„Naktį prezidentas Zelenskis atvyko vienos dienos vizito į Berlyną, kur susitiks su kanclere Angela Merkel, vokiečių politikais ir verslo atstovais“, – sakoma tviteryje paskelbtame pranešime.

Prezidentūra nurodė, kad abu lyderiai aptars „ne tik karo (Rytų Ukrainoje) užbaigimą, bet ir naujas perspektyvas ekonomikos srityje“ ir priminė, jog Vokietija yra pagrindinių Ukrainos prekybos partnerių.

Šio vizito išvakarėse V. Zelenskis lankėsi Prancūzijoje, kur derėjosi su prezidentu Emmanueliu Makronu (Emanueliu Makronu).

„Ukrainos liaudis patikėjo man sudėtingų kompromisų paieškas Minsko derybų procese. Karo užbaigimas ir aneksuotų Ukrainos teritorijų susigrąžinimas – svarbiausia mano užduotis. Tačiau suprantu, kad negalima pasiekti taikos kariniu keliu. Vienintelis kelias į taiką – diplomatinis ir sankcijų spaudimas, todėl prašau jį išsaugoti“, – sakė V. Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu).

„Europa nepajus saugumo, kol Rusija apsimetinės, kad įstatymo viršenybė neegzistuoja“, – pareiškė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas taip pat sakė besitikintis, kad Prancūzijos pirmininkavimas Didžiajam septynetui (G-7) šiais metais padės išsaugoti sankcijas Maskvai.

E. Macronas savo ruožtu pažadėjo naujajam Ukrainos vadovui padėti pasiekti taiką jo šalies rytuose bei derėtis su Rusija.

Prancūzų lyderis sakė, kad ir toliau stengsis atgaivinti derybas pasitelkus vadinamąjį Normandijos formatą. Jis pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais buvo padaryta nedaug pažangos.

Ukraina, Rusija, Prancūzija ir Vokietija dar 2015 metais buvo sutarusios dėl paliaubų Rytų Ukrainoje pagal vadinamuosius Minsko susitarimus, bet kariniai veiksmai iki šiol tęsiasi.

„Paryžiuje galėtų įvykti Normandijos formato viršūnių susitikimas, kad būtų įvertinta pasiekta pažanga“, – pirmadienį sakė E. Macronas.

„Turite daug ambicijų savo šaliai ir daug drąsos“, – V. Zelenskiui pareiškė Prancūzijos prezidentas.

41-erių komikas V. Zelenskis, neturintis jokios politinės patirties, per balandį vykusį antrą rinkimų ratą įveikė ligšiolinį Ukrainos vadovą Petro Porošenką ir tapo jauniausiu Ukrainos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Per rinkimų kampaniją V. Zelenskio kritikai kėlė klausimą, kaip jis spręs milžiniškus iššūkius, susijusius su separatistų konfliktu ir ekonominiais sunkumais.

Per savo inauguracijos kalbą gegužę naujasis lyderis pareiškė, kad jo pirmutinis uždavinys bus paliaubų paskelbimas, nuo 2014 metų Ukrainos rytuose tęsiantis konfliktui su Maskvos remiamais separatistais, jau nusinešusiam apie 13 tūkst. gyvybių.

Separatistų vadovybė jau yra užsiminusi, kad galėtų derėtis su V. Zelenskiu.

Kalbėdamas apie Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį V. Zelenskis savo inauguracijos kalboje sakė, kad prarastų teritorijų susigrąžinimas bus kitas didelis iššūkis.

Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.

Per rinkimus V. Zelenskis sulaukė didelės paramos iš jo pirmtaku Petro Porošenka nusivylusių rinkėjų. Tačiau buvusiam komikui ir politikos naujokui sunkiai sekasi sutarti su įstatymų leidėjais – dauguma jų yra nusiteikę prieš naująjį valstybės vadovą. 

Savo inauguracinėje kalboje gegužės 21 dieną V. Zelenskis paskelbė apie savo planus paleisti parlamentą ir netrukus pasirašė atitinkamą dekretą.

Keliems politikos apžvalgininkams pareiškus, kad toks prezidento žingsnis prieštarauja Konstitucijai, keli parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinimo.

Savo sprendimą Teismas turi paskelbti iki birželio 29 dienos, nurodė V. Zelenskio komanda.

„Mūsų teisinė pozicija yra neginčijama ir nepriekaištinga“, – sakė V. Zelenskis teisme.

„Manau, kad priimsite teisingą sprendimą, dėl kurio mums nebus gėda“, – kalbėjo jis.

Ukrainiečiai „nepasitiki“ parlamentu, pridūrė prezidentas.

Dabartinis parlamentas kol kas atmetė visus jo pasiūlytus įstatymų projektus.

Prezidentą ir jo komandą parlamentarai laiko „išsišokėliais“, neseniai sakė vienas aukšto rango pareigūnas iš prezidento aplinkos, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Paskelbęs pirmalaikius rinkimus V. Zelenskis siekia pasinaudoti dabartiniu savo populiarumu. Antrajame prezidento rinkimų rate balandžio mėnesį už jį balsavo 73 proc. rinkėjų.

Pirmalaikiai rinkimai numatyti spalio mėnesį.

Visuomenės apklausos rodo, kad V. Zelenskio partija „Tautos tarnas“ juose gali surinkti daugiau nei trečdalį balsų.

„Aš nepažįstu šio žmogaus. Tikiuosi, kad kada nors susipažinsime“, – Sankt Peterburge vykstančiame ekonomikos forume kalbėjo V. Putinas, paklaustas, kodėl jis nepasveikino V. Zelenskio gegužę įvykusios jo inauguracijos proga.

„Panašu, kad jis yra geras specialistas savo srityje, srityje, kur jis anksčiau dirbo – geras aktorius, – pridūrė jis. – Bet vienas dalykas ką nors vaidinti, ir kitas – kuo nors būti“.

Politikos naujokas V. Zelenskis prieš tapdamas prezidentu buvo profesionalus komikas ir anksčiau buvo geriausiai žinomas dėl savo vaidmens seriale „Tautos tarnas“ (Sluga naroda), kuriame jis vaidina mokytoją, netikėtai tapusį valstybės vadovu.

„Norint vaidinti būtinas talentas“, – pirmą kartą išsamiai komentuodamas V. Zelenskio atėjimą į valdžią nurodė Rusijos prezidentas.

„Bet norint tvarkyti valstybės reikalus būtini kiti įgūdžiai – tam tikra patirtis, žinios. Būtina matyti problemas ir rasti priemonių joms išspręsti“, – pridūrė ji.

V. Putinas pareiškė nemanąs, kad V. Zelenskis „neturi šių įgūdžių,.. bet jis dar niekaip nepasireiškė“.

Prezidentu V. Zelenskis buvo išrinktas balandį ir pakeitė ukrainiečių eksprezidentą Petro Porošenką, stojusį prie valstybės vairo po 2014 metų masinių protestų, per kuriuos buvo nuverstas ankstesnis prorusiškas lyderis Viktoras Janukovyčius.

Buvęs komikas per savo rinkimų kampaniją pagrindinį dėmesį skyrė ilgai laukiamoms reformoms, tačiau daugelis mano, kad jį kompromituoja ryšiai su oligarchu Ihoriu Kolomoiskiu.

V. Putino teigimu, V. Zelenskio retorika Rusijos atžvilgiu yra prieštaringa.

„Vieną dalyką jis sakė rinkimų kampanijos metu, kitą – po rinkimų. Teks palaukti ir pažiūrėti“, – pabrėžė Kremliaus šeimininkas.

Du kariai žuvo per artilerijos apšaudymą šalia Novoluhanskės gyvenvietės, maždaug už 50 km į šiaurės rytus nuo pagrindinio separatistų bastiono Donecko, rašoma prezidentūros išplatintame pranešime. 

Taikos susitarimai draudžia naudoti sunkiąją ginkluotę.

Dar aštuoni ukrainiečių kariai buvo sužeisti.

Savo pirmtaką Petro Porošenką balandį vykusiuose prezidento rinkimuose sutriuškinęs buvęs komikas V. Zelenskis penktadienį sakė, kad nauji apšaudymai rodo, jog Rusija praranda įtaką separatistams. Kijevas sako, kad Maskva teikia separatistams karinę pagalbą. 

„Šiurkštus Minsko susitarimų pažeidimas – artilerijos naudojimas – rodo, kad prarasta bent dalis samdinių kontrolės“, – rašoma V. Zelenskio pareiškime.  

Anot prezidento, ši ataka yra naujas bandymas sužlugdyti trečiadienį Baltarusijos sostinėje Minske prasidėjusį naują taikos derybų raundą“, – priduriama pareiškime. 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsižvelgdamos į situaciją duos griežtą atsaką – kas bebūtų davęs įsakymą“, – pažymėjo V. Zelenskis. 

Prieš prasidedant deryboms trečiadienį buvo pranešta, kad žuvo trys ukrainiečių kariškiai. Ukrainos kariuomenė dėl jų žūties kaltino separatistus, naudojančius sunkiąją ginkluotę, nors tai daryti draudžia taikos planas.  

Tai buvo kruviniausia Ukrainos konflikto diena nuo tada, kai V. Zelenskis praėjusį mėnesį pradėjo eiti prezidento pareigas.

Ketvirtadienį V. Zelenskio atstovė spaudai Julija Mendel pranešė, kad naujoji administracija parengė naujų pasiūlymų, kaip užbaigti konfliktą, nuo 2014 metų nusinešusi apie 13 tūkst. gyvybių.

Ji sakė, kad naujosios gairės gali būti pristatytos derybininkų susitikime Minske birželio 19 dieną.

Ukraina ir Vakarai kaltina Maskvą kurstant konfliktą ir siunčiant ginklų separatistams. Rusija tai kategoriškai neigia, nepaisydama daugybės akivaizdžių įrodymų.

„Esu pasiryžęs palengvinti susitaikymo procesą ir neleisti sudėtingų Ukrainos ir Lenkijos santykių istorijos periodų tematikai dominuoti Ukrainos ir Lenkijos strateginės partnerystės darbotvarkėje“, – antradienį po Briuselyje įvykusio susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) bendroje spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis.

Jis taip pat sakė, kad Ukraina ir Lenkija vienodai supranta iš Rusijos kylančių grėsmių mastą.

„Mes vienodai suprantame grėsmių, kurias visai Europai kelia Rusija, mastą ir drauge kovojame už tai, kad ES liktų vieninga ir solidari su Ukraina jos kovoje su agresija“, – pareiškė V. Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad sutelktų pastangų dėka Ukrainai ir Lenkijai pavyko paskatinti aktyvesnius ES veiksmus atsveriant Rusijos Federacijos įtaką rinkimų procesams Europos Sąjungoje ir Ukrainoje.

Ukrainiečių prezidentas pažymėjo, kad Lenkija „tarptautinėje arenoje nesvyruodama gina Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.

„Ukrainoje labai vertinama ryžtinga Lenkijos, kaip nenuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, parama“, – pabrėžė jis.

A. Duda savo ruožtu pareiškė, kad Lenkija toliau remia Ukrainą jos teritorinio vientisumo atkūrimo klausimu.

„Aš patikinau, kad remsime Ukrainos pastangas atkurti teritorinį vientisumą ir suverenitetą su tarptautinės bendrijos pripažįstamomis sienomis, taip pat išvaduojant okupuotą Donbasą (Rytų Ukrainą); tai turi pasibaigti Krymo okupacijos panaikinimu. Ukraina turi atkurti savo sienas. Mums tai labai svarbu“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis išreiškė įsitikinimą, kad „drauge galime daug nuveikti mūsų tautų labui“.

„Patikinau prezidentą, kad Lenkija nuolat remia proeuropietiškus Lenkijos siekius, ir patikinau, kad visiškai remiami euroatlantiniai Ukrainos siekiai“, – pabrėžė A. Duda.

Jis išreiškė įsitikinimą, kad Ukraina yra „didelį potencialą“ turinti šalis ir pridūrė: „Mes norime padėti Ukrainai plėtoti savo potencialą ir gerinti bendradarbiavimą, naudingą mūsų šalims.“

A. Duda taip pat išreiškė viltį, kad bus išspręstos dvišalių santykių su Ukraina problemos, ir sakė, kad prie to galėtų prisidėti „prezidentinė ekspertų grupė“.

„Kalbėjome apie sudėtingas istorines problemas. Tikiu, kad prezidentinė ekspertų grupė, kurią įkūrė Lenkijos ir Ukrainos prezidentai, galėtų susitikinėti ir aktyviai spręsti mūsų dvišalių santykių problemas, atkurti tiesos dvasią. Tikimės susitaikymo ir aktyvaus bendradarbiavimo“, – sakė Lenkijos prezidentas.

Jis pabrėžė, kad šis klausimas „taip pat rūpi Ukrainos prezidentui“.

„Žinau sąlygas. Esame pasirengę šioms sąlygoms. Esame pasirengę priimti šiuos įstatymus, šias įstatymų pataisas“, – kanalui „1+1“ teigė V. Zelenskis, rašo „Ukrinform“.

Vis dėlto Ukrainos vadovas neatskleidė, kokios konkrečios sąlygos yra keliamos Ukrainai, jei ši nori gauti 500 mln. eurų paramą iš ES. Pasak V. Zelenskio, jis nenori atrodyti kaip politikas, kuriam svarbu daug pažadėti, tačiau nebūtinai visus pažadus ištesėti.

Antradienį Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis susitikime su V. Zelenskiu pažymėjo, kad ES nuspręs dėl 500 mln. eurų paramos skyrimo Ukrainai tada, kai šalis išpildys visas jai keliamas sąlygas.

Anksčiau žiniasklaidoje skelbta, kad, norėdama gauti ES paramą, Ukraina turi priimti, be kita ko, įstatymus dėl kovos su pinigų plovimu ir elektros energijos rinkos, taip pat – reformuoti šalies muitinę ir mokesčių inspekciją.

Aktorius ir komikas V. Zelenskis, balandį vykusiuose prezidento rinkimuose užtikrintai įveikęs tuometinį Ukrainos lyderį Petro Porošenką, Briuselyje susitiko su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu), o vėliau antradienį įvyko jo susitikimas su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Pranešime savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ V. Zelenskis sakė, kad skiria savo vizitą vaikams, nukentėjusiems per tebesitęsiantį ginkluotą konfliktą su Rusijos remiamais prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje. Nuo 2014 metų konfliktas jau pareikalavo 13 tūkst. gyvybių.

Prezidentas taip pat paragino Maskvą padėti užbaigti tą karą, per kurį, jo teigimu, dešimtys tūkstančių vaikų susidūrė su smurtu.

„Tačiau raginimų negana. Todėl mano susitikimai su Europos lyderiais prasidės klausimu: kaip galime kartu spausti agresorių? Kaip galime jį priversti dirbti vardan taikos?“ – feisbuke rašė V. Zelenskis.

„Esu tikras, kad kartu rasime sprendimą. Galbūt ne šiandien, bet būtinai rasime“, – pridūrė jis.

Antradienį atvykęs į EK būstinę, V. Zelenskis paspaudė ranką J.-C. Junckeriui.

EK vadovas, prieš derybas su V. Zelenskiu, paklaustas, ar nepasiilgo ankstesnio Ukrainos prezidento P. Porošenkos, atsakė: „Turiu naują.“

„Aš geresnis. Naujas – geriau nei senas“, – besišypsodamas į žurnalistų klausimą atsakė V. Zelenskis.

NATO palaikymas

Per susitikimą su J. Stoltenbergu V. Zelenskis Briuselyje pareiškė, kad jo šalies europietiškos ir euroatlantinės integracijos kursas nesikeis.

„Strateginis Ukrainos kursas gauti visateisę narystę Europos Sąjungoje ir NATO yra įtvirtintas Ukrainos konstitucijoje ir tebėra mūsų nepasikeitęs užsienio politikos prioritetas. Ukrainos judėjimas aukštų europietiškų gyvenimo ir saugumo standartų link yra ukrainiečių visuomenės reikalavimas, tai yra visų mūsų reformų tikslas“, – teigė Ukrainos prezidentas per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi.

„Besitęsianti ginkluota Rusijos agresija yra pagrindinis euroatlantinio saugumo iššūkis. Vienas iš mūsų bendrų uždavinių – užtikrinti stabilumą ir saugumą Juodojoje jūroje, o tam reikia papildomų Aljanso pastangų“, – pabrėžė V. Zelenskis.

„Mums reikia visų įmanomų mechanizmų, kurie padės mums šiame kelyje, taip pat ir kitų, kuriuos bus pasiruošę mums pasiūlyti sąjungininkai. Tačiau dabar turime susikoncentruoti į mūsų svarbiausią užduotį – įgyvendinti vidines reformas, kurios priartins mus prie NATO standartų“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas savo ruožtu sakė, kad NATO palaiko Ukrainos įgyvendinamas reformas.

„Dabar mūsų tikslas – reformos... Svarbu turėti galimybę atitikti NATO standartus, todėl palaikome ir padedame Ukrainai įgyvendinti reformas“, – sakė Aljanso vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu NATO daugiausia dėmesio skiria Ukrainos saugumo organų ir gynybos srities modernizavimui ir kovai su korupcija.

„Tai gerai Ukrainos gyventojams, gerai saugumo organams; tai – vienintelis kelias į būsimą narystę NATO“, – pareiškė J. Stoltenbergas.

„Tik šalis, kuri sprendžia pretenduoti į narystę, ir 29 šalys sąjungininkės sprendžia, kada valstybė yra pasiruošusi įstoti į Aljansą. Ir jokia kita valstybė neturi teisės kištis ar vetuoti šį procesą“, – pridūrė jis.

J. Stoltenbergas sakė, kad NATO sąjungininkės tebesilaiko nuomonės, išsakytos 2008 metais per Aljanso viršūnių susitikimą, kai buvo pareikšta, kad ateityje Ukraina ir Gruzija taps NATO narėmis.

Tiek ES, tiek NATO palaiko Ukrainą jos konflikte su Rusija, tačiau taip pat ragina Kijevą labiau stengtis įgyvendinti itin reikalingas politines ir ekonomines reformas.

Ukraina ir Vakarai kaltina Rusiją kurstant konfliktą Rytų Ukrainoje ir siunčiant per sieną ginklų bei karių, bet Maskva, nepaisydama įrodymų, šiuos kaltinimus neigia.

„Rytoj įvyks prezidento Volodymyro Zelenskio pirmasis užsienio vizitas. Žinoma, tai bus užsienio vizitas į Briuselį, kad dar kartą būtų deklaruota nepasikeitusi pozicija: Ukrainos europietiškos ir euroatlantinės integracijos kursas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Kijeve sakė J. Mendel.

Ji taip pat pranešė, kad V. Zelenskis Briuselyje susitiks su Europos lyderiais, įskaitant Europos Vadovų Tarybos pirmininką Donaldą Tuską, Europos Komisijos vadovą Jeaną-Claude'ą Junckerį (Žaną Klodą Junkerį) ir Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą (Andžejų Dudą), bei NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

J. Mendel teigimu, V. Zelenskis per savo vizitą birželio 4–5 dienomis tikisi sulaukti Europos Sąjungos vadovybės signalų dėl paramos Ukrainai.

„Tai bus pirmoji tokia naujojo prezidento kelionė į užsienį. Jis nori darkart išgirsti, kad Europos Sąjunga palaiko Ukrainą tolesnėje jos kovoje su Rusijos agresija ir kad galime tikėtis finansinės ir teisinės pagalbos įgyvendindami sudėtingas reformas“, – pabrėžė prezidento atstovė spaudai.

Tuo metu EK atstovas pirmadienį pareiškė, kad tikisi iš V. Zelenskio patvirtinimo, jog bus palaikomi geri Kijevo ir Briuselio santykiai, kaip kad buvo vadovaujant ankstesniam Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai.

„Laukiame šio susitikimo kaip galimybės palaikyti labai gerą santykių lygį, kokį su Ukraina turėjome prezidentaujant P. Porošenkai“, – per spaudos konferenciją sakė EK atstovas Margaritis Schinas.

Jis priminė, kad ES ir Ukraina bendradarbiauja daugybe klausimų ekonomikos ir socialinėje srityse. Be to, Briuselis turi sudaręs specialią darbo grupę, padedančią Ukrainai įgyvendinti struktūrines reformas.

„Taigi, turime daug ką aptarti“, – teigė M. Schinas.

Ukrainos vadovas padėkojo D. Trumpui už kvietimą atvykti oficialaus vizito į Vašingtoną ir pabrėžė, kad įstatymo projektas „Dėl paramos Ukrainai siekiant apginti jos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, kuris buvo pristatytas JAV Atstovų rūmuose, yra svarbus ženklas, rodantis tvirtą strateginę partnerystę tarp abiejų valstybių.