– Šaltuoju metų laiku plintant ir COVID-19, ir gripo virusams šiemet galima susidurti ne su pandemija, o su tvindemija. Išaugusios energetikos išteklių kainos, lūžinėjančios logistikos grandinės, būtinybė arba nuolat testuotis, arba pasiskiepyti nuo koronaviruso ir taip vargina. Ar neužmirštame gripo, kuris iš mūsų gyvenimo niekur nedingo – juo užsikrečiama, sergama, o kai kuriais atvejais patiriama išties sunkių komplikacijų? – žurnalistai teiravosi profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus.

– Visiškai teisingai – mes šiek tiek primiršome gripą, todėl, kad stiprūs suvaržymai, kurie buvo taikomi 2020 metais, lėmė gripo plitimo sulėtėjimą. Jei pažiūrėtume į pernai metų statistiką, tai gripo buvo tiek nedaug – istorinis minimumas, ir jis nekėlė realios grėsmės sveikatos sistemai. Tačiau šiemet suvaržymai yra gerokai mažesni beveik visoje Europoje, manyčiau, kad ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) suvaržymų indekas kritęs ne mažiau kaip trečdaliu, o kai kur dar daugiau – apie 60 procentų. Kai suvaržymai sumažėja, atsigauna įvairios kvėpavimo takų infekcijos. Vaikai sugrįžo į mokyklas – plitimo sąlygos gripui gerėja. Tą rodo statistika ir Lietuvoje – gripas atsigauna ir jis panašėja į 2019 metų statistiką, t. y. gripo gairės, kurios buvo tais metais, po truputį kyla. Aišku, susirgimo gripu ir ūmiomis kvėpavimo takų infekcijomis skaičius 100 tūkstančių dar nėra toks didelis, bet jis jau yra apie 60 per savaitę, tai nėra mažai. Panašu, kad ir toliau judėsime į priekį, nes gripo epidemija skelbiama, kai yra 100 susirgimų dešimčiai tūkstančių. Tai dabar dešimčiai tūkstančių yra apie 60.

– Ar dabar laikas pradėti skiepytis nuo gripo?

– Aišku, kad laikas ir tas laikas po truputį gal ir praleidžiamas, nes manoma, kad nuo gripo tikslinga pasiskiepyti iki lapkričio 1 dienos. Tai būtų efektyviausia, tačiau, aišku, kad galima skiepytis ir dabar, ir reikia skiepytis. Pats gripo pikas pasiekiamas po Naujųjų metų – sausio vasario mėnesiais. Priklauso nuo sezono. Aišku, nėra 100 procentų dėsningumo, kad būtų galima pasakyti, kad šitą mėnesį bus pikas, bet susirgimai lapkričio mėnesį pradeda augti, gruodis yra įsibėgėjimo laikas ir piką greičiausiai pasieksime sausį arba vasarį. Tai skiepytis reikia, nes kad susiformuotų imunitetas, vis tiek reikalingos dvi trys savaitės. Ir skiepų pasirinkimas yra labai įvairus. Dabar atsirado ir į nosį purškiami skiepai vaikams. Vakcinos yra geros, modernios.

Su gripo infekcija asocijuotos bakterijos yra agresyvios, piktos ir tokių pacientų gydymas stacionare dažnai baigiasi reanimacijoje.

– Gripas yra mažiau mirtingas, bet jo komplikacijos dažnu atveju būna mirtingos, galbūt netokiu procentu, bet...

– Lyginant su COVID-19, gripas sukelia dešimt kartų mažesnę riziką, bet taikinys dažniausiai yra vyresnio amžiaus žmonės. Jie kartais serga bakterinėmis komlikacijomis, nes visos mirtys, kurios įvyksta susirgus gripu, daugiau nei 90 procentų susijusios su plaučių uždegimu. Plaučių uždegimas – bakterinis, bet su gripo infekcija asocijuotos bakterijos yra agresyvios, piktos ir tokių pacientų gydymas stacionare dažnai baigiasi reanimacijoje. Pagalba tokiems žmonėms būna uždelsta. Tai reikėtų rūpintis pasiskiepijimu. Sakyčiau, kad dabar tiems, kurie dar nespėjo, būtų pats laikas. Turėtų pasiskiepyti ypač vyresnio amžiaus žmonės, nes tikrai turėsime daugiau susirgimų. Didelių apribojimų turbūt jau niekas neįves dėl poveikio ekonomikai ir daugelio kitų dalykų ir infekcija plis, nes metus praleidusi infekcija turi atsigriebti. Kaip rudenį atsigriebia rinovirusai ir kiti įvairūs virusai – sincitinis virusas, žmogaus Metapneumo virusas ir taip toliau – jie visi atsigavę ir turi atlikti savo darbą. Daugiausia jie siautėja mokyklose, nes ten vaikų nebuvo, o dabar visi grįžo. Tai ir gripas atsigauna, aš manau, kad jo bus daug, todėl pasiskiepyti yra nieko tokio, nes šalutinių poveikių ta vakcina praktiškai nesukelia.

„Visas pasaulis stebi Pietų Afrikos Gautengo provinciją, kurioje gyvena 15 milijonų gyventojų. Čia didžiausias omicron protrūkis. Šiuo metu Gautengo provincijoje daugiau kaip 12 tūkstančių aktyvių COVID-19 atvejų. Stacionare dėl COVID-19 gydomų pacientų skaičius nuo lapkričio pradžios išaugo beveik 3 kartus nuo 120 iki 418 (matome lentelėje), tačiau pačių COVID-19 susirgimų šuolis beveik 37 kartus (!!!) nuo 491 atvejų 43 savaitę iki 18 431 atvejų (!!!) 47 savaitę. Jeigu plitimo tempai Gautengo provincijoje stabilizuosis, tuomet jau ši savaitė parodys, kokių stacionaro pajėgumų reikia Lietuvai sprendžiant omicron plitimo problemas“, – situaciją komentavo V. Kasiulevičius.

V. Kasiulevičiaus feisbuko nuotr.

Pasak profesoriaus, Lietuvos pacientai gerokai vyresni negu PAR, bet Lietuvoje daug daugiau negu PAR paskiepytų asmenų. „Visgi didžiausias klausimas yra naujos atmainos virulentiškumas. Jeigu omicron virulentiškumas daug mažesnis už deltą, tuomet didžiausias krūvis teks ambulatorinei grandžiai ir gyventojų informavimui. Nepamirškime, kad didelis vienu metu susirgusių asmenų kiekis sudaro milžinišką spaudimą verslui ir viešojo sektoriaus paslaugoms. Jeigu virusas plis intensyviai, o jo virulentiškumas – ligos sunkumas – nenusileis deltai, tuomet didžiausia viltis 3 skiepo dozė ir priešvirusiniai medikamentai ankstyvoje ligos stadijoje, kad sumažinti spaudimą ligoninėms“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Pasaulio sveikatos organizacija penktadienį pripažino omikron variantą keliančiu susirūpinimą. Ši COVID-19 sukeliančio koronaviruso atmaina anksčiau šį mėnesį pirmąkart buvo aptikta Pietų Afrikoje.

Prie didžiausią nerimą keliančių COVID-19 sukeliančio koronaviruso atmainų grupės taip pat priskiriamas šiuo metu labiausiai išplitęs delta varianto virusas, taip pat kiek mažiau užkrečiamos alfa, beta ir gama padermės.

Iki sekmadienio apie užfiksuotus pirmuosius užsikrėtimo omikron varianto virusu paskelbė virtinė šalių. Stengdamosi suvaldyti dar menkai ištirto ir potencialiai pavojingesnio patogeno plitimą, daugelis valstybių ėmėsi riboti oro susisiekimą ir įvedė kitų suvaržymų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad vyriausybės „lenktyniauja su laiku“, stengdamosi išsiaiškinti naujos atmainos ypatumus.

„Dvi sesutės per kalnelį nesueina. Susirgimų skaičiai vienodi, testavimas identiškas. Lovų ligoninėse estai turi mažiau, mažiau gydytojų ir mažiau slaugytojų, tenkančių tam pačiam skaičiui gyventojų, bet mirčių kalneliai mūsų didesni, kokia pandemijos banga bebūtų. Trečioji išvengiamų mirčių skaidrė EBPO šalyse atsako į daug klausimų. Mes ir estai 2000 m. buvome tose pačiose sąlygose – Estijoje buvo 369 išvengiamos mirtys 100 000 gyventojų, Lietuvoje – 343. 2019 metais Estijoje – 183 išvengiamos mirtys 100 000 gyventojų, Lietuvoje – 226“, – statistiką aptarė profesorius.

„O jeigu paskutiniame paveikslėlyje pažvelgsime, kaip maitinamės mes ir kaip maitinasi estai, visi atsakymai susidėlioja palengva. Skanaus! Kita vertus, išvengdami to paties susirgimų skaičiaus išgelbėtume daugiau žmonių negu estai, todėl infekcijos prevencija Lietuvos piliečiams turėtų būti svarbesnė negu bet kuriam kitam EBPO gyventojui. Kaip ir broliukams latviams bei vengrams, kuriuos pandemija žudo stebėtinai panašiai kaip lietuvius“, – teigė V. Kasiulevičius.

Kaip informuoja BNS, Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 836 testus nustatyta 1 190 naujų koronavirusinės infekcijos atvejų, taip pat mirė aštuoni anksčiau užsikrėtę žmonės, antradienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos. Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 282 naujus COVID-19 atvejus ir aštuonių pacientų mirtį. Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 734 žmonės nėra pasiskiepijęs arba baigę vakcinavimo kurso.

Lietuvoje praėjusią parą nustatyti 2354 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, antradienį pranešė Statistikos departamentas. 19 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Praėjusią parą 3151 žmogus paskiepytas pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepytas 7831 žmogus.

„Artėjanti mūsų nerimo žiema. Vakcinacija apsaugo dalį žmonių nuo hospitalizacijos ir nuo mirties. Nors dar nepaskelbtas recenzuojamame žurnale, bet, mano nuomone, gerai atliktas 3 milijonų Puerto Riko gyventojų, iš kurių pasiskiepijo 2 milijonai, tyrimas atskleidė, kad vakcinų nauda hospitalizacijai pasireiškia jau 25–34 metų amžiaus grupėje, o apsauga nuo mirties – 45–54 metų ir vyresnėse amžiaus grupėse. Vakcinų apsauga nėra amžina – žemiau pateikta skaidrė rodo, kaip ji laipsniškai mažėja. Kita skaidrė rodo, kad natūralus imunitetas irgi nėra amžinas – per 1 ar 2 metus sirgsime pakartotinai. Turime vilties, kad pakartotinai sirgsime lengviau. Kaip turime vilties, kad vakcinos padės lengviau ištverti pakartotinus susirgimus“, – socialiniame tinkle rašė V. Kasiulevičius.

„Šį kartą ne apie tai. Apie karą, kai šaunama į žmogų – apsaugos darbuotoją, paprašiusį užsidėti kaukę. Save pasipriešinimo vadais suvokiantys asmenys kasdieną socialiniuose tinkluose kursto ir ragina nepaklusti taisyklėms, priešintis. Smurtas tėra pasekmė. Niekas nežino, kas taps sekančia auka. Socialinė erdvė ne valdžios pusėje ir netgi ne mokslo, kaip jį supratome iki 2020 metų. Apie pralaimėjimą toje erdvėje rašiau anksčiau. Pandemija mus padalino į dvi nesutaikomas stovyklas ir visiems savotiškai patogu jose. Bandau suprasti, kaip mes visi jaučiamės abiejose fronto pusėse. Pervargę nuo darbo, aiškinimo ir įrodinėjimo medikai neberenka žodžių tiek piktybiniams troliams, tiek išsigandusiems žmonėms, bandantiems rasti pateisinimus savo baimei. Plinta raginimai nebeteikti pagalbos neskiepytiems asmenims. Kitoje pusėje matau piktdžiugos pilnus naujuosius antipandemijos lyderius ir jų įkvėptus išdidžiai laukiančius testavimo žmones, kurie jau daug kartų kategoriškai atsisakė skiepų. Jie taip apsisprendė ir jie tikisi laimėti, apginti savąją tiesą“, – teigė V. Kasiulevičius.

Manau, kad neskubėdama valdžia elgiasi teisingai, bet aš klydau daugybę kartų. Sunku pasakyti, ar gerai gali patarti ekspertai.

Pasak profesoriaus, tame artėjančiame link virimo mūsų katile įsivyrauja atomazgos laukimas. „Pasipriešinimo lyderiai“ savo sekėjus informuoja apie artėjantį karantiną ir lemiamą kovos etapą.

„Valdžia, norėdama išvengti galbūt jau neišvengiamos konfrontacijos, kasdien atideda sprendimus rytdienai. Suprantu tą jausmą, kai bandai pereiti plonu ledu, o aplinkui krinta sviediniai. Kai esi užšalusio ežero viduryje, niekas negali pasakyti, kuria kryptimi ledas storesnis. Daugelis prognozių jau žlugo. Manau, kad neskubėdama valdžia elgiasi teisingai, bet aš klydau daugybę kartų. Sunku pasakyti, ar gerai gali patarti ekspertai. Teisingam sprendimui turbūt jau reikia nebe ekspertų, o tylos ir nuojautos. Sprendimai – ne visada konsensusai. Bet iki to lemiamo momento daugelio žmonių širdis gali pasiekti kantrybė. Ji yra didžiausias sumaišties priešas. O prievarta – paskutinis ginklas, kai nėra pasirinkimo. Stovintys eilėje ir laukiantys testo žmonės ieško savosios alternatyvos. Tikiu, kad daugumas jų nešaus  į kojas apsaugos darbuotojui“, – „Facebook“ rašė V. Kasiulevičius.

Profesoriaus teigimu, kažkas turėtų rasti jėgų imtis lyderystės ieškoti to, kas mus jungia. „Gal Bažnyčia? Gal vietoj sakyklų dalinimo politikams (prieš pirmą turą vieniems, o prieš antrą turą kitiems) geriau pakviesti visus suvokti save krikščionimis, kurie privalo vieni kitus išgirsti. Gal Prezidentas? Sukvietęs sisteminių ir nesisteminių partijų lyderius išleistų juos tik po susitarimo dėl veiksmų plano žiemai. Nebežinau, ar kas nors dar turi tokiems dalykams autoritetą“, – įrašą socialiniame tinkle baigė profesorius.

„Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis naujausiais lietuviškais duomenimis, atliko įspūdingą analizę, kuri vienareikšmiškai atsakė, kad vakcinos labai efektyvios. Manau, kad šiame darbe yra didelis ir Vyriausybės analitikų nuopelnas. Pasiskiepiję žmonės serga, guldomi į ligonines ir miršta rečiau. Vadinasi, jie daug rečiau užkrečia kitus žmones“, – situaciją komentavo V. Kasiulevičius.

Profesorius kreipėsi į visuomenę ir pasakė, kodėl šiuo metu itin svarbi vakcinacija.

Pasiskiepiję žmonės serga, guldomi į ligonines ir miršta rečiau. Vadinasi, jie daug rečiau užkrečia kitus žmones.

„Vienas prašymas – net jeigu nenorite patys skiepytis, paskiepykite savo tėvus ir intensyvios terapijos palatose bus vietos, kai sirgsite infarktu, kai reikės operuoti vėžį ir gausite imunosupresinį gydymą po kepenų transplantacijos. Ir kas svarbiausia – jūsų vaikai galės toliau lankyti mokyklas, o Lietuvos apribojimų indeksas ir toliau bus vienas mažiausių visoje Europoje. Leiskite sau gyventi įprastą gyvenimą, koks buvo kažkada ir leiskite tai daryti kitiems“, – socialiniame tinkle rašė profesorius.

Lietuvių tyrimas: „Pfizer-BioNTech“ vakcina veiksminga ir nuo delta atmainos

Įmonių „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina veiksminga ir nuo koronaviruso delta atmainos, taip pat saugantis komplikacijų ir mirties, rodo Statistikos departamento atlikta duomenų analizė.

Vyriausybėje trečiadienį pristatyto tyrimo duomenimis, šios vakcinos efektyvumas prieš delta atmainą yra 77-80 proc. „Pilnai vakcinuoti turi apie penkis kartus mažesnę riziką užsikrėsti, tai yra itin didelio efektyvumo vakcina, tai yra, sakyčiau, nuostabūs rezultatai“, – žurnalistams sakė Statistikos departamento atstovas Jonas Bačelis.

Jis pabrėžė, kad vakcinos efektyvumas didesnis jauniems bei neseniai pasiskiepijusiems asmenims (efektyvumas viršija 90 proc.).

Leiskite sau gyventi įprastą gyvenimą, koks buvo kažkada ir leiskite tai daryti kitiems.

Dėl hospitalizacijos vakcinos efektyvumas siekia 83-92 proc. Nepasiskiepijusių asmenų rizika būti paguldytiems į ligoninę dėl COVID-19 yra dešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių.

Nepasiskiepijusių asmenų rizika mirti yra bent dvidešimt kartų didesnė nei pasiskiepijusių, rodo analizė.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad šis tyrimas svarbus tuo, kad tokių duomenų iš Lietuvos anksčiau nebuvo. „Šitas tyrimas vertas platesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio (...) Tai suteikia mums svarbios informacijos tiek apie patį virusą, tiek apie vakcinas, leidžia palyginti skirtingų šalių kontekstą“, – teigė profesorė.

Tyrimo metu buvo analizuojami daugiau nei 440 tūkst. asmenų, kurie atsitiktinai parinkti taip, kad sudarytų 221 tūkst. suderintų porų, duomenys. Kiekvieną porą sudarė vienas skiepytas ir vienas neskiepytas asmuo, suderinti pagal lytį, amžių, savivaldybę, šeiminę padėtį, darbovietės veiklos pobūdį. Paskiepytųjų „Pfizer-BioNTech“ vakcina ir jos veiksmingumas vertintas po pilno vakcinacijos kurso, t. y. praėjus 14 dienų po antrosios vakcinos dozės. Vertintas tik laikotarpis nuo liepos 1 dienos, kai Lietuvoje pradėjo dominuoti delta atmaina.

Vakcinos efektyvumas vertintas lyginant pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių asmenų grupes pagal tris baigtis: užsikrėtimą COVID-19 (gautas teigiamas diagnostinio tyrimo rezultatas arba COVID-19 diagnozė), hospitalizaciją (ligos istorijos baigiamojoje dalyje nurodyta COVID-19 diagnozė) ir mirtį nuo COVID-19 (pagrindinė mirties priežastis medicininiame mirties liudijime). Tyrimas atliktas naudojant Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje sukauptus duomenis, kurių pagrindiniai šaltiniai buvo e. sveikatos sistema, Gyventojų registras, „Sodra“.

Socialiniame tinkle „Facebook“ V. Kasiulevičius išplatino įrašą, kuriame įspėja dėl delsimo skiepyti trečia vakcinos doze.

Jis sveikino Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimą revakcinuoti sunkiomis kraujo ligomis ligomis ir inkstų nepakankamumu sergančius asmenis, tačiau aiškino, kad to nepakanka.

V. Kasiulevičiaus teigimu, reikėtų blaiviai žiūrėti į dabartinių skiepų veiksmingumą prieš naujas koronaviruso atmainas.

„Neturėkime iliuzijų – net Urugvajuje pasiskiepijo „tik“ 73 proc. gyventojų, ką jau kalbėti apie Lietuvą, kur antivakserių balsas skamba iš kiekvieno lygintuvo, o dalis esamų ir būsimų Seimo narių iš to kraunasi politinį kapitalą būsimiems rinkimams. Kuo daugiau šalyje neskiepytų asmenų, tuo pandemijos greitis, delta atmainai plintant kaip vėjaraupiams, bus didesnis.

Neturėkime iliuzijų, kad nesirgs paskiepyti žmonės. Jau sakiau anksčiau – paskiepyti žmonės suserga ir netgi miršta. JAV Užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės centras prognozuoja, kad Jungtinėse Valstijose iš 1 milijono paskiepytų kas savaitę susirgs 210, o iš 1 milijono neskiepytų 1790 asmenų“, – dėsto jis.

Pasak V. Kasiulevičiaus, „protingas žmogus supranta, kad skiepai apsaugo nuo ligos 8,5 karto geriau negu antivakserių propaganda, bet protingas žmogus užduos ir kitą klausimą: ką padaryti, kad tarp paskiepytų asmenų susirgimų būtų dar mažiau?“.

V. Kasiulevičius įraše akcentavo, kad mokslininkams jau pakanka duomenų susieti antikūnų kiekį su potencialia galimybe užsikrėsti – kuo daugiau antikūnų, tuo labiau asmuo yra apsaugotas.

„Jau pakanka duomenų rodančių, kad antikūnų prieš COVID-19 lygmuo koreliuoja su užsikrėtimo ir susirgimo COVID-19 rizika. Kuo daugiau antikūnų, tuo mažesnis šansas paskiepytam ar natūraliai persirgusiam užsikrėsti ir susirgti. Nesutariama dėl vieno – antikūnų slenksčio, žemiau kurio rizika daug didesnė. Ir tokiomis aplinkybėmis tai yra susitarimo objektas. Jeigu mes pasirinksime, pavyzdžiui, SARS-CoV-2-anti-S IgG antikūnų prieš spyglio baltymą ribą 300 BAU/ml, mes nedaug suklysime.

Tiesiog priimkime sprendimą, kad visus, kurie turi mažiau kaip 300 BAU/ml antikūnų prieš spyglio baltymą, būtina skiepyti, jeigu nuo jų antrojo skiepo praėjo bent 6 mėnesiai. Neturime vakcinų – sutarkime žemesnę ribą, bet tiesiog tai jau darykime“, – mano V. Kasiulevičius.

Profesoriaus manymu, jeigu reikia sudaryti eilę, tuomet prioritetą būtina teikti tiems, kurie vyresni nei 60 metų amžiaus – taip esą jau padarė Izraelis ir jau trečiąja „Pfizer“ vakcinos doze paskiepijo savo prezidentą – medikai, globos namų gyventojai, mokytojai, policininkai ir t. t.

„Kitų vakcinų be pavasario neturėsime, ventiliacijos problemų niekas net neketina spręsti, vaikai išsiilgę bendravimo grįš į mokyklas, ,,baltosios apykaklės“ į ofisus, o transportininkai, anot statistikos departamento, ir taip neketina skiepytis (linkėjimai merams ir „Linavai“). Finale mes sėkmingai vėl atsidursime 2020 metų lapkričio situacijoje, o bandymas uždaryti šalį baigsis Vyriausybės krize.

Todėl vieną dalyką, kurį mūsų šalis dar pajėgi padaryti prieš ateinančią žiemą, tai skiepytis, o kuo mažiau susirgs paskiepytų žmonių, tuo didesnis argumentas bus skiepytis tiems, kurie bijo“, – sako profesorius.