„Ne, jokių sąlygų nėra iškėlusi. Dabar vyksta tas vertinimas, visų variantų paskaičiavimas, kaip galėtų dislokuoti“, – žurnalistams sekmadienį sakė V. Rupšys.

„Sprendimas yra priimtas. Dabar yra specialistų rankose visi kiti darbai. Reikia apsispręsti, kada, kiek ir kur bus dislokuota“, – pridūrė jis.

Anot V. Rupšio, daugiau informacijos dėl brigados turėtų atsirasti iki rugsėjo pabaigos arba spalio vidurio.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turėtų būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistoriusas) per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje žurnalistams sakė, kad Berlynas iki šių metų ketvirto ketvirčio turėtų parengti planą dėl vokiečių brigados Lietuvoje dislokavimo.

Lietuvoje šiuo metu dislokuotas brigados priešakinis vadovavimo elementas.

Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

„Esame dėkingi Vokietijai už istorinį sprendimą atsiųsti brigadą ir už tvirtą partnerystę saugant taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką,“, – antradienį susitikęs su A. Baerbock sakė G. Landsbergis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Lietuvos ir Vokietijos diplomatijos vadovai aptarė saugumą regione, NATO Rytų flango gynybos bei atgrasymo klausimus, Rusijos karą prieš Ukrainą bei bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis.

Anot URM, abiejų šalių užsienio reikalų ministrai pasisakė už tai, kad būtina ir toliau tęsti ir dar labiau stiprinti visokeriopą paramą Ukrainai, ministras Vokietijos kolegei taip pat pristatė liepos pradžioje patvirtintą pirmąją Lietuvos Indijos-Ramiojo vandenynų regiono strategiją.

„Mūsų naujoji strategija skirta ne tik Lietuvos, bet ir visų mūsų draugų regione gerovei ir saugumui stiprinti. Lietuvai atlaikyti Kinijos ekonominį spaudimą padėjo mūsų visų partnerių, taip pat ir Vokietijos parama“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Vilnius dėl brigados su Vokietija sutarė pernai, o šiemet birželį Berlynas pranešė esantis pasirengęs vienetą nuolat dislokuoti Lietuvoje, jeigu šalis įrengs tam reikiamą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.

Vokietija nuo 2017 metų vadovauja Lietuvoje dislokuotam NATO tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

Tai jis teigė reaguodamas į užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pastabas interviu portalui „15min.lt“, kad neturint atsakymo, ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.

„Gali būtų įvairių idėjų ir pasvarstymų, šiuo metu šis procesas nevyksta, nėra pagrindo jį pradėti. Turime susitarimą, kas buvo ir fiksuota prezidento vizito Berlyne metu, pokalbių su (Vokietijos – BNS) federaliniu kancleriu metu, dar kartą fiksuota, kad komunikatas galiojantis, tekstas yra veikiantis, vadinasi, mes jį įgyvendiname abiejose pusėse: Vokietijoje – plėtodami pajėgas, Lietuvoje – irgi darydami eilę namų darbų“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo K. Budrys.

Anot jo, taip pat sutarta kad „esant infrastruktūrai Vokietija didins savo pajėgas Lietuvoje“.

Tekstas yra veikiantis, vadinasi, mes jį įgyvendiname abiejose pusėse: Vokietijoje – plėtodami pajėgas, Lietuvoje – irgi darydami eilę namų darbų.

Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl brigados dislokavimo Lietuvoje, tačiau Vilniui siekiant nuolatinio Vokietijos brigados buvimo, kol kas šalyje yra tik vieneto štabas.

Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje. Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.

Vis dėlto K. Budrys pripažino, jog visos detalės tiek dėl laiko, tiek dėl to, kokios apimties pajėgos atsirastų Lietuvoje, dar nėra aiškios.

„Kelintais metais, kokios apimties bus brigada – šešių, septynių, penkių ar panašiai batalionų, ką mes turėsime iš anksto dislokuotą, ką mes turėsime Vokietijoje, šitie dalykai – taip, dar jie nėra atsakyti. Bet tai, kad jie dar nėra atsakyti tuo metu, nereiškia, kad mes visą savo sumanymą, įdirbį (...), kad tai yra beprasmis dalykas ir turime jį nustumti į šalį“, – teigė K. Budrys.

Jis patvirtino, kad „nėra daug valstybių, kurios trokštų čia savo pajėgas dislokuoti“, tačiau patikino, jog Lietuva ir toliau dirbs su sąjungininkais siekdama jų didesnio buvimo Lietuvoje.

Prezidento patarėjas priminė, kad Lietuvoje rotaciniu pagrindu veikia Jungtinių Valstijų batalionas kartu su artilerijos bei oro gynybos kuopa, tačiau šaliai dar „reikia kranto gynybos sistemų“, būtina stiprinti ir oro gynybą atsižvelgiant į Lietuvos planus iki 2030-ųjų turėti veikiančią karinę diviziją.

„Ten, kur Lietuva nėra užsidengusi, mes patys savo savarankiškų pajėgumų neturime. Mes čia kalbamės ir toliau kalbėsimės su savo Lenkijos partneriais, kad tai galėtumėme padaryti. Kalbėdami apie diviziją, jau dabar įsivardijame kritinius vadinamus įgalintojus, kurie privalo būti divizijos lygmenyje: turi būti oro gynybos sistema, kuri uždengtų mūsų visas brigadas, turi būti toliašaudė artilerija, kurios mums trūksta, neturime. Turi būti oro parama, kurios mes irgi neturime“, – sakė jis.

„Kalbėsime su partneriais, kad šiuos nišinius pajėgumus arba taikos metu, arba privalomai, žinoma – ir karo metu, mes juos galėtumėme gauti. Bet kalbant apie brigadą – tai yra mūsų darbas su Vokietija“, – pabrėžė K. Budrys.

Didesnio sąjungininkų buvimo šalyje Lietuva siekia Rusijai pradėjus karą Ukrainoje.

„Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – žurnalistams pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pirmadienį publikuotame portalo „15min“ interviu pažymėjo, jog „neturint atsakymo“ ar Vokietijos brigada Lietuvoje bus dislokuota pilnu pajėgumu, nėra atmestina galimybė papildomų karinių dalinių prašyti iš kitų NATO sąjungininkų.

Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime.

„Aš esu teoriškai užsiminęs, kad galbūt, kol mes laukiame Vokietijos, gal mes galime prašytis kitų pagalbos? Dėl to, kad pavojus šiandien Lietuvai, mano vertinimu, nėra sumažėjęs nuo praėjusių metų vasario 24-osios dienos“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.

„Paralelinių, sakykime, krypčių. Ne pakeičiančių, bet – paraleliai dirbti“, – paklaustas apie galimybę ieškoti alternatyvų vokiečių brigadai kalbėjo G. Landsbergis.

Potencialių partnerių Lietuvoje dislokuojant papildomus dalinius jis tiksliau neįvardino, tačiau patvirtino, kad tarp tokių galėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos ir Lenkija.

Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.

Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Balandį prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutarė dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas yra teigęs, kad Lietuva 2026 metais bus pasirengusi priimti Vokietijos brigadą.

Taip jis kalbėjo savaitraščiui „Der Spiegel“, prieš išvykdamas į vizitą į Berlyne.

„Tai mums yra absoliutus prioritetas. Esame maža šalis, nuo rytų iki vakarų mus skiria tik 300 kilometrų. Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju bus sunku apsaugoti šalį, o kartu ir NATO teritoriją“, – pirmadienį paskelbtame interviu teigė prezidentas, paklaustas, kokios pasekmės gali sekti, jei vokiečių brigada nebus nuolat dislokuota Lietuvoje.

Lietuvos ir Vokietijos lyderiai pernai sutarė dėl Vokietijos brigados Lietuvoje dislokavimo.

Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje. Priešingu atveju bus sunku apsaugoti šalį, o kartu ir NATO teritoriją.

Vilnius siekia nuolatinio vokiečių brigados buvimo, bet kol kas šalyje yra dislokuotas tik vieneto štabas, o kovinius ir kitus vienetus Berlynas žada siųsti pratyboms.

Nesiliaujant diskusijoms, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota, Vokietija tvirtina, kad dėl to reikia apsispręsti NATO lygiu. Pats Aljansas kol kas nėra pareiškęs savo vertinimo.

G. Nausėda trečiadienį išvyksta į Berlyną, kur su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) aptars Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.

„Mūsų draugai yra reikalingi čia. Esame pasirengę sudaryti tam visas būtinas sąlygas. Kaip jau sakiau kancleriui O. Scholzui: norėtume čia sukurti dar geresnes Bundesvero mokymo sąlygas, nei šiuo metu yra Vokietijoje“, – pažymėjo G. Nausėda.

Lietuva pernai ėmėsi įrenginėti naują karinį Rūdninkų poligoną, vystoma kita infrastruktūra, reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką.

Planuojama plėsti ir Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

Skaičiuojama, kad per ateinančius dvejus-trejus metus infrastruktūrai tobulinti gali prireikti apie 350 milijonų eurų.

„Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai sutarė dėl komunikato, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui. Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.

M. Esperio teigimu Lietuvai norint, jog šalyje pilnu pajėgumu būtų dislokuota brigada, privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą.

Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia.

„Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį“, – teigė Vilniuje vykusioje Baltijos karinėje konferencijoje dalyvavęs amerikietis.

Kitos interviu temos:

* Artimiausiu metu galima tikėtis proveržio Ukrainos kare prieš Rusiją;

* Rusijos kariuomenė po kovų Ukrainoje bus palaužta dar daugelį metų;

* Kinija gali padėti Rusijai atkurti karinę infrastruktūrą;

* Būtina griežtinti sankcijas Rusijai ir užkirsti kelią spragoms;

* Delsimas dėl Švedijos narystės NATO Turikija naudojasi situacija vidaus politikai;

* NATO turi didinti išlaidas gynybai, ateityje pasiruošti atgrasyti Kiniją

– Baltijos karinės konferencijos metu aptarėte NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimą karinėje bei strateginėje perspektyvoje, taip pat palietėte Rusijos karo Ukrainoje pamokas. Taigi, pradedant nuo Rusijos karo Ukrainoje, kaip šis karas pakeitė Europos mąstymą apie gynybą?

– Na, manau, pirmiausia jis pakeitė Europos mąstymą apie Rusiją. Nesu tikras, ar visi Europoje suprato grėsmę taip, kaip ją suprato Jungtinės Valstijos, Lietuva ar kitos priešakyje esančios valstybės. Todėl manau, kad tai buvo esminis pokytis. Nesu tikras, ar visi tai visiškai priėmė, tačiau tai buvo svarbu.

Antra, manau, kad supratome, jog nors karo prigimtis nepasikeitė, pakito veiksmų pobūdis. Taigi, viena vertus, matome, kad Rusija kariauja Pirmąjį pasaulinį karą primenantį „rusišką“, sovietinį naikinamąjį karą, intensyviai naudoja artileriją ir pėstininkus. Tuo pat metu matome, kaip posovietinė valstybė, Ukraina, pritaiko žinias, taktiką ir amuniciją, kurias per 30 metų nepriklausomybės gavo iš Vakarų. Taigi, nors mūšio lauke jie taip pat naudoja artileriją, daug geriau prisitaiko. Jie naudoja bepiločius orlaivius, mobilią gynybą, jie įgalina savo jaunuosius karius ir seržantus. Taigi manau, kad tai yra antrasis aspektas.

Trečiasis aspektas – stiprios gynybos pramonės bazės, galinčios palaikyti kovą, svarba – su tuo susiduriame dabar. Europos Sąjunga priėmė sprendimą pirkti amuniciją, leisti sudaryti sutartis, Jungtinės Valstijos taip pat tai daro. Mes supratome, kad konfliktai išeikvoja daug amunicijos, todėl turime norėti ir sugebėti išlaikyti stiprią gynybos pramonę.

– Palietėte du įdomius dalykus, susijusius su Ukrainos ir Rusijos požiūrių skirtumu. Dalis karo ekspertų teigia, kad nepaisant 300 tūkst. į tarnybą šaukiamų rusų rezervo karių Rusijai nepavyks pasiekti, kad didysis jos puolimas pavyktų. Tad kaip jūs matytumėte puolimą ir kontrpuolimą ateityje?

– Man atrodo, kad šiuo metu ir vyksta šis Rusijos puolimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama Bachmutui ir puolimui vadovaujančiai „Wagner“ grupuotei. Tačiau panašu, kad spaudimas daromas ir šiauriau bei piečiau esančiuose frontuose. Atrodo, kad tai yra geriausia, ką rusai gali surengti. Taigi nemanau, kad sulauksime kokio nors proveržio, kokio galbūt tikėjomės anksčiau.

Manau, kad proveržis bus iš ukrainiečių pusės. Ir aš tikiuosi, kad kitą mėnesį, balandį, gegužę, mes pamatysime proveržį, sunkiųjų ukrainiečių pajėgų, tankų ir mechanizuotųjų pėstininkų prasiveržimą į rusų fronto liniją. Pralaužus tas linijas rusai iš karto bus išstumti, pasitrauks iš rytų. Tikėkimės, kad mums pavyks juos išstumti ir iš pietų. Ir manau, kad ukrainiečiams tai bus labai svarbu: jie turi išsiaiškinti tašką, kuriame sustos ir įtvirtins savo laimėjimus, o tada reorganizuosis kitam ėjimui. Bet aš tikiuosi, kad būtent tai pamatysime balandį ar gegužę.

– Ar Vakaruose pastebite spaudimą Ukrainai, atiduoti teritorijas ir sėsti bei derėtis su Rusija?

– Ne, niekada. Aš vakar citavau buvusį Jungtinių Valstijų prezidentą George'ą H. W. Bushą (Džordžą H. V. Bušą), kuris čia 2002 metais pasakė: „daugiau jokios Jaltos, jokio Miuncheno“. Ukrainos žmonės turi nuspręsti, kaip jiems atrodo pergalė, kas bus padėta ant derybų stalo. Ir tai, ką iki šiol sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, yra tai, kam aš pritarčiau – kad Rusija turėtų palikti visą Ukrainą, įskaitant Krymą. Bet tai turi nuspręsti jis pats. Ir aš manau, kad mes turėtume palaikyti jį ir Ukrainos žmones siekiant šių tikslų.

– Taigi sakytumėte, kad Vakarai dar nepavargo remti Ukrainą?

– Ne, nemanau. Manau, kad mes vis dar matome, jog ginklai, šaudmenys ir pagalba yra teikiami. Ir kartais atrodo, kad kai kurie žmonės šiek tiek svyruoja, ir mums reikia juos sutvirtinti. Bet manau, kad tai yra svarbus klausimas (...) Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarai pavargs, kad kai kurios sostinės darys nuolaidas. Norint, kad karas baigtųsi turime nuo to apsisaugoti.

– Lietuvos žvalgyba atkreipė dėmesį, kad gruodį Rusijos Gynybos ministerija pristatė šalies ginkluotųjų pajėgų reorganizaciją, kuria bus stiprinami Rusijos pajėgumai Vakarų kryptimi. Be to, Rusijos pajėgumai Kaliningrade dėl invazijos į Ukrainą sumažėjo tik iš dalies ir laikinai. Ar ir kaip į tai turėtų reaguoti Vakarai?

– Ataskaitos nemačiau, norėčiau ją perskaityti ir šiek tiek geriau suprasti.

Žiūrėkite, mes manėme, kad Rusija yra grėsmė Jungtinėms Valstijoms. Jie turėjo trečią ar ketvirtą pagal dydį kariuomenę pasaulyje. O dabar sužinojome, kad jų kariuomenė, nors ir turinti branduolinių ginklų, yra antrarūšė ar net trečiarūšė. Vis dėlto, kalbant apie sausumos pajėgas, jos nėra labai pajėgios. Šiandien yra pranešimų, kad rusai iš savo atsargų traukia T-54 tankus, kurie buvo pagaminti dar Antrojo pasaulinio karo metais. Atrodo, kad desperatiškai bandoma aprūpinti savo kariuomenę. Jie šauktinius į frontą siunčia be ginklų, be neperšaunamų liemenių, be elementarios įrangos.

Todėl manau, kad iš tikrųjų matome nusilpusias sausumos pajėgas, kurių, jei tikėsime pranešimais, 90 proc. dalyvavo kovoje ir patyrė iki 200 tūkst. sužeistųjų ir žuvusiųjų nuostolių. Taigi manau, kad Rusijos kariuomenė bus palaužta dar daugelį metų. Jie vis dar turi pajėgų karinį jūrų laivyną, oro pajėgas, kurios iš esmės nepažeistos, tačiau karas parodė, jog jos nesugeba pasiekti jokio oro pranašumo virš Ukrainos.

Taigi, nemanau, kad Rusijos kariuomenė yra tokia, kokia, manėme esanti, tačiau tai nereiškia, kad turėtume jos neįvertinti.

– Jūs paminėjote tai, kad Rusija turi branduolinių ginklų. Tad kokios aplinkybės, jūsų nuomone, paskatintų Rusiją panaudoti šiuos ginklus kare?

– Na, jei tikėtumėte jais, jei tikėtumėte jų doktrina, tai įvyktų tada, kai kažkas keltų grėsmę Rusijos valstybei. O aš nemanau, kad tai, ką planuoja ar apie ką kalba Ukraina, kels grėsmę pačiai Rusijos valstybei, Rusijos egzistavimui ar Rusijos valdžiai.

– Taigi toks scenarijus – mažai tikėtinas?

– Manau, kad labai mažai tikėtinas. Tai nereiškia, kad neturėtume to stebėti, bet manau, kad tai mažai tikėtina.

– Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingo) ir V. Putinas neseniai baigė derybas Maskvoje. Ar stiprėjantys Maskvos ir Pekino ryšiai gali turėti netiesioginės įtakos rytinio flango saugumui?

– Na, jei Kinija priims sprendimą padėti Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, taip. Žinome, kad Rusija, kaip jau minėjote, perkėlė karius iš rytinio sparno į Ukrainą. Taigi, jei Kinija gali padėti Rusijai atkurti jos karinę infrastruktūrą, naudodama senas ar naujas technologijas, ginklus, amuniciją, tai tarsi atkuria grėsmę, kurią jūs turėtumėte savo pasienyje.

Be to, Kinija šiuo metu remia Rusiją kitais būdais, pirkdama energiją, rusišką energiją, tiekdama dvejopos paskirties prekes, technologijas ir panašiai. Taigi, strateginė partnerystė išlieka iššūkiu, ir ji nėra vienintelė šalis, kuri tai daro. Pavyzdžiui, Indija perka rusiškas prekes, amuniciją ir panašiai. Taigi manau, kad turime toliau stengtis tai apriboti ir spausti šias šalis, kad jos prisidėtų prie sankcijų.

– Ar sakytumėte, kad JAV bei Vakarai daro pakankamai?

– Manau, kad Jungtinės Valstijos, šalies administracija atliko gerą vadovaujamąjį darbą vienydama sąjungininkus, tačiau pakeliui buvo klaidų. Ir dalykas, dėl kurio kritikavau Joe Bideno (Džo Baideno) administraciją, yra tai, kad mes per lėtai ir per vėlai aprūpinome Ukrainą ginklais, kurių jai reikia, nesvarbu, ar tai būtų HIMARS, ar „Patriot“, ar tankai, ar F-16. Mes tiesiog pavėlavome. Tačiau vėlgi, manau, kad išskyrus tai viskas buvo gerai.

Sankcijos yra kitas klausimas. Sankcijų problema yra ta, kad nors mes galime turėti 130 šalių, kurios prieštarauja Rusijos invazijai (...), tik 30 šalių iš tikrųjų taiko sankcijas Rusijai, ir daugeliu atvejų tos sankcijos, įskaitant Europos šalyse, turi spragų. Galiausiai šalys prisitaiko prie sankcijų. Taigi, manau, kad turime išnagrinėti visas sankcijas, turime jas sugriežtinti ir užtikrinti, kad jose nebūtų spragų, ypač leidžiančių Rusijai atkurti savo karinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, įsigyti puslaidininkių ir panašių dalykų.

– Grįžtant prie NATO. Kodėl Turkija blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą ir kiek tikėtina, kad abi šalys prie Aljanso prisijungs per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje?

– Atrodo, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) uždegė žalią šviesą Suomijos stojimui į NATO. R. T. Erdoganas ir yra problema, kodėl Suomijos ir Švedijos narystė – atidėliojama. Aš manau, kad tai vidaus politika: Švedija padarė daug, kad patenkintų Ankaros reikalavimus – jie priėmė terorizmo įstatymą, ėmėsi kitų veiksmų. Todėl manau, kad jie padarė viską, kas yra priimtina. Tiesiog manau, kad prezidentas R. T. Erdoganas buvo nesąžiningas jų atžvilgiu. Vis dėlto tikiuosi, kad po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje Švedija imsis išskirtinių veiksmų. Ir manau, kad nepaprastai svarbu, jog abi šalys prisijungtų liepos mėnesį.

– Taigi manote, kad R. T. Erdoganas pralaimės rinkimus ir tokiu būdu procesas pagreitės?

– Nežinau, ar jis laimės, ar pralaimės, bet manau, kad pasibaigus rinkimams jis bus labiau linkęs rasti būdą sutikti su Švedijos prašymu ir jį patvirtinti.

– Ar sekėte naujienas dėl vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir jei taip, kaip vertinate kilusias diskusijas?

– Na, man nėra visiškai aišku, kas buvo įsipareigota. Žinau, kad klausimas yra, ar Vokietija įsipareigojo brigadą dislokuoti visa apimtimi, ar ne (...). Vakar turėjau galimybę porą valandų praleisti su „Geležinio Vilko“ brigados kariais (...), turėjau progą su jais pabendrauti ir pamatyti įrangą. Mano nuomone, jei prisiimi įsipareigojimą, turėtum jį vykdyti. Įsipareigojimas, apie kurį kalbu jau kelerius metus, yra 2 proc. gynybai įsipareigojimas. Ir tik septynios šalys iš trisdešimties įvykdė jį, Lietuva yra viena iš jų kaip ir Jungtinės Valstijos. Bet tai reiškia, kad 22 NATO sąjungininkės, net ir dabar, Rusijos invazijos į Ukrainą metu, vis dar nevykdo savo įsipareigojimo dėl išlaidų.

(...) taigi, jei buvo prisiimtas įsipareigojimas, manau, kad jis turėtų būti vykdomas. Jei jo nesugebate įvykdyti, tuomet neįsipareigokite. Taigi, žinote, manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti čia vokiečių brigadą. Kita vertus, jūs turite sugebėti ją priimti bei išlaikyti. Manau, kad vienas dalykas, kuris man yra aiškus, tiek kalbant apie didesnį skaičių dislokuotų amerikiečių karių, tiek kalbant apie vokiečių brigadą, yra tas, kad jūs turite suteikti kariniams daliniams infrastruktūrą, kad jie galėtų daryti tai, ką turi daryti, kad išlaikytų parengtį. Tai reiškia techninę priežiūrą, bazinius šaudymo poligonus, treniruočių vietas, manevrų vietas. Yra visa eilė dalykų, o tam reikia daug pinigų. Taigi norėčiau išgirsti, kas nutiko ir kaip visa tai vyksta, ir tik tada priimti vienokį ar kitokį sprendimą.

– Paminėjote įsipareigojimą gynybai skirti tam tikrą šalies BVP procentinę dalį. Ar manote, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje gali būti pasiektas įsipareigojimas skirti tam tikrą BVP dalį gynybai? Ir kokia suma būtų pakankama?

– Na, 2014 metais Velse sutarėme, kad 2 proc. bus ta suma, kurią visi išleisime dėl tuometinės Rusijos invazijos į Ukrainą. Taigi, jei dėl tos priežasties 2014-aisiais įsipareigojome skirti būtent tiek, tuomet logiška, kad 2023 metais Vilniuje turėtume įsipareigoti išleisti šiek tiek daugiau.

Ir manau, kad turėtume padidinti iki 2,5 proc. ne tik dėl Rusijos sukelto ir tebesitęsiančio karo, bet ir dėl to, kad susiduriame su agresyvia Kinija. Tam tikru momentu norime sugebėti atgrasyti Kiniją. Žinau, kad tai nėra dabartinis Europos prioritetas, bet galiausiai vienaip ar kitaip tai bus aktualu. Todėl manau, kad nėra neprotinga skirti 2,5 proc. BVP. Kelios šalys taip jau daro. Tikriausiai keturios ar penkios iš tų šalių, kurios jau priklauso NATO, jau tai daro. Tačiau manau, kad turime priversti visus vykdyti savo įsipareigojimus. Jei tai padarysime, užtikrinsime kolektyvinį saugumą.

– Dėkoju už pokalbį.

„Madrido vadovų susitikime buvo sutarta, kad NATO palaiko nuostatą didinti esančius batalionus iki brigados lygio. Palaiko sutarimą dvišaliu būdu“, – kovo 10 d. sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuva tikėjosi, kad ne tik jau esantis NATO batalionas didės iki brigados, bet papildomai bus vokiečių brigada. Dabar Vokietija siūlo naujus sutarimus ir bando įtraukti daugiau šalių. Vasario viduryje Briuselyje A. Anušauskas dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime. Vokiečiai pasiūlė pasirašyti susitarimą, kuriame brigada nebuvo minima. Užsienio reikalų ministerija nurodė nepasirašyti tokio dokumento. Vokiečiai pasiūlė kitą – šį krašto apsaugos ministras pasirašė. Apie tai viešai neskelbta, iki dabar nežinojo ir Seimas su Vyriausybe.

Prezidentūra pakomentuoti atsisakė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tai yra 3+3 naujas formatas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

3+3 formatas – tai Baltijos šalyse dislokuotos NATO kovinės grupės. Lietuvoje vadovauja vokiečiai, Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai. Vokiečių iniciatyva šešios šalys pasirašė deklaraciją. Sutarta Baltijos šalyse statyti ginkluotės sandėlius, apie brigadas – nė žodžio.

Toks formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir popierių.

Kalbama apie karių skaičiaus didinimą visose Baltijos šalyse, koordinuojantis su NATO.

„Toks formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir popierių“, – teigė L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras nesutinka, kad šia deklaracija Lietuva sutiko su Vokietijos siūlymu, jog brigada Lietuvoje gali būti nedislokuota ir užteks ginkluotės.

„Ne. Tai šiek tiek kitas kontekstas. Tai ne apie tai. Nedetalizuosiu techninių dalykų, bet tai nėra susiję su šalių įsipareigojimais. Tai atskiri dalykai“, – situaciją komentavo A. Anušauskas.

Konservatoriai kritikuoja savo ministrą A. Anušauską – esą pasirašyta deklaracija naudinga visoms šalims, tik ne Lietuvai.

„Lietuva yra vienu ar net dviem žingsniais priekyje. To neturi nei latviai, nei estai. Sakėme, kad būtų klaidinga dabar kitų palaukti, kol jie pasivys“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai kritikuoja užsispyrimą į nutarimus įrašyti žodį „brigada“. Esą vokiečiai to nenori, kol NATO nepatvirtino naujų Baltijos šalių gynybos planų. Tai planuojama liepą Vilniuje.

Vokiečiai esą sutiktų įsipareigoti dislokuoti konkretų skaičių karių, tik kol kas ne brigados dydžio. Prieš dvi savaites Vokietijos gynybos ministras Vilniuje oficialiai pristatė – dėl brigados Lietuvoje turi spręsti NATO.

„Manyčiau, akcentuojame ne ten. Lietuva bus ginama NATO regioninės gynybos plano nustatyta tvarka, ir ten dalyvaus ne brigada, o brigados, divizijos“, – komentavo A. Anušauskas.

Valstybės gynybos taryba sutarė, kad Lietuva siekia vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Neatsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai sakyti ir drąsiai, nesibaiminant, kad kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvilgtelės“, – sakė G. Landsbergis.

Dabar vokiečiai esą turės pagrindą sakyti, kad Lietuva jau sutiko, jog Vokietija neprivalo dislokuoti visos brigados.

„Galutinis tikslas vis tiek yra brigada čia. Negalime užsifiksuoti tik ties viena stotele“, – pabrėžė brigados svarbą L. Kasčiūnas.

„Jeigu jau kas kalba apie išankstinę ginkluotės dislokavimą, supranta, kad tai nėra kažkur laukuose palikta ginkluotė. Ją reikia ir prižiūrėti, ir bandyti, tikrinti, taisyti, saugoti. Tai yra susiję irgi su karių dislokavimu“, – sakė A. Anušauskas.

Berlyne prieš kelias savaites lankėsi ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjai. „Spiegel“ skelbė, kad ir jiems siūlytas naujas dokumentas, bet G. Nausėdos patarėjai nepasirašė. Ministrų kabinetas dėl nepakankamos iniciatyvos kritikuoja G. Nausėdą.

Taip Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis kalbėjo po to, kai šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijusas)  pareiškė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.

„Infrastruktūra bus rengiama nepriklausomai nuo ministro vizitų (...), – penktadienį žurnalistams sakė premjerė. – Mes skaitome prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikatą taip, kaip skaitome – kad tai yra brigada Lietuvoje ir infrastruktūrą bet kuriuo atveju rengiame pagal šitą savo skaitymą.“

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pernai birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriame yra numatyta, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Mes skaitome prezidento Gitano Nausėdos ir kanclerio Olafo Scholzo komunikatą taip, kaip skaitome – kad tai yra brigada Lietuvoje ir infrastruktūrą bet kuriuo atveju rengiame pagal šitą savo skaitymą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo ruožtu pabrėžė, kad dar iki karo pradžios Lietuva kalbėjo apie jai kylančias grėsmes, o Rusijos puolimas Ukrainoje šias grėsmes dar labiau išryškino. Tam, pasak jo, reikalingos šalyje sutelktos didesnės NATO pajėgos.

„Lietuva dabar yra vienintelė valstybė iš Baltijos šalių, kuri turi tokį aiškų ir ryškų susitarimą, ne dviprasmišką susitarimą su mūsų valstybe partnere, kurį visos valdžios šakos skaito taip pat, – kalbėjo ministras. – Lietuvoje mes esame susitarę, kad turi būti dislokuota Vokietijos brigada visa apimtimi.“

Pasak jo, nors susitarime nepavyko numatyti datos, iki kada tai turi įvykti, tai „nepakeičia principo, kad ta brigada turi būti visa apimtimi“.

„Iš mūsų pusės tas susitarimas taip pat turi kai kurias nuostatas, kaip pat dėl infrastruktūros. Mes turime būti pasiruošę priimti partnerius, ir aš manau, kad mūsų absoliučiai plieninis įsipareigojimas turi būti, kad Lietuvoje turi būti visa apimtimi pasiruošta priimti brigadą, kada ji atvyks“, – kalbėjo ministras.

Pasak jo, Lietuva turi viešai kalbėti apie iš savo pusės vykdomus įsipareigojimus statyti reikiamą infrastruktūrą ir tam numatytas investicijas.

„Turime viešai kalbėti apie tai, kada, kur, kokios statybos bus pradėtos, demonstruoti tas statybas, rodyti, kad mes einame tuo keliu“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Jis pakartojo, jog tuo atveju, jeigu šios patalpos vėliau liktų tuščios, „tai būtų ir priminimas mūsų partneriams, kad mes jų vis dar laukiame ir sutartis yra galiojanti, kol ji nėra pakeista“.

G. Landsbergis sakė nesiimantis vertinti Vokietijos kolegos pasisakymų: „yra susitarimas, jis nėra pakeistas“.

Ministras tvirtino, kad „visa valstybė turi labai aiškiai, garsiai, drąsiai ir nesibaiminant taip, kad galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu žvilgtels“, pasakyti, jog sąjungininkų pajėgų buvimas šalyje yra gyvybinis Lietuvos interesas.

„Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų: „Atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes negalime, gal niekada negalėsime“, tada turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būtų su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą taip, ko mums reikia“, – teigė G. Landsbergis.

„Mums reikia dabar ne diplomatinių trumpalaikių pergalių, mums reikia būti garantuotiems ir savo žmonėms pasakyti, kad mūsų valstybė būtų ginama nuo pirmosios sekundės, nuo pirmojo centimetro“, – pridūrė jis.