„Dėl ypatingo naujos atmainos omikron plitumo svarbiausios tampa asmeninės apsaugos priemonės – vakcinacija, respiratorių dėvėjimas, kontaktų mažinimas. Ekspertų tarybos nariai pritaria galimybių paso sustabdymui, galutinis sprendimas bus priimtas Vyriausybės posėdyje“, – BNS po posėdžio sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Jos teigimu, sprendimai dėl galimybių paso taikymo kiekviename pandemijos etape buvo grįsti duomenimis, žiniomis apie virusą – pernai pavasarį šis dokumentas pradėtas taikyti siekiant „apsaugoti žmones nuo užsikrėtimo ir kartu atverti ekonomiką“.

Dėl ypatingo naujos atmainos omikron plitumo svarbiausios tampa asmeninės apsaugos priemonės.

„Rudenį, atsiradus delta atmainai, galimybių pasas buvo taikomas kaip srautų valdymo priemonė, apsaugojo ligonines nuo „perkaitimo“, o mus visus – nuo dar vieno karantino“, – teigė G. Balčytytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį paskelbė, jog sprendimą dėl galimybių paso sustabdymo Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijos ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžia, jog galimybių pasą reikia stabdyti iš karto, o ne etapais, ji taip pat ragina kolegas valdžioje neįvesti papildomų ribojimų verslui bei peržiūrėti atvykimo į Lietuvą sąlygas.

Dėl omikron atmainos fiksuojant susirgimus ir tarp paskiepytųjų, o ligos eigai tapus lengvesne, pastaruoju metu imta abejoti reikalingumu ir toliau Lietuvoje naudoti galimybių pasą.

„Pagrindinis uždavinys dabar Lietuvai tiesiog nusibrėžti strategiją, (...) sutarti, kokio tikslo norime pasiekti vakcinavimo strategijoje, kaip pasiruošti rudeniui, taip pat, kaip pasiruošti naujam vakcinavimo ciklui, ateinantiems metams, kokia turėtų būti vakcinų įsigijimo strategija, kokia turėtų būti diversifikacija“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Šimonytė.

„Nuo karantininio režimo ir nuo karantino reguliavimo mes daugiau krypstame į vakcinaciją ir su tuo susijusias temas“, – pridūrė ji.

Premjerė teigė, kad Vyriausybės ekspertų pasikeitimai yra neišvengiami.

„Ekspertams tikrai yra sudėtinga aukoti daug asmeninio laiko – to laiko, kuris lieka nuo pagrindinio darbo, nuo šeimos, nuo mokslo ir nuo kitų veiklų, gvildenant kartais, kiek kvadratinių metrų reikia kokiai veiklai“, – sakė I. Šimonytė.

„Natūralu, kad ateina kažkoks taškas, kai ima konfliktuoti darbo ar kiti įsipareigojimai su šita visuomenine veikla“, – sakė ji.

Savaitgalį apie pasitraukimą iš Vyriausybės patariamosios ekspertų tarybos pranešė matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius, o kovo pabaigoje – Santaros klinikų atstovas Laimonas Griškevičius, Kembridže dirbanti virusologė Ingrida Olendraitė ir Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas.

Anot Vyriausybės vadovės, „dabar ekspertų taryba yra ir pasipildžiusi visa eile naujų narių“.

„Aš tikrai labai dėkoju visiems ekspertams, kurie prisidėjo prie Ekspertų tarybos gruodžio viduryje ir dirbo labai daug bei negailėdami jėgų. Manau, kad niekas iš mūsų, įskaitant ir pačius ekspertus, nesitikėjo, kad Ekspertų tarybai teks dirbti taip ilgai ir taip daug, kadangi pradinė dinamika pandemijos buvo palanki ir, jei nebūtume susidūrę su trečiąja banga, šiandien spręstume tiesiog vakcinavimo uždavinius ir situacija atrodytų kitaip“, – sakė premjerė.

Kaip vėliau pranešė Vyriausybė, Ekspertų tarybą papildė Vilniaus universiteto Rinkodaros katedros Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis, Geteborgo pasaulinės biologinės įvairovės centro mokslininkas, Lietuvos SARS-CoV-2 sekoskaitos projekto atstovas Gytis Dudas, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Marius Strioga ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja Aurelija Žvirblienė.

Be jau minėtų žmonių, atnaujintos sudėties ekspertų tarybą taip pat sudaro Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Ieva Brogienė, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė, Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas,  Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, VU Psichologijos instituto docentas, Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis, LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas, Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.

Apie tai BNS informavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Jos teigimu, Vyriausybės kanceliarija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų atliekamą ikiteisminį tyrimą buvo informuota ketvirtadienį, tą pačią dieną I. Šimonytė patenkino V. Grigo prašymą išbraukti jį iš ekspertų tarybos narių.

Apie tyrimą ketvirtadienį pranešusi STT nurodė, kad turimi duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad V. Grigas 2019-2021 metais, veikdamas kartu su kitais ligoninės darbuotojais, galėjo suklastoti darbo sutartis ir kitus darbo apskaitos dokumentus bei fiktyviai įdarbinti ne mažiau kaip penkis, iš tiesų ligoninėje jokių funkcijų neatlikusius, žmones.

Ligoninės direktoriui pareikšti įtarimai dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, dar šešiems asmenims – dėl padėjimo piktnaudžiauti ir dokumentų klastojimo.

Įtariamiesiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Šį tyrimą atlieka STT Panevėžio valdyba, tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

„Praeitą savaitę prasidėjo diskusija ir vakar ekspertų taryba priėmė sprendimą teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl reikalavimų prekybos įmonėms, kurios teikia nebūtinąsias prekes ir didesnių nei 300 kv. metrų veiklos atnaujinimui“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo narys, VšĮ Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas.

„Patekimas į prekybos įstaigą, į prekybos plotą, turėtų būti per atskirą išėjimą lauke“, – sakė jis.

Pasak jo, siūloma, kad būtų kontroliuojamas pirkėjų skaičius, nustatytas vienam pirkėjui skirtas plotas, įleisti tik klientai su med. kaukėmis ar respiratoriais, jas turėtų dėvėti ir darbuotojai. Darbuotojai taip pat turėtų būti reguliariai tikrinami dėl COVID-19.

Taip pat siūloma, kad į parduotuves vienu metu galėtų atvykti ne daugiau kaip du žmonės.

Patekimas į prekybos įstaigą, į prekybos plotą, turėtų būti per atskirą išėjimą lauke.

Ekspertų tarybos nario teigimu, šie siūlymai galėtų būti svarstomi jau artimiausiame Vyriausybės posėdyje. Dėl to, nuo kada atlaisvinimai galėtų įsigalioti, ekspertai nesprendė.

Kiek ploto turėtų būti skiriama vienam žmogui, pasak jo, dar yra „diskusinis klausimas“. Vyriausybei yra pateikta formulė, pagal kurią tai būtų apskaičiuojama.

Sprendimai dėl prekybos centrų – artimiausiu metu

Dėl to, kada ir kaip galėtų atsidaryti įėjimus iš prekybos centrų vidaus turinčios parduotuvės, pasak V. Grigo, ekspertai dar tarsis.

„Yra didieji prekybos centrai, kur atskiros parduotuvės yra iš vidaus įeinamos, tai šis klausimas dar yra sprendžiamas, iš tikrųjų bus diskutuojama su prekybos centrų valdytojais šiuo klausimu“, – kalbėjo jis.

Apie jį toliau diskutuoti planuojama šią savaitę, siekiant sutarimo su valdytojais.

„Aš manau, artimiausiu metu mes teiksime pasiūlymus šiuo klausimu“, – teigė V. Grigas.

Jis sakė, kad siūloma neleisti į parduotuves atvykti su skarelėmis ir skydeliais, reikalaujant tokiose prekybos vietose dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.

Anksčiau ekspertai yra siūlę įvesti šias priemones privalomas visur, tačiau Vyriausybė tokios nuostatos tąkart nesvarstė.

Antrojo karantino ribojimai šalyje įvesti nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.

Pasak V. Grigo, nauji atlaisvinimai teikiami įvertinus tai, jog atlaisvinus mažesnių prekybos vietų veiklą situacija nepablogėjo.

„Ekspertų tarybos posėdyje nuspręsta teikti pasiūlymus dėl prekybos vietų atvėrimo. Kartu su verslo atstovais artimiausiu metu bus aptarti galutiniai kontrolės reikalavimai prekybos vietoms“, – BNS pirmadienio vakarą sakė Rasa Jakilaitienė.

Anot jos, plačiau šie siūlymai bus pristatyti spaudos konferencijoje antradienį.

Kaip sakė R. Jakilaitienė, ekspertai taip pat svarstė galimus karantino sąlygų laisvinimus per Velykų laikotarpį, tačiau sprendimo nepriėmė.

„Dėl atlaisvinimo per Velykas sprendimai nepriimti, nes dar anksti tai daryti. Situacija gali pasikeisti per kelias dienas, todėl patariama sprendimus atidėti vėlesniam periodui, prieš pat Velykas, ir atsižvelgti į tuo metu būsiančią epidemiologinę situaciją“, – kalbėjo ji.

Antrojo karantino ribojimai šalyje įvesti nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.

„Tai būtų siūlymai galimiems ribojimų atlaisvinimams šventų Velykų laikotarpiu ir dėl prekybos ribojimų atlaisvinimo tolesnių galimybių“, – BNS sakė premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.

Be kita ko, kaip vėliau BNS informavo premjerės atstovė Rasa Jakilaitienė, trečiadienį už vakcinavimą atsakingas Vyriausybės ekspertų tarybos pogrupis turėtų svarstyti galimus skiepijimo prioritetų sąrašo pakeitimus.

„Tada klausimas keliaus į bendrą Ekspertų tarybos posėdį“, – sakė ji.

Kitas artimiausias toks susitikimas numatomas po savaitės – kitą pirmadienį.

Antrojo karantino ribojimai šalyje įvesti nuo lapkričio, vėliau jie griežtinti, o gruodžio viduryje įvesta judėjimo kontrolė tarp savivaldybių.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pratęsė karantiną iki kovo pabaigos, o judėjimo tarp savivaldybių kontrolę – iki kovo vidurio, išskyrus žiedines savivaldybės.

Kiek anksčiau vasarį su tam tikrais apribojimais leista dirbti kirpykloms, grožio salonams ir ne maisto prekių parduotuvėms.