įsigaliojęs teistumas gramzdina visą sporto šaką. Pagal naujus teisės aktus asociacija nebegalės ateityje pretenduoti nei į valstybės finansavimą, skiriamą didelio meistriškumo programoms, nei į Sporto rėmimo fondo lėšas. Beje, 2018 m. asociacijos biudžetas sudarė net 130 tūkst. eurų. A.Vilčinskas yra viešai teigęs, kad "dirbo be pinigų".

LTOK netoleruoja

Olimpiniam sportui paramą skiriantis LTOK teigia dedantis visas pastangas, siekdamas užtikrinti finansavimo skaidrumą ir atsiskaitymą už gautas lėšas, tačiau kartais be valstybės pagalbos ar institucijų įsikišimo negali daryti įtakos federacijų veiklai. LTOK generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro duomenimis, atvejų, kai abejojama LTOK narių veiklos skaidrumu, mažėja, tačiau kai kurios federacijos ar nariai vis dėlto nesupranta skaidrumo sporte svarbos.

"Tautinio olimpinio komiteto nariai turi teisę gauti paramą savo veiklai pagal numatytą tvarką, galiojančią ir vienodą visiems. Tačiau jie privalo iki metų pabaigos pateikti ataskaitą, kaip panaudojo jiems skirtas lėšas. Tenka pripažinti, kad būta atvejų, kai kai kurie, gavę lėšų, nepateikė finansinių ataskaitų. Lietuvos karatė federacija neseniai tapo komiteto nare, tačiau ataskaitų, mūsų duomenimis, dar nėra pateikusi. Nepaisant visko, mes privalome ją finansuoti, nes ji pateko į olimpinių dalyvių sąrašą, o tai mus įpareigoja tarptautinė olimpinė šeima", – situaciją su LTOK narių finansavimo subtilybėmis apibūdino V.Paketūras.

Pašnekovas patvirtino, kad Greitojo čiuožimo asociacija yra bene problemiškiausia iš visų komiteto narių: "Vyksta teismai, labai daug turėjome skundų dėl asociacijos vadovų veiklos. Tačiau mes kištis į asociacijos ar federacijos veiklą neturime teisinio pagrindo – tai yra tik valstybės ir teisėsaugos institucijų prerogatyva. Olimpinė chartija ir komiteto įstatai diktuoja, kad mes privalome savo narius paremti, finansuoti jų plėtros programas."

Ar Greitojo čiuožimo asociacijos veikoje negalima įžvelgti piktnaudžiavimo?

Greitojo čiuožimo federacija per šešerius metus yra gavusi beveik 260 tūkst. eurų paramą, nors jos vadovas jau dviejų teismų pripažintas padaręs sunkų kriminalinį nusikaltimą.

"Dėl jų mes buvome priversti kreiptis į tuometį buvusį Kūno kultūros ir sporto departamentą. Abejonių jų veikla išties būta daug. Tikrai keistai atrodo, kai generalinė sekretorė, prezidentas ir vyriausioji buhalterė yra tos pačios šeimos nariai. Deja, bet jie yra mūsų nariai, atstovaujantys olimpinei sporto šakai", – LTOK generalinis sekretorius V.Paketūras patvirtino, kad už gautas lėšas nariai privalo atsiskaityti LTOK.

Vaizdas – neatpažįstamas

Dabar dieviškai gražioje Nidos vietoje, visiškai šalia Kuršių marių, kur yra buvę poilsio namai "Nidos pušynas", vaizdas yra visiškai pasikeitęs.

Prieš gerą dešimtmetį čia poilsiavę žmonės, ko gera, pažintų tik porą pastatų. Vilos "Gimtinė" ir "Gėlių" vis dar mena laikus, kai vasarą čia knibždėdavo minios poilsiautojų.

Šiuose senųjų Nidos gyventojų namus primenančiuose pastatuose vienu metu ilsėdavosi apie 30 poilsiautojų. O netoliese išsibarsčiusiuose nameliuose, kurie buvo likę nuo tada, kai čia buvo pionierių stovykla, sutilpdavo nuo 70 iki 80 vasarotojų.

Ilgą laiką administratoriumi čia dirbęs vyras prasitarė, kad vila "Gimtinė" dabar atgyja tik retkarčiais, kai atvažiuoja savininkai. Tada jie čia esą triukšmingai puotauja, o, kai išvažiuoja, statinys vėl ištuštėja iki kitos panašios "šventės".

Poilsiautojams kambariai vis dar nuomojami "Gėlių" viloje.

Apie mažus namukus neliko nė užuominos. Toje vietoje išsirikiavo nauji statiniai, juos įsigijo privatūs asmenys.

Pasak buvusio administratoriaus, šie būstai nėra nuomojami, juose poilsiauja savininkai, jų šeimų nariai ir svečiai.

Paskolino skolintus litus

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai kartu su Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnais aiškinasi, kaip 2012 m. "Nidos pušynas" pateko į keblią situaciją ir bankrutavo.

Šis faktas stebina jau vien todėl, kad norinčiųjų poilsiauti Nidoje visada buvo ir bus, kol gyvuos pats miestas.

Istorija pasirodė esanti paini, bet verslą ir bankų gudrybes išmanantiems žmonėms – gana paprasta.

Iki 2012-ųjų "Nidos pušyno" savininkai buvo su "Ūkio banko investicine grupe" (ŪBIG) susijusios įmonės. ŪBIG veikė kaip kontroliuojančioji įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.

Tuo metu grupės įmonių faktiniai savininkai buvo Lietuvoje ekscentrišku elgesiu pagarsėjęs bankininkas V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk. Jie sprendė įmonių strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus su kitomis įmonėmis ir grupės viduje.

Sandoriams noriai skolintasi pinigų ne tik iš Ūkio banko, bet ir iš kitų tuo metu Lietuvoje veikusių bankų.

Ko gera, "Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei ŪBIG. Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai "Nidos pušyną", valdžiusį tada didelės vertės nekilnojamąjį turtą Neringoje.

Tąkart už paskolą buvo įkeisti 24 šios bendrovės objektai: pastatai, garažai, katilinė, butas, medicinos punktas, valgykla, kiemo aikštelė, sandėlis bei teisė į žemės sklypus ar atitinkamas dalis, reikalingas šiems statiniams naudoti.

Tokiu būdu O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.

Daugelis šalyje 2012 m. rudenį žinojo, kad Ūkio banko padėtis jau buvo labai sudėtinga, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.

Siekė Ūkio banko akcijų

Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk bei abiejų valdomos įmonės "FIRST partneriai" priklausančios Ūkio banko akcijos buvo užstatytos Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.

Tai yra, jie už pinigus perleido Šiaulių bankui savo finansinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.

2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti Šiaulių bankui  užstatytas Ūkio banko akcijas.

Tačiau pinigų tam jie neturėjo ir sugalvojo paprastą, bet gudrų planą – pasiskolinti pinigų iš to paties Šiaulių banko, o "Nidos pušyną" panaudoti kaip užstatą.

Šiam planui įgyvendinti reikėjo Šiaulių banko pritarimo, o tuo pat metu – veiksmų plano.

Inkriminuojama, kad taip Šiaulių banko atstovai susitarė dėl veiksmų eigos, pagal kurią šis bankas turėjo suteikti iki 26 mln. litų paskolą V.Romanovo ir O.Gončaruk valdomai bendrovei "Nidos pušynas". Mat bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, tad buvo tinkama kredito gavėja.

"Nidos pušyno" gauti pinigai per kelis sandorius pasiekė minėtus Šiaulių banko skolininkus V.Romanovą ir O.Gončaruk, įkeitusius Ūkio banko akcijas.

Tada "Nidos pušynas", teisingiau – jį valdantys V.Romanovas ir jo sesuo, už gautą paskolą įkeitė Šiaulių bankui šios įmonės nekilnojamąjį turtą.

Taip V.Romanovas ir O.Gončaruk gavo pinigų ir jais iš Šiaulių banko išpirko Ūkio banko akcijas.

Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas A.Butkus šiame tyrime iš įtariamojo mįslingai tapo liudytoju.

Turtas Nidoje – Šiaulių bankui

Akivaizdu, kad "Nidos pušynas" buvo nepajėgus grąžinti milžiniškos skolos, tad Šiaulių bankas perėmė įmonės nekilnojamąjį turtą.

Įtariama, kad taip V.Romanovas ir O.Gončaruk pasinaudojo pačių valdomos įmonės "Nidos pušynas" nekilnojamuoju turtu ir grąžino savo asmenines skolas Šiaulių bankui bei susigrąžino Ūko banko akcijas. Tokiais veiksmais brolis ir sesuo savo skolas perkėlė ant "Nidos pušyno" pečių, kurių nepakėlusi bendrovė bankrutavo.

Jeigu nebūtų bendrai su Šiaulių banku sukurptos sandorių grandinės, kaip įtariama, V.Romanovas ir O.Gončaruk būtų turėję grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui patys, nes po netrukus įvykusio Ūkio banko bankroto jo akcijos tapo bevertės.

Šiaulių banko vadovai tikrai žinojo apie tikrąją Ūkio banko padėtį ir veikiausiai buvo suinteresuoti kaip galima greičiau jų atsikratyti.

Būtent todėl Šiaulių bankas negalėjo būti nesuinteresuotas vietoj beverčių Ūkio banko akcijų kaip užstatą gauti, o netrukus ir perimti Neringoje esantį paklausų milijoninės vertės nekilnojamąjį turtą.

Įtraukė naują asmenį

Būta ir daugiau keistų sandorių, apie kurių esmę Šiaulių bankas turėjo žinoti ir juos palaiminti.

O.Gončaruk rado tokią Ukrainos pilietę Olgą Matvejevą, kuriai perleido būsimas ir esamas reikalavimo teises, susijusias su pradžioje paminėta O.Gončaruk 4,4 mln. litų paskola ŪBIG grupei.

O.Matvejeva įsipareigojo sumokėti šią sumą.

Sandoris, kaip įtariama, buvo apsimestinis, tikėtina, kad juo O.Gončaruk siekė išvengti savo turto arešto, kurio galima buvo laukti.

Įkeitimas perleistas O.Matvejevai. Visa tai atlikta be bendrovės "Nidos pušynas" žinios ir sutikimo, nors įstatymai reikalavo, kad ši šalis sutiktų su tokiu sandoriu.

Bendrovės atstovai pasirašė sutikimą tik vėliau, kai Šiaulių bankas formino reikalavimo perėmimą iš O.Matvejevos.

Šiuo sandoriu Šiaulių bankas įgijo visišką "Nidos pušyno" kontrolę įmonės nemokumo atveju.

Pareigūnai įtaria, kad O.Gončaruk šiais sandoriais dirbtinai sumažino savo turto dalį, o dėl to esą nukentėjo ir privatūs jos kreditoriai, ir Ūkio bankas.

Įtarimus įteikė ir atsiėmė

2014 m. pavasarį prasidėjo "Nidos pušyno" bankroto procedūra, bendrovės turtą perėmė Šiaulių bankas. Tais pačiais metais pareigūnai pradėjo tyrimą.

Įtarimai buvo pareikšti ne tik O.Gončaruk ir penkiems buvusiems ŪBIG įmonių grupės darbuotojams.

Vėliau įtariamųjų sąrašuose atsirado ir atsakingų Šiaulių banko asmenų pavardės: ilgametis valdybos pirmininkas Algirdas Butkus, banko vadovas Vytautas Sinius, taip pat Pranas Gedgaudas, Skaidrė Mendelienė, Elina Pranckevičienė.

A.Butkus apklausos metu nepripažino kaltės ir teigė, kad būdamas Šiaulių banko valdybos pirmininkas vykdė jam priskirtas pareigas vadovaudamasis įstatymais ir vidaus tvarkos nuostatomis.

Esą, svarstant sandorius dėl "Nidos pušyno", nebuvo kilę klausimų, ar ši įmonė galės grąžinti paskolą. Įkeičiamo turto pakako išduoti kreditus.

Pateikę įtarimus pareigūnai buvo įsitikinę, kad nusikaltimas būtų buvęs neįmanomas be A.Butkaus pritarimo, o jo veikla turėtų būti vertinama kaip bendrininkavimas iššvaistant svetimą turtą.

Tačiau surinktų duomenų nepakako įtarimams pagrįsti ir visai neseniai jie buvo panaikinti.

Kaip pranešė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė, įtarimai šiuo metu pareikšti aštuoniems asmenims.

Ilgametis Šiaulių banko valdybos pirmininkas A.Butkus šiame tyrime iš įtariamojo mįslingai tapo tik liudytoju.

Paklausta, ar aukštą postą Šiaulių banke užimantis A.Butkus dar gali būti patrauktas atsakomybėn, prokuratūros atstovė paaiškino, kad "pranešimas apie įtarimą gali būti įteiktas asmeniui vėl, jei tyrimo metu paaiškėtų naujos esminės aplinkybės. Tuomet ikiteisminis tyrimas tokio asmens atžvilgiu galėtų būti atnaujintas, o naujai gautų duomenų pagrindu asmeniui būtų surašytas ir įteiktas naujas pranešimas apie įtarimą".

Detalesnės informacijos apie bylą, įtariamųjų vaidmenis bei veiksmų motyvus prokuratūra nepateikė, saugodama ikiteisminio tyrimo duomenis.

Į klausimą, ar yra duomenų, kad Šiaulių bankas būtų buvęs toks dosnus bet kuriam kitam Lietuvos piliečiui ar verslo subjektui, prokurorai atsakė prielaidų dėl hipotetinės įvykių eigos kitomis aplinkybėmis nekomentuosiantys.

Bankui įtakos nepadarė

Susidomėjęs šiuo ikiteisminiu tyrimu, dienraštis birželio 5 d. išsiuntė pluoštą klausimų ne tik Generalinės prokuratūros atstovams, bet ir Šiaulių bankui.

Praėjus vos keturioms valandoms po laiško išsiuntimo, Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Daiva Grikšienė atsiuntė atsakymą.

Jame pateikti duomenys pasiekė ne tik dienraštį, bet ir visas žiniasklaidos priemones, nes bankas netikėtai informavo biržą "Nasdaq OMX" apie jo atstovų atžvilgiu vykstantį ikiteisminį tyrimą.

Netrukus žymos ties Šiaulių banko akcijų kaina vertybinių popierių biržos lentelėse ėmė raudonuoti.

Tiesa, viešai visai Lietuvai paskelbta banko pozicija buvo suvyniota į paslaptingumo šydą.

"Šiuo metu kredito sutartis yra pasibaigusi, ir tai jokios įtakos Šiaulių banko veiklos rezultatams neturės. Pareikštus įtarimus bankas vertina kaip formalų procesinį teisėsaugos veiksmą ir tiki, kad, išsiaiškinus situaciją ir teisėsaugai atlikus reikiamus tyrimo veiksmus, įtarimai darbuotojams bus panaikinti, – teigė Šiaulių banko atstovė. – Vykdant tyrimą, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė įtarimus keliems banko administracijos darbuotojams. Įtarimai galbūt yra reiškiami pagal su V.Romanovu susijusių asmenų ir šiame tyrime įtariamųjų asmenų pateiktus parodymus."

Moralė nebuvo svarbi?

Toliau teigiama, kad Šiaulių bankas laikėsi visų kredito įstaigoms keliamų reikalavimų ir su kredito išdavimu susijusių procedūrų.

Apie vykstantį tyrimą Šiaulių bankas prisipažino informavęs Lietuvos banką, o ši informacija taip pat paskelbta per vertybinių popierių biržą "Nasdaq Vilnius".

Daugiau ir konkretesnės informacijos apie dominančius šio banko ir V.Romanovo bei O.Gončaruk sandorius D.Grikšienė įtikinėjo negalinti paaiškinti, nes to neleidžia ikiteisminius tyrimus reglamentuojantys teisės aktai.

"Bankas bendradarbiauja su tyrimą vykdančiomis institucijomis ir pasirengęs atsakyti į visus teisėsaugos keliamus klausimus. Šiaulių bankas siekia, kad tyrimas būtų vykdomas profesionaliai, taip pat yra suinteresuotas objektyvia ir operatyvia tyrimo eiga", – tvirtino Šiaulių banko atstovė.

Į klausimus apie moralinį byloje minimų sandorių pobūdį bankas kažkodėl nieko neatsakė.

Todėl neaišku, ar imdamiesi minėtų sandorių, Šiaulių banko atstovai bent iš dalies svarstė jų etinį ir moralinį aspektą, ar jiems tai buvo visiškai nesvarbu.

Paklausta, kodėl dienraščio klausimų sulaukęs Šiaulių bankas nusprendė į juos atsakyti ne tik tiems, kas pateikė klausimus, bet ir visai Lietuvai, D.Grikšienė atsiuntė vieno labai ilgo sakinio atsakymą: "Informaciją apie vykdomą ikiteisminį tyrimą bankas paskelbė, kai atsirado įpareigojančios sąlygos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (Nr. 596/2014), taip pat vadovaujantis Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) gairėmis dėl viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimo, Lietuvos banko patvirtintomis Informacijos atskleidimo taisyklėmis ir AB Šiaulių banko vidaus norminiais teisės dokumentais, kuriuose apibrėžtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas bei jo atidėjimas, siekiant nepažeisti teisėtų banko interesų."