„Kaip Ukrainos prezidentas aš nesikišiu į įvykius kitose šalyse, ne taip kaip galėtų bandyti kiti“, – sakė V. Zelenskis naujienų agentūrai AFP, susitikęs su ukrainiečių diaspora Latvijos sostinėje Rygoje.

„Mes, kaip Ukraina, nedarysime nieko“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis pažymėjo, kad jam jam labai malonu būti svetingoje latvių žemėje, o šis jo vizitas atvers naują „mūsų draugiškų tautų ir valstybių“ santykių puslapį.   

Ukrainos vadovas sakė, kad Latvija yra viena artimiausių Ukrainos kaimynių, puikiai suprantanti problemas, su kuriomis susiduria Kijevas. 

„Dėkoju už solidarumą ir paramą Ukrainos suverenitetui bei teritoriniam vientisumui, taip pat už praktinę pagalbą“, – sakė V. Zelenskis.

Anot prezidento, Ukraina, kaip Latvija ir kitos Baltijos šalys, įgijo skaudžios patirties kovodama už savo laisvę.

„Šiandien Ukraina gina savo teises į europinę ateitį ir moka už tai didžiulę, baisią kainą“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, jog džiaugiasi, kad Latvija šiame procese palaiko Ukrainą. 

Ukrainos vadovas pranešė, kad per pokalbį su E. Levitu aptarė tolesnį bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijoje ir platformose koordinavimą. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukrainai labai svarbi Latvijos teikiama humanitarinė pagalba.  

V. Zelenskis taip pat išreiškė pasitenkinimą dėl Latvijos paramos reformoms Ukrainoje, paragino aktyviau plėtoti verslo ryšius ir investuoti į Ukrainos ekonomiką. 

Septynių dienų paliaubos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pažymėjo, kad tam tikruose karo krečiamo Donbaso rajonuose jau dvi dienas laikomasi paliaubų, bet pabrėžė, kad pajėgas iš ten bus galima išvesti tik po nustatyto septynių dienų laikotarpio.

„Septynių dienų tylos laikotarpis – Ukrainai ir visiems Trišalės grupės Minske dalyviams nėra naujiena. Todėl lauksime septynių dienų tylos“, – Rygoje pareiškė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu.

„Mums svarbi yra ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) nuomonė – ji turi patvirtinti, kad apšaudymų tikrai nebuvo septynias dienas“, – paaiškino ukrainiečių lyderis.

„Šiandien žinau, kad tyla trunka jau dvi dienas. Tikėsime, lauksime, kad tylu bus septynias dienas, tuomet galėsime kalbėti apie [pajėgų] atitraukimą“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis patikslino, kad paliaubų laikomasi tik tuose rajonuose, iš kur planuojama išvesti pajėgas.

„Vakar mums ir jums buvo siaubinga tragedija – du žuvusieji. Kalbėjau būtent apie atitraukimo ruožus: Zolotojuje ir Petrovske nešaudoma jau dvi dienas. O vakar, deja, netekome žmonių, įskaitant vieną moterį, labai gaila“, – kalbėjo prezidentas.

Anksčiau trečiadienį Ukrainos gynybos ministerija pranešė, kad ginkluotos grupuotės nuo paros pradžios jau devynis kartus pažeidė paliaubas. Ukrainiečių pajėgos trečiadienį dar nepatyrė nuostolių.

„Steinmeierio formulė“

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad vienintelis būdas įgyvendinti karo draskomoje Rytų Ukrainoje taikos planą būtų kitais metais priimti naują įstatymą dėl Donbaso ypatingojo statuso.

Anot jo, konflikto šalys iš pradžių turėtų paskelbti visavertes paliaubas, atitraukti savo pajėgas, apsikeisti belaisviais, o visos vadinamojo Normandijos formato valstybės – Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija – turėtų pademonstruoti pasirengimą užbaigti karą.

„Kaip jau kelis kartus sakiau ir pasakysiu vėl, „Steinmeierio formulė“ reglamentuoja tik Donbaso ypatingojo statuso įstatymą. Primenu, kad šis įstatymas galioja iki šių metų gruodžio 31 dienos, o paskui nebegalios“, – Rygoje kalbėjo V. Zelenskis.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio (Franko Valterio Šteinmejerio) vardu pavadinta „Steinmeierio formulė“ numato, kad iki galimų vietos rinkimų Donecke ir Luhanske šioms sritims būtų laikinai taikomas ypatingasis statusas.

Tuo atveju, jei po rinkimų Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) patvirtintų, kad balsavimas vyko laikantis demokratijos principų, jo rezultatai įgautų nuolatinę teisinę galią.

„Steinmeierio formulė“ bus įtraukta jį naują ypatingojo statuso įstatymą, jei susitiksime Normandijos formatu, jei keturios šalys sutars, kaip toliau reguliuoti procesą, ir jeigu visos šalys, įskaitant Rusiją, parodys valią užbaigti šią siaubingą tragediją ir karą“, – Rygoje per bendrą spaudos konferenciją su Latvijos prezidentu Egilu Levitu sakė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, jog galimybę suteikti ypatingąjį statusą Donbasui turėtų aptarti Ukrainos parlamentas, bet pabrėžė, kad apie tai dar per anksti kalbėti.

„Žinote, kokie turi būti pirmieji žingsniai: paliaubos ir apsikeitimas belaisviais“, – nurodė prezidentas.

Pasak jo, paskui būtina išvesti karius iš trijų Donbaso rajonų.

„Tik tuomet galima bus žengti tolesnius žingsnius; esame pasiruošę juos aptarti“, – sakė V. Zelenskis.

Jis pareiškė nežinąs, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų pasinaudoti įstrigusiu pajėgų išvedimo iš Rytų Ukrainos procesu kaip pretekstu planuojamam Normandijos formato viršūnių susitikimui atidėti.

„Tiesą sakant, nežinau, ką galėtų padaryti Rusijos prezidentas. Manau, kad ne tik Ukraina nori, kad pagaliau įsivyrautų taika ir kad nebežūtų mūsų žmonės, ukrainiečiai. Manau, kad kiekviena šalis turi siekti šio noro – būtent to ir tikiuosi“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Latvijos prezidentas: iš Ukrainos laukiame įrodymų

Latvijos prezidentas Egilas Levitas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė, jog iš Ukrainos laukiama įrodymų, jog Latvijos valstybės naudai teismo konfiskuoti 29 mln. eurų iš sąskaitos komerciniame banke „Regionala investiciju banka“ (RIB) priklausė nušalintojo Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus aplinkos asmeniui.

„Sutarta, kad Ukraina pateiks reikiamus įrodymus. Manau, kad šis klausimas bus išspręstas“, – sakė Latvijos prezidentas.

E. Levitas pridūrė, teismas sprendimą dėl šių pinigų priimė, tačiau su šia byla susijęs baudžiamasis procesas nebaigtas.

V. Zelenskis savo ruožtu sakė, jog ši tema buvo viena pagrindinių jo susitikime su Latvijos prezidentu.

„Esame nusiteikę aktyviam bendradarbiavimui dėl šio turto grąžinimo“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis pabrėžė, jog būtina tęsti paieškas ir kitų Ukrainai priklausančių aktyvų, kurie galėjo neteisėtai atsirasti Latvijoje.

Kaip jau buvo skelbta, Rygos apygardos teismo baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija šią savaitę pripažino, jog 29 mln. eurų, kurie areštuoti RIB užsienio kliento sąskaitoje, yra įgyti neteisėtais būdais ir nurodė šiuos pinigus pervesti į Latvijos iždą.

Tuo tarpu į šiuos pinigus pretenduojančios Ukrainos Generalinė prokuratūra tikina, jog jie 2015 metų pradžioje buvo areštuoti pagal jos teisinės pagalbos prašymą, yra susiję su buvusių Ukrainos pareigūnų nusikalstama veikla, todėl turėtų atitekti Ukrainai.

Latvijos generalinė prokuratūra skelbė, jog ši baudžiamoji byla buvo inicijuota 2016 metų spalį, įtarus didelės apimties neteisėtai įgytų lėšų legalizavimą per RIB kelių nerezidentų sąskaitas, ir yra tęsiamas dar vienas su ja susijęs ikiteisminis baudžiamasis tyrimas.

Keli tūkstančiai žmonių, tarp jų nemažai Rytų Ukrainoje vykstančio konflikto veteranų, žygiavo Kijevo centre nešini degančiais fakelais, giedodami nacionalinį himną ir skanduodami prieš prezidentą Volodymyrą Zelenskį nukreiptus šūkius.

Tai buvo antros iš dvejų eitynių Kijeve pirmadienį, kai minima nacionalinė šventė – „Ukrainos gynėjo diena“. Protestuotojai vėliau susirinko centrinėje Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Spalio 14-ąją taip pat minimos Ukrainos sukilėlių armijos (UPA), nacionalistų grupuotės, drauge su naciais kovojusios prieš sovietų pajėgas Antrajame pasauliniame kare, įkūrimo metinės. Ši grupuotė yra taip pat kaltinama lenkų ir žydų žudymu.

Nacionalistinės pajėgos šiuo metu tradiciškai rengia „UPA eitynes“, kuriose dalyvauja daug buvusių kovotojų, dalyvavusių konflikte Rytų Ukrainoje, taip pat nacionalistinės organizacijos „Svoboda“ šalininkai.

Kaip informavo policija, apie 6 000 žmonių, įskaitant karo veteranus ir nacionalistus, dalyvavo panašiame renginyje anksčiau pirmadienį.

Protesto dalyviai skandavo „Kapituliacijai – ne!“, „Ukraina svarbiau už viską“ ir „Rusų kalba – šiandien, rusų tankai – rytoj“.

Pirmadienį V. Zelenskis aplankė karius rytinėje Donecko srityje, kur jis susitiko su karių vadais ir apdovanotais kariškiais.

Prezidentas pavadino 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir konfliktą su separatistais „tiesos momentais“.

„Tauta teturi du kelius šiais momentais: pasiduoti ir išnykti iš Žemės paviršiaus arba gimti antrąkart“, – sakė jis savo kalboje.

Tai buvo jau ne pirmi šalyje rengiami protestai prieš vadinamąjį taikos planą, kuriame numatytas didesnės autonomijos suteikimas Rusijos remiamiems separatistiniams rajonams Rytų Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ruošiasi savo pirmajam Europos Sąjungos remiamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, tikėdamasis atnaujinti įstrigusį taikos procesą regione.

„Susigrąžinti savo žemes“

Tačiau protestuotojai sako, kad bet koks susitikimas su V. Putinu jiems reiškia Ukrainos pralaimėjimą.

„Nebus taikos, jeigu mes sutiksime su šiomis sąlygomis, Putino sąlygomis“, – sakė vienas buvusių kovotojų, pristatęs Mykola.

„Aš jau dabar jaučiuosi taip, lyg mes atsisakytume savo nacionalinių interesų, – kalbėjo rašytoja Natalija Tysovska. – Jeigu mes vėl atitrauksime savo karius, ten atsiras milžiniška „pilkoji“ zona, kurią užims kiti.“

„Dabartinės vyriausybės žingsniai gali privesti iki visos Ukrainos kapituliacijos“, – naujienų agentūrai AFP sakė nacionalistinio judėjimo „Svoboda“ vadovo pavaduotojas Oleksijus Kaida.

„Mums reikia bet kokia kaina susigrąžinti savo žemes, ne tik Donbasą, bet ir Krymą“, kurį Rusija aneksavo 2014 metais, sakė jis.

Gegužės mėnesį Petro Porošenką prezidento poste pakeitęs V. Zelenskis žada užbaigti konfliktą šalies rytiniuose rajonuose, bet jo pastangos pradėti naujas derybas su Rusija sulaukia kritikos.

Konfliktas tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje tęsiasi nuo 2014 metų pavasario. Jis pareikalavo jau apie 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Po 2014-ųjų Ukrainos revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliaus remtas prezidentas Viktoras Janukovyčius, ir Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos šalyje kyla nacionalizmo banga.

„Patikėkite, jau esu alergiškas žodžiui „kapituliacija“. Norėčiau dar kartą patikinti, kad nebus išduoti jokie Ukrainos nacionaliniai interesai. Tai – ne apie mane ir ne apie Ukrainą“, – sakė jis per renginius Odesoje, skirtus artėjančiai Ukrainos gynėjo dienai paminėti.

Pasak V. Zelenskio, Donbasas yra Ukrainos dalis, kur turi įsivyrauti taika.

„Turi būti visiškai nutraukta ugnis, grąžinti visi mūsų belaisviai, išvestos užsienio formuotės, atkurta valstybės sienos kontrolė; o vietos rinkimai ten turi įvykti laikantis tik Ukrainos įstatymų ir prižiūrint ne kulkosvaidžiams, o tarptautiniams stebėtojams“, – nurodė prezidentas.

„Mūsų pozicija – pasiekti reikšmingos galios pasitelkiant tvirtą pagrindą, kurį sudaro keli dalykai: tai išmintinga, apgalvota diplomatija, tvirtas saugumo ir gynybos sektorius, ekonomikos atsigavimas, Ukrainos piliečių gerovės užtikrinimas“, - kalbėjo jis.

„Šį pagrindą vientisą gali padaryti tik visų ukrainiečių vieningumas ir vienybė siekiant mūsų pagrindinio tikslo – teritorinio vientisumo atkūrimo ir turtingos bei galingos Ukrainos gimimo“, – teigė V. Zelenskis.

Konkrečias priemones šiems tikslams pasiekti valstybės vadovas pažadėjo įtraukti į ruošiamą naująją Ukrainos nacionalinio saugumo strategiją.

Tai buvo pirma svarbi V. Zelenskio spaudos konferencija po jo atėjimo į valdžią gegužės mėnesį. Praėjus maždaug aštuonioms klausimų ir atsakymų maratono valandoms rekordų agentūros atstovas jau buvo pasirengęs skelbti naujienas.

41 metų prezidentas dėl to nustebo ir sakė, kad yra „kuklus žmogus“, nemėgstantis aukštinimo.

Ankstesnis rekordas priklauso Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, kurio viena spaudos konferencija truko daugiau kaip septynias valandas, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

V. Zelenskio rekordą dar turi patvirtinti kokia nors tarptautinė agentūra.

Ketvirtadienio spaudos konferencija vyko madingoje maisto halėje Kijevo centre. Šimtai vietos ir užsienio žurnalistų susėdo su V. Zelenskiu prie stalo ir pasikeisdami uždavinėjo klausimus.

Prezidentas plačiai kalbėjo tokiomis temomis kaip karas Rytų Ukrainoje, santykiai su Rusija ir jo telefoninis pokalbis su Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu), nulėmęs JAV prezidento apkaltos tyrimą.

V. Zelenskis Ukrainos žiniasklaidai sakė, kad prieš spaudos konferenciją gavo injekcijų balso stygoms pastiprinti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas turi kelis planus dėl konflikto Donbase sureguliavimo.

„Turime atsarginį planą. Dabar nenoriu apie tai kalbėti“, – sakė jis bendraudamas su žurnalistais Kijeve.

V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad Ukraina neteks Vakarų palaikymo, jei nevykdys Minsko taikos susitarimų, ir „gali likti akis į akį su Rusija“.

Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika taip pat tvirtino, kad vyriausybė turi parengusi kelis atsarginius taikos planus.

„Mano darbo specifika neleidžia papasakoti jums visko, kas planuojama uždaruose kabinetuose, bet patikėkite, turime ir planą „A“, ir planą „B“, – vienos televizijos eteryje kalbėjo V. Prystaika.

Vis tik jis pabrėžė, jog Kijevui šiuo metu tenka peržiūrėti „mūsų strategiją ir mūsų taktiką“.

„Visi šie planai... parengti ir pasiūlyti prezidentui. Tai jo – žmogaus, kurį jūs išrinkote prezidentu – užduotis priimti šiuos sudėtingus, nemalonius, sunkius sprendimus, kuriuos paskui teks... visiems aiškinti“, – reziumavo diplomatijos vadovas.

Ukrainiečių, rusų ir separatistų derybininkai neseniai susitarė dėl taikos plano Kremliaus remiamų separatistų kontroliuojamiems regionams. Priimtos gairės numato specialų statusą toms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Tačiau šis planas išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur daugelis kritikų mano, kad šis siūlymas pernelyg palankus Rusijai.

Praėjusį savaitgalį apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant V. Zelenskio pirmtaką Petro Porošenką, Kijeve protestavo prieš taikos planą. Tai buvo pirmoji masinė demonstracija prieš V. Zelenskio politiką.

Rytų Ukrainą jau penkerius metus krečia separatistinis konfliktas, įsiplieskęs 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį. Karas Donbase jau pareikalavo apie 13 tūkst. gyvybių.

Valstybės vadovas ketvirtadienį viename iš Kijevo restoranų nuo ryto pradėjo vadinamąjį žiniasklaidos maratoną. Jame buvo akredituoti 300 žurnalistų, kurie grupėmis po 7-10 žmonių gavo galimybę po 30 minučių bendrauti su V. Zelenskiu, paeiliui sėdėdami su juo prie vieno stalo.

Vakarop Ukrainos prezidento atstovė spaudai Julija Mendel nutraukė jo bendravimą su žiniasklaida, pareikšdama, kad jau pasiektas naujas pasaulio rekordas.

„Turime gerą naujieną – pasiektas pasaulio rekordas“, - pasakė ji ir pakvietė prie stalo Ukrainos nacionalinio rekordų registro atstovą. Šis įteikė V. Zelenskiui atitinkamą sertifikatą, pažymėdamas, kad ankstesnis rekordas jau viršytas 45 minutėmis. Tiesa, jis nepatikslino, kieno konkrečiai rekordą pagerino prezidentas.

Kaip pažymi šia proga Ukrainos žiniasklaida, iki šiol ilgiausią pasaulyje spaudos konferenciją buvo surengęs Aliaksandras Lukašenka. 2017 metais Baltarusijos lyderis atsakinėjo į žurnalistų klausimus 7 valandas 20 minučių.

Bet, pavyzdžiui, buvęs Venesuelos vadovas Hugas Chavezas kartą sekmadieninėje televizijos laidoje „Alio, prezidente!“ bendravo su žmonėmis 8 valandas 6 minutes. Jis juokavo, pasakojo įvairias istorijas, dainavo, atsakinėjo į skambučius. Visa tai vyko atvirame ore tvyrant 30 laipsnių karščiui.

Kubos vadovas Fidelis Kastras 2005 metais 5 valandas be pertraukos kalbėjo konferencijoje „Lotynų Amerika XXI amžiuje: universalumas ir savitumas“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Purinas 2013 metais surengė „tiesioginę liniją“, trukusią 4 valandas 47 minutes.

Atsakydamas į naujienų agentūros AP klausimus, V. Zelenskis sakė, jog tik po liepos 25-ąją įvykusio savo pokalbio su D. Trumpu sužinojo, kad JAV anksčiau blokavo šimtų milijonų dolerių (eurų) karinę pagalbą Ukrainai.

D. Trumpas per tą pokalbį prašė V. Zelenskio atlikti tyrimą dėl savo politinio varžovo, demokrato Joe Bideno (Džo Baideno). JAV Kongreso demokratai mano, kad D. Trumpas pagalbą sulaikė norėdamas įgyti svertą Ukrainai paspausti.

V. Zelenskis sakė galvojęs, kad minimas skambutis sudarys sąlygas asmeniniam susitikimui su D. Trumpu, ir norėjęs, kad JAV lyderis atvyktų į Ukrainą.

„Su ginklais ir „Burisma“ istorija tai niekaip nesusiję... Šantažo nebuvo, tai nebuvo pokalbio tema“, – sakė Ukrainos prezidentas, Kijeve susitikęs su žurnalistais ir atsakinėdamas į jų klausimus.

„Skambutis niekaip negalėjo paveikti mūsų santykių su Amerika“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis teigė visų pirma norėjęs įrodyti D. Trumpui, kad Ukraina nėra korumpuotų pareigūnų šalis ir kad naujoji valdžia ketina kovoti su šia problema.

„Ne tik D. Trumpą, bet ir daugelį JAV atstovų domina, kur eina amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigai. Tai normalu“, – pridūrė prezidentas.

„Burisma Holdings“ yra ukrainiečių dujų gavybos bendrovė, įregistruota Kipre. Ji yra viena iš trijų stambiausių Ukrainos dujų kompanijų ir turi būstinę Kijeve.

2014 metų gegužę tuometinio JAV viceprezidento J. Bideno sūnus Hunteris (Hanteris) tapo „Burisma Limited“ valdybos nariu.

Politinis skandalas dėl D. Trumpo ir V. Zelenskio pokalbio kilo pasirodžius pranešimams apie informatoriaus, CŽV pareigūno, rugpjūčio 12 dieną pateiktą skundą, kuriame teigiama, kad D. Trumpas „naudojosi savo postu siekdamas užsienio šalies įsikišimo“ į 2020 metų JAV prezidento rinkimus.

Demokratai rugsėjo mėnesį nusprendė siekti apkaltos dėl informatoriaus skundo ir Baltųjų rūmų skambučio išklotinės, rodančių, kad D. Trumpas spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pateikti jam politiškai naudingos informacijos apie J. Bideną, turintį daugiausiai galimybių tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus ir kitų metų rinkimuose varžytis su D. Trumpu.

Apkaltino savo pirmtaką

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino savo pirmtaką kurstant protestus taikos procesui šalies rytuose sužlugdyti.

V. Zelenskis ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad Petro Porošenka, kuris balandžio mėnesį nesėkmingai siekė perrinkimo, „šiek tiek stumia“ žmones protestuoti prieš sunkiosios ginkluotės atitraukimą Rytų Ukrainoje.

Prezidentas išreiškė viltį, kad ukrainiečiai parems jo pastangas užbaigti seniai rusenantį konfliktą, ir teigė, kad P. Porošenka yra suinteresuotas tęsti karą.

Ukraina, Maskva ir Rusijos remiami Rytų Ukrainos separatistai praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl vietos rinkimų ir ginkluotės atitraukimo, sudariusį sąlygas seniai lauktam viršūnių susitikimui su Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais.

Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai susitarė dėl veiksmų plano, numatančio ypatingojo statuso suteikimą separatistų kontroliuojamoms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Opozicija ir P. Porošenka būgštauja, kad politiku tapęs buvęs komikas V. Zelenskis padarys savo šaliai nenaudingų nuolaidų, leisiančių Maskvai ir toliau iš esmės kontroliuoti separatistinius regionus Ukrainos rytuose.

Ketvirtadienį Kijeve atsakinėdamas į žurnalistų klausimus V. Zelenskis patikino, kad kraujo praliejimo per masinius protestus, jei tokie būtų organizuojami, nebus.

P. Porošenka nepritaria pajėgų atitraukimui Rytų Ukrainoje ir „jam atrodo, kad dėl to gali būti Maidanas, jis šiek tiek stumia žmones ir savo žiniasklaidos priemonėmis, ir savo veiksmais“, sakė V. Zelenskis.

Kalbėdamas apie tai, ar yra pasirengęs dialogui su žmonėmis, einančiais į Maidaną, ir kokia bus jo reakcija, prezidentas pažymėjo: „Bendrauju su žmonėmis ir esu pasirengęs bendrauti... Jokių tokių dalykų nebijau, bet kurią akimirką, bet kurią sekundę, jei iš tikrųjų visuomenė nenorės, kad mano komanda tęstų, [norės], kad aš nebūčiau prezidentas, žiūrėkite, kraujo praliejimo nebus, aš labai ramiai į tai žiūriu.“

„Bet žmonės turi žinoti, ką išrinks. Jie tikrai tada neišrinks karo nutraukimo ir jie tikrai rinksis iš to „meniu“,... koks yra šiame parsidavėliškame politiniame turguje“, – pridūrė Ukrainos vadovas.

Ragino atitraukti karius

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė nesusitiksiantis su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, jei Kijevo ir separatistų pajėgos neatsitrauks nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

41 metų ukrainiečių lyderis ruošiasi tarpininkaujant Vakarams susitikti su V. Putinu Paryžiuje, siekdamas atgaivinti įstrigusį taikos procesą penkerius metus Donbase besitęsiančiam separatistiniam konfliktui užbaigti.

Tačiau šios pastangos, regis, atsidūrė aklavietėje, nes vyriausybės kariai ir separatistų kovotojai dar neatsitraukė nuo fronto linijos.

„Jei nebus atitraukti [kariai], nebus jokio Normandijos viršūnių sutikimo“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis, turėdamas omeny keturšales derybas su V. Putinu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu) ir Vokietijos kanclere Angela Merkel.

Kalbėdamas per savo pirmąją didelę spaudos konferenciją nuo prisaikdinimo gegužės mėnesį, V. Zelenskis paragino Maskvą padėti atitraukti Kremliaus palaikomas separatistų pajėgas.

„Jie turėtų elgtis kaip garantai – jie yra Minsko proceso šalis“, – Kijeve sakė V. Zelenskis, turėdamas omeny taikos derybas.

Artėjant planuojamam viršūnių susitikimui Paryžiuje, Ukrainos, Rusijos ir separatistų derybininkai susitarė dėl veiksmų plano, numatančio ypatingojo statuso suteikimą sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms, jei jose bus surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai laikantis Ukrainos konstitucijos.

Tačiau šis planas išprovokavo pyktį Ukrainoje, kur daugelis kritikų mano, kad šis siūlymas pernelyg palankus Rusijai.

Praėjusį savaitgalį apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant V. Zelenskio pirmtaką P. Porošenką, Kijeve protestavo prieš taikos planą. Tai buvo pirmoji masinė demonstracija prieš V. Zelenskio politiką.

Itin griežtai V. Zelenskio planus kritikuoja ultranacionalistai; dalis jų net grasina nevykdyti jo įsakymų šalies rytuose.

Per savo spaudos konferenciją valstybės vadovas, atrodo, apie juos užsiminė, teigdamas, kad „įvairūs žmonės“ iš abiejų konflikto šalių nenori, kad kariai būtų atitraukti.

V. Zelenskis neseniai pažadėjo neišduoti Ukrainos interesų, o ketvirtadienį pakartojo, jog Kijevas turėtų susigrąžinti visos rytinės sienos su Rusija kontrolę.

Krymo susigrąžinimas

Be tarptautinių partnerių pagalbos Ukrainai nepavyks susigrąžinti Rusijos aneksuoto Krymo, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Paklaustas, ar yra kokia formulė, kaip susigrąžinti Krymo pusiasalį, V. Zelenskis interviu Laisvajam Europos radijui / Laisvės radijui (RFE/RL) sakė, kad tokios nėra.

„Šiuo metu nėra formulės. Tai yra sudėtingas reikalas. Kaip žinote, Ukraina viena to padaryti negali“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

„Mūsų tarptautiniai partneriai turi nustatyti sąlygas ir mes turime turėti stipresnę kariuomenę. Žinoma, mes gerbiame savo kariuomenę, bet, tiesa sakant, mes turime sukurti didesnę karinę galią, kad ne tik mūsų diplomatija būtų efektyvi, bet ir kariuomenė būtų aukšto lygio“, – tvirtino V. Zelenskis.

Rusija 2014 m. okupavo ir aneksavo Krymą. Dėl Krymo aneksijos ir pradėto karo Rytų Ukrainoje Jungtinės Valstijos, ES, Kanada, Japonija, pati Ukraina ir kitos šalys įvedė Rusijai sankcijas.

Nuo karo Rytų Ukrainoje pradžios 2014-ųjų balandį žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

„Dabar planuojame prezidento vizitą į Rygą. Manau, tai gali įvykti jau kitą savaitę“, – sakė V. Prystaika per bendrą spaudos konferenciją su Kijeve viešinčiu Latvijos diplomatijos vadovu Edgaru Rinkevičiumi.

V. Zelenskio vizitas Lietuvoje vyks lapkričio 26-27 dienomis, BNS sakė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras paskelbė, kad kitą savaitę ukrainiečių prezidentas planuoja vykti į Latviją.

V. Zelenskis Ukrainos prezidentu tapo šių metų pavasarį.