Iki šiol užsakyta tik 18 tankų, kad būtų kompensuoti atitinkami perdavimai Ukrainai. „Leopard 2“ pristatymo laikas yra maždaug dveji metai. Planuojama, kad naujoji brigada oficialiai bus aktyvuota 2025 m. ir vėliausiai 2027 m. pasieks pilną operacinį pajėgumą.

Vokietijos gynybos ministerija atsisakė pakomentuoti laikraščiui pranešimą, motyvuodama konfidencialumu.

Biudžeto komiteto narys Ingo Gädechensas sakė, kad toks kovinių tankų užsakymas būtų „teisingas žingsnis“. Tačiau esą kol kas nėra aiškus finansavimas. „Remiantis dabartine informacija, Bundesveras šiam užsakymui papildomai negaus nė cento, todėl turės taupyti kitur, – pažymėjo politikas. – Tačiau erdvės gynybos biudžete nėra“.

Vis dėl to B. Pistorius nemano, kad Rusijos puolimas šiuo metu yra tikėtinas. „Mūsų ekspertai kalba apie 5–8 metų laikotarpį, per kurį tai galėtų būti įmanoma“, – teigė jis. Anot B. Pistorijaus, savo perspėjimu ar reikalavimu, kad Bundesveras būtų „pasirengęs karui“, jis, be kita ko, norįs „pažadinti mūsų visuomenę“.

Ministras pažymėjo, kad būtina imtis priemonių dabar. B. Pistorius jau yra iškėlęs idėją dėl modifikuotos privalomos karinės tarnybos. Dabar jis iš savo ministerijos laukia pasiūlymų iki balandžio. Jis neatmestų ir galimybės, kad Bundesvere tarnautų vokiško paso neturintys kariai. „Mes nebūtume pirmosios ginkluotosios pajėgos Europoje, kurios tai darytų“, – sakė ministras. Esą yra žmonių, kurie yra antros ar trečios kartos gyventojai Vokietijoje, tačiau dar neturi Vokietijos pilietybės. Našesne, anot B. Pistorijaus, reikėtų padaryti ir ginklų pramonę.

B. Pistorius dėl saugumo priežasčių pasisakė ir už vadinamosios „skolos stabdžio“ taisyklės reformą Vokietijoje. Turėdami tokį skolos stabdį, mes neįveiksime šių krizių be nuostolių, teigė jis. Turimų lėšų esą neužtenka, kad būtų užtikrintas šalies saugumas, įveikti pandemijos padariniai ir tuo pat metu investuojama į švietimą ir skaitmeninimą. Turėdamas omenyje Bundesverą, B. Pistorius pažymėjo: „Atsižvelgdami į grėsmės aktualumą, turime greitai stiprinti savo gynybinius pajėgumus“.

B. Pistorius kartu atmetė raginimus, kad Vokietija teiktų didesnę karinę paramą Ukrainai ir atkreipė dėmesį į tai, kad Bundesvero teikiama parama turi ribas. „Negalime duoti visko, kaip kai kurie reikalauja. Priešingu atveju patys liksime neapsaugoti, – kalbėjo B. Pistorius. – Iki šiol perdavėme viską, kas įmanoma“. Iš visų ES šalių Vokietija esą daro daugiausiai, o dabar kitų Europos partnerių eilė daryti daugiau. „Visiems turi būti aišku: jei V. Putinas laimės šį karą ir užims Ukrainą, žinoma, kad padidės pavojus ir Aljanso teritorijai“, – akcentavo politikas.

Penktadienį sueina vieneri metai, kai B. Pistorius buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru.

B. Pistorius atvyko traukiniu ir turi surengti derybas su ukrainiečių gynybos ministru ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Berlynas, antras pagal svarbą karinės pagalbos Kyjivui teikėjas po Jungtinių Valstijų, nori pateikti garantijas pasaulio dėmesiui nukrypus į karą Artimuosiuose Rytuose ir kilus susirūpinimui dėl blėstančios paramos Ukrainai.

Vizitas organizuotas Rusijai vykdant daugiau oro atakų Ukrainoje, o Kyjivui rengiantis tikėtinam intensyvesniam šalies energijos objektų atakavimui ateinančiais žiemos mėnesiais.

Tai antras B. Pistorius apsilankymas Kyjive nuo šių metų pradžios, kai jis buvo paskirtas Vokietijos gynybos ministru. Diena anksčiau Ukrainoje su iš anksto neskelbtu vizitu apsilankė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas).

Be politinių derybų, B. Pistorius dalyvaus vainiko padėjimo ceremonijoje Kyjivo Maidano aikštėje ir apsilankys kariškių mokymo centre.

Po tam tikro pradinio dvejojimo Vokietija smarkiai padidino savo paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir jau skyrė Kyjivui daugybę ginkluotės, nuo sunkiųjų tankų iki oro gynybos sistemų bei šaudmenų.

Rusijos karas Ukrainoje taip pat paskatino Vokietijos vyriausybę peržiūrėti savo karines pajėgas. Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) paskelbė apie 100 mlrd. eurų ginkluotosioms pajėgoms sustiprinti.

Jausdamos kaltę dėl Vokietijos vaidmens Antrajame pasauliniame kare, šalies vyriausybės ginkluotųjų pajėgų nepriskirdavo prie svarbiausių prioritetų, tad daug metų kariuomene per daug nesirūpinta.

Spalio 7-ąją kilus Izraelio ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ karui, Vokietija tvirtai remia Izraelį.

Tačiau O. Scholzas praėjusį mėnesį pažadėjo, kad Berlynas vis tiek tęs savo paramą Kyjivui tiek, kiek bus būtina.

ES valstybės buvo nusprendusios aprūpinti Ukrainą šoviniais iki 2024 metų kovo mėnesio ir taip paremti šalies gynybą nuo Rusijos.

„1 mln. sviedinių tikslas nebus pasiektas, turime tai suvokti“, – sakė B. Pistoriusas, atvykęs į ES gynybos ministrų susitikimą, kuriame karinė pagalba Kyjivui yra vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų. Balsai, kurie nuo pat pradžių perspėjo, kad tikslas yra neįgyvendinamas, deja, buvo teisūs, sakė jis.

Iki šiol pagal susitarimą Kyjivui buvo pristatyta apie 300 tūkst. sviedinių, sakė vienas ES pareigūnas.

ES užsienio ir saugumo reikalų vadovas Josepas Borrellis sakė, kad pagrindinė problema yra ta, jog Europos gynybos įmonės apie 40 proc. produkcijos eksportuoja į kitas šalis. „Galbūt mes turėtume pabandyti perkelti gamybą į prioritetinę, t. y. skirtą Ukrainai. Tai būtų gana didelis pokytis“, – sakė jis.

Ministrai taip pat aptars, kaip remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ilguoju laikotarpiu. Tikėtina, kad planai skirti 20 mlrd. eurų karinei pagalbai iki 2027 metų nesulauks reikiamo vienbalsio pritarimo.

J. Borrellis pirmadienį sakė, kad gruodžio mėnesį pateiks naują pasiūlymą dėl saugumo įsipareigojimų ir karinės pagalbos Ukrainai.

B. Pistoriusas patvirtino Vokietijos planus dėl naujos dvišalės pagalbos Ukrainai, siekiančios ne mažiau kaip 8 mlrd. eurų.

Stengsimės padaryti viską, kad šoviniai būtų pristatyti Ukrainai, nes jiems to reikia.

Dabar šalys teikia bendrus 155 mm sviedinių užsakymus, tačiau abejojama, ar gynybos įmonės sugebės laiku ir pakankamai jų pagaminti.

Už vidaus rinką atsakingas EK narys Thierry Bretonas sakė, kad pastangos didinti gamybą duoda rezultatų ir ES turėtų sugebėti per metus pagaminti milijoną sviedinių.

Šiaurės Korėja gali, o ES – ne?

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras sakė, kad jo šalis pateikė 280 mln. eurų vertės šaudmenų užsakymą – „šiuo metu tai didžiausias pirkimas Europoje“.

„Stengsimės padaryti viską, kad šoviniai būtų pristatyti Ukrainai, nes jiems to reikia, – sakė jis. – Pažiūrėkite į Rusiją. Jie šiandien gamina daugiau nei bet kada anksčiau. Jie gauna sviedinių iš Šiaurės Korėjos. Europa negali sakyti, kad Rusija ir Šiaurės Korėja gali tiekti, o mes negalime“.

ES pastangos įvykdyti pažadėtus tiekimus ėmė buksuoti tuo metu, kai pasipriešinimas JAV Kongrese sukėlė abejonių dėl svarbiausio sąjungininko – Vašingtono – gebėjimo išlaikyti paramą Ukrainai.

NATO generalinis sekretorius su ministrais aptarė ypatingos svarbos energijos tiekimo ir ryšių infrastruktūros, įskaitant povandeninius vamzdynus ir duomenų perdavimo kabelius, apsaugos klausimus.

Ministrai taip pat ketina svarstyti planus dėl bendrų reagavimo pajėgų, pavadintų ES greitojo reagavimo pajėgumais. Naujosios 5 000 karių pajėgos galėtų būti parengtos dislokavimui iki 2025 metų.

Vokietija esą turi nusiteikti karo pavojui, kad būtų pasirengusi gintis. Turime būti pasirengę karui, gynybiniam karui, pažymėjo ministras. Todėl esą būtina ateinančiais metais panaudoti specialųjį fondą ir pertvarkyti Bundesvero struktūras.

B. Pistorius panašiai kalbėjo jau sekmadienį ZDF televizijoje. „Vėl turime priprasti prie minties, kad Europoje gali kilti karo grėsmė. O tai reiškia: turime būti pasiengę karui. Turime gebėti gintis. Ir tam reikia parengti Bundesverą ir visuomenę“, – teigė jis.

„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Vokietijos ministras.

Vis dėlto paklaustas, kada visa brigada galėtų būti dislokuota šalyje, jis teigė negalintis to pasakyti.

„Tam reikia pirmiausia ir technikos, ir atitinkamos įrangos. Per kelis mėnesius tikrai negalima dislokuoti tokios brigados. Todėl būtent mes ir susitinkame, ir kalbamės su ministru (Arvydu Anušausku – BNS), kad turi būti atitinkama infrastruktūra“, – po susitikimo su Lietuvos krašto apsaugos ministru A. Anušausku sakė B. Pistorius.

Mes esame pasiruošę dislokuoti tokią brigadą, tačiau tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus.

„Mes esame pasiruošę dislokuoti tokią brigadą, tačiau tam reikia aptarti bendrus infrastruktūros ir plėtros planus“, – pridūrė jis.

Vokiečių gynybos ministras pabrėžė, kad Vokietijos brigada Lietuvoje „turėtų augti žingsnis po žingsnio, kol taptų pilnaverte kovine brigada“.

„Mes, visų pirma, giname mūsų visų laisvę. Tai yra mūsų pagrindinė filosofija, todėl mes turime remti vieni kitus“, – sakė B. Pistorius.

Vokiečių politikas Vilniaus ir Berlyno santykius vadino draugiškais ir partneriškais.

„Praėjusią savaitę vyko susitikimas, kur derinome mūsų bendradarbiavimo detales, kad mes galėtume abi pusės sinchroniškai imtis darbo ir veikti saugumo labui“, – kalbėjo B. Pistorius.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

Kol kas Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.

„Baltijos regionas dėl savo padėties patiria pavojų, todėl turime reaguoti budriai, turime imtis didelių pastangų, kad užtikrintume NATO rytinio flango saugumą“, – kalbėjo B. Pistorius.

Baltijos regionas dėl savo padėties patiria pavojų, todėl turime reaguoti budriai, turime imtis didelių pastangų, kad užtikrintume NATO rytinio flango saugumą.

A. Anušauskas savo ruožtu teigė, kad Vokietijos brigada Lietuvoje „yra mūsų prioritetas“.

„Esame pasirengę ir toliau kartu dirbti derinant Vokietijos pajėgų poreikius, kad kuo greičiau ir kokybiškiau priimtume brigados dydžio vienetą šalyje“, – sakė Lietuvos ministras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį feisbuke pasveikino Vokietijos ministro pareiškimą.

Pasak jo, tokia „aiški ir tiesi Vokietijos politinė valia išsakyta pirmąkart“, o tai sutampa su Lietuvos strateginiu interesu.

„Federalinis ministras visiškai teisus, kad dabar Lietuvos pusė turi pateikti aiškų savo namų darbų įgyvendinimo planą (...). Ir tai jau yra daroma. Tikiu, kad jis kiek įmanoma bus ir paspartintas. Tai visų mūsų valdžios grandžių bendro darbo rezultatas“, – teigia NSGK pirmininkas.

„Vokietijos pusės šiandien išsakyta „žingsnis po žingsnio“ strategija dėl brigados dislokavimo Lietuvos teritorijoje, o ne tik jos priskyrimas Lietuvos gynybai, yra būtent tai apie ką kalbu nuo gruodžio mėnesio (...). Džiaugiuosi, kad šiandien tai viešai patvirtino Vokietijos federalinis gynybos ministras“, – pažymėjo Seimo narys.

Tuo metu paklaustas, ar Vokietija jau apsisprendė prisidėti prie rotacinio Baltijos oro gynybos modelio, B. Pistorius tvirtino, kad ši galimybė dar svarstoma.

Dėl rotacinės oro gynybos birželio viduryje sutarė NATO gynybos ministrai.

Tai reiškia, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje rotaciniu principu galės būtų dislokuoti sąjungininkų oro gynybos pajėgumai, tačiau dėl konkrečios karinės technikos buvimo šalys turi rasti dvišalius sutarimus.

Lietuva ir kitos Baltijos valstybės jau kurį laiką siekė, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.

Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

„Mūsų laukia vienas papildomas uždavinys, kai dabar NATO rengia tuos gynybos naujus planus, kurie bus patvirtinti Vilniuje“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

„Reikia žvalgybiškai įrodyti, kas nėra sudėtinga, nes mes matome pasaulyje Rusijos grėsmę visiškai vieningai, kad dabar Rusijos paskelbti planai sustiprinti savo Vakarų apygardą, ten kurti papildomas divizijas, stiprinti save link Baltijos ir Šiaurės šalių, yra labai svarbus indikatorius, rodantis, kad mes turime sukurti tokią architektūrą gynybos ir atgrasymo mūsų regione, kad būtų atsvara šitiems Rusijos planams“, – teigė komiteto pirmininkas.

Tai vienas bataliono nuolatinis rotavimas čia, Lietuvoje, galėtų būti vienas uždavinių ir judėti į priekį siekiant galutinio tikslo.

Jis pabrėžė, kad rusų planus „reikia įkalkuliuoti“ į NATO už uždarų durų dėliojamas regioninių planų dėliones dar iki NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kuris vyks liepą.

„Čia reikės padirbėti visiems, ir Krašto apsaugos ministerijai taip pat, kad visa tai būtų įskaičiuota į NATO regioninių planų dėliones, – kalbėjo L. Kasčiūnas. – Ir tada, kai įkomponuosime į bendrą paveikslą tuos Rusijos planus, rusai nepaisant karo Ukrainoje moka atsistatinėt, gal ne tokiam technologiniam lygmeny, bet gali atsistatyti, savaime brigados buvimas čia, Vokietijos ar NATO, būtų tik laiko klausimas, būtų tikrai adekvati atsvara tam, ką planuoja rusai“.

Anot jo, tarp to, ką dabar turi Lietuva, tai yra, priskirtą vokiečių brigadą, jos vadavietę, pratybų tvarkaraštį, ir tarp strateginio tikslo, kuris yra turėti brigadą Lietuvoje, „yra daug tarpinių stotelių“, apie kurias antradienį Lietuvoje viešint Vokietijos gynybos ministrui mažai buvo kalbėta, o tai daryti būtina.

„Toj žingsnio po žingsnio taktikoj pirmas etapas galėtų būti išankstinis Vokietijos brigados ginkluotės dislokavimas čia, Lietuvoje, kad brigada galėtų esant poreikiui ateiti daug greičiau, kai ginkluotė čionai. Mes dirbame ta kryptimi, investuojame į infrastruktūrą, sandėlius, garažus, kurie pirmiausia būtų reikalingi ginkluotės išankstiniam dislokavimui“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Antras etapas, pasak komiteto pirmininko, galėtų būti brigada, kurią sudaro penki septyni batalionai.

„Tai vienas bataliono nuolatinis rotavimas čia, Lietuvoje, galėtų būti vienas uždavinių ir judėti į priekį siekiant galutinio tikslo. Tie dalykai niekur nedingę, mes dirbam, dirbam kartu su vokiečiais“, – teigė pirmininkas.

Berlynas vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyręs brigadą. Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat.

Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis.

„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Ministras pakartojo šią savo poziciją antradienį atsakydamas į klausimus bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Vilniuje.

„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi“, – kalbėjo jis.

Jis akcentavo, kad brigadai reikalingi 5 tūkst. karių, taip pat „keletas batalionų šarvuotų transporto priemonių“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Berlynas Lietuvos gynybai priskyrė brigadą.

Vis dėlto Vilnius siekia, kad ji Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti.

Vokietijos žiniasklaidos paklaustas, kodėl Vilniui svarbus brigados dislokavimas Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo sudėtingą Lietuvos geografinę situaciją.

„Lietuva yra tarp Baltarusijos, kuri prarado savo karinį savarankiškumą, ir Kaliningrado, be abejonės, Baltijos šalių gynybos strategija negali remtis tik pastiprinimu, turi remtis ir patikimomis, esančiomis vietoje pajėgomis, to reikalauja mūsų geografija“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai taip pat reikia ir oro gynybos pajėgumų.

„Lietuva pati, beje, vysto savo pajėgumus. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl lietuviškos divizijos kūrimo mūsų turimų pajėgumų pagrindu“, – kalbėjo ministras.

A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuva „labai daug“ investuoja į savo pajėgumus ir savo gynybą.

Tuo metu B. Pistorius savo ruožtu sakė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia priešakinis vadovavimo elementas – brigados vadavietė, kuris atlieka paruošiamuosius darbus brigadai ir šie darbai yra „koordinuojami su lietuviais“.

„Ir tolesnis brigados dislokavimas Lietuvoje bus derinamas su Lietuva ir ateinančiais mėnesiais mes tęsime savo pokalbius“, – spaudos konferencijoje sakė Vokietijos ministras.

Pasak jo, šiuo metu svarbu yra matomumas ir tai, kad Lietuvoje besitreniruojantis Vokietijos pėstininkų batalionas parodytų, kad „Vokietija prisideda prie įtikinamo, patikimo atgrasymo čia, Rytų flange“.

B. Pistorius sakė, kad sprendimas dėl brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų būti priimtas liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikime.

Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

Tai trečiadienį BNS patvirtino krašto apsaugos ministro patarėja Liepa Rimkevičienė.

Nuo sausio pareigas einantis Vokietijos gynybos ministras B. Pistorius Lietuvoje lankysis pirmą kartą.

Jis šiose pareigose pakeitė atsistatydinusią Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). Ši Lietuvoje  viešėjo ne kartą.

Vokietija vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, taip pat yra Lietuvai priskyrusi brigadą, dėl kurios nuolatinio dislokavimo šalyje kilo ginčų.

Kadenciją baigiantis Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis ir B. Pistorius rankose laiko tanko modelį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai patvirtino, kad nuotrauka buvo padaryta antradienį Ukrainos sostinėje.

„Ačiū @Bundeskanzler (Vokietijos kancleri) mano kolegai Borisui Pistorius ir Vokietijos žmonėms. Tankų koalicija žygiuoja... į pergalę!“ – rašė O. Reznikovas.

Vokietijos sprendimas suteikti 14 tankų „Leopard“ buvo priimtas po kelias savaites trukusio intensyvaus Kyjivo ir daugelio Berlyno sąjungininkų Europoje spaudimo.

Ji taip pat leido kitoms Europos šalims siųsti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus iš savo atsargų. Jungtinės Valstijos vėliau pareiškė, kad atsiųs savo tankus „Abrams“, o Jungtinė Karalystė pažadėjo atsiųsti „Challenger“ modelius.

Ukraina teigia iš viso laukianti 120–140 modernių vakarietiškų tankų, šaliai ruošiantis naujam Rusijos puolimui, kuris gali prasidėti artimiausiomis savaitėmis.

B. Pistorius yra sakęs, kad pirmieji tankai „Leopard“ į Ukrainą galėtų atvykti kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje.