„Turime padaryti viską, kad Buča taptų teisingumo simboliu... Norime, kad kiekvienas rusų žudikas, budelis, teroristas atsakytų už kiekvieną nusikaltimą“, – pareiškė jis ir pridūrė, jog „tai, kas nutiko Bučoje, rusų kariuomenė daro visur, kur ateina“.

2022-ųjų kovo 31 dieną, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariuomenei įsiveržti į Ukrainą, Rusijos pajėgos pasitraukė iš Bučos, esančios į šiaurės vakarus nuo sostinės.

Po savęs jie paliko pasaulį sukrėtusius siaubo vaizdus.

Balandžio 2-ąją naujienų agentūros AFP žurnalistai vienoje iš Bučos gatvių aptiko mažiausiai 20 civiliais drabužiais apsirengusių nužudytų žmonių; kai kurių jų rankos buvo surištos už nugaros.

Po dviejų dienų Bučoje apsilankęs V. Zelenskis civilių žudynes pavadino genocidu.

Penktadienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis „niekada neatleis“ Rusijai už Bučos okupaciją.

„365 dienos, kai ji vėl yra laisvas Ukrainos miestas. Okupacinės šalies kariuomenės žiaurumų simbolis. Mes niekada neatleisime. Nubausime kiekvieną kaltininką“, – sakoma prezidento pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, remdamosi gausia filmuota medžiaga ir liudininkų pasakojimais, apkaltino Rusijos karius karo nusikaltimais.

Tačiau Maskva kaltinimus neigia ir tvirtina, kad žiaurumai Bučoje buvo inscenizuoti.

Tai trečiadienį pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning, praneša portalas „rbc.ua“.

Ji pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimą Xi Jinpingui apsilankyti Ukrainoje. Pasak diplomatės, konkrečios informacijos apie galimą dviejų šalių vadovų susitikimą ji kol kas neturi.

„Kinija Ukrainos klausimu bendrauja su visomis šalimis, taip pat ir su Ukraina. Bet konkrečios informacijos, kurią galėčiau pateikti, neturiu“, - sakė Mao Ning.

Anksčiau prezidentas V. Zelenskis interviu naujienų agentūrai AP pakvietė Kinijos vadovą Xi Jinpingą atvykti į Ukrainą.

„rbc.ua“ primena, kad praėjusią savaitę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje su oficialiu vizitu ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Tada pasirodė pranešimų, kad gali įvykti Kinijos lyderio ir Ukrainos prezidento pokalbis. Bet vėliau Ukrainos prezidento biuro atstovai paaiškino, kad organizuojant tokį pokalbį esama tam tikrų sunkumų.

V. Zelenskis taip pat pakvietė apsilankyti Ukrainoje su Rusija seniai siejamos Kinijos lyderį.

Jei Bachmutas atitektų Rusijos pajėgoms, jų prezidentas Vladimiras Putinas „parduotų šią pergalę Vakarams, savo visuomenei, Kinijai, Iranui“, sakė V. Zelenskis išskirtiniame interviu.

„Jei jis pajus šiek tiek kraujo – užuos, kad esame silpni – jis spaus, spaus, spaus“, – dėstė V. Zelenskis anglų kalba, kuria šnekėjo beveik viso pokalbio metu.

Ukrainos vadovas kalbėjosi su AP traukinyje, važinėdamas po Ukrainos miestus – ir esančius netoli nuožmiausių kovų, ir ten, kur jo šalies pajėgos sėkmingai atrėmė Rusijos invaziją.

Jei jis pajus šiek tiek kraujo – užuos, kad esame silpni – jis spaus, spaus, spaus.

Nuo karo pradžios prieš kiek daugiau nei metus Ukraina, remiama didžiosios Vakarų dalies, stebina pasaulį savo pasipriešinimu didesnei ir geriau aprūpintai Rusijos kariuomenei. Ukrainos pajėgos išlaikė sostinę Kyjivą ir išstūmė Rusiją iš kitų strategiškai svarbių teritorijų.

Tačiau prasidedant antriesiems karo metams V. Zelenskis daugiausia dėmesio skiria tam, kad palaikytų aukštą tiek karių, tiek visų Ukrainos gyventojų motyvaciją, ypač milijonų į užsienį pasitraukusių žmonių ir tų, kas gyvena santykinai patogiai ir saugiai toli nuo fronto linijos.

V. Zelenskis taip pat gerai žino, kad jo šalies sėkmę iš dalies lėmė tarptautinė karinė parama, ypač Jungtinių Valstijų ir Vakarų Europos. Tačiau kai kurie amerikiečiai, įskaitant respublikoną Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą) – buvusį JAV prezidentą ir dabartinį kandidatą 2024 metų rinkimuose – abejoja, ar Vašingtonas turėtų ir toliau tiekti Ukrainai milijardų dolerių vertės karinę pagalba.

Tikėtinas D. Trumpo varžovas respublikonas, Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas, taip pat užsiminė, kad Ukrainos gynimas „teritoriniame ginče“ su Rusija nėra svarbus JAV nacionalinio saugumo prioritetas. Vėliau, sulaukęs kritikos iš kitų kolegų respublikonų, jis atsiribojo nuo šio pareiškimo.

V. Zelenskis neminėjo D. Trumpo ar kitų respublikonų politikų – veikėjų, su kuriais jam gali tekti susidurti, jei jie nugalėtų 2024 metų prezidento rinkimuose. Tačiau ukrainiečių lyderis sakė nerimaujantis, jog karui gali turėti įtakos besikeičiančios politinės jėgos Vašingtone.

„Jungtinės Valstijos tikrai supranta, kad jei nustos mums padėti, mes nelaimėsime“, – teigė jis interviu, kurį davė gurkšnodamas arbatą paprastame miegamajame valstybinės geležinkelių kompanijos traukinio vagone.

Prezidento kruopščiai suplanuota kelionė geležinkeliu buvo nepaprasta išvyka per kariaujančią šalį. V. Zelenskis, tapęs atpažįstamu veidu visame pasaulyje ir atkakliai pasakojantis jam apie ukrainiečių kovą, per šią kelionę stengėsi padrąsinti netoli fronto linijos esančius regionus.

Jis keliavo su nedideliu būriu patarėjų ir didele grupe gerai ginkluotų saugumo pareigūnų. Tarp jo kelionės tikslų buvo iškilmės, skirtos paminėti Sumų regiono miestų išlaisvinimo metines, ir vizitai pas karius, dislokuotus fronto pozicijose netoli Zaporižios. Kiekvienas apsilankymas būdavo laikomas paslaptyje iki pat jo išvykimo.

V. Zelenskis neseniai su panašiu vizitu lankėsi netoli Bachmuto, kur Ukrainos ir Rusijos pajėgos jau kelis mėnesius kovoja įnirtingame ir kruviname mūšyje. Nors kai kurie Vakarų karo analitikai teigė, kad šis miestas neturi didelės strateginės reikšmės, V. Zelenskis perspėjo, kad bet koks pralaimėjimas šiame karo etape gali kelti pavojų sunkiai iškovotam Ukrainos postūmiui.

„Negalime prarasti pagreičio, nes karas yra pyragas – pergalių gabalėliai. Mažos pergalės, maži žingsniai“, – sakė jis.

Taip kalbėdamas V. Zelenskis pripažino, kad pralaimėjimas septynis mėnesius trukusiame mūšyje dėl Bachmuto – ilgiausiame iki šiol per visą karą – būtų brangus, bet labiau politinis nei taktinis pralaimėjimas.

Jis prognozavo, kad dėl galimo pralaimėjimo Bachmute labai greitai atsirastų spaudimas – tiek iš tarptautinės bendruomenės, tiek jo paties šalyje. „Mūsų visuomenė pajus nuovargį, – teigė jis. – Mūsų visuomenė spaus mane siekti kompromiso su jais.“

Kol kas V. Zelenskis sako, kad tokio spaudimo nejaučia. Po 2022 metų vasario 24 dienos Rusijos invazijos į Ukrainą tarptautinė bendruomenė iš esmės susivienijo. Pastaraisiais mėnesiais V. Zelenskį Ukrainoje aplankė daugybė pasaulio lyderių; dauguma jų atvyko traukiniais, panašiais į tuos, kuriais prezidentas važinėja po šalį.

Savo interviu AP V. Zelenskis pakvietė į Ukrainą vieną strategiškai svarbų lyderį, kuris dar nebuvo atvykęs – Kinijos prezidentą Xi Jinpingą (Si Dzinpingą). „Esame pasirengę jį čia priimti, – teigė jis. – Noriu su juo pasikalbėti. Aš su juo bendravau prieš plataus masto karą. Tačiau per visus šiuos metus, daugiau nei vienus metus, nebendravau.“

Kinija, daugelį dešimtmečių ekonomiškai ir politiškai palanki Rusijai, suteikė V. Putinui diplomatinį užnugarį, laikydamasi oficialios neutralumo pozicijos šiame kare.

Praėjusią savaitę Xi Jinpingas aplankė V. Putiną Rusijoje, todėl atsirado galimybė, kad Pekinas gali būti pasirengęs aprūpinti Maskvą ginklais ir šaudmenimis, kurių jai reikia, kad papildytų savo išsekusias atsargas. Tačiau kinų lyderio kelionė baigėsi be jokio pareiškimo šiuo klausimu. Po kelių dienų V. Putinas paskelbė, kad dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Tai reikštų, kad Kremliaus branduolinės atsargos dislokuojamos arčiau NATO teritorijos.

V. Zelenskis užsiminė, kad šiuo žingsniu V. Putinas siekė nukreipti dėmesį nuo nepakankamų garantijų, kurias jis gavo iš Kinijos.

„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vizitas Rusijai nebuvo naudingas“, – spėjo V. Zelenskis.

Prezidentas pateikia nedaug prognozių dėl didžiausio su karu susijusio klausimo – kaip jis baigsis. Tačiau jis išreiškė įsitikinimą, kad jo tauta nugalės per „mažas pergales“ ir „mažus žingsnius“ prieš „labai didelę šalį, didelį priešą, didelę kariuomenę“, kuri, anot jo, vis dėlto turi „mažas širdis“.

O kaip dėl pačios Ukrainos? Nors V. Zelenskis pripažino, kad karas „mus pakeitė“, jis teigė, kad galiausiai visuomenė tapo stipresnė.

„Tai galėjo nueiti vienu keliu – suskaldyti šalį, arba kitu – mus suvienyti, – sakė jis. – Esu labai dėkingas. Esu dėkingas visiems – kiekvienam partneriui, mūsų žmonėms, ačiū Dievui, visiems – kad radome šį kelią šiuo kritišku tautai momentu.“

„Šio kelio suradimas buvo tai, kas išgelbėjo mūsų tautą, ir mes išgelbėjome savo žemę. Mes esame kartu“, – pridūrė V. Zelenskis.

Kelionė surengta tokiu metu, kai ukrainiečiai, kaip atrodo, vis intensyviau rengiasi kontrpuolimui.

Dviejuose su Rusija besiribojančio regiono miestuose V. Zelenskis susitiko su pareigūnais ir vietos gyventojais. Pačioje karo pradžioje Sumų sritį iš dalies buvo okupavusios Rusijos pajėgos, tačiau balandžio pradžioje jos iš regiono pasitraukė.

Ukrainos vadovas lankėsi Ochtyrkoje, kur praėjusiais metais vyko įnirtingi mūšiai – šis miestas taip ir nebuvo užimtas – ir pačioje invazijos pradžioje rusų užimtame Trostianecyje, kurį 2022-ųjų kovo 26-ąją Ukrainos pajėgos išvadavo.

Per pastarąsias septynias dienas V. Zelenskis lankėsi Chersono ir Charkivo srityse, kurių dalys pernai buvo atkovotos iš Kremliaus pajėgų, taip pat netoli rytinėje Donecko srityje esančio Bachmuto, kur vyksta įnirtingi mūšiai, ir Zaporižioje pietuose.

Per antradienį surengtas naujausias Rusijos atakas, per kurias buvo naudojami dronai, sklandančios aviacinės bombos ir sunkioji artilerija, žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai, o dar 43 buvo sužeisti, pranešė Ukrainos prezidento biuras.

Donecko regione rusams apšaudžius 12 miestų ir kaimų, žuvo du žmonės, o dar 34 buvo sužeisti. Rusai taip pat apšaudė pietinį Chersono miestą, kur buvo sužeisti penki žmonės. Sumų regione esančioje Bilopilioje Rusijos smūgis apgadino mokyklos pastatą ir daugiabutį.

Kreipdamasis į susirinkusią minią Ochtyrkos aikštėje, V. Zelenskis pažadėjo, kad mūšio nuniokotas miestas bus atstatytas.

Trostianecio geležinkelio stotyje, kur, pasak Ukrainos valdžios institucijų, rusai kankino karo belaisvius, jis pagerbė karius. Prezidentas taip pat susitiko su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu.

Daugybė šio miesto pastatų yra apgadinti arba sugriauti.

Gerėjant orams ir Kyjivui sulaukiant Vakarų pažadėtos ginkluotės, vis labiau tikimasi ukrainiečių kontrpuolimo.

Vokietija vėlai pirmadienį pranešė pristačiusi Ukrainai žadėtus 18 tankų „Leopard II“. Jungtinė Karalystė, Lenkija, Kanada ir Norvegija taip pat pristatė pažadėtus tankus.

Rusija tęsia Ukrainos teritorijų bombardavimą iš toli, tačiau jos naktinės atakos, vykdomos Irano gamybos dronais kamikadzėmis „Shahed“, nedaro didelės žalos.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad šalies kariuomenė antradienio naktį numušė 14 iš 15 Rusijos paleistų bepiločių orlaivių.

Pasak Kyjivo srities karinės administracijos, vieno numušto drono nuolaužos pataikė į administracinį pastatą vakarinėje sostinės dalyje ir sukėlė gaisrą. Aukų nebuvo.

Tuo metu Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas teigė, kad ukrainiečių kariai naktį numušė du dronus, tačiau kitas dronas pataikė į privatų pramoninį objektą Dnipro mieste ir sukėlė gaisrą. Jam užgesinti prireikė kelių valandų.

„Jei iš Zaporižios atominės elektrinės ir gretimos teritorijos nebus nedelsiant išvesta Rusijos kariuomenė ir personalas, bet kokios iniciatyvos atkurti branduolinę saugą ir saugumą bus pasmerktos žlugti“, – Rafaeliui Grossi (Rafaeiliui Grosiui) sakė V. Zelenskis, nurodoma Ukrainos prezidentūros pranešime.

Anksčiau pirmadienį Ukrainos lyderis pranešė aplankęs savo šalies kariuomenės dalinius pietiniame Zaporižios regione, kurį iš dalies kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Netrukus apie apsilankymą šiame regione pranešė ir R. Grossi. Jis teigė ten susitikęs su V. Zelenskiu.

„Šiandien Zaporižios mieste susitikau su Zelenskiu ir turiningai apsikeitėme nuomonėmis apie Zaporižios atominės elektrinės ir jos darbuotojų apsaugą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė TATENA vadovas.

„Pakartojau, kad TATENA visapusiškai remia Ukrainos branduolinius objektus“, – pridūrė jis.

„Man didelė garbė šiandien būti čia, šalia mūsų kariškių“, – socialiniuose tinkluose sakė V. Zelenskis, paskelbęs vaizdo įrašą su savimi ir ukrainiečių kariais.

„Mes tikrai laimėsime“, – pridūrė jis.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pirmadienį pranešė taip pat besilankantis šiame regione ir ten susitikęs su V. Zelenskiu.

„Šiandien Zaporižios mieste susitikau su Zelenskiu ir turiningai pasikeitėme nuomonėmis apie Zaporižios atominės elektrinės ir jos darbuotojų apsaugą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė R. Grossi.

„Pakartojau, kad TATENA visapusiškai remia Ukrainos branduolinius objektus“, – pridūrė jis.

Tai Ukrainos lyderis sakė savo kasdieniame vakariniame vaizdo kreipimesi. Jis taip pat paragino žmones, kurie turi galimybę prisidėti prie informacijos skleidimo, kuo aktyviau tai daryti.

„Tai susiję ne tik su žurnalistais. Tai liečia visus, kas gali skleisti tiesą apie agresiją. Tuos, kas gali priminti pasauliui apie Ukrainą ir ukrainiečius, kenčiančius nuo okupacijos, netekčių... apie Ukrainos kovą už laisvę ir teisingumą tiek mūsų žmonėms, tiek visoms tautoms, kurioms gresia Rusijos tironija“, – teigė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad reiktų taip pat intensyviai kaip ir praėjusiais metais kalbėti pasauliui, jog agresija prieš Ukrainą tęsiasi.

" [Pasaulis] privalo išgirsti, kad karą būtina sustabdyti jau šiais metais; išlaisvinti Ukrainą nuo Rusijos blogio jau šiais metais – tai bendras civilizuoto pasaulio uždavinys. Nes civilizuotumas, be kita ko, reiškia ryžtą ginti žmogiškumą“, – pridūrė prezidentas.

„Ukraina kovoja prieš nepaprastą priešą, mūsų įsipareigojimas Ukrainai neturi būti trumpalaikis, neturi būti vienai atakai, mes turime iš tikrųjų būti su jais, kol bus pasiekta pergalė“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas diplomatijos vadovas.

Susitikime V. Zelenskis įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministrui valstybinį apdovanojimą. Ministrui skirtas kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo ordinas už paramą Ukrainai.

V. Zelenskis padėkojo Lietuvai ir jos žmonėms už lyderystę telkiant paramą Ukrainai ir paragino Europos šalis nelėtinti paramos tempo – tankai, artilerijos sistemos ir kita sunkioji ginkluotė – visa tai priartins Ukrainos pergalę.

G. Landsbergis susitikime su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Andriy Yermak pabrėžė, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje būtų pasiekta pažanga ne tik teikiant praktinę paramą Ukrainai, bet ir priartinant jos narystę NATO.

„Artėjant NATO susitikimui Vilniuje, itin svarbu su strateginiais partneriais ir draugais aptarti  galimus viršūnių susitikimo rezultatus ir sutarti, kaip galime stiprinti NATO-Ukrainos praktinę ir politinę partnerystę bei dar labiau sustiprinti Rytų flango saugumą. Ukraina tikrai yra pasiryžusi atitikti reikalavimus, kurie yra keliami Aljanso nariams, ir vieną dieną prisijungti prie šio ir Lietuvos saugumą užtikrinančio klubo“, – sakė ministras.

Ministras penktadienį taip pat susitiko su vicepremjere Olha Stefanyšina, užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir gynybos viceministru Andriy Shevchenko. Politikai aptarė Ukrainos atstatymą ir būtiniausias reformas, kurios padėtų Ukrainai kuo greičiau atsitiesti ir įveikti karo pasekmes.

Tai jau ketvirtas užsienio reikalų ministro vizitas Ukrainoje.

Ukrainiečiai Chersono miestą atkovojo lapkritį, atsitraukus Rusijos pajėgoms. Tačiau rusai, įsitvirtinę rytiniame Dnipro upės krante, toliau iš dalies kontroliuoja sritį ir reguliariai apšaudo Chersoną, kur dėl to žūsta civilių.

„Darbo kelionė į Chersono sritį. Posad Pokrovskės kaimas, kuriame dėl Rusijos invazijos buvo apgadinti namai ir civilinės infrastruktūros objektai. Kalbėjausi su vietiniais gyventojais apie jų problemas ir poreikius“, – sakoma V. Zelenskio įraše socialiniuose tinkluose.

Pasak prezidento, vietos valdžia šiame kaime atkuria svarbiausias paslaugas, tokias kaip elektros ir vandens tiekimas, atstato medicinos centrą.

„Žmonės grįžta“, – sakoma jo įraše.

Chersono sritį prie Juodosios ir Azovo jūrų Rusijos pajėgos lengvai užėmė pirmosiomis jau daugiau kaip metus trunkančios invazijos į Ukrainą dienomis.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas pernai rugsėjį pareiškė užėmęs ir aneksavęs šį regioną, nors jo viso nekontroliuoja.

Atskirame įraše V. Zelenskis pranešė surengęs pasitarimą su pareigūnais dėl veiksmų derinimo ir aptaręs išminavimą bei atstatymą susigrąžintoje teritorijoje.

Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas ketvirtadienį paskelbė, kad per pastarąsias 24 valandas dėl rusų pajėgų veiksmų žuvo vienas ir buvo sužeisti dar du žmonės.

V. Putino ir jo kolegos iš Pekino pareiškimai apie tai, kad Ukrainoje reikėtų susilaikyti nuo konflikto eskalacijos ir siekti derybų, pavirto liepsna ir dūmais, kai raketa rėžėsi į Zaporižios daugiabutį.

Laimė, vidury dienos namuose buvo nedaug žmonių. Nedelsiant atlėkė gaisrininkai ir gelbėtojai, kurie ištraukė iš griuvėsių apie 20 sužalotų žmonių, tarp jų – du 7 ir 9 metų amžiaus vaikus. Kaip nelengva gelbėti taikius žmones nuo karinio okupantų išpuolio, parodė ir toks niūrus faktas, kad kita tokia raketa taip ir liko styroti daugiabučio stoge. Tikra laimė, kad jos užtaisas nesprogo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Panašiai teko gelbėti žmones naktį, kai į Odesą ir Kyjivo priemiesčius Rusijos pajėgos pasiuntė iranietiškus bepiločius. Ten žuvo septyni civiliai. Tokie Kremliaus režimo veiksmai dar kartą parodė tikrąjį diktatoriškojo režimo veidą. V. Putino susitikimas su tokio paties karinio ir politinio Kinijos režimo lyderiu baigėsi be aiškių rezultatų. Pekinas visai ne prieš, kad Rusija nusilptų ir taptų jam tik žaliavų tiekėja. Tačiau visai nesuinteresuota, kad dėl karo Ukrainoje V. Putino režimas žlugtų ir jį pakeistų moderni vakarietiška valdžia. Vašingtonas iš karto atkreipė dėmesį į tokį Kinijos dviveidiškumą.

„Nemanau, kad iš viso galima laikyti Kiniją nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos. Prezidentas Xi Jinpingas nusprendė, kad verta skirsti į Maskvą, bet nė karto nepasikalbėjo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Neapsilankė Ukrainoje. Nepasivargino pasidomėti Ukrainos tikslais. O jis pats ir jo režimas nuolat kartojo Rusijos propagandą, kad kažkokiu būdu tai yra Vakarų karas prieš Rusiją ir kad tai – kažkokia egzistencinė grėsmė ponui V. Putinui. Tai – tik krūva nesąmonių. Ukraina niekam nekėlė jokios grėsmės, jau nekalbant apie Rusiją“, – sakė JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby'as.

Nemanau, kad iš viso galima laikyti Kiniją nešališka. Ji nepasmerkė šios invazijos, jie nenustojo pirkti rusiškos naftos ir energijos.

 

Savo ruožtu Ukrainos prezidentas nusprendė nuvažiuoti į Donbasą. Ten, kur toliau vyksta patys sunkiausi mūšiai su Donecko sritį vis dar siekiančia užkariauti rusų kariuomene.

„Aš jums labai dėkingas. Kiekvienam ir kiekvienai, kurie mus gina. Taip pat labai dėkoju ir žemai lenkiuosi visiems didvyriams, jūsų artimiesiems, jūsų bendražygiams, kuriuos praradome Rytuose ir apskritai šiame kare“, – nuoširdžiai kalbėjo V. Zelenskis.

Rusijos pajėgos toliau daužo apsiaustus Bachmuto ir Avdijivkos miestus, bet pastaruoju metu jų puolimas akivaizdžiai pradėjo strigti.

„Jie dirba per atstumą, bijo priartėti, todėl galiausiai lieka sugriauti vaikų darželiai, mokyklos, namai, gatvės ir parduotuvės“, – kalbėjo Ukrainos karys.

Atrodo ir patiems Rusijos kariams aiškėja, kad Donecko ir Luhansko sričių, kaip karo pradžioje jiems liepė V. Putinas, užimti nepavyks. Jiems vis labiau rūpi neišvengiamas ukrainiečių kontrpuolimas. Apie tai pasisakė ir vienas iškalbingiausių V. Putino ir jo karinės valdžios kritikų, buvęs Donbaso nacionalistų vadas Igoris Girkinas (Strelkovas). Jis nurodė prognozuojamas ukrainiečių puolimo kryptis. Abi šios kryptis yra svarbi galimybė perkirsti Rusijos pajėgų sausumos koridorių į Krymą ties Mariupolio ir Berdiansko uostais. Tada okupantų aneksuotas Krymas vėl atsidurtų labai nestabilioje padėtyje.

Atrodo, kad ukrainiečiai vėl atakavo jūriniais bepiločiais Sevastopolio karo laivyno bazę Kryme. Rusai sako, kad nieko nenutiko, bet kažkodėl uostą uždarė. Būtent bepiločiai virto turbūt svarbiausiais šio karo ginklais. Net ir visiškai neskirti kariavimui. Dabar svarbu tik, kiek toli jie gali nuskristi, kaip gerai jie mato ir kaip gali išvengti priešininko elektroninės gynybos.

„Jis nebuvo kurtas tokiam darbui. Tai – komercinis dronas. Kaip sakoma, laikas padarė savo korekcijų“, – komentavo ukrainiečių karys.

Galingi komerciniai dronai gali pakelti į orą kelis ar net keliolika kilogramų sveriančius sprogmenis.

„Negalima neįvertinti priešo. Taip, mes jiems kelis kartus gerai užvožėme per kepurę ir labai stipriai keliuose frontuose. Bet niekada negalima jų nuvertinti. Mes irgi slapstomės nuo jų dronų, kaip ir jie – nuo mūsiškių“, – kalbėjo Ukrainos karys.

Kita vertus, jei kelis tūkstančius kainuojantis dronas gali nuskristi ir susprogdinti bent porą milijonų kainuojantį Rusijos tanką ar kitą brangią ginkluotę, tankų galiausiai gali ir pritrūkti. Matyt, todėl Rusijoje jau buvo nufilmuoti iš Tolimųjų Rytų arsenalo Ukrainos link vežami T-54 ir T-55 tankai. Beje, jie buvo pagaminti iškart po Antrojo pasaulinio karo, t. y. – jiems daugiau kaip 60 metų.