Pranešama, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, tikrina kompiuterius ir mobiliuosius telefonus bei juose randamus kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas, žemėlapių maršrutus.

Apklausų metu Baltarusijos pareigūnai renka informaciją apie Lietuvos piliečių politines pažiūras, darbovietes, bando išsiaiškinti ryšius su pasienio, teisėsaugos, žvalgybos pareigūnais.

Pranešama, kad apklausose pasitelkiamas šantažas, psichologinis spaudimas, Lietuvos piliečiai verčiami bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

VSD žinomi atvejai, kai Lietuvos piliečiams buvo uždrausta įvažiuoti į Baltarusiją, išsiaiškinus, kad jie remia Ukrainą ir smerkia Rusijos agresiją. Taip pat žmonės susiduria su šantažu ir spaudimu, kad draudimas atvykti į Baltarusiją bus panaikintas, jeigu asmenys sutiks bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis.

Pasak Lietuvos žvalgybos, verbuojant Lietuvos piliečius naudojami įvairūs svertai: palankumas Baltarusijos režimui, vertimasis kontrabanda ar kita nelegalia veikla, suinteresuotumas lankytis Baltarusijoje dėl verslo interesų ar  giminystės ryšių.

Nesutikus bendradarbiauti asmuo gali būti šantažuojamas, grasinama apkaltinti šnipinėjimu ar kriminaliniais nusikaltimais.     

Anot VSD, Baltarusijos žvalgybos tarnybos iš asmeninių kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių paimtą informaciją gali panaudoti ne tik prieš patį asmenį, bet ir jo šeimos narius, artimuosius ar kolegas, siekdamos juos kompromituoti ir verbuoti, ypač jei jie lankysis Baltarusijoje ar Rusijoje.  

VSD rekomenduoja vengti kelionių tiek į Baltarusiją, tiek į Rusiją. Perspėjama, kad paskutiniais metais didesnė dalis nustatytų verbavimo ir šnipinėjimo atvejų buvo žvalgybos iš teritorijos pavyzdžiai, tai yra su priešiškomis žvalgybomis sutikę bendradarbiauti asmenys buvo užverbuoti besilankydami Baltarusijos arba Rusijos teritorijoje.

VSD perspėja, kad priešiškų žvalgybos tarnybų taikiniais gali tapti ne tik su įslaptinta informacija dirbantys Lietuvos piliečiai. Artimai bendradarbiaujančios Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos pastaruoju metu siekia verbuoti visus, galinčius suteikti bet kokios vertingos informacijos jas dominančiais klausimais.

„Paliktas nutarimas nepakeistas, skundas nepatenkintas “, – BNS sakė teismo atstovė Laura Kaupelė.

Teismo nutarimas administracinėje byloje nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

A. Martinkus su advokatu buvo apskundęs pernai lapkritį priimtą Valstybės saugumo departamento (VSD) nutarimą, kuriuo ir buvo skirta ši nuobauda – įspėjimas.

Policijos departamento teigimu, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas A. Martinkus buvo atleistas iš tarnybos dėl ryšių bei informacijos nutekinimo asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu, taip pat dėl kriminalinės žvalgybos teisės aktų, veiklos ir procedūrų reglamentuojančių kriminalinę žvalgybą, policijos tarnybinės informacijos naudojimą, pažeidimų.

A. Martinkus savo ruožtu sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo vadovybę, prašydamas ištirti, jo teigimu, esamų ir buvusių policijos vadovų inicijuotus neteisėtus kriminalinės žvalgybos veiksmus kitų pareigūnų atžvilgiu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, palikdamas galioti VSD priimtą nutarimą, konstatavo, jog grėsmė dėl pareiškėjo veiksmų ne tik galėjo kilti, bet ir kilo.

„Pareiškėjo veiksmai ne tik galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos, sudarančios valstybės ir tarnybos paslaptį, saugumui ir padaryti žalos ne tik valstybės institucijų interesams, bet ir sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti tokiam pavojui, bet ir tokia grėsmė kilo, nes informacija buvo patikėta (perduota toliau administruoti ir tvarkyti) asmenims, neturintiems leidimų bei teisės su ja susipažinti. Dėl šių priežasčių nutarimas buvo paliktas galioti“, – BNS pranešė teismas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintas nuostatas, VSD yra įgaliotas vykdyti administracinę teiseną dėl nusižengimų, numatančių atsakomybę už įslaptintos informacijos administravimo ar apsaugos reikalavimų pažeidimą. Jei toks pažeidimas sukėlė ar galėjo sukelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, už tai gresia įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų.

Teismas A. Martinkaus ir VSD ginčą nagrinėjo uždaruose posėdžiuose, pripažinęs bylos medžiagą nevieša, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją nuo galimo jos atskleidimo.

A. Martinkus buvusius aukštus pareigūnus kaltina, kad šie esą kovodami dėl įtakos jam nurodė be pagrindo sekti tuometinį Valstybės apsaugos sienos tarnybos (VSAT) vadą, dabartinį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą, tuometinį Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį, tuometinį Kauno apskrities policijos viršininką Darių Žukauską, Seimo narį ir vėliau aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, parlamentarą Artūrą Skardžių ir kitus.

Buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo pavaduotojas Andžejus Roginskis kaltinamas esą nurodęs A. Martinkui melagingai susieti Palangos gelbėtojų stoties vadą Joną Pirožniką su Kauno „Kamuolinių“ grupuote, taip inicijuojant kriminalinę žvalgybą.

Policijos departamentas atmetė buvusio pareigūno kaltinimus, pabrėždamas, kad jie „neatitinka tikrovės“.

A. Martinkus nuo 2002 metų dirbo Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuotų nusikaltimų tyrimo 1 valdybos vyriausiuoju tyrėju.

Generalinė prokuratūra, iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavusi A. Martinkaus persiųstą medžiagą, vasarį pakartojo nematanti pagrindo imtis tyrimo dėl buvusio pareigūno metamų kaltinimų policijai neteisėtu sekimu.

Buvęs pareigūnas savo rašte parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen prašė inicijuoti parlamentinės komisijos sudarymą dėl galbūt neteisėtų kriminalinės žvalgybos tyrimų.

Jis taip pat prašė tirti, jo teigimu, neteisėtus kai kurių buvusių ir esamų policijos vadovų veiksmus: buvusio Lietuvos kriminalinio policijos biuro vadovo Rolando Kiškio, buvusio jo pavaduotojo A. Roginskio, buvusio Imuniteto tarnybos vado, dabartinio teisingumo viceministro Elano Jablonsko, taip pat dabartinio biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, aukštų pareigūnų Gintaro Gečėno, Ginto Venclovo.

Pasak Lietuvos žvalgybos institucijos, po praėjusio savaitgalio Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos suaktyvino veiklą, todėl išaugo grėsmės ir rizikos Baltarusijoje besilankantiems Lietuvos piliečiams.

„Pastaruoju metu didesnė dalis verbavimo ir šnipinėjimo atvejų buvo žvalgybos iš teritorijos pavyzdžiai, tai yra su priešiškomis žvalgybomis sutikę bendradarbiauti asmenys buvo užverbuoti Baltarusijos arba Rusijos teritorijoje“, – teigiama VSD pranešime.

Pasak Lietuvos žvalgybos, pastarosiomis dienomis į VSD kreipėsi piliečiai, susidūrę su baltarusių pareigūnų patikrinimais.

VSD teigimu, į Baltarusiją vykstantys Lietuvos piliečiai sulaukia papildomo šios šalies  pareigūnų dėmesio pasienio kontrolės postuose ir kitose Baltarusijos vietovėse: vykdomos apklausos, bandant išsiaiškinti apsilankymo Baltarusijoje tikslus, asmeninę informaciją, tikrinami asmeniniai daiktai, įskaitant mobiliuosius telefonus (kontaktų sąrašai, fotografijos, socialinių tinklų paskyros, žemėlapių maršrutai ir kita asmeninio pobūdžio informacija).

Tokios apklausos išnaudojamos Lietuvos piliečių verbavimui ir įtraukimui į priešišką valstybei veiklą.

„Apklausų pasienyje metu Baltarusijos tarnybų darbuotojai siekia gauti duomenų apie piliečio politines pažiūras, artimuosius, draugus, darbovietę, kitą aktualią informaciją ir požiūrį į Rusijos karą prieš Ukrainą“, – rašoma departamento pranešime.

„Tokios apklausos išnaudojamos Lietuvos piliečių verbavimui ir įtraukimui į priešišką valstybei veiklą“, – teigiama jame.

Be to, anot Lietuvos žvalgybos, Baltarusijos pareigūnų apžiūrai paimti kompiuteriai ir mobilieji įrenginiai, tikėtina, bus grąžinti su pažeistomis saugumo sistemomis.

VSD įspėja, kad Aleksandro Lukašenkos režimas remia Rusiją kare prieš Ukrainą, todėl bet koks Ukrainos palaikymas, Rusijos agresijos smerkimas, taip pat ir Baltarusijos opozicijos palaikymas gali būti traktuojami kaip priešiška veikla, už kurią Baltarusijoje gali grėsti sulaikymas ar net įkalinimas.

„Keliaujančiuosius raginame būti budrius, elgtis apdairiai. Nesant būtinybės, patariama vengti kelionių ir į Baltarusiją, ir į Rusiją“, – teigiama pranešime.

VSD pažymi, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybų taikiniais gali tapti ne tik su įslaptinta informacija dirbantys Lietuvos piliečiai.

„Artimai bendradarbiaujančios Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos pastaruoju metu siekia verbuoti visus, galinčius suteikti vertingos informacijos jas dominančiais klausimais“, – teigia departamentas.

VSD ragina visus gyventojus, kurie sulaukė Baltarusijos saugumo ar žvalgybos tarnybų dėmesio, patyrė bandymus įtraukti į kompromituojančias situacijas ar pateko į įtartinas situacijas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, informuoti apie tai departamentą.