Grasinimas išieškojimu

„Raginame kuo skubiau padengti skolą, kitu atveju dokumentai bus ruošiami teisminiam išieškojimui“, – sporto klubo „Lemon gym“ elektroninis laiškas kaunietei Simonai buvo netikėtas. Tuos mėnesius, kai lankėsi sporto klube, mokėjo mėnesinį mokestį, todėl nesuprato, kaip galėjo rastis beveik 120 eurų skola.

„Žinoma, skambinau aiškintis, kodėl turiu mokėti, kai pasirinkau neterminuotą sutartį. Paaiškinau, kad dabar neinu sportuoti, todėl ir nemoku. Jie aiškino, kad sutartis yra neterminuota, bet turiu pranešti, jei noriu nutraukti. Sakiau, kad fizinės sutarties net neturiu. Niekas man jos nedavė, nesupažindino su  sąlyga, kurią jie mini apie sutarties nutraukimo pranešimą“, – pokalbį telefonu su klubo „Lemon gym“ atstovais perpasakojo Simona.

Žiniai: VVTAT pripažino nesąžiningomis sporto klubų paslaugų teikimo sutarties sąlygas. (Asociatyvi Shutterstock nuotr.)

Pašnekovė stebisi, kad pasirinkusi neįsipareigoti sportuoti metus ar pusmetį, o sudariusi neterminuotą sutartį tapo lygiai tokia pačia sporto klubo kliente, kaip ir sudarę terminuotas sutartis.

„Atėjusi sportuoti specialiai rinkausi neterminuotą sutartį. Ji yra be įsipareigojimų, jie dar turi terminuotas sutartis, tarkime, metus moki už abonementą, nesvarbu, ar sportuoji, ar nesportuoji. Aš specialiai rinkausi brangiausią, be įsipareigojimų, neterminuotą sutartį. Keletą mėnesių pavaikščiojau sportuoti į klubą ir paskui nėjau“, – pasakojo Simona.

Jai nė į galvą nešovė, kad, sudariusi neterminuotą sutartį, turės mokėti abonentinį mokestį net ir tada, kai sporto klube nesilankys. „Turime priminti, kad, sudarant narystės sutartį, periodinis mokestis neskaičiuojamas pagal apsilankymų kartus. Klientui tiesiog nustojus lankytis ir apie tai nepranešus, kad narystę pageidaujate nutraukti, tai nelaikoma automatiniu paslaugų atsisakymu. Joks verslo subjektas tokios praktikos nevykdo, visi sutarčių pakeitimai vyksta raštu. Tad paslaugos yra teikiamos, daugiau lieka tik Jūsų asmeninis pasirinkimas, ar naudotis paslaugomis, ar ne“, – Simonai raštu aiškino „Lemon gym“ atstovai.

Pratęsė automatiškai

Vis dėlto Simona neabejoja, kad tokia sporto klubo pozicija yra nesąžininga. „Nusipirkau abonementą mėnesiui. Sportavau. Kitam mėnesiui vėl nusipirkau. Niekaip negalėjau suprasti, kokia čia skola, jei susimoku kas mėnesį, o kai nebelankau, tai ir nemoku“, – savo poziciją gynė Simona.

„Klientui neinformavus raštu ar elektroniniu būdu apie narystės nutraukimą iki minimalaus naudojimosi paslaugomis termino pabaigos, sutartis prasitęsia automatiškai ir galioja neribotą laiką“, – sporto klubo tvarką raštu aiškino klubo atstovai.

Laiške patvirtinama, kad administracija mato klientės turimą neterminuotą narystę ir ji yra su minimaliu vieno mėnesio įsipareigojimu. Dar kartą pabrėžiama, kad, pasibaigus šiam laikotarpiui, narystė tampa neterminuota ir tęsiasi automatiškai, kol yra gaunamas prašymas ją nutraukti prieš tris dienas.

„Norime patikslinti, kad klientas prieš atlikdamas mokėjimą privalo susipažinti su sutarties sąlygomis ir tik tada pasirašyti arba pažymėti sutikimą internetu. Kiekvienas klientas yra atsakingas už pasirašomus dokumentus ir įsigytas sutartis. Paslaugų teikimo sutarties pirmame lape yra nurodyta sąlyga apie automatinį pratęsimą, todėl visą informaciją galėjote rasti savitarnos paskyroje „Documents“, – Simoną informavo sporto klubo administracija.

Tačiau Simona patikslino detalę – ji ne internetu rinkosi sporto klubo siūlomas paslaugas. Simona atėjo į klubą Kaune ir, padedama administratorės, išsirinko jai tinkamiausią paslaugą.

„Nebuvau supažindinta su sutarties sąlygomis. Ką ten gali matyti, kai pakiša pasirašyti ekraniuką, – pastebėjo Simona. – Pasirašai ir viskas. Nieko ji neaiškino apie automatinius pratęsimus, net nepasiūlė perskaityti sutarties. Sutarties kopijos nedavė. Pasiūlė pasirašyti ir viskas.“

Nebuvau supažindinta su sutarties sąlygomis. Ką ten gali matyti, kai pakiša pasirašyti ekraniuką.

Pripažino nesąžiningomis

Simonos atvejis – ne pirma viešumą pasiekusi galimai nesąžiningo sporto klubų paslaugų teikimo istorija. Naujienų portalas 15min taip pat aprašė sporto klubo „Gym+“ klientės istoriją dėl automatiškai pratęstos sutarties: sumokėjusi, kaip pati teigia, dvi papildomas įmokas kaip į balą, iškėlė klausimą, ar taip nemulkinami klientai.

Po šio atvejo dėl tokio sporto klubų elgesio verdiktą pateikė VVTAT. Tarnyba pripažino nesąžiningomis sporto klubo „Lemon Gym“ analogiškas paslaugų teikimo sutarties sąlygas ir įpareigojo netaikyti jų.

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė „Kauno dienai“ papildė, kad kiekvienu konkrečiu atveju svarbu įvertinti, dėl kokių konkrečių paslaugų teikimo sąlygų yra susitarta tarp vartotojo ir sporto klubo. Taip pat teisės aktai įpareigoja paslaugų teikėją tinkamai informuoti vartotoją apie teikiamas paslaugas.

Pavyzdžiui, jei sutartis yra sudaroma ir pasirašoma elektronine forma, ji turi būti prieinama vartotojui arba įteikiama jos kopija (patvari laikmena). Taigi, jei sutartyje yra numatytos aiškios sąlygos dėl sutarties nutraukimo, vartotojui ši informacija pateikiama aiškiai ir neklaidinančiai, jis sutarties sąlygų privalo laikytis.

Instrukcija nukentėjusiems

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja taip pat nurodė: jei vartotojas mano, kad jo teisės buvo pažeistos, jis pirmiausia turėtų raštu kreiptis į paslaugos teikėją su raštiška pretenzija ir išdėstyti savo keliamą reikalavimą. Paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

„Vartotojui negavus paslaugos teikėjo atsakymo arba gavus atsakymą, kuris vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka“, – tęsia D. Malinauskienė.

Kartu su prašymu VVTAT turėtų būti pateikiamos prašyme išdėstytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų kopijos (pavyzdžiui, pinigų sumokėjimą už paslaugą patvirtinančio dokumento kopija, kreipimosi į paslaugos teikėją kopija, paslaugos teikėjo atsakymo kopija, sutarties kopija ir kitų turimų dokumentų kopijos).

Vedėja atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienas ginčo atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas ginčui svarbias aplinkybes ir ginčo šalių pateiktus įrodymus.

Anot VVTAT, Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šilutės r. UAB „Jozita“ priklausančiose degalinėse atrinkti benzino ir dyzelino bandiniai buvo ištirti VVTAT Naftos produktų laboratorijoje ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje, kuri nustatė, jog penkiuose dyzelino bandiniuose buvo nustatyta mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę.

UAB „Jozita“ Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą.

Įvertinusi visas bylos aplinkybes, VVTAT už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą UAB „Jozita“ skyrė 300 tūkst. baudą.

Nutarimas per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti apskųstas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Portalas „Delfi“ susisiekė su „Jozita“, tačiau įmonė atsisakė komentuoti, ar sprendimą skųs.

2021 m. priimtu Alternatyvių degalų įstatymu Lietuva siekia mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai, siekiant, kad 2030 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 procentų.

Minėtas įstatymas numato nuoseklų perėjimą prie  transporto sektoriaus energijos šaltinių įvairovės, nustatant įpareigojimus degalų tiekėjams dėl degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių tiekimo, didinant pažangiųjų biodegalų naudojimo mastą.

Tyrimo išvados priklausys nuo to, kaip „Perlas Energija“ tarnybai teiks informaciją, pirmadienį BNS pranešė VVTAT.

„Tarnyba tyrimą atliks skubos tvarka – iki rugsėjo 1 dienos. Nagrinėjimo išvadų pateikimas priklauso ir nuo to, kaip greitai bendrovė teiks informaciją tyrimo metu“, – teigia tarnyba.

Anot jos, tyrimas pradėtas dėl sutarčių sąlygų, susijusių su bendrovės teise vienašališkai jas keisti.

„VVTAT nusprendė inicijuoti „Perlo Energijos“ standartinės buitiniams vartotojams teikiamos pasirašyti sutarties sąlygų, susijusių su bendrovės teise vienašališkai keisti sutarties sąlygas, nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo. Dėl to vartotojams atskirai kreiptis į tarnybą nereikės“, – teigiama komentare.

„Perlas Energija“ penktadienį pranešė keičianti klientų sutartis – pasirinkusieji fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą, kurio tarifas priklauso nuo elektros kainos biržoje.

Tarnyba nurodo, jog už nesąžiningos sąlygos tolesnį taikymą bendrovei gresia bauda iki 3 proc. metinių pajamų, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Sulaukus tarnybos išvadų veiksmų „Perlo Energijos“ atžvilgiu imsis ir Valstybinės energetikos reguliavimo taryba, pirmadienį sakė jos pirmininkas Renatas Pocius. VERT kartu su VVTAT žada parengti gaires, kokių veiksmų turėtų imtis „Perlo Energijos“ vartotojai.

Energetikos ministras Dainius Kreivys pirmadienį sakė. kad nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimą artimiausiu metu ketinama griežtinti – Vyriausybei bus teikiamos įstatymo pataisos, kuriomis būtų didinamas įmonių kapitalo reikalavimas, nustatomos aukštos kompetencijos energetikoje.

Anot VVTAT, sumažėjimo priežastis – įmonės pačios atsisako išvykstamojo turizmo kelionių organizavimo veiklos, kol sektoriuje vyrauja neapibrėžtumas.

Išvykstamojo turizmo 12 mėnesių laikotarpio pajamos, šių metų kovo 31 d. duomenimis, krito iki 40 mln. eurų, t. y. net 89 proc., palyginti su prieš tai buvusiais 354 mln. eurų. Šis smukimas lėmė 8,8 mln. eurų bendrą sektoriaus nuostolį, o kelionių organizatorių sukauptas kapitalas sumažėjo iki 26 mln. eurų nuo prieš metus buvusių 32 mln. eurų.

VVTAT duomenimis, keturiems kelionių organizatoriams nustatytas nepakankamas nuosavo kapitalo santykis – šiems kelionių organizatoriams padidėjusi rizika tapti nemokiais. Šių įmonių pajamos sudaro apie 4 proc. nuo visų sektoriaus generuojamų pajamų.

Šių metų kovo 31 d. duomenimis, išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių įsipareigojimai turistams sudarė 11,8 mln. eurų, iš jų 2,5 mln. eurų buvo išleista ir dar turistų nepanaudota kuponais.

Anot VVTAT, atskirai vertinant tik šių metų pirmą ketvirtį, jau matomi atsargūs išvykstamojo turizmo kelionių organizavimo sektoriaus atsigavimo ženklai – 31 iš 87 kelionių organizatorių vėl deklaruoja minimalų, bet grynąjį pelną. Tiesa, visas sektorius dar išlieka nuostolingas ir 2021 m. pirmą ketvirtį.

Per geri atsiliepimai

Verslininkas Laurynas prieš savaitę susidūrė su kurioziška situacija – į jį kreipėsi Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Iš kelių šimtų atsiliepimų automobiliais prekiaujanti įmonė neturėjo beveik nė vieno neigiamo komentaro. Sulaukęs tokio tarnybų dėmesio, sako pirmiausia net nežinojęs, ką atsakyti.

„Iš tikrųjų tai utopinė situacija, kai tave tarkuoja už tai, kad tavo klientų atsiliepimai yra per geri. Buvo ganėtinai linksma“, – sako Laurynas.

Tik, pasak Lauryno, keisčiausia tai, kad visi komentarai, pateikti internetiniame puslapyje, laisvai prieinami ir socialiniuose tinkluose, todėl tarnyba galėjo ir neatakuoti raštais. „Žmonėms, kurie rašė komentarus prieš kelerius metus, parašėm ir paprašėm parašyti oficialų laišką tai tarnybai, kad jų komentaras yra paliktas laisva valia, geranoriškai“, – aiškina įmonės savininkas.

Laurynas/Stop kadras

Nuostabą kelia tai, kad, nusiuntus įrodymus, kad klientų atsiliepimai tikri, atsakymo taip ir nesulaukė. Ar problema išspręsta, Laurynas iki šiol nežino: „Ties čia komunikacija ir baigėsi. Mes atsakėme į klausimus, o daugiau nieko mums nepasakė“.

Tokia praktika – nesuvokiama

„Tarnyba nori įrodyt, kad ji labai sunkiai dirba“, – sako apžvalgininkas Andrius Užkalnis. Jis mano, kad tarnyboms greičiausiai sunku patikėti, kad apie įmonę galima atsiliepti tik teigiamai. „Viskas, su kuo jie dirba gyvenime, yra skundai, nepatenkinti žmonės. Iš tiesų, nedaug juk tikriausiai yra žmonių, kurie rašytų padėkos ir susižavėjimo laišką į Valstybinę mokesčių inspekciją arba į „Sodrą““, – sako A. Užkalnis

Tačiau, pasak A. Užkalnio, tokia praktika yra paprasčiausiai nesuvokiama. Esą, ne įmonės reikalas aiškintis, kodėl apie ją klientai galvoja gerai.

Viskas, su kuo jie dirba gyvenime, yra skundai, nepatenkinti žmonės.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) aiškina, kad praktika tikrinti atsiliepimus apie įmonę yra normali ir tai vyksta nuolat. Tarnyba atsitiktine tvarka atrenka dešimtis verslų ir tikrina jų veiklą.

VVTAT atstovė Dalia Malinauskienė teigia, kad „tai tikrai nereiškia, kad viena ar kita įmonė galimai mums kelia kažkokių įtarimų. Mes norime žinoti bendrą būklę, atlikti tam tikrą stebėseną, išsiaiškinti, kokia yra situacija rinkoje ir paprašėme tiesiog įprastos informacijos, kuri mus domina.“

Per vaizdingas prekių aprašymas

Jei įvykį dėl per gerų atsiliepimų dar galima pavadinti nesusipratimu, vaikišką maistą gaminančios įmonės situacija yra kur kas rimtesnė. Jos direktorius kovai su tarnybomis pasitelkė net teisininkus. Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT) kelius teko minti dėl to, kad, reklamuodamas savo produktus juos pernelyg vaizdingai aprašė.

„Šiais laikais neužtenka pagaminti gero produkto. Reikia dar ir šitoje visko perpildytoje rinkoje įtikinti pirkėjus pirkti tavo produktą. Tu turi pasakyti kažką gero apie savo produktą. Tai yra normalu. Kodėl jūs stengiatės besąlygiškai to neleisti, trukdyti žmonėms?“  –piktinasi vaikišką maistą gaminančios įmonės direktorius.

Kol valdiškos tarnybos uoliai kabinėjasi prie verslininkų, apgavikus randa ir demaskuoja socialinių tinklų gyventojai. Štai vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis rengdamas laidą atrado nelegaliai veikiančią įmonę, kurią nusprendė paviešinti. „Padariau tokią apžvalgą vienos veiklos, kuri nebuvo legali. Ta veikla buvo tiesiog prisikūrusi fiktyvių atsiliepimų apie save“, – sako tinklaraštininkas.

Loterijas rengiančios įmonės „Facebook“ puslapyje klientai džiaugėsi laimėjimais, kvietė įsitraukti kitus, pervesti pinigus, netgi žadėjo sėkmę. Tačiau atlikus trumpą analizę paaiškėjo, kad kai kurie iš šių žmonių net neegzistuoja.

Suviliojo įvaizdis

Klaipėdietė Ieva augina mažylį, tad Radviliškyje gyvenančios mamos pasveikinti nevažiavo dėl kelių priežasčių.

Viena pagrindinių – noras laikytis visuomenės sveikatos specialistų rekomendacijų dėl pandemijos suvaldymo.

„Nusprendžiau, jei jau negaliu aplankyti mamos, bent padarysiu jai malonumą – nusiųsiu gėlių. Maniau, puokštė ją nudžiugins kur kas labiau nei skambutis telefonu. Buvo ankstus šeštadienio rytas, kai ėmiausi paieškų, kas galėtų suteikti tokią paslaugą“, – pasakojo jauna moteris.

Naršydama internete klaipėdietė pirmiausia atkreipė dėmesį į savo paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse reklamuojančios įmonės „Interflora“ tinklalapį.

Įmonė skelbėsi galinti pristatyti gėles net užsakymo dieną, platus puokščių pasirinkimas ir paslaugų gausa vertė tikėtis, kad paslaugos teikėjais galima pasitikėti.

„Lietuvoje „Interflora“ teikia kokybiškas gėlių ir dovanų pristatymo paslaugas daugiau nei 30 metų. Su meile floristų pagamintos gėlių puokštės jau daugelį metų džiugina mūsų klientus. Gėlių pristatymas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kt. Lietuvos miestuose, taip pat visame pasaulyje yra visiškai nesudėtingas – užsakymą galima suformuoti internetu per kelias minutes ir mūsų floristai užsakymą pristatys į namus arba kitu nurodytu adresu, – interneto svetainėje gyrėsi savo galimybėmis įmonė. – Jei pageidaujamas tos pačios dienos pristatymas, užsakymą prašome suformuoti iki 16 val. darbo dienomis ir iki 12 val. šeštadieniais. Kasdien daugiau nei 250 floristų dirba „Interfloros“ gėlių salonuose, kurie pristato Jūsų užsakytas gėles visoje Lietuvoje. Didžiuosiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys rasite mūsų floristus skirtingose miesto dalyse.“

Gėlės mamai nebuvo įteiktos ne tik sekmadienį, bet ir pirmadienį, užsakovei apie tai nebuvo pranešta net trumpąja žinute.

Puokštės taip ir nesulaukė

Pasvarsčiusi, kad darbo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje patirtimi besididžiuojanti įmonė verta didžiausio pasitikėjimo, Ieva užsakė mamai puokštę. Už ją sumokėjo 42 eurus ir dar 7,5 euro už pristatymą.

„Žinau, kad didžiausia dovana – gyvas pasimatymas, apkabinimas. Bet gyvename sunkiu metu, reikia labai galvoti, kaip apsaugoti ne tik save, bet ir artimiausius žmones. Be to, pamaniau, kad mama labai nudžiugs, jei vietoj  mano skambučio gaus spalvingą gėlių puokštę. Prie jos prašiau pridėti atviruką, sukūriau jautrų tekstą. Pirkau visą paslaugą – ir gėles, ir jų pristatymą. Pristatymo laiko pasirinkti nebuvo galima, bet užsakant buvo nurodyta, kad puokštė bus pristatyta dienos metu“, – prisiminė savo sprendimo motyvus klaipėdietė.

Jauna moteris atviravo, kad gegužės 2-ąją, Motinos dieną, jai sunkiai sekėsi susivaldyti nepaskambinus mamai ir nesugadinus siurprizo.

Dukra tikėjosi, kad sulaukusi staigmenos mama jai paskambins pirma. Laikrodžio rodyklės sukosi, praėjo pietų metas, o Ieva vis dar tebelaukė skambučio.

Realybė: sekmadienį Klaipėdos turguje be jokių trikdžių buvo galima nusipirkti gėlių. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Sunerimusi moteris kelis kartus susirašė su jaunesne seserimi ir vis klausė, ar puokštė jau pasiekė namus.

Kaskart išgirsdavo nuviliančius žodžius – nebuvo nei puokštės, nei skambučio, kuriuo būtų pranešta apie būsimą kurjerio apsilankymą.

Sekmadienį, apie 17 val., klaipėdietė suprato, kad delsti negražu, pati paskambino mamai, ją pasveikino žodžiu ir atsiprašė dėl vėlyvo skambučio.

Tikino, kad kurjeriai skuba

Ieva kelis kartus rinko klientų aptarnavimo telefono numerį, nors tinklalapis byloja, kad sekmadieniais darbuotojai nedirba.

Įmonės „Interflora“ interneto svetainė nuo šeštadienio vidurdienio skelbė, kad į Radviliškį gėlės tądien nebus pristatomos.

Tačiau tada, kai jauna moteris pateikė užsakymą ir gavo patvirtinimą, kad jis priimtas, o pinigai iš sąskaitos nuskaičiuoti, apie tai nebuvo nė užsiminta.

„Jeigu būtų informavę, kad puokštės pristatyti į mano gimtąjį miestą negalės, būčiau galvojusi, kaip kitaip pasveikinti mamą. Bandžiau skambinti įmonės telefonu, po kelių bandymų pavyko pasikalbėti su įmonės darbuotoja. Ji tikino, kad puokštė jau surišta, kurjeriai skuba, gali būti, kad jie gėles pristatys iki 21 valandos. Mane patikino, kad floristai savo darbą atliko, mama turėtų dar sekmadienį vakare gauti užsakytąją puokštę“, – prisiminė Ieva.

Tačiau gėlės jos mamai nebuvo įteiktos ne tik sekmadienį, bet ir pirmadienį, užsakovei apie tai nebuvo pranešta net trumpąja žinute, nors įmonės tinklalapyje skelbiama, kad užsakovai informuojami, jei užsakymo įvykdyti nepavyksta.

Galiausiai klaipėdietė paprašė grąžinti jai pinigus. 50 eurų jos sąskaitą pasiekė pirmadienį vakare, tačiau jokio atsiprašymo ar paaiškinimo klientė tądien nesulaukė.

Antradienį ryte Ieva gavo elektroninį laišką.

„Labai apgailestaujame ir atsiprašome, kad dėl techninių nesklandumų ir didelio darbo krūvio Šiaulių ir Radviliškio floristai nesugebėjo įvykdyti užsakymo“, – rašė įmonės atstovai.

Tame pačiame laiške jie pasisiūlė įteikti užsakovės mamai atsiprašymo puokštę, tačiau tokio pasiūlymo klaipėdietė atsisakė.

Priežastys – objektyvios?

Už įmonės plėtrą Lietuvoje atsakinga Rima Semper paaiškino, kad visame pasaulyje veikiančios įmonės padalinys mūsų šalyje dirba su geriausiais floristais kiekviename mieste ir miestelyje.

Pasirodo, Motinos dieną parduodama daugiausia gėlių per vieną dieną, įmonė turi didžiausias pajamas ir daugiausia darbo per visus metus. O šių metų šventė buvo ypatinga dėl pandemijos.

„Šiemet Olandijos gėlių augintojai pakėlė gėlių kainas apie 50 procentų, nepaisant to, olandiški narcizai Lietuvos nepasiekė, o tulpių gauta kur kas mažiau, nei tikėtasi. Todėl floristai turėjo sunkumų padaryti tokias puokštes, kurias skelbiame savo interneto tinklalapyje. Šiemet Motinos dieną turėjome dar daugiau užsakymų nei pernai, – tikino R.Semper. – Apie konkretų atvejį mes galime kalbėti tik su tuo užsakovu, su trečiosiomis šalims informacija nesidalijame. Kiekviena pretenzija peržiūrima atskirai.“

Pasak įmonės atstovės, apie 2–3 proc. užsakovų pareiškia įmonei pretenzijų ar rašo skundus, kiekvieno kliento atsiprašoma ir pasiūloma nauja arba atsiprašymo puokštė, arba grąžinami pinigai.

R.Semper pasakojo, kad balandžio 30-ąją užsakymai buvo nebepriimami Varėnoje, o nuo gegužės 1-osios vidurdienio – Šiauliuose, Radviliškyje ir Kupiškyje.

Nepaisant to, klientai internetu vis dar tęsė užsakymus. O Motinos dieną nuo ryto sistema nebepriėmė užsakymų visoje Lietuvoje.

„Galime spėti, kad iš Radviliškio ir Šiaulių yra emigravę labai daug tautiečių. Per porą šeštadienio ryto valandų, kol mes bandėme blokuoti sistemą, jie padarė tiek daug užsakymų, kad floristai fiziškai buvo nepajėgūs jų įvykdyti. Todėl didžiausias pretenzijų procentas yra iš Šiauliuose ir Radviliškyje gėlių negavusių užsakovų. Jau šeštadienį vakarop elektroniniu paštu pranešinėjome užsakovams apie kilusius nesklandumus. Galbūt tai padaryti spėta ne visiems, – teisinosi įmonės „Interflora“ atstovė. – Šeštadienį nuo pietų ne vienas didesnis floristikos salonas nebepriėmė užsakymų. Žmonių iš Radviliškio ir Šiaulių skambučiai bylojo apie tai, kad šiuose miestuose niekas nebepriėmė užsakymų. Visame regione sandėliuose nebebuvo gėlių.“

Skundžiasi tarnybai

Ieva išsprendė kilusią problemą pati, jai neteko kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).

Kaip paaiškino šios tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė, vartotojas, manantis, jog jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, pirmiausia  privalo raštu kreiptis į verslininką ir nurodyti savo reikalavimą.

Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Nesutikdamas su gautu atsakymu vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka.

Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai pagal ginčo šalių pateiktus įrodymus ir kitas aplinkybes.

Tarnyba yra gavusi keletą vartotojų skundų bei paklausimų dėl gėlių pristatymo.

Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl užsakymo neatitinkančių pristatytų gėlių.

„Kol kas vartotojų nusiskundimų dėl su Motinos diena susijusių gėlių užsakymo paslaugų tarnyba nesulaukė. Taip pat nesame gavę skundų dėl įmonės „Interflora“ veiklos“, – patikino D.Malinauskienė.

Praėjusių metų rugsėjį VVTAT skyrė bendrovei „Samsonas“ baudą už tai, kad bendrovė, reklamoje naudodama teiginius „Be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“, vartotojams galėjo sukelti klaidinamą ir galimai ekonominį vartotojų elgesį iškreipiantį įspūdį, kad mėsos pakaitalų nebuvimas yra savybė, būdinga tik šios bendrovės aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, nors iš tiesų tokia savybe pasižymi visi aukščiausios rūšies mėsos gaminiai.  

Kaip teigiama teismo sprendime, teisės aktuose reglamentuota, kad aukščiausios rūšies termiškai apdorotų mėsos gaminių grupei priskirtinuose produktuose negali būti baltyminių mėsos pakaitalų, todėl  pareiškėjos teiginiai „Be mėsos pakaitalų“ ir „Mėsos pakaitalams ne!“ žymi tokias pareiškėjos prekiaujamos produkcijos savybes, kurias ši produkcija turi atitikti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. bet kuri mėsos produkcija, priskirta aukščiausios rūšies mėsos gaminiams, turi atitikti reikalavimą, jog tokios mėsos sudėtyje nebūtų baltyminių mėsos pakaitalų.

Teismas nustatė, kad bendrovė, skelbdama reklamą apie savo produkciją produkcijos ženklinime vartojamu teiginiu „Mėsos pakaitalams ne!“, interneto tinklalapyje www.samsonas.lt bei elektroninėje parduotuvėje www.barbora.lt bendrovės mėsos gaminių aprašymuose vartotu teiginiu „Be mėsos pakaitalų“, pabrėžė gaminio savybę, kuri nėra išskirtinė iš visų kitų panašių maisto produktų ir visi šiai grupei priskirti produktai šią savybę turi turėti.

Aplinkybė, kad maisto produktas turi kokių nors ypatingų savybių, nors iš tikrųjų tokios savybės būdingos visiems panašiems gaminiams, yra pakankama, kad būtų pripažinta, jog  apie maisto produktą teikiama informacija yra klaidinama.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.