-
Prezidentas: pasirašytas susitarimas dėl vokiečių brigados toliau galioja 3
„Aš manau, kad jei tai bus svarstoma NATO lygiu, nes vis dėlto tai pakankamai detalus klausimas ir paprastai NATO viršūnių susitikime diskutuojama apie kur kas globalesnius dalykus, tačiau įvairiuose NATO formatuose mes galėsime diskutuoti ir pateiksime savo požiūrį apie ne gerėjančią, o prastėjančią saugumo situaciją, būtent aplink mūsų sienas ir visą NATO rytinį flangą. Jei šioje vietoje rasime sutarimą, viskas labai logiškai dėliojasi ir sprendimai turi būti atitinkami“, – per spaudos konferenciją ketvirtadienį sakė prezidentas.
Jis taip pat sakė „nematantis jokios dramos“ dėl vokiečių brigados dislokavimo, šią savaitę Lietuvoje viešėjusiam Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriusui (Borisui Pistorijui) pareiškus, kad tai priklauso nuo NATO pozicijos.
„Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento pasirašytas komunikatas toliau galioja, visos pusės patvirtina tai, šiame komunikate yra numatyta visiško šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė, tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Ir dėl to aš manau, kad būtent šias komunikato nuostatas mes turime užpildyti turiniu, bet tai turi daryti abi valstybės suartėjimo būdu, viena daro savo namų darbus, kita įvertina savo prasirengimą. (...) Jokios dramos aš čia nematau, tiesiog turime toliau dirbti“, – kalbėjo prezidentas.
Vokietijos kanclerio ir Lietuvos prezidento pasirašytas komunikatas toliau galioja, visos pusės patvirtina tai, šiame komunikate yra numatyta visiško šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė.
Šalies vadovas pažymėjo susitikime su Vokietijos gynybos ministru kalbėjęs apie grėsmes regione, kad „situacija tiek iš Baltarusijos pusės, tiek iš Kaliningrado pusės negerėja“.
„Ir dėl to pasikliauti vien tik papildomu pasitelkimu per tam tikrą laiką Vokietijos karinės galios gali būti nepakankamas ir neadekvatus dalykas“, – pabrėžė prezidentas.
Antradienį lankydamasis Pabradėje Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius žurnalistams sakė, kad sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos.
„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, – sakė B. Pistorius.
Ministras pakartojo šią savo poziciją antradienį atsakydamas į klausimus bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Vilniuje.
„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi (...). Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Berlynas Lietuvos gynybai priskyrė brigadą.
Vis dėlto Vilnius siekia, kad ji Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
B. Pistorius sakė, kad sprendimas dėl brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų būti priimtas liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikime.
Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.
-
Prezidento patarėjas: sutarimas dėl vokiečių brigados Lietuvoje išlieka 1
„Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.
Tai jis kalbėjo po Lietuvoje viešinčio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriaus (Boriso Pistorijuso) pareiškimų, jog sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso ne nuo valstybių norų, o nuo NATO pozicijos.
Anot K. Budrio, konsultacijos reikalingos ir iš NATO pusės, tačiau jis ragino nepamiršti, kad galiausiai viską sprendžia pačios aljanso narės.
Negaliu vertinti, kad kas nors nuo ko nors atsitraukia, mes esame tų susitarimų vis dar rėmuose, juos įgyvendiname.
„Taip, tam tikrų sprendimų, vertinimų reikia ir iš NATO. Bet reikia neužmiršti ir svarbu tai akcentuoti, kad NATO – tai nacionalinių valstybių sprendimai. Taip, gali būti vienas kitas karinis patarimas, dokumentas, bet viską sprendžia valstybės“.
Prezidento patarėjas tikino, kad Vokietijos ministro pareiškimų nereikėtų vertinti kaip partnerių atsitraukimo.
„Negaliu vertinti, kad kas nors nuo ko nors atsitraukia, mes esame tų susitarimų vis dar rėmuose, juos įgyvendiname. Pirma stadija, kuri buvo praėjusiais metais, ji įgyvendinta buvo sėkmingai (...), šiuo metu vyksta antrojo etapo planavimas tuose rėmuose, kaip ir buvome apsibrėžę komunikate“, – pabrėžė jis.
Pasak K. Budrio, kokių papildomų sprendimų prireiks įgyvendinant pasirašytą komunikatą, klausimas išlieka atviras.
„Jų reikia tiek Lietuvos pusėje, kas susiję su infrastruktūros ar tolimesniu jos plėtojimu ir ta infrastruktūra matome, kad ir poreikis jai šiek tiek keičiasi. (...) Reikės daugiau sandėlių dar šalia to, Vokietijos pusėje reikia sprendimų“, – kalbėjo jis.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Prezidento patarėjas priminė, jog dar prieš Madrido viršūnių susitikimą Vokietijos ir Lietuvos vadovų patvirtintas komunikatas „buvo ledlaužis“ sprendžiant dėl Rytų flango stiprinimo, dislokuotas pajėgas padidinant iki brigados lygmens.
„Tai lygiai taip pat Vokietijos ir Lietuvos bendradarbiavimas įgyvendinant jų komunikatą ir toliau turi būti tokiu pačiu ledlaužiu“, – kalbėjo K. Budrys.
Berlynas brigadą Lietuvos gynybai priskyrė brigadą dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugus grėsmėms.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
B. Pistoriusas, antradienį dar kartą išreiškęs abejones dėl fizinio brigados buvimo poreikio, akcentavo, kad brigadai reikalingi 5 tūkst. karių, taip pat „keletas batalionų šarvuotų transporto priemonių“. Anot jo, Lietuva turi būti parengusi tinkamą infrastruktūrą priimti tokio dydžio vienetui, įskaitant karių ir jų šeimų apgyvendinimą.
„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.