„Mažiausiai apsaugoti eismo dalyviai – pėstieji didmiestyje, užmiestyje ir net kieme nė akimirkai neturi prarasti budrumo. Svarbiausia – gerai išmanyti Kelių eismo taisykles bei jų laikytis ir judant kelyje būti dėmesingiems: girdėti, matyti kelią, įvertinti atstumą ir žengti į kelią ramiai, tik įsitikinus, kad pavojaus nėra“, – sako Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys.

Policijos duomenimis, iš beveik 3 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, ketvirtadalį (24 proc.) sudaro atvejai, kai transporto priemonės partrenkia pėsčiuosius. Pėstieji dažniausiai neteisingai pereina važiuojamąją kelio dalį arba ją pereina ten, kur tai draudžiama daryti. Pernai užfiksuoti 2 442 tokie pažeidimai. Tai 40 proc. daugiau negu 2022 m. ir beveik tiek pat kiek 2020-aisiais.

Atidūs kelyje turi būti visi

Saugumo akcijoje dalyvaujančio „Moterų ralio“ organizatorė Neringa Simson teigia, kad kelyje atidūs turi būti tiek pėstieji, tiek vairuotojai. „Prisidėdamos prie šios akcijos norime atkreipti dėmesį, kad nesvarbu kokio amžiaus esame, vairuojame ar esame pėstieji, kelyje turime būti atsakingi, atidūs ir mandagūs vieni kitiems”, – sako N. Simson, pabrėždama, kad labai svarbu būti dėmesingiems tamsiu paros metu.

Statistika rodo, kad pernai iš 747 žuvusių ir sužeistųjų 30 proc. pėsčiųjų nukentėjo  tamsiuoju paros metu. Į tamsą dažnai išeinama nepasirūpinus savo saugumu. 2023 metais išaiškinti 768 atvejai, kai pėstieji nesilaikė nustatytų saugaus elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų.

Tikisi didesnio visuomenės dėmesio

Vytautas Grašys tikisi, kad moterų dalyvavimas saugumo akcijoje atkreips daugiau visuomenės dėmesio. Jis taip pat pastebi, kad ilguoju laikotarpiu situacija keliuose gerėja, nes darosi vis madingiau laikytis taisyklių ir mandagiai elgtis kelyje, o tai skatina kitus būti atsakingesnius ir sąmoningesnius.

2023 metais iš viso išaiškinti daugiau kaip 9 tūkst. pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą pėstiesiems gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 230 Eur.

„Moterų ralis“ šiemet vyks balandžio 27 d., šeštadienį. Renginyje dalyvaus per 150 ekipažų. Renginio dalyvės varžysis 10 įskaitų, tarp kurių „Pradedančiojo vairuotojo“, „Elektromobilių“ ir „Renault taurės“ įskaitos. Ralio metu taip pat bus išrinktas „Saugiausias ekipažas“. „Moterų ralio“ dalyvės vadovaujasi saugaus elgesio kelyje deklaracija, kurios vienas iš punktų skelbia: „Kelyje stengiuosi būti mandagi ir atidi kitiems eismo dalyviams“.

Rekomendacijos, kaip teisingai pereiti pėsčiųjų perėją

Nereguliuojama pėsčiųjų perėja:

1. Sustokite prie pėsčiųjų perėjos, toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto.

2. Pažiūrėkite į kairę, į dešinę, tada dar kartą į kairę ir įsiklausykite, ar nesigirdi atvažiuojančio automobilio. Stebėkite, kas vyksta važiuojamojoje kelio dalyje.

3. Įženkite į važiuojamąją kelio dalį tik įvertinę ir įsitikinę, kad eiti saugu, t. y. ar visos transporto priemonės sustojo Jūsų praleisti.

4. Eikite tiesiai (ne įstrižai), neperženkite pėsčiųjų perėjos ribų, be reikalo nestoviniuokite ir nedelskite.

Pėsčiųjų perėja, reguliuojama šviesoforu:

1. Sustokite prie pėsčiųjų perėjos, toliau nuo važiuojamosios kelio dalies krašto.

2. Draudžiama eiti, kai įjungtas raudonas ar geltonas šviesoforo signalas.

3. Degant žaliam šviesoforo signalui, įženkite į važiuojamąją kelio dalį tik įsitikinę, kad yra saugu (yra sustojusi ir nevažiuoja nė viena transporto priemonė).

4. Per važiuojamąją kelio dalį eikite tiesiai, ne įstrižai. Be reikalo nestoviniuokite ir nedelskite. Eidami stebėkite kelią ir šviesoforo signalus.

5. Nespėję pereiti važiuojamosios kelio dalies, nesiblaškykite, ramiai sustokite saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus.

6. Eiti per kelią galite tik įsitikinę, kad dega žalias šviesoforo signalas ir kad eiti saugu.

Kaip eiti per kelią ne gyvenvietėje?

1. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti per kelią stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose. Neiti ten, kur blogas matomumas (kelio vingis, įkalnė, nuokalnė, krūmai), stovinčios transporto priemonės.

2. Pirma, pasižiūrėkite į kairę, į dešinę, dar kartą – į kairę pusę. Įsiklausykite, ar nevažiuoja transporto priemonė.

3. Jei transporto priemonių arti nėra, prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį, dar kartą pažiūrėkite į kairę pusę.

4. Prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį ir eidami ja, venkite bet kokių dėmesį blaškančių veiksmų (naudojimosi mobiliojo ryšio priemone, žinučių rašymo ar skaitymo ir kita).

5. Įžengti į važiuojamąją kelio dalį galite tik įsitikinę savo saugumu ir kad eiti yra saugu. Visą laiką stebėkite kelią ir klausykitės.

6. Per kelią eikite tik tiesiai, ne įstrižai. Važiuojamojoje kelio dalyje nedelskite, nestoviniuokite. Kelio viduryje pasižiūrėkite į dešinę, jei saugu – baikite pereiti kelią.

Uostamiestyje vyko akcija „Aš ir Tu – atsargūs, kai slidu“ – moksleiviai ir pareigūnai vairuotojams priminė, kad žiemą vairuoti būtina itin atsakingai

Originaliu būdu į eismo saugumą vairuotojų dėmesys kasmet atkreipiamas nuo 1998 metų. Šiemet visoje šalyje keli tūkstančiai 1–12 klasių moksleivių, lankančių VšĮ „Būk saugus LT“ organizuojamas  neformaliojo švietimo veiklas, gamino atvirukus pagal paruoštus eskizus su įvairiomis eismo situacijomis.

Pačios akcijos metu įteikdami vairuotojams asmeninius linkėjimus vaikai taip dar kartą jų paprašo būti atidesniais, primena, kad kelyje saugotų save ir kitus.

„Prisidedame prie vaikų saugaus elgesio įgūdžių formavimo ir visų mūsų saugumo viešajame eisme kūrimo. Raginame tėvus, suaugusiuosius ir mokytojus nuolat priminti vaikams apie pavojus, kurie gali nutikti slidžiame kelyje, tamsoje skubant į mokyklą ar iš jos, einant per gatvę“, – sakė Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys. 

Akcija „Aš ir Tu – atsargūs, kai slidu“ vyksta septyniolikoje Lietuvos savivaldybių.

– Kodėl norima griežtinti baudas vairuotojams?

– Na, mūsų eisme vyksta pokyčiai į gerąją pusę, bet tie tempai, kuriais dabar vyksta tie pokyčiai, turbūt visų netenkina ir norime, kad tie pokyčiai būtų greitesni. Daromi tam tikri eismo taisyklių pažeidimai, o ypatingai greičio pažeidimai, viršijamas greitis ir tai viena iš pagrindinių priežasčių įvykti eismo įvykiams, kuomet būna sužalojami arba žūsta žmonės.

– Vairuotojai ir anksčiau burnojo, kad yra esą per griežtos nuobaudos, ypač kai tenka atimti vairuotojo pažymėjimą. Netgi tos papildomos priemonės nedrausmino, jeigu pačių baudų dydžiai yra per maži.

– Mes konstatuojame, kad už KET pažeidimus baudos buvo peržiūrėtos 2008 m. Po to laikotarpio ekonominė situacija gerokai pasikeitė ir vėlgi, kuomet policijos yra paskiriama bauda už iki 20 km/val. viršytą greitą, tai yra 6 eurai, žmogus su tam tikra šypsena pasako, kad du puodeliai kavos. Ar jis padaro kažkokias išvadas, gavęs tokią baudą, kad greitis, kurį jis viršijo, reikalingas tam, kad mes būtume saugesni? O tikrai absoliuti dauguma eismo dalyvių nori būti saugūs, laikosi KET. Na, ir kartais tie išsišokėliai sukelia problemas.

– Kiek turėtų didėti baudos? Apie kokius skaičius mes galime kalbėti?

– Na, mes siūlome, kad jeigu dabar bauda yra iki 20 km/val. viršytam greičiui nuo 12 iki 30 eurų, padidinti, kad būtų nuo 30 iki 60 eurų. Iki 30 km/val. viršytam greičiui – padidinti iki 120 eurų. Na, jos nėra kardinaliai didinamos, tačiau siūlome tam tikrus pakeitimus, sisteminius dalykus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kad įkliuvus antrą kartą vairuotojas netektų vairuotojo pažymėjimo.

– Taip. Viršijus greitį daugiau nei 30 km/val. antrą kartą, vairuotojas netektų pažymėjimo – neilgam laikotarpiui, sakykim, nuo 20 iki 30 dienų. Ir neturėdamas teisės vairuoti, naudodamasis visuomeniniu transportu ar vaikščiodamas pėsčiomis, galėtų pagalvoti apie tą neatsakingą elgesį. Nes, vėlgi, tas 10 km/val. viršytas greitis kartais lemiamu momentu turi esminį faktorių, kuomet pasekmės, atsitikus eismo nelaimei arba sureaguoti į kažkokią pasikeitusią eismo situaciją, yra lemiamos. Ir tikrai manome, kad tą greitį vairuotojui smegenyse reikia įrašyti griežtesnėmis priemonėmis.

– O pagal statistiką kiek šiai dienai būtų vairuotojų, kurie 20-čiai dienų netektų teisės vairuoti?

– Jeigu palyginus šių metų 10 mėnesių duomenis, tai apie 3500 vairuotojų prarastų teisę vairuoti nuo 10 iki 20 dienų. Manau, tai nėra labai didelis skaičius, bet įsivaizduokim, kad 3500 vairuotojų vis dar nesilaiko saugaus greičio ir tą daro pakankamai agresyviai, viršydami daugiau negu 30 km/val. Tas turėtų įtakos tikrai kažkiek turėti.

– Ar bus dar kažkokių kitokių drausminimų tiems lakstūnams, kurie ypatingai mėgsta greitį?

– Taip, mes turime siūlymų, kurie turėtų kažkokią įtaką padaryti. Tai vienas iš dalykų yra toks, kad asmuo, davęs savo transporto priemonę užsienio piliečiui, laiduoja už tą asmenį. Jeigu būna padarytas KET pažeidimas ir užsienietis nesumoka baudos, tai pats asmuo turi sumokėti paskirtą baudą. Tai turbūt skatintų atsakingiau dalinti savo transporto priemonę, atsakingai teikti duomenis to asmens, kuriam yra duodama transporto priemonė ir permąstyti tuos dalykus.

– Bet yra pastebima, kad ir patys vairuotojai, gavę baudą, neskuba jos sumokėti. Ir situacija šiek tiek gerėja, bet vis tiek dar nemažas procentas vairuotojų nemoka baudų.

Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

– Sakykim, nedidelis procentas, bet tokių asmenų yra. Ir vėlgi, tos administracinės atsakomybės pagrindinis dalykas yra kad asmuo kažkaip pajustų savo netinkamo elgesio pasekmes, tam yra paskiriama piniginė bauda. Ir jeigu jis piktybiškai nemoka tų baudų, neturi turto, nedirba legaliai ar dar kas nors, na, jam tos baudos vis tęsiasi ir jis jokių pasekmių nepatiria. Turime asmenų, kurie padaro po 400 pažeidimų, tai tas poveikis kažkoks turėtų būti. Ir šitoj pačioj vietoj siūlome, kad būtų apribojamos tam tikros valstybės paslaugos asmenims, kurie nesumoka baudų. Šiai dienai toks asmuo negali pasikeisti vairuotojo pažymėjimo. Siūlome, kad tokiam asmeniui priklausančios transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas, asmuo negalėtų savo vardu užregistruoti naujos transporto priemonės. Manau, kad tai paskatintų. Bet šitie siūlymai yra tik pradiniai. Tikrai teko girdėti, kad užsienio šalyse yra gerokai efektyvesnių. Pavyzdžiui, Latvijoj, kažkada sakė, kad labai gerai yra baudos mokamos oro uoste, kuomet bando išskristi kažkur, prisiregistruoti ir mato, kad nesumokėtos baudos.

– Gerai, bet grįžkime prie Lietuvos. Lietuvoje atsirado labai daug ir įvairių greičio matuoklių ir jų tik daugės. Ar tai padeda drausminti greičio mėgėjus ir galbūt tuose ruožuose, kur jie įrengti, stebite ir mažiau eismo įvykių?

– Be abejo. Greičio kontrolės sistemos, kurios atsiranda tam tikruose ruožuose, vienaip ar kitaip skatina vairuotojus susimąstyti ir dažniau žiūrėti į savo spidometrą. Vėlgi, tie skaičiai rodo, kad ne visus vairuotojus… Tikrai tose vietose mažėja eismo įvykių su sužeistais asmenimis. Taikome kartais ir dvigubas priemones t. y. pasibaigus vidutiniam greičio ruožui yra pastatomas vadinamasis trikojis. Na, pagrindinis tikslas yra keisti supratimą apie tą dalyvavimą eisme. Be abejo, visa Lietuva tikrai nebus padengta greičio matuokliais, bet vairuotojas, norėdamas saugiai dalyvauti eisme, turi daryti tam tikrą pokytį savo elgesy. Kiek jis girdi ausimis, turi suvokti smegenimis, kad greičio paisymas yra labai svarbus elementas saugiam eismui.

Šis biuras Policijos departamente pradėjo veikti rugsėjo 1 dieną.

Jis bus atsakingas už policijos kinologijos veiklos formavimą, nusikaltimų prevenciją, parengtį veikti krizių, ekstremaliųjų situacijų, nepaprastosios ar karo padėties, mobilizacijos ir panašiais atvejais.

Biurui taip pat pavesta formuoti ir įgyvendinti viešosios tvarkos, kelių eismo priežiūros, administracinių nusižengimų teisenos, objektų apsaugos, reagavimo į įvykius, pajėgų valdymo, areštinių, konvojaus, darbo su pristatytais asmenimis, asmenų paieškos  įgyvendinimo strategiją, kt.

V. Grašys tarnybą vidaus tarnybos sistemoje pradėjo 1994 metais, buvo paskirtas Policijos departamento Viešosios policijos valdybos inspektoriumi, nuo 2001 metų dirbo Viešosios policijos biure, 2005 metais tapo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininku, nuo 2016 metų vadovavo Lietuvos kelių policijos tarnybai.

„Atvažiavau draugui padėti, ir viskas. Draugą pagavo ne dėl greičio viršijimo, tiesiog angliškas vairuotojo pažymėjimas“, – kalbėjo  vyras.

Tačiau paaiškėjo, kad vairavo būtent jis.

„Kur leistinas greitis 90 km/val., važiavo 129 km/val. Miesto teritorijoje gerokai viršijo greitį. Stabdant pareigūnui nestojo ir nuvažiavo toliau“, – komentavo Lietuvos kelių policijos pareigūnas Aurimas Račkauskas.

Pareigūnams teko jį pasivyti.

„Galvojome, kad nestojo dėl greičio viršijimo, bet pasirodo, kad buvo ir neblaivus, ir kad jam dar yra atimta teisė vairuoti“, – sakė A. Račkauskas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vyras įpūtė 1,13 promilės.

„Vienur reikia to greičio, kitur nereikia, čia nesuderinsi. Argi problema, juk čia kiekvieno individualus poreikis“, – kalbėjo policijos sugautas vairuotojas.

Vyras taip pat piktinosi, kad reido vietoje nėra tualeto.

„Kur viešas WC viduryje autostrados? Dabar aš noriu į WC, nes turiu su pūsle problemų“, – priekaištavo pareigūnų sustabdytas vyras.

Kur viešas WC viduryje autostrados? Dabar aš noriu į WC, nes turiu su pūsle problemų.

 

„O aš noriu, kad jūs neblaivus nevairuotumėte“, – atsakė pareigūnas.

„Čia – ne pageidavimų koncertas“, – atšovė neblaivus vairuotojas. 

Greitį 25 km/val. viršijęs kitas vairuotojas irgi piktinosi.

„Kai pareigūnai stabdė, turėjau persirikiuoti iš antros eismo juostos į pirmą. Kažkokia nesąmonė. Man vos į automobilio galą neįvažiavo kitas vairuotojas. Sugalvok tokias nesąmones, kai pilna mašinų“, – piktinosi vyras.

Reidai prieš greičio mėgėjus vyko visoje Europoje. Pasak Lietuvos kelių policijos, tokie reidai buvo, yra ir bus.

„Praėjusiais metais buvo patikrinta berods trys milijonai automobilių Europoje. Per vieną dieną nubausta daugiau kaip 100 tūkst. vairuotojų“, – sakė Kelių policijos vadovas Vytautas Grašys.

Daugėja ne tik reidų, bet ir greičio matuoklių.  

Buvo klausiami Lietuvos gyventojai, ar jiems dviratininkai ir paspirtukininkai trukdo ir ar jau juos pastebėjo šį sezoną.

„Dar nelabai. Netrukdo. Manau, reiktų tolerancijos vieni kitiems. Tikrai ne visi laikosi taisyklių. Būna atvejų, kai jie staiga iššoka iš kažkur ir būna, kas važiuoja nesaugiai“, – sakė moteris.

„Tiesą sakant, būna labai pavojingų situacijų, bet vairuotojams reikia žiūrėti. Man pačiai paspirtukai yra baisu, labai pavojingas dalykas“, – kalbėjo kita moteris.

„Faktas, kad ne visi laikosi taisyklių, bet visi eismo dalyviai turi turėti savo vietą. Labai blogai, kad nusižengia. Paspirtukininkai nėra patys drausmingiausi. Aš, kaip mėgėjas išeiti pasivaikščioti, per centrą tikrai matau, kad pravažiuoja nesaugiu greičiu“, – sakė vyras.

Suskaičiuota, kad pernai paspirtukais važiavo kas dešimtas vyresnis nei aštuoniolikos metų Lietuvos gyventojas. Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų statistika – kur kas iškalbingesnė. Ji sako, kad per metus yra padaroma per 12 tūkst. įvairiausių pažeidimų, kuriuos padaro paspirtukininkai ir dviratininkai.

Taigi sezonas prasideda. Ar jį jaučia ir policijos pareigūnai? Apie tai buvo kalbamasi su Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovu Vytautu Grašiu.

– Ar jaučiate, kad jau prasidėjo dviratininkų ir paspirtukininkų sezonas?

– Matome, kad į viešąsias erdves jau išlenda elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojai. Aišku, didelio skaičiaus dar nesimato, bet pradžia jau yra.

– Tiek pėstieji, tiek kiti eismo dalyviai nelabai pasiilgsta paspirtukininkų, nes jie važinėja greitai, manevruoja, trukdo. Nors yra ir tokių, kurie laikosi taisyklių. Ar pasitaiko?

– Tikrai tikiu tuo, kad didžioji dauguma tiek dviratininkų, tiek elektrinių paspirtukų vairuotojų laikosi KET, suvokia, kad ta transporto priemonė nėra pramoga, o transporto priemonė, kuriai galioja KET. Be abejo, pasitaiko tokių atvejų, kai elgiamasi netinkamai bei toks neatsakingas elgesys sukelia aplinkinių ir eismo dalyvių, pėsčiųjų, automobilių vairuotojų nepasitenkinimą.

– Ar pavyksta realiai skirti baudas, kurios yra nuo dešimties iki kelių šimtų eurų?

– Taip, pavyksta realiai nubausti. Neramina, kad per metus apie 5 tūkst. dviračių ir elektrinių paspirtukų vairuotojų policija eliminuoja iš eismo, kurie būna apsvaigę nuo alkoholio. Reikėtų kalbėti ne apie tai, kiek surašyta administracinių protokolų, o apie tai, kiek asmenų kreipėsi į medicinos įstaigas po įvykių su elektriniais paspirtukais, su dviračiais, kuomet patyrė tikrai rimtas ir sunkiai atstatomas traumas, dėl kurių pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip užfiksuoti KET laužančius paspirtukų ir dviračių vairuotojus? Ar gali praeivis nufotografuoti ir nusiųsti nuotrauką policijai?

– Elektrinis paspirtukas ir vairuotojas nėra identifikuojami, nėra jokio valstybinio numerio ar kokio kito požymio. Nebent būtų nurodomas konkretus pažįstamas asmuo, kuris netinkamai elgėsi, tada, be abejo, tą dalyką galima pritaikyti. Kita vertus, policija organizuoja specialias priemones, kuomet stebime aplinką, dirbame miestuose ir užmiestyje, kur pastebėję daromą KET pažeidimą patraukiame atsakomybėn. Manau, kad pagrindinis dalykas yra švietimas ir atsakingumas dalyvauti eisme.

– Prasideda sezonas. Ką turėtų gyventojai atsiminti?

– Galima važiuoti tokiu greičiu, kokiu eina pėstieji – 3–7 kilometrų per valandą. Pats svarbiausias dalykas – atsiminti, kad tai nėra pramoga, o transporto priemonė ir kad ji neša tam tikrą atsakomybę. Kita vertus, kadangi tai yra sezoninė transporto priemonė, tai ne visi eismo dalyviai prisimins, kad eisme taip pat dalyvauja ir dviračių bei elektrinių paspirtukų vairuotojai.

Vilniuje per incidentą buvo numuštas greičio matuoklis. Vairuotojai ėmė džiaugtis, esą, dabar galės tam tikrą atkarpą važiuoti greičiau.

Šalyje iš viso veikia per 80 greičio matuoklių. Vienam jų nebeveikiant, tuo džiaugiasi tik tie, kurie nesupranta, kam skirtos kelių eismo taisyklės (KET).

„Galbūt džiaugiasi tie, kurie nemotyvuoti ir vis dar nesuvokia, kad KET reikia paisyti. Greičio matuokliai paskatina vairuotojus laikytis KET ir pasirinkti leistiną saugų greitį“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys

Saugumui Lietuvos keliuose didinti planuojama įrengti dar 100 greičio matavimo įrenginių.

„Kelių direkcija planuoja plėsti tą ratą – numatyta įrengti 100 vidutinio greičio matavimo įrenginių, kurie matuos greitį 50-yje atkarpų“, – teigė V. Grašys.

Kartais pažeidėjai specialiai sugadina greičio matavimo prietaisus, tačiau, anot kelių policijos viršininko, taip jie prisidaro tik dar didesnių problemų.

„Yra buvę įvairių atvejų ir bandymų sugadinti [greičio matavimo techniką], tačiau tai jau įvyko ir tai buvo bandymas išlieti savo nesveiką pyktį, už kurį asmuo susilaukė dar didesnės atsakomybės. Manau, kad tikrai efektyviau yra susitaikyti su tuo, kad KET galioja, kad jų kontrolę vykdo matavimo įrenginiai (stacionarūs, vidutinio greičio, momentiniai). Policija turi šiuolaikišką ir efektyvią įrangą“, – aiškino V. Grašys.

Viršytas greitis Lietuvos keliuose pražudė ir sužalojo daugybę žmonių. Policijos pasirinktos priemonės verčia vairuotojus susimąstyti, kaip jie dalyvauja eisme ir kaip jie saugo savo gyvybę.

Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo įvykiuose, kuriuose nukenčia, būna sužeisti ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose.

„Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo įvykiuose, kuriuose nukenčia, būna sužeisti ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose. Tos priemonės, kurios taikomos šiandien tiek policijos, tiek kitų institucijų, jos turėtų pasiekti vairuotojų smegenis ir jie turėtų priimti sprendimą, kad vis dėlto KET reikia laikytis. Keliuose vykdoma kontrolė tiek policijos nežymėtais automobiliais, kilnojamais greičio matuokliais, tiek vidutinio greičio matavimo sistema. Beveik milijoną tokių pažeidimų turime skaičiuojant vairuotojus, kurie neapsidraudę automobilių, kurie nepraėję technikinės apžiūros. Tie pažeidimų skaičiai didėja. Verčia susirūpinti dėl to, kad vairuotojai ne visada susimąsto, kaip jie dalyvauja eisme, kaip jie saugo savo didžiausią turtą – gyvybę, sveikatą. Įrangos plėtra, iniciatyvi policijos veikla turėtų paskatinti juos susimąstyti ir pergalvoti savo vertybes bei laikytis KET“, – teigė V. Grašys.

Net ir 10 km/val. viršytas greitis gali nulemti nelaimingą incidentą kelyje.

„Didžioji dauguma pažeidimų yra iki 20 km/val. viršytas greitis. Noriu akcentuoti, kad ir 10 km/val. viršytas greitis tam tikroje atkarpoje yra realus pavojus įvykti nelaimei kelyje, kuomet gali susižaloti ir žūti žmonės“, – pabrėžė V. Grašys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vairuotojo teisių netenkama viršijus greitį daugiau nei 50 km/val.

„Nemėgstu kalbėti apie baudas. Tie, kurie viršija greitį, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Viršijus greitį daugiau nei 50 km/val. prarandama teisė vairuoti. Yra ir piniginės baudos, bet pinigai yra uždirbami, baudos sumokamos, bet svarbu vairuotojui susivokti, kad viršytas greitis yra realus pavojus jo gyvybei“, – sakė V. Grašys.

Kai kuriems kelių ereliams baudos už greičio viršijimą nėra labai skausmingos. Galbūt didesnės baudos priverstų susimąstyti labiau?

Artėjame prie tokios vairavimo kultūros kaip Vokietijoje.

„Ne baudos dydyje esmė. Galima diskutuoti apie baudų dydį, apie kitokią sistemą, kuri dar labiau paskatintų laikytis KET, bet jeigu vairuotojas pats nenorės keisti savo suvokimo, elgesio kelyje, vien tik baudomis tą dalyką padaryti būtų sunku“, – svarstė V. Grašys.

Europoje vairavimo kultūra tarp šalių mažai kuo skiriasi, teigė kelių policijos viršininkas.

„Artėjame prie tokios vairavimo kultūros kaip Vokietijoje. Sunku pasakyti, kada turėsime būtent tokią, bet Lietuvoje pažeidimai – lygiai tokie patys, kaip ir Vokietijoje – greičio viršijimai, neblaivūs vairuotojai. Ji daugmaž vienoda visoje Europoje“, – sakė V. Grašys.

Per penkis šių metų mėnesius užfiksuoti 21 429 atvejai, kai vairuotojai nepaisė Kelių eismo taisyklių (KET) vieno iš reikalavimų, t. y. naudojosi mobiliojo ryšio priemone vairuodami. 2021 metais tokių pažeidimų buvo užfiksuota 42 260. Už tai vairuotojai gali būti nubausti 60–90 eurų bauda ir netekti teisės vairuoti transporto priemonę nuo vieno iki trijų mėnesių. Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas V. Grašys ragina žmones elgtis atsakingiau ir ne tik patiems nesinaudoti mobiliojo ryšio telefonais vairuojant, bet ir įspėti kitus taip darančius vairuotojus.

„Vairuotojo dėmesys turi būti sutelktas tik į vairavimą. Eismo įvykiai, patiriami sužeidimai, žmonių netektys įrodo, kad bet kokie kiti pašaliniai veiksmai neleidžia gerai įvertinti eismo situacijos, važiavimo sąlygų ir padariniai gali būti labai skaudūs“, – sako V. Grašys.

Šiemet teisė vairuoti už naudojimąsi mobiliuoju telefonu buvo atimta 102 asmenims, nurodoma Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešime. 2021 metais per tą patį laikotarpį, t. y. sausio–gegužės mėnesiais, 55 žmonės prarado vairuotojų pažymėjimus.

Daugelis automobilių turi laisvų rankų įrangą, todėl skambinti ir atsiliepti yra gana patogu, tačiau jaunoji karta ir ne tik yra įnikusi į socialinius tinklus.

„Jaunoji karta intensyviau naršo socialiniuose tinkluose ir neretai negali nuo jų atsitraukti, bet vairuojant kiekvienas kitas veiksmas yra labai pavojingas, ir gyventojai neturėtų to toleruoti, o pamatę netinkamai besielgiantįjį, įspėti ir sudrausminti“, – ragina žmones nelikti abejingus V. Grašys.

– Elektriniai paspirtukai jums pramoga ar galvos skausmas?

– Tai transporto priemonė, kuri, dalyvaudama eisme, turi laikytis KET, bet jas vairuojantiems asmenims tai vis dar siejama su pramoga ir galbūt dėl to atsiranda skaudžių padarinių – paspirtukininkai nesilaiko KET, kelia pavojų sau ir aplinkiniams, dėl to atsitinka eismo nelaimių.

– Kokių problemų šios transporto priemonės kelia pareigūnams?

– Nesugeba pasidalyti pėsčiųjų perėjomis, šaligatviais, kur leidžiama važiuoti elektriniais paspirtukais. Pagrindinė problema – didžioji dalis visuomenės paspirtukus vis dar suvokia kaip pramogą. Išsinuomoti paspirtuką gali tik pilnametis asmuo, tačiau jais važiuoja ir vaikai. Vadinasi, suaugusieji savo vardu jais leidžia naudotis nepilnamečiams. Kita – ar vaikai dėvi šalmus? Būtų geras pavyzdys, jei vaikui kartu su elektriniu paspirtuku būtų nuperkamas ir šalmas.

– Policininkai paspirtukus priskiria dviračiams, kuriems taikomos papildomos taisyklės, kokios jos?

– KET, ir tai priskiria įstatymas. Jei važiuojama šaligatviu, prasilenkti reikia tokiu pačiu greičiu kaip pėsčiųjų – 3–7 km/val. Tamsiu paros metu važiuojant keliu turi degti žibintai – priekyje balta, gale raudona, reikia dėvėti liemenę ir t.t. Pasitaiko, kad elektriniu paspirtuku važiuoja ne vienas, o dviese – taip sukeliamas pavojus. Šioje situacijoje suaugusiam žmogui stinga blaivaus proto, kokie gali būti padariniai.

Galbūt reikėtų svarstyti, diskutuoti apie tai, kaip labiau skatinti suprasti, kad dalyvavimas eisme neblaiviam yra realus pavojus.

– Ar lakstymas paspirtukais šaligatviais yra saugus?

– Ne. Lakstymas negalimas. Realus pavojus ir partrenkti pėsčiąjį, ir pačiam patekti į incidentą. Tai problema, kurią turime kažkaip spręsti. Pirmiausia, manau, visi paspirtukininkai turi suvokti, kad tai ne pramogos priemonė. Norint pramogų, yra specialūs parkai, kur galima daryti triukus. Viešajame eisme važiuojant paspirtuku privalu laikytis KET.

– Kodėl žmonėms normalu apgirtus važiuoti paspirtuku?

– Negaliu pasakyti kodėl, galiu pasakyti jų pasiaiškinimus. Jie tai suvokia kaip pasilinksminimo priemonę, kuria galima važiuoti ir neblaiviam. Nesuvokia, kokie gali būti padariniai netinkamai valdant, kokių gali būti sužalojimų. Paspirtukas dalyvauja eisme lygiai taip pat kaip dviratis, automobilis ar kita transporto priemonė.

– Ar tiesa, kad sulaikytas prie paspirtuko apgirtęs asmuo gali netekti vairuotojo pažymėjimo?

– Ne. Skiriama tik piniginė bauda. Galbūt reikėtų svarstyti, diskutuoti apie tai, kaip labiau skatinti suprasti, kad dalyvavimas eisme neblaiviam yra realus pavojus.

– Kokia situacija dėl transporto priemonės konfiskavimo šiuo atveju?

– Kol kas tokio dalyko nėra. Galbūt reikėtų nesiimti baudų, o daugiau šviesti ir kalbėti. Labai didelę pareigą turi suaugusieji, rodydami pavyzdį savo vaikams. Taip pat niekada nederinti alkoholio su vairavimu, nepriklausomai nuo transporto priemonės.

Apie eismo saugumą kalbėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

„Visuomet, kai keliuose žūsta ar būna sužaloti žmonės, yra sudėtinga tai paaiškinti. Apie 90 proc. eismo įvykių, kai nukenčia žmonės, yra kaltas žmogiškasis faktorius – netinkamas žmogaus elgesys, nepasirinktas saugus greitis ar kažkokie kiti veiksniai, kurie darė įtaką tai nelaimei“, – sakė V. Grašys.

Vis dėlto 2022 metais žuvusiųjų šalies keliuose buvo mažiau nei pernai.

„Žuvo dešimčia mažiau žmonių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bet vis tiek kalbame apie 30 žūčių Lietuvos keliuose iki šios dienos“, – teigė jis.

Jis įvardijo, kokia yra pagrindinė eismo įvykių priežastis.

„Nepasirinktas saugus greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių. Kita vertus, ir nedėmesingumas, neatidumas ir nesilaikymas Kelių eismo taisyklių (KET). Tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko įvyksta eismo nelaimės, kai šalies keliuose žūsta ar yra sužalojami žmonės“, – tikino pašnekovas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kai suaugusi mama su elektriniu paspirtuku vežasi du mažamečius vaikus ir nė vienas iš jų nedėvi šalmo – koks čia yra pavyzdys?

Pasak V. Grašio, atsakingai keliuose elgtis turi ne tik vairuotojai.

„Galbūt reikėtų kalbėti ne apie vairuotojus, o apie eismo dalyvius – visi esame eismo dalyviai. Tinkamas suaugusiųjų pavyzdys jaunimui, vaikams labai daug lemia. Kai suaugusi mama su elektriniu paspirtuku vežasi du mažamečius vaikus ir nė vienas iš jų nedėvi šalmo – koks čia yra pavyzdys? Užprogramuota, kad tas jaunimas darys KET pažeidimus ir nesisaugos“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas.

Jis sakė, kad taip pat labai svarbu, jog žmonės nustotų toleruoti daromus KET pažeidimus.

„Pasitaiko atvejų, kuomet policija vykdo blaivumo patikrinimo priemones, sustabdomas neblaivus už vairo sėdintis vairuotojas, o šalia sėdintis asmuo, turintis vairuotojo pažymėjimą, yra blaivus. Jis leido neblaiviam asmeniui sėsti prie vairo, nors pats galėjo tą dalyką padaryti saugiai. Tai rodo, kad mūsų visuomenė dar pakankamai toleruoja netinkamą elgesį. Tas pats naudojimasis mobiliaisiais telefonais vairuojant – juk vairuotojo dėmesys būna nukreipiamas visai kitur, o ne į eismą, nors eismo sąlygos yra pakankamai intensyvios ir visas dėmesys turi būti sutelkiamas būtent į eismo saugumą“, – šnekėjo V. Grašys.