-
Restoranas skaičiuoja paskutines dienas? 39
Sutarties nepratęsė
Kauno miesto savivaldybė nusprendė nepratęsti sutarties su V.Čičeliu dėl kavinės "Viva Kaunas". "Šio statinio likimas labai aiškus. Su konkursą laimėjusia įmone buvo pasirašyta sutartis. Ji galiojo iki spalio 24 d. Paskui dar penkiolikos dienų terminas tą vietą susitvarkyti ir palikti tuščią bei tvarkingą", – artimiausių dienų perspektyvą dėstė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.
V.Čičelio bendrovės "Dinaka" valdoma kavinė "Viva Kaunas" turi laikino statinio statusą. Statybos įstatyme nurodyta, kad tokiais statiniais galima naudoti ribotą terminą. V.Čičelis su Kauno savivaldybe buvo pasirašęs trejų metų sutartį, kad ant Milikonių kalno šlaito stovės kioskas arba paviljonas, teikiantis viešas paslaugas.
Sutarties terminui artėjant į pabaigą, Kauno savivaldybė priminė V.Čičeliui apie draugystės pabaigą. Tačiau Raudondvario pilies oranžeriją išpuoselėję ir ten restoraną įrengęs, viešbutį Kauno rajone netoli magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda pastatęs verslininkas atsakė tyla.
V.Čičelis/T.Raginos nuotr.
"Į pirmą priminimą jis nereagavo niekaip. Į paskutinį raštą jis jau sureagavo, prašė pratęsti sutartį, o mes paaiškinome, kad nepratęsime, nes bus organizuojamas naujas konkursas. Jei norės, jame galės dalyvauti. Tačiau turės pateikti kriterijus atitinkančią viziją", – dėstė V.Šiliauskas.
2016 m. kovą Kauno taryba patvirtino turizmo paviljonų išdėstymo schemą mieste. "Šioje vietoje numatomas turizmo paviljonas, kurio atsiradimui ketinamas skelbti konkursas", – priežastį, kodėl nenumatyta pratęsti sutarties su bendrove "Dinaka" dėl tolesnio laikinojo statinio egzistavimo, nurodė V.Šiliauskas.
Į pirmą priminimą jis nereagavo niekaip. Į paskutinį raštą jis jau sureagavo, prašė pratęsti sutartį, o mes paaiškinome, kad nepratęsime, nes bus organizuojamas naujas konkursas.
Statė be leidimų
Sutarties pabaiga ne vienintelė priežastis klibinanti V.Čičelio kavinės "Viva Kaunas" pamatus. Kauno departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nustatė, kad kavinė ant Milikonių kalno šlaito pastatyta be jokių statybai reikalingų leidimų. Taip pat pirminis kavinės projektas gerokai skiriasi nuo to, kas pastatyta.
"Visas pastatas yra neteisėtas. Nors statinys laikinas, jam vis tiek reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Stačiusi bendrovė turėjo tik suderintą projektą", – šiemet vykusio patikrinimo rezultatus aiškino Kauno departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Danilevičius.
Pasirodo, kavinė pastatyta ne tik be statybą leidžiančio dokumento, ji gerokai didesnė, nei buvo suderinta. Šalia kavinės esančio priestato projekte iš viso nebuvo. Galbūt statybų metu keitę numatytą projektą ir atviras erdves panaudoję uždarai kavinei, statytojai pasididino statomo pastato plotą.
"Ten, kus projekte turėjo būti atvira, jie įrengė vidaus patalpas. Dažnai klaidingai suprantamas laikino statinio terminas. Nereikėtų painioti su kilnojamuoju. Laikinas pastatas yra visiškai normalus statinys, tik numatytas jo stovėjimo atitinkamoje vietoje terminas", – būtinybę derinti projektą ir laikytis statybos įstatymo pabrėžė E.Danilevičius.
Juokas pro ašaras?
Bendrovės "Dinaka", valdančios kavinę "Viva Kaunas" savininkui V.Čičeliui priminimas apie nustatytus statybos pažeidimus sukėlė juoką. "Jie patys nežino, ką nustatė. Aš du kartus klausiau ir jie negalėjo atsakyti", – rėžė verslininkas.
V.Čičelis Kauno departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių apskundė teismui. Kol kas sprendimas dar nepriimtas. E.Danilevičius situacija aiškina kiek kitaip.
"Jis kaip ne specialistas, gal ir gali nesuprasti, tačiau pagal raštus matome, kad jį konsultuoja advokatai. O kai klausia, kurią dalį nugriauti, tai kalba juk eina ne apie dalį, o apie visą statinį, kuris ir platesnis, ir ilgesnis", – dėstė E.Danilevičius.
Pasak jo, pagrindiniu skundo objektu nurodomas paties V.Čičelio praleistas terminas. Vedėjas paaiškino, kad įprasta tvarka nustačius pažeidimą, pirmiausia rekomenduojama jį pašalinti. Tam duodamas šešių mėnesių terminas, tačiau prašymui pateikti skiriamas trumpesnis laikas. Būtent tą trumpesnį terminą ir praleido V.Čičelis, todėl kreipėsi į teismą.
Specialistai abejojo, kad teismo sprendimas pakeistų susiklosčiusią nepalankią situaciją verslininkui. "Dėl neteisėtų statybų mes laikomės principinės pozicijos – neleisti įteisinti, o nukelti. Kaune, kiek žinau, tokių atvejų jau buvo", – svarstė Kauno departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Abejotinas koziris
Taip paprasta viskas tik iš pirmo žvilgsnio. Regis, kavinės "Viva Kaunas" savininkas V.Čičelis visiškai kitaip dėlioja laikinos kavinės perspektyvas ir nesirengia sudėti ginklų. Kavinės išlikimo koziriu verslininkas laiko žemę po kavine.
"Turėtume nusikelti, bet galvojame, kad žemė po kavine atiduodama buvusiai savininkei. Ji žemę – 2 arus – prisiteisė ir ta žemė nepriklausys nei savivaldybei, nei Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Mes paskui jau tarsimės su žemės savininke, ar paliksime tą kavinę, ar nepaliksime. Bet šiai dienai ta žemė jau nėra savivaldybės ir čia jau bus ne savivaldybės sprendimas", – pareiškė V.Čičelis.
Visas pastatas yra neteisėtas. Nors statinys laikinas, jam vis tiek reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Stačiusi bendrovė turėjo tik suderintą projektą
Kauno savivaldybė informavo, kad šiuo metu bendrovės "Dinaka" naudojamas laikinas statinys, esantis šalia Linkuvos gatvės bei namų valdos Tvėrių g. 23, yra valstybinėje žemėje, ir joks žemės sklypas minimoje teritorijoje nesuformuotas ir neįregistruotas VĮ Registrų centre.
Kauno miesto savivaldybės administracija buvo gavusi raštą iš NŽT dėl sklypo Tvėrių g. 23 suformavimo. Tačiau pritrūkus dokumentų, sklypo formavimo procesas nebuvo pradėtas.
Savivaldybės duomenimis, 2010–2011 m. Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla dėl 2 arų žemės nuosavybės nustatymo. Teismas tenkino ieškinį. Tačiau savivaldybės atstovai aiškina, kad V.Čičelio minimi 2 arai galbūt yra šalia kavinės, o ne po ja.
Grasina teismais
Regis, Kauno savivaldybės planai neteisėtos kavinės vietoje skelbti konkursą turizmo paviljonui įrengti, V.Čičelį mažai jaudino.
"Tas konkursas bus momentaliai sustabdytas. Visi dokumentai dėl žemės grąžinimo yra pateikti tiek savivaldybei, tiek NŽT. Aš bendrauju su žemės savininku ir žinau šiuos dalykus. Savivaldybė neturi pagrindo skelbti to konkurso, nes nėra tos žemės", – tolesnėmis kavinės perspektyvomis nė kiek neabejojo V.Čičelis.
Statinys neatsipirko?
"Kauno diena" vasarį rašė apie laikino statinio statusą turinčią kavinę "Viva Kaunas". Praėjusios kadencijos valdžios palaiminimu Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2012 m. buvo suderintas architekto Rimvydo Jurgio Palio suprojektuotas laikinas lankytojų aptarnavimo paviljonas prie apžvalgos aikštelės Linkuvos gatvėje, kurį ketino statyti bendrovė "Dinaka".
Į Milikonių kalno šlaitą tada susmigo galingos metalinės kolonos, laikančios statinį. Kavinė yra pailgos pusapvalės formos, primena teleskopo vamzdį. Pastatas sumontuotas iš gaubtų metalo konstrukcijų ir gaubto stiklo. Kavinę pratęsia 20 m ilgio tiltas, pakibęs virš skardžio 12 m.
Kavinės atidarymo iškilmėse 2014 m. V.Čičelis atskleidė, kad į laikiną statinį investavo 300 tūkst. litų. Verslininkas skaičiavo, kad investicija atsipirks per penkerius metus, nors laikino statinio egzistavimo sutartis tebuvo sudaryta trejiems metams. Galima spėti, kad verslininkas buvo tikras, kad nieko nėra pastovesnio už laikiną.
-
Žinomą verslininką klampina įtarimai 12
Viską pamiršo
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Asta Chramina patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai rugsėjo pradžioje. Šiame tyrime jau ne kreditoriai pasiilgę V.Čičelio nesumokėtų skolų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno skyriaus pareigūnai narplioja klaidžius "Via Baltica dvaro" buhalterinės apskaitos labirintus.
Prokurorė patvirtino, kad įtarimai šioje byloje pareikšti įmonės darbuotojui. "Kauno dienos" žiniomis, įtarimai dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo užgulė paties bendrovės vadovo pečius. "Nieko nežinau, neatsimenu", – telefonu nukirto V.Čičelis, bet pasiūlė klausimus atsiųsti raštu, taip ir nepažadėjęs ką nors prisiminti.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius nusikalstamos veikos požymius. Jį kontroliuojanti prokurorė paaiškino, kad tyrimas pradėtas ne pagal gautus nukentėjusiųjų pareiškimus, o inicijavus ikiteisminio tyrimo institucijai.
Prokurorė tvirtino, kad nėra gavusi informacijos apie V.Čičelio bendrovėse darbuotojams mokėtus atlyginimus nesilaikant įstatymų numatytos tvarkos. Pareigūnė teigė, kad ir šiame ikiteisminiame tyrime nekalbama apie galbūt vokeliuose mokėtus pinigus.
"Aplaidus apskaitos tvarkymas – tai toks tvarkymas, kai neatitinka galiojančių teisės aktų. Vadinasi, įmonės vadovas arba buhalteris, arba abu nesilaiko galiojančių teisės aktų, todėl nėra galimybės nustatyti bendrovės arba įstaigos ūkinės-finansinės veiklos už tikrinamąjį laikotarpį", – nusikalstamos veikos esmę dėstė A.Chramina.
Raudondvario etapas
"Kauno dienos" žiniomis, pagrindiniai V.Čičelio nemalonumai susiję su vienu gražiausių objektų Kauno rajone – Raudondvario dvaro oranžerijos atgaivinimu ir pritaikymu teikti maitinimo paslaugas. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė A.Chramina patikslino, kad tiriamas 2014–2015 m. finansinis laikotarpis.
V.Čičelio vadovaujamai bendrovei "Via Baltica dvaras" jau ne kartą teko varstyti teismų duris dėl įvairių aplinkybių, susijusių su Raudondvario dvaro oranžerija. "Kauno diena" rašė apie neteisėtą architektės parašo panaudojimą rengiant oranžerijos kapitalinio remonto projektą, o vėliau – laikinų priestatų.
Teismas tąsyk priėmė V.Čičelio kailį išgelbėjusį sprendimą – architektės parašo panaudojimas, siekiant įteisinti savavališkus statinius, buvo pripažintas mažareikšmiu nusikaltimu, o V.Čičelis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Deja, bendrovei "Via Baltica dvaras" nepavyko išsisukti nuo kelių įmonių ieškinių dėl nesumokėtų skolų vykdant darbus Raudondvario oranžerijoje.
Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu bankrutavusiai bendrovei "Langų stilius" priteisė iš "Via Baltica dvaras" beveik 66 tūkst. eurų skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Nieko nežinau, neatsimenu.
"Langų stilius" siekė prisiteisti didesnę sumą, tačiau statybų apskaitos žurnaluose bei kituose dokumentuose teismas išskaičiavo būtent tokią sumą. V.Čičelio vadovaujama bendrovė skundė jai nepalankų sprendimą, tačiau nesėkmingai.
Galiausiai paskutinį tašką padėjo Lietuvos apeliacinis teismas, kuris, išnagrinėjęs V.Čičelio norą nusikratyti reikalaujama skola, paliko galioti Kauno teismo sprendimą.
Pagailėjo projektui
Dėl mažesnės skolos teismų kelius teko eiti ir kitai dabar bankrutavusiai bendrovei "Eldra". Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 29 d. priteisė iš "Via Baltica dvaras" beveik 7,5 tūkst. eurų skolą, apie tūkstantį eurų palūkanų ir dar 8,66 proc. dydžio metines palūkanas ieškinį teisme pateikusiai bendrovei "Eldra".
Bendrovės atstovai nurodė, kad "Eldra" įsipareigojo parengti projektą "Raudondvario pilies oranžerijos pritaikymas maitinimo veiklai", o "Via Baltica dvaras" – už projekto parengimą sumokėti. Regis, viskas klojosi kaip sutarta. Bendrovių atstovai sukirto rankomis, pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, V.Čičelio vadovaujama bendrovė patvirtino, kad pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės ir terminų neturi.
Teismui pateiktas netgi pinigų mokėjimo susitarimo grafikas. Darbus vykdžiusi bendrovė pažymėjo ir tai, kad dalis atsiskaitymo numatyta jau po to, kai žemės ūkio ministras pasirašys skirti finansinę paramą beveik 500 tūkst. eurų (tuomet galiojusia valiuta per 1,7 mln. litų) Raudondvario atstatymo projektui.
"Eldra" nurodė, kad V.Čičelio vadovaujama bendrovė taip ir liko skolinga beveik 6 tūkst. eurų. Iš liūdnai pagarsėjusios dėl finansinių reikalų "Via Baltica dvaras" atgavusi mažąją dalį skolos, likusią prisiteisė tik po kelių teismų.
Košės nepagadino
Galbūt V.Čičelio pasiekimas – šeimininkauti prestižinėje Kauno rajono vietoje Raudondvario oranžerijoje – įkvėpė verslininką tęsti žygius. Jis siekė maitinimo paslaugas teikti ir Kauno valstybinės filharmonijos kavinėje. Dalyvavimas Filharmonijos paskelbtame konkurse V.Čičelį ir vėl įsuko į teismų karuselę. Tik šiuo atveju teisėsaugos pagalbos prireikė pačiam verslininkui.
Jis skundė teismui Filharmonijos paskelbto viešo konkurso teisėtumą. V.Čičelio bendrovei atstovaujantys juristai įžvelgė ir daugiau ginčytinų momentų konkurse, tačiau užmojis įkelti koją į vieną prestižiškiausių Kauno kultūros įstaigų patyrė fiasko.
Lietuvos apeliacinis teismas priėmė Kauno filharmonijai palankų sprendimą. Muzikos įstaigai neteko organizuoti naujo konkurso, o V.Čičelis prarado galimybę šeimininkauti Kauno valstybinės filharmonijos kavinėje.
Tai toli gražu ne visos bylos, kuriose minimas V.Čičelio vadovaujamų bendrovių vardas. Tačiau tokia verslininko patirtis teismuose netrukdo jam eiti garbingų Kauno pramonės ir amatų rūmų viceprezidento pareigų.
Pramonės ir amatų rūmų pozicija dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo labai aiški. "Blogai. Yra įstatymai ir jų reikia laikytis. Čia kaip Kelių eismo taisyklės", – lakoniškai išdėstė rūmų prezidentas verslininkas Benjaminas Žemaitis.
Jis svarstė ir tai, kad kai kurie verslininkai tyrėjų dėmesio sulaukia, nes esą nežino buhalterinių vingrybių, o kiti galbūt piktybiškai apskaitą tvarko netinkamai.
"Kiekvienas rūmų narys yra tikrintas ne vieną sykį ir ne vieną sykį turbūt yra baustas už netinkamą apskaitos tvarkymą. To greičiausiai neišvengia nė vienas verslininkas, tačiau kiekvieną atvejį reikia atskirai analizuoti", – kolegos nepasmerkė B.Žemaitis.
Turtas nesilikvidavo
Nepriekaištingos reputacijos laiduotojas ir nuoširdus kaltės pripažinimas išgelbėjo V. Čičelio žmoną Audronę Čičelienę nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kauno pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas V.Čičelis baudžiamojoje byloje, kurioje apgaulingu apskaitos tvarkymu buvo įtariama jo sutuoktinė, minimas kone dažniau nei A.Čičelienė. Tačiau byloje nagrinėtų įtarimų laikotarpiu būtent A.Čičelienė ėjo bendrovės "Via Baltica pramogos" direktorės pareigas.
Šiuo metu įmonė "Via Baltica Pramogos" jau likviduota, tačiau A.Čičelienės valdyti viešbučiai, restoranai ir visas maitinimo paslaugų sektorius niekur neišgaravo ir nestovi apleistas išdaužytais langais. Verslas toliau klesti juridinę priklausomybę patikėjus ne medienos pramonės srityje patirtį turėjusios A.Čičelienės, o patyrusio verslininko, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento V.Čičelio vadovaujamai bendrovei "Via Baltica dvaras".
Galutinis bendrovės išregistravimo taškas padėtas tik pernai. "Via Baltica pramogos" gyvavo viso labo septynerius metus. Per šį laiką jai buvo iškeltos ir septynios bylos. Tačiau bylos dėl galimo atlyginimo mokėjimo vokeliuose ir apgaulingos apskaitos tvarkymo, pasibaigusios pažadu sumokėti skolas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir laiduotojo įsipareigojimu, bylų sąraše nėra.
Pasiskundė darbuotojai
Įtarimai "Via Baltica pramogos" vadovei A.Čičelienei susidėliojo iš vienuolikos darbuotojų parodymų, suskaičiuotų nesumokėtų mokesčių ir neapskaitytų lėšų. Kaltinime prokuratūra nurodė, kad iš neapskaitytų lėšų A.Čičelienė sumokėjo ne mažiau kaip 15,7 tūkst. litų (4,5 tūkst. eurų) neoficialaus darbo užmokesčio. Tyrėjai nurodė, kad būdama atsakinga už įmonės buhalterijos skaidrumą A.Čičelienė nepateikė rastų nefiskalinių čekių 71 tūkst. litų (beveik 21 tūkst.eurų), tuo būdu į įmonės pajamas neįtraukta beveik 59 tūkst. (17 tūkst.eurų), o valstybė praradusi apie 12 tūkst. litų (3,5 tūkst.eurų).
Ir tai tik dalis aplaidumo, kurį tyrėjai pastebėjo tikrindami "Via Baltica pramogos" užkaborius. Pasirodo, bendrovė nevedė jokios apskaitos prekiaudama mugėse, iš prekybos alumi ir sidru bei nealkoholiniais gėrimais į pajamas neįtraukė per 60 tūkst. litų (17 tūkst.eurų) ir taip išvengė beveik 13 tūkst. litų (3,8 tūkst.eurų) PVM.
Tyrėjų duomenimis, tokiu būdu bendrovė veikė apie dvejus metus. Tačiau labiausiai užkliūva tai, kad vienuolika parodymus davusių buvusių darbuotojų mini realiu įmonės vadovu buvus visai ne A.Čičelienę, o direktorės sutuoktinį V.Čičelį. Tokie liudytojų vertinimai ir kita dalis kritikos nuo sutuoktinių Čičelių, rodos, kaip vanduo nuo žąsies.
Eksdirektorė buvusių darbuotojų liudijimus vertino kaip dėl pažeidimų ir girtavimų atleistų žmonių pyktį ir norą gerbiamus verslininkus apkalbėti.
Atlyginimai grynaisiais
Dėl vokeliuose mokamų atlyginimų ir apgaulingo apskaitos vedimo ne vienas garsus Lietuvos verslininkas, politikas raudonavo prie gėdos stulpo. Bet tik jau ne garbingas visuomenines pareigas užimantis, Kauno apylinkėse už prieštaringai vertinamus nuopelnus pagarsėjęs verslininkas.
Visi ikiteisminio tyrimo metu parodymus davę liudininkai dirbo "Via Baltika pramogos" restorane-viešbutyje. Vieni virtuvėje, kiti aptarnavo viešbutį. Nepaisant skirtingo darbo pobūdžio, sutarto atlyginimo, visų liudytojų parodymuose kaip leitmotyvas skambėjo pastebėjimai: "Jis net nebuvo įdarbintas bendrovėje, tačiau realiai beveik viskam vadovavo V.Čičelis", – teigė buvę darbuotojai.
Apie panašią ir atlyginimų mokėjimo schemą tvirtino visi liudytojai. Esą iki 2012 m. atlyginimus visada mokėjo tik grynais, atskiroje patalpoje viešbutyje ir žymėjosi ranka vedamame žurnale. Vėliau imta skirstyti atlyginimą į minimumą, kurį jau pervesdavo į darbuotojų sąskaitas ir tą, kurį grynais išmokėdavo į rankas. Buvę darbuotojai tvirtino, kad grynais išmokami pinigai nebuvo apskaitomi.
Specifinė tvarka
Viešbučio aptarnaujantis personalas atskleidė, kad įstaigoje vyravo specifinė tvarka. Esą būtent V.Čičelis iš viešbučio administratorių reikalaudavo kuo mažiau lėšų apskaityti įmonės kasos aparatu. Administratorės tik pildydavo žurnalą, kuriame buvo pažymima, koks klientas ir kokiu būdu sumokėjo už paslaugas.
Jei tik pinigai buvo gaunami grynais ir neapskaitomi kasos aparatu, jie buvo atidedami atskirai spintelėje tarnybiniame kambaryje esančioje spintelėje. Darbuotojai pasakojo, kad visi užsakymai dėl kambarių rezervavimo buvo surašomi ranka žurnaluose, tačiau žurnalai ilgai neužsibūdavo, po kurio laiko jie būdavo sunaikinami.
Esą jokios kompiuterinės apskaitos kiek, kada, kaip ilgai viešbučio klientai naudojosi Čičelių svetingumu viešbutyje nebuvo vedama. Darbuotojai tokius savininkų veiksmus suprato kaip siekį išvengti kažkokių patikrinimų, iš kurių matytųsi, kad žmonių viešbutyje gyvendavo daugiau, nei būdavo surenkama pinigų.
Liudytojai tvirtino, kad viešbutyje buvo du kasos aparatai. Esą priklausomai nuo to, ar klientui reikėjo sąskaitos už paslaugą, tekdavo naudotis atitinkamu kasos aparatu. Kai kurie liudytojai tyrėjams tvirtino iš darbo išėję dėl blogos darbo atmosferos, šiurkštaus, arogantiško ir su niekuo nesiskaitančio V.Čičelio elgesio.
Nuoširdumas gelbsti
Įstatymas numato, kad jei asmuo nusikalto neturėdamas teistumo, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra įsipareigojęs atlyginti turtinę žalą, yra visus įstatymo reikalavimus atitinkantis laiduotojas, tokį asmenį galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
A.Čičelienės teisme narpliotos verslo vingrybės atitiko šiuos įstatymo reikalavimus. Moteris nuoširdžiai pripažino savo kaltę, gailėjosi, žadėjo taip nebedaryti. Laiduotojui teismas taip pat neturėjo priekaištų. Asmuo neteistas, prisistatė esantis Čičelių šeimos draugas, o dar ir kaltinamosios sutuoktinio įmonėje dirbantis ir 1 100 litų (318 eurų) uždirbantis.
Teismas nusprendė pripažinti A.Čičelienę kalta dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleido pagal laidavimą be užstato, perdavė laiduotojo atsakomybėn vienų metų laidavimo terminui.
-
Ar laikini statiniai netyčia netaps amžini? 5
Amžinas laikinumas
Kauniečiai tikriausiai dar nepamiršo neatsiejama miesto dalimi buvusių kioskų. Juose buvo prekiaujama viskuo – nuo prezervatyvų iki karštų čeburekų, alaus, dažų plaukams, pliušinių kiniškų meškučių šviečiančiomis akimis. Ne vienas toks kioskelis dirbo netgi ištisą parą. Ilgainiui kioskų populiarumas mažėjo, ir liko jie stovėti užkaltais langais.
Neapsikentusi savivaldybė ėmėsi judinti kioskų, kurie kadaise dygo kaip laikini pastatai, savininkų sąžinę, reikalaudama nugriauti arba pervežti į kitą vietą miesto veidą darkančius neveikiančius, dažnai apleistus statinius.
Kaunas apsivalė nuo mažųjų vaiduoklių, tačiau terminas – laikinas statinys iš statybų reglamento neišnyko, kaip ir mažesni statybos reikalavimai statant į šios sąvokos apibūdinimą pataikančius statinius. Kai kuriais atvejais toks terminas atrodo kaip landa sudėtingame statybų labirinte.
Apie laikinus, tačiau abejonių dėl vizualaus amžinumo keluiančius priestatus "Kauno diena" rašė. Žvilgsnis tada krypo į Raudondvario dvaro komplekso oranžeriją ir ją ramstančius laikinus priestatus – stiklines verandas, terasas, takelį. Abejones dėl tariamo laikinumo tąsyk išsakė ir Raudondvario oranžerijos kapitalinio remonto projektą rengusi architektė. "Kokie laikini? Įbetonuotos kolonos ir niekas to betono neatkrapštys", – pastebėjo architektė Raimonda Razulevičienė.
Lankytojų aptarnavimo paviljonas
Kone pirmoji šiuolaikiška laikino statinio statusą turinti kregždė Kaune yra garsi kavinė ant Milikonių kalno šlaito "Viva Kaunas". Šią kavinę ir Raudondvario dvaro oranžeriją su laikinais priestatais jungia ne tik laikino statinio statusas, bet ir ta pati gerai žinomo verslininko Vyto Čičelio pavardė.
Statybos ekspertų vertinimu, laikina statyba sumažina daugybę rūpesčių, kuriuos reikėtų įveikti imantis nelaikinos statybos. Laikinam statiniui tereikia suderinti žemės plotelį, tačiau pirkti ar nuomotis nebūtina, nereikia rengti detaliojo plano, žodžiu, atkrenta daugybė rūpesčių.
Konsultacijas teikiantys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai taip aiškina laikino statinio apibrėžimą: "Statybos įstatyme nurodyta, kad laikinais statiniais laikomi tokie statiniai, kuriuos leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Paprastai jis nustatomas statytojo pageidavimu arba savivaldybės administracijos motyvuotu sprendimu."
Praėjusios kadencijos valdžios palaiminimu Kauno miesto savivaldybės administracijoje 2012 m. buvo suderintas architekto Rimvydo Jurgio Palio suprojektuotas laikinas lankytojų aptarnavimo paviljonas prie apžvalgos aikštelės Linkuvos gatvėje, kurį ketino statyti bendrovė "Dinaka". Akivaizdu, kad lankytojų aptarnavimo paviljonu pavadintas statinys gerokai praaugo įsivaizduojamus laikino statinio lūkesčius.
Suderintas nutartimi
Kavinės atidarymo iškilmėse jos savininkas V.Čičelis atskleidė ėjęs kryžiaus kelius, kol ant šlaito pakibusios kavinės idėja gavo palaiminimą. V.Čičelis sakė, kad sudėtingiausia buvo gauti leidimus laikinosios paskirties statiniui. Tai užtruko net trejus metus, o laikinoji kavinė išdygo greičiau nei per metus.
Į Milikonių kalno šlaitą susmigo galingos metalinės kolonos, laikančios statinį. Kavinė yra pailgos pusapvalės formos, primena teleskopo vamzdį. Pastatas sumontuotas iš gaubtų metalo konstrukcijų ir gaubto stiklo. Kavinę pratęsia 20 m ilgio tiltas, pakibęs virš skardžio 12 m.
"Projektas suderintas vadovaujantis komisijos, susijusios su kioskais, paviljonais ir prekybai ar paslaugoms teikti pritaikytais automobiliais arba jų priekaboms nagrinėti posėdžio protokoline nutartimi", – praėjusios kadencijos valdžios sprendimą išdėstė Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Natalija Danielienė-Tsebriy.
Pavaduotojos duomenimis, kavinės statyba suderinta ir pagal laikinų statinių supaprastintų projektų rengimo aprašą, kurį Kauno miesto taryba patvirtino 2011 m. vasarį.
Investicija į laikinumą
Kauno savivaldybės turimuose dokumentuose užfiksuota, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius neprieštarauja laikinam statiniui šalia Milikonių kalno apžvalgos aikštelės iki šių metų spalio pabaigos. Pagal pirminius laikinos kavinės savininko V.Čičelio užmojus investicija į laikiną statinį iki šių metų pabaigos dar neturėjo atsipirkti.
"Kadangi projektas nestandartinis, visas statinio detales teko užsakyti specialiai. Už tai teko mokėti brangiau. Vien lenktas stiklas su paketu kainavo 100 tūkst. litų. Iš viso teko investuoti 300 tūkst.", – per atidarymą sakė verslininkas. Žurnalistai užfiksavo ir tai, kad V.Čičelis tuomet tikėjosi, jog investicija atsipirksianti per penkerius metus. Kol kas nuo atidarymo tepraėjo treji metai.
Pagal 2014 m. sausio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos sudarytą sutartį su bendrove "Dinaka" dėl laikinojo statinio kiosko-paviljono naudojimo viešoje miesto vietoje moka vietinę rinkliavą: už ne visus 2014 m. – 1 592 eurus, 2015 m. – 2 116 eurų, 2016 m. – 1 736 eurus.
Įstatymuose nurodyta, kad statytojas turi galimybę pratęsti statinio naudojimo terminą. Tam tereikia kreiptis į savivaldybę. Užkliūva tik terminai, kai per laikino paviljono atidarymą skelbiamas investicijų atsipirkimas viršija sutartą naudojimosi terminą.
Nauji vėjai
Visiškai kitokį laikinų statinių projektą mėgina įgyvendinti šiandienos Kauno savivaldybė. Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas pristatė laikinų turizmo paviljonų idėją. Savivaldybės prižiūrimuose miesto parkuose, kitose rekreacijai tinkamose miesto erdvėse bus siūloma įrengti laikinus paviljonus.
Kol kas numatyta dešimt vietų, kuriose verslininkai galėtų statyti laikinus paviljonus. "Riedučių, dviračių, baidarių nuoma užsiimantys verslininkai galėtų įsirengti laikinus paviljonus tai veiklai tinkamose aplinkose. Galėtų būti ir maitinimo įstaigos", – idėjos eskizais dalijosi V.Šiliauskas.
Trims iš parinktų vietų jau buvo paskelbti konkursai. Kol kas dėmesio sulaukė dvi – erdvė Kalniečių parke ir aikštelė Šančiuose prie Geležinkelio tilto.
Tarp siūlomų turizmo paviljonams vietų buvo ir aikštelė Panemunės šile prie "Trijų mergelių" pėsčiųjų tilto, tačiau ši vieta kol kas nesudomino verslininkų. Neatmetama galimybė, kad tai šiltojo metų periodo vieta, todėl už lango pučiant šaltukui ji dar nelabai domina maitinimu ar kita veikla užsiimančių verslininkų.
Dėmesys statiniui
V.Šiliauskas pabrėžė, kad turizmo paviljonais vadinami statiniai turės atitikti laikino statinio įsivaizdavimą. "Mes kalbame apie laikinus turizmo paviljonus, kurie yra nedidelio ploto. Tokiam statiniui nereikia projekto, pakanka projektinio eskizo-vizualizacijos. Planuojamas didžiausias pastatas 80 kv. m, dar gali būti terasa. Tokiam laikinam pastatėliui nereikia statybos leidimo", – trumpesnį statinio realizacijos planą minėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Pasak pašnekovo, sutartyje būtų numatyta, keleriems metams išduodamas leidimas verstis numatyta veikla. Pasibaigus sutartam laikui, laikiną statinį savininkams tektų nugriauti, persivežti kitur arba tartis pratęsti veikimo laiką. V.Šiliauskas neabejoja, kad laikini turizmo paviljonai nekels abejonių ir neatrodys nepajudinami.
"Kai pateikiamos vizualizacijos, ypatingą dėmesį kreipiame į tai, kad nebūtų suprojektuoti pamatai. Jei pastatas neturi pamatų, vadinasi, jis laikinas ir jį galima labai paprastai nukelti. Aišku, jei neužfiksuota jokių pažeidimų, veikla vyko sklandžiai ir vystytojas prašys pratęsti veiklą, komisija svarstys tokį prašymą", – dėstė V.Šiliauskas.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas patikslino, kad vietinė rinkliava už būsimus paviljonus numatyta pagal užstatymo plotą. Maksimalaus dydžio 80 kv. m paviljonui – 2 eurai už 1 kv. m, vienkartinis mokestis konkurso pasiūlymo metu ir licencijos mokestis, jei tokia bus.