Tai buvo nuspręsta šeštadienį Vilniuje vykusiame partijos suvažiavime.

Jame V. Radžvilas buvo perrinktas pirmininku, taip pat perrinkti jo pavaduotojai – Vytautas Sinica ir Kęstutis Dubnikas. Išrinkta naujos sudėties partijos Valdyba ir Taryba, Etikos ir Kontrolės komisijos, pranešė partija.

Antruoju numeriu sąraše į birželį vyksančius Europos Parlamento rinkimus yra V. Radžvilo pavaduotojas, politologas Vytautas Sinica, po jo rikiuojasi energetikos ekspertas Almantas Stankūnas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, filosofas dr. Marius Markuckas.

Toliau sąraše – buvęs Vilniaus universiteto prorektorius dr. Kęstutis Dubnikas, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, duomenų architektas Julius Neviera, pedagogė Alina Laučienė, gydytoja dr. Daiva Jakubonienė, politologas, atsargos karininkas Marius Parčiauskas.

Sąraše yra maksimalus galimas kandidatų skaičius – 22. Paskutiniu numeriu jame – žurnalistas, keliautojas, laidų vedėjas Šarūnas Jasiukevičius, žinomas „Praeities žvalgo“ pseudonimu.

„Europos Valstybių sąjungoje – lietuviška Lietuva!“ – su tokiu šūkiu žengiame į Europos Parlamento rinkimus. Šie rinkimai bus lemiamai svarbūs Europos ir Lietuvos ateičiai. Juose dalyvaudami siekiame glaustai ir tiksliai perteikti šalies piliečiams tris svarbiausias mus įkvepiančios ir vedančios į priekį ES ir Lietuvos ateities vizijos gaires“, – pranešime sakė V. Radžvilas.

Pasak jo, Rusijos agresijos ir pastangų centralizuoti ES fone kaip niekada anksčiau svarbu, kad Lietuvą Europos Parlamente atstovautų tiek Rusijos grėsmę, tiek suverenumo svarbą suvokiantys, valstybinę ir tautinę savimonę turintys politikai, o šiandien tą gali pasiūlyti tik Nacionalinis susivienijimas.

Suvažiavime patvirtintos rezoliucijos dėl ugdymo valstybine kalba užtikrinimo, nepritarimo daugybinės pilietybės įteisinimui, tikrosios šeimos politikos ir persekiojimo už politines pažiūras Lietuvoje.

Partijos teigimu, Lietuvoje būtina užtikrinti mokymą tik valstybine kalba be paralelinių kitakalbių švietimo tinklų, balsuoti „prieš“ pavasarį vyksiančiame referendume dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kurti visapusišką šeimos ir gimstamumo skatinimo politiką, o taip pat valingai nutraukti visų formų ideologinės cenzūros praktikas ir persekiojimą už viešai išreikštas politines pažiūras.

„Valstybė privalo pereiti prie ugdymo vien valstybine kalba ir negali būti paralelinių kitakalbių švietimo sistemų Lietuvoje, tai įprasta normali brandžios demokratijos šalių praktika Vakaruose. Tą reikia padaryti dėl visuomenės integracijos, informacinio saugumo ir daugybės priežasčių“, – BNS sakė V. Sinica.

Partijos priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad Lietuvoje veikiančios kitakalbės – ne valstybine lietuvių kalba ugdymo procesą vykdančios – mokyklos turi būti pertvarkytos į mokyklas su mokomąja lietuvių kalba.

„Tai turi būti įgyvendinta Latvijos ir Estijos pavyzdžiu per trumpiausią protingą pereinamąjį laikotarpį. Vykdant šią reformą mokyklos turi būti ne uždaromos, o keičiami jų įstatai, mokomoji kalba, su reforma nesutinkantys ar valstybine kalba mokyti negalintys mokytojai, o klasės pradedamos sudaryti mišriu principu priimant visų tautybių moksleivius. Kitakalbiams Lietuvos piliečiams turi būti sudarytos galimybės mokytis savo gimtosios kalbos kaip atskiro mokomojo dalyko, tačiau visas ugdymo procesas privalo būti vykdomas valstybine kalba“, – rezoliucijoje paskelbė Nacionalinis susivienijimas.

„Šiandien yra svarbu pradėti nuo rusakalbių mokyklų, nes jos yra ne tik integracijos klausimas, bet tam tikrų antivalstybinės minties židinių. Turim atvirai kalbėti, kad principas yra, kad ugdymas turi vykti tik valstybine kalba“, – BNS sakė V. Sinica.

Rezoliucijoje dėl nepritarimo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo skelbiama, kad  Lietuvos tikslas privalo būti išsaugoti kuo daugiau piliečių Lietuvoje ir paskatinti grįžti emigravusius. Daugybinės pilietybės įteisinimas skatina likti emigracijoje, kurti ten savo gyvenimą.

„Pagrindinė piliečius išskirianti teisė yra balsavimas. Nėra teisinga, kad pasirinkę gyventi kitose šalyse, jas kurti ir būti jų piliečiais žmonės toliau spręstų Lietuvos likimą už čia pasilikusius – rinkdami Lietuvos valdžią, balsuodami jos referendumuose. Žmogus gali ir turi lemti vienos politinės bendruomenės likimą – tos, kurioje gyvena“, – mano Nacionalinis susivienijimas.

Įvairiais aspektais atnaujinta partijos programa. Kaip akcentuoja V. Sinica, svarbiausi pakeitimai – programos gynybos ir saugumo skyriuje, kur Ukrainos karo pamokos įpareigoja patikslinti ir taip griežtą partijos laikyseną gynybos klausimais.

Nacionalinio susivienijimo taryba anksčiau priėmė sprendimą dalyvauti 2024 metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir nedalyvauti prezidento rinkimuose. Kaip skelbė pati partija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į šiandienos geopolitinių ir ES raidos iššūkių Lietuvos išlikimui diktuojamus prioritetus.

„Nė vienam (kandidatui į prezidentus – BNS) kol kas nesam išreiškę palaikymo. Mes manom, kad svarbiausi yra Europos Parlamento rinkimai“, – BNS sakė V. Sinica.

„Galiu pasakyti, kad būtų buvę labai džiugu įveikti Seimo rinkimų kartelę, tačiau šiandien neturime pagrindo liūdėti. Rinkimų rezultatų vertinimas priklauso nuo požiūrio – tikslo, kurį sau kėlėme“, – pirmadienį, paaiškėjus rinkimų rezultatams, spaudos konferencijoje sakė V. Radžvilas.

Jis kalbėjo vertinąs rezultatus „realistiškai“ ir sakė, kad šie rinkimai buvo problemiški. Vertindamas Nacionalinio susivienijimo rezultatus, V. Radžvilas taip pat sakė, kad valstybė yra susiskaldžiusi.

„Mes neturime politikos mokslo, dėl to, kad jis yra visiškai suręstas ant komunizmo partijos istorijos“, – tikino V. Radžvilas.

Mes neturime politikos mokslo, dėl to, kad jis yra visiškai suręstas ant komunizmo partijos istorijos.

Pasak Nacionalinio susivienijimo lyderio, koją partijai šiuose Seimo rinkimuose pakišo „informacinė blokada dėl nepopuliarių idėjų“.

„Mes buvome apsukti informacinės blokados. (...) Aš pats nežinau, kada būčiau patekęs į kokią nors ne rinkimų laidą. Mes gyvename cenzūros sąlygomis“, – kalbėjo V. Radžvilas.

Tikina, kad apie partiją dar išgirsime

V. Radžvilas taip pat tikino turįs partijos plėtros strategiją.

„Manau, kad apie šią partiją dar išgirsite“, – patikino V. Radžvilas.

Jam antrino ir kolega Arūnas Svitojus. Jo teigimu, šiam tikslui Nacionalinis susivienijimas turi „aktyvistų armiją“.

Nacionalinis susivienijimas pirmajame Seimo rinkimų ture liko dešimti. Jie sulaukė 2,13 proc. rinkėjų palaikymo, primena ELTA.

Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – tai kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią žinią partijos siunčia apie save rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Nacionalinio susivienijimo elitą.

"Pakelk galvą, lietuvi"

Blogybių valstybėje iš tiesų daugybė, jas kelia ir kitos partijos. Bet reta kuri mato tokią šimtaprocentinę tamsą kaip kad NS lyderis filosofas V.Radžvilas. Su tokia radikalia retorika NS eina ir į debiutinius jam rinkimus. "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę" – ragina NS rinkiminis šūkis. Pasak V.Radžvilo, jie kelia esminį klausimą, kurio Lietuvoje niekas neužduoda, – ar valstybei valdyti save, būti suverenia arba būti valdoma. Jo matymu, Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri deklaruoja tikslą išnykti kaip tauta ir valstybė. Tad NS programa kurta kaip alternatyva globalios Lietuvos vizijai, pabrėžia tautiškumo svarbą, pasisako prieš ES integracijos gilinimą.

Nors ši kraštutinei dešinei politologų priskiriama partija įsteigta vos prieš pusmetį, šiemet kovo 7-ąją, jos ideologinis įkvėpėjas V.Radžvilas teigia, kad ji buvo kuriama penkiolika metų ir yra kitokio tipo – sąjūdinė, suburta iš visuomeninių judėjimų – 2004 m. jo įsteigto "Kito pasirinkimo", vėliau transformuoto į "Tautos forumą" ir jo padalinius atskiruose miestuose, patriotinio jaunimo sambūrio "Pro Patria".

V.Radžvilas buvo tarp Nepriklausomybės atkūrimo pirmeivių, bet nuo pat pradžių – su alternatyvia daugumos nuomonei.

"Mūsų tikslas buvo – kad piliečiai turi kontroliuoti valdžią. Bet kai valdžia tampa kooperatyvu, kai nėra kairės ir dešinės, o tik interesai, piliečiams įgrysta žiūrėti, kas vyksta", – kodėl visuomenininkams prireikė steigti partiją, aiškina antrasis NS sąraše Arūnas Svitojus.

Tiesa, nauja partija turėjo gimti susijungus V.Radžvilo visuomeniniams dariniams ir ekskonservatoriaus Rimanto Dagio buriamiems krikščionims, pernai rugpjūtį net pasirašytas bendras kvietimas burti naują politinę jėgą. Tačiau įsteigtos dvi atskiros partijos, o V.Radžvilas turi aiškų atsakymą, kodėl. Pasak jo, pamatę R.Dagio įsteigtos Krikščionių partijos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma – ten į vieną darinį buriami socialistai, komunistai, kosmopolitai, liberalai.

NS to tikrai neprikiši: ši partija, skirtingai nei daugelis kitų, deklaruoja labai aiškią ideologinę kryptį, o jos rinkimų sąraše daugiamandatėje apygardoje (tiesa, daugiau nei per pusę trumpesniame už galimą maksimalų, jame 69 pavardės), – dauguma jau ilgą laiką ištikimi šioms idėjoms, tik skirtingu radikalumo lygiu.

Tiesa, krinta į akis, kad pirmame dešimtuke – lyg seneliai ir anūkai: septyni 58–78 metų ir trys 25–34. O kur dingo vidurinioji karta? Gal ji nuosaikesnė, jai nepriimtinas NS lyderių radikalumas? Ko gero, atsakymas paprastesnis: partija turi du aiškius lyderius – V.Radžvilą ir Vytautą Sinicą, aplink vieną buriasi Lietuvos valstybės raida nepatenkinta Sąjūdžio veteranų karta, aplink kitą – "Pro Patria" jaunimas. Beje, partijos steigiamajame suvažiavime į pirmininkus ir buvo pasiūlytos abiejų jų kandidatūros, bet V.Sinica nesutiko mesti pirštinės savo idėjiniam mokytojui.

Trečias dešimtuke – "Pro Patria" kūrėjas V.Sinica, aplink kurį ir buriasi patriotinis jaunimas. (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Tikra Radžviliada

62-ejų V.Radžvilas be abejonės yra šios partijos idėjinis įkvėpėjas, be jo nebūtų ir NS. Garsus filosofas vertinamas kontroversiškai – vieni tapę jo atsidavusiais sekėjais, kitiems jau ne pirmas dešimtmetis jo pranašaujamas mūsų valstybės kolapsas atrodo peržengiantis realybės ir blaivaus mąstymo ribas.

V.Radžvilas buvo tarp Nepriklausomybės atkūrimo pirmeivių, bet nuo pat pradžių – su alternatyvia daugumos nuomonei. Jis buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, bet priklausė ir vadinamajam Sąjūdžio klubui, kuris parengė alternatyvią Sąjūdžio programą. Tačiau ji nebuvo svarstoma ir tvirtinama Sąjūdžio Seime, o iš jos buvo paimta ir prie oficialiosios programos pridėta tik V.Radžvilo rašyta įžanga.

Vilniaus universitete veikusiame liberalų diskusijų klube 1990 m. birželį susibūrė iniciatyvinė Liberalų sąjungos kūrimo grupė, daugiausia – Sąjūdyje aktyviai veikę inteligentai. Lapkričio pabaigoje partija įsteigta, V.Radžvilas išrinktas jos pirmininku. Parlamente susibūrė partijos atstovų frakcija, bet neretai kildavę nesutarimų su partijos vadovybe. O po fiasko 1992-ųjų Seimo rinkimuose V.Radžvilas atsistatydino.

V.Radžvilas savo bendraminčius vėliau būrė į visuomeninius darinius – "Kitą pasirinkimą", "Tautos forumą", bet populiarūs jie netapo. Kai ką atstumdavo ir V.Radžvilo kategoriškumas, vadovaujantis principu – arba tu už mane, arba prieš.

Dabar tarp NS narių – ne vienas buvęs V.Radžvilo studentas. Tačiau jo karjera Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) baigėsi po daugiau nei metus trukusio konflikto su vadovybe. "Radžviliada" pakrikštytas visuomenėje gana platų atgarsį turėjęs skandalas kilo 2017 m., kai devyni studentai kreipėsi į instituto direktorių reikalaudami, kad V.Radžvilo dėstomas privalomasis programos kursas "Europos idėja: tapatumai ir reprezentacijos" būtų pakeistas į pasirenkamąjį, nes dėstytojo euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie ES. Bet 200 kitų jo studentų kreipėsi į VU rektorių, senatą ir tarybą gindami savo dėstytoją. Jis susilaukė ir visuomenės palaikymo – prie TSPMI buvo surengtas nevyriausybinių organizacijų protestas.

Pasitraukdamas iš TSPMI pasibaigus darbo sutarčiai filosofas sakė, kad visus metus trunkantis viešu tapęs jo konfliktas su TSPMI vadovybe seniai nebėra kova dėl darbo vietos – jam visiškai to nenorint ir nesitikint, jis virto kai kuo daugiau – sąmoningu pasipriešinimu VU vis labiau įsivyraujančiai savivalei. Prof. dr. V.Radžvilas paskui toliau dirbo VU Filosofijos fakultete.

Patriotinis jaunimas

V.Radžvilo buvusių studentų yra ir NS pirmame dešimtuke. Trečias jame – 30-metis "Pro Patria" kūrėjas V.Sinica, aplink kurį ir buriasi patriotinis jaunimas. Jis – politologas, politinės filosofijos doktorantas, politikos mokslų dėstytojas Vytauto Didžiojo universitete.

V.Sinica sakosi dešimt metų labai daug laiko skyręs visuomeninei veiklai, rašęs tekstus, kuriuos pernai sudėjo į knygą, rengęs protestus, konferencijas, rinkęs parašus ir daręs viską, kad politikai labiau girdėtų piliečius, o piliečiai geriau suprastų politiką. "Turiu pripažinti, kad toje visuomenininko ar tiesiog politologo pozicijoje iš šalies pakeisti galima mažiau, nei norėtųsi. Bet pakeisti Lietuvą į geresnę pusę labai norisi", – kodėl dabar suka į politiką, aiškina V.Sinica. Beje, jis septynerius metus dirba Seimo narių padėjėju, tad iš arti pažinęs parlamento darbo specifiką.

Aštuntas sąraše 34-erių Marius Markuckas – dar vienas buvęs V.Radžvilo studentas, TSPMI absolventas, dabar VU filosofijos doktorantas, "Pro Patria" narys.

Aukštą penktą vietą pelnė jauniausias dešimtuke, vos 25-erių Martynas Katelynas. Bet jis jau turi patirties politikoje – pernai su Naglio Puteikio Centro partija išrinktas į Varėnos rajono tarybą. Jis taip pat yra "Pro Patria", Vilniaus forumo narys.

Į premjerus siūlytų nepartinį

Dešimtuke vienintelis nepartinis – antrasis – Žemės ūkio rūmų pirmininkas, verslininkas, mokslų daktaras Arūnas Svitojus.

"Taip, esu nepartinis, įstatymas leidžia kandidatuoti nebūnant partijos nariu. Bet jau šešiolika metų esu "Kito pasirinkimo", taip pat ir "Tautos forumo" judėjimų narys", – sako A.Svitojus, kurį partijos sėkmės rinkimuose atveju V.Radžvilas matytų premjero poste. A.Svitojus sako tikrai sukaupęs daug kompetencijos: yra buvęs Žemės ir miškų ministerijos valstybės sekretorius, penkiolika metų dirbo Jungtinių Tautų ekspertu maždaug 80-yje šalių, tad, pasak jo, matęs, kaip pasaulis atrodo, kaip kokios sistemos veikia.

Vis dėlto A.Svitojus dešimtuko kompanijoje atrodo mažiausiai radikalus. "Kai kuriuos dalykus reikia keisti iš esmės. Bet mano radikalumas – arčiau žemės, o partijos lyderiai – aukšto lygio politologai, jie komentuoja situaciją moksline kalba, kurią kitiems gal sunkiau suprasti, lygiai kaip ir, pavyzdžiui, medikų profesinę kalbą", – aiškina A.Svitojus.

Sąjūdžio laikų bendražygiai

Kitus dešimtuko narius vienija nuo Sąjūdžio užsimezgusi bendrystė, veikla V.Radžvilo įsteigtuose visuomeniniuose sambūriuose. Ketvirtas sąraše Algimantas Rusteika – verslininkas, publicistas, Kauno visuomenininkas, "Kauno forumo" narys, pirmosios atgavus nepriklausomybę Kauno miesto tarybos narys.

Šeštas Vytautas Daujotis – dabar pensininkas, iki tol – Vilniaus universiteto profesorius, buvo piliečių judėjimo "Kitas pasirinkimas" valdybos ir šio judėjimo laikraščio "Baltijos kelias" redakcinės kolegijos, o dabar visuomeninės organizacijos "Vilniaus forumas" narys.

Beje, jam vieninteliam tarp visų kandidatuojančiųjų į Seimą anketoje prie klausimo "Ar esate ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis?" teko įrašyti teigiamą atsakymą. 1982–1983 m. būdamas mokslinėje stažuotėje JAV jis rinkęs mokslinę informaciją pagal TSRS spec. tarnybų užsakymą.

Beje, tai jau ne pirmas V.Daujočio bandymas patekti į Seimą – 2012 m. jis kandidatavo su "Drąsos keliu", bet mandato nelaimėjo.

Septintas – Kęstutis Dubnikas – VU Filosofijos fakulteto docentas, buvęs dekanas, buvęs VU prorektorius, "Vilniaus forumo" narys.

Devintas sąraše – vyriausias jame Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras, rašytojas, buvęs žurnalistų etikos inspektorius 78-erių Vincas Ramutis Gudaitis. Prieš daugiau kaip tris dešimtmečius jis buvo aktyvus politikos veikėjas: buvo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1989-aisiais išrinktas SSRS liaudies deputatu, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos- Atkuriamojo Seimo Prezidiumo narys.

1992–1994 m. jis buvo Socialdemokratų partijos narys, visą prezidento Algirdo Brazausko kadenciją buvo jo Kultūros, švietimo ir mokslo grupės vyresnysis referentas.

Skirtingai nei dauguma dešimtuke, V.R.Gudaitis nei "Kito pasirinkimo", nei "Vilniaus forumo" veikloje aktyviai nedalyvavo, bet nuo Sąjūdžio laikų yra išlaikęs idėjinį ir asmeninį ryšį su V.Radžvilu. Beje, pasakoja V.Sinica, per V.Radžvilą, kaip telkiantį žmogų, prie NS prisijungė ir daugiau Kovo 11-osios akto signatarų – Algimantas Sėjūnas, Irena Andrukaitienė, bet rinkimuose jie nekandidatuoja.

Dešimtuką užbaigia Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas, Istorijos mokytojų asociacijos vicepirmininkas Robertas Ramanauskas.

Mūsų tikslas buvo – kad piliečiai turi kontroliuoti valdžią. Bet kai valdžia tampa kooperatyvu, kai nėra kairės ir dešinės, o tik interesai, piliečiams įgrysta žiūrėti, kas vyksta.

Beje, NS pirmasis dešimtukas vienintelis tarp septyniolikos rinkimuose dalyvaujančių partijų, kuriame neatsirado vietos nė vienai moteriai. Jų yra antrame dešimtuke, tarp jų – ir garsi rašytoja Renata Šerelytė-Mendeikienė, tiesa, partijai nepriklausanti. Čia yra ir kitų žinomų pavardžių, kaip kad Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas, VDU profesorius, Kauno pilies muziejaus direktorius Jonas Vaičenonis.

Radikalių rinkėjų nedaug

NS į sąrašą priėmė ir "Jaunosios Lietuvos" atstovus: ketvirtas nuo galo Stasys Buškevičius, paskutinis – jo tėvas, partijos lyderis Stanislovas Buškevičius. "Jaunosios Lietuvos" atstovai agituoja balsuoti už NS, tik kažin ar tai didelės reikšmės pagalba, nes ir pati "Jaunoji Lietuva" seniai nebesulaukia rinkėjų palaikymo.

O štai dėl nacionalinės valstybės stiprinimą remiančio rinkėjo balsų NS teks varžytis net su keliomis naujomis ar atsinaujinančiomis partijomis – Centro partija-Tautininkais, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Krikščionių sąjunga, jau nekalbant apie apklausų viršūnėje esančią Tėvynės sąjungą-Krikščionis demokratus, nors NS būtent šią partiją aršiai kritikuoja kaip pamynusią savo ankstesnius tautiškumo idealus.

Vis dėlto politologai ir visuomenės apklausos sėkmės NS jo debiutiniuose rinkimuose nežada. Pasak politologės Jūratės Novagrockienės, dešiniojo radikalaus sparno visuomenės dalis Seime nėra pakankamai atstovaujama, tad natūralu, kad atsirado tokia partija kaip NS, kurios lyderis V.Radžvilas daug metų nuolat kalba apie ES stiprinimo pavojų, demokratijos kolapsą, nacionalinės valstybės stiprinimą.

V.Radžvilas, be abejonės, yra šios partijos idėjinis įkvėpėjas, be jo nebūtų ir NS. (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

"Bet taip radikaliai mąstančių žmonių Lietuvoje nedaug. Mūsų rinkėjas pakankamai santūrus, be to, dominuoja palaikantis į socialinę politiką orientuotas partijas. Žmonės labiau linksta į didesnes partijas, kurios turi daugiau šansų patekti į Seimą. NS neturi galimybės peržengti 5 proc. barjerą", – mano J.Novagrockienė.

Iš tiesų, žmonės šiandien kalba apie sveikatos apsaugą, socialinę atskirtį, švietimą. Kaip ir kitos partijos, NS siūlo kelti mokytojų algas, ES lėšas žemės ūkiui nukreipti smulkiajam ir vidutiniam, o ne stambiajam verslui, bet akcentuoja ir mažiau visuomenės keliamas aktualijas – žada radikalią rinkimų sistemos reformą, stiprinti tradicinę šeimą, sumažinti Konstitucinio Teismo galias. Arba štai NS dabar sumanė rinkti parašus peticijai, reikalaujančiai to, ko jau kelerius metus reikalauja Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos veikėjas Zbignevas Jedinskis, – paviešinti visus, bendradarbiavusius su KGB, nors valstybė yra davusi pažadą išlaikyti prisipažinusiųjų paslaptį, o kiti nė nežinomi, nes KGB archyvai Rusijoje.

NS šansus mažina ir tai, kad ji į rinkimų procesą įšoko per vėlai. Pasak J.Novagrockienės, kai naujadaras į rinkimus ateina su kokiu skandalu ar išskirtine idėja, kaip kad Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija ar Drąsos kelias, tada galima tikėtis momentinės sėkmės. Bet NS atveju to nėra. Tiesa, pernai Europos Parlamento rinkimuose visuomeninis rinkimų komitetas "Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!" surinko 3,4 proc. balsų, bet dabar tiek jiems neprognozuojama.

Europoje tautiškumą pabrėžiančios, ES kritikuojančios partijos – populiarios. "Lietuvoje žmonės supranta, kad ES yra koziris, o ne pralaimėjimas, mato, kiek įgyvendinama projektų, kiek gauname lėšų. Tad žmones labiau domina socialinės orientacijos partijos, o ne kalbančios apie aukštas materijas", – sako J.Novagrockienė.

Nacionalinio susivienijimo dešimtukas

1. Vytautas Radžvilas

2. Arūnas Svitojus

3. Vytautas Sinica

4. Algimantas Rusteika

5. Martynas Katelynas

6. Vytautas Daujotis

7. Kęstutis Dubnikas

8. Marius Markuckas

9. Vincas Ramutis Gudaitis

10. Robertas Ramanauskas

Esami Seimo nariai: 0

Esami savivaldybių tarybų nariai: 1

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke*: 0

Amžius: nuo 25 iki 78 m., vidurkis 53,4 m.

Lyčių lygybė: vyrų 10, moterų 0

Politikos debiutantai: 7

Partijų perbėgėliai**: 4

Ne partijos nariai: 1

*Partija įsteigta šių metų kovą, kitų partijų sąrašuose 2016 m. rinkimuose niekas iš dešimtuko nekandidatavo

**Po Nepriklausomybės atkūrimo buvę kitų partijų nariai ar su jomis kandidatavę rinkimuose

„Formuodami rinkiminį sąrašą vadovavomės principu, jog jame pirmiausia būtų žmonės, kurie yra kompetentingi, turi nepriekaištingą reputaciją ir yra nuveikę reikšmingų darbų įvairiose srityse. Skirtingai nei kitos politinės partijos, vidinių konfliktų ar pasitikėjimo problemų neturime, tad vidinio reitingavimo, kuris paprastai sušvelnina minėtas įtampas, nerengėme. Partijos tarybos nariai sutarė, jog rinkiminis sąrašas gali būti sudarytas tik argumentuotos diskusijos būdu“, – teigia „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas prof. V. Radžvilas.

Anot jo, pirmasis partijos „Nacionalinis susivienijimas“ rinkimų sąrašo dešimtukas atspindi politinės patirties, visuomeninio aktyvumo ir kompetencijų dermę. Partijos sąrašą ves jos pirmininkas filosofas, prof. V. Radžvilas. Antrasis partijos sąraše – dabartinis Žemės ūkio rūmų vadovas ir verslininkas Arūnas Svijotus. Trečiasis numeris sąraše – politologas, Vilniaus universiteto doktorantas ir patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“ kūrėjas Vytautas Sinica, ketvirtasis – publicistas, verslininkas ir žinomas Kauno visuomenininkas Algimantas Rusteika. Penktasis – Varėnos rajono tarybos narys, chemikas ir jaunas ūkininkas Martynas Katelynas.

Toliau sąraše rikiuojasi Vilniaus universiteto profesorius, chemikas ir švietimo reikalų ekspertas Vytautas Daujotis, filosofas, buvęs Vilniaus universiteto prorektorius doc. Kęstutis Dubnikas, politologas, VU doktorantas Marius Markuckas, rašytojas ir Nepriklausomybės Akto signataras Vincas Ramutis Gudaitis. Dešimtuką užbaigia mokytojas, Istorijos mokytojų asociacijos vicepirmininkas Robertas Ramanauskas.

Antrajame dešimtuke – jaunas politologas klaipėdietis Mantas Macikas, Seniūnų asociacijos vicepirmininkė Dalia Janulienė, politologas, karys savanoris Tomas Matulevičius, verslininkas, Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas, verslininkas Aleksandras Nemunaitis, režisierius Gaudentas Aukštikalnis, verslo konsultantas Almantas Stankūnas, rašytoja Renata Šerelytė, istorikas, Kauno pilies muziejaus direktorius prof. Jonas Vaičenonis.

Partijos „Nacionalinis susivienijimas“ kandidatų į Seimą sąraše taip pat yra žinomų visuomenės veikėjų, teisininkų, verslo konsultantų, akademikų, visuomeninių organizacijų atstovų.

Vienmandačių apygardų kandidatų sąrašus bei rinkimų programą partija „Nacionalinis susivienijimas“ ketina patvirtinti ir paskelbti artimiausiu metu.

„Nacionalinis susivienijimas“ – politinė partija, siekianti laiduoti visapusišką Lietuvos persitvarkymą ir atsinaujinimą bei, vadovaujantis demokratiškumo, skaidrumo ir patriotiškumo principais, pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu vedančios ligšiolinės raidos kryptį, sakoma partijos pranešime.

Antrasis sąraše – dabartinis Žemės ūkio rūmų vadovas ir verslininkas Arūnas Svijotus, trečiasis – politologas, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“ lyderis Vytautas Sinica, ketvirtasis – publicistas, verslininkas Algimantas Rusteika, penktasis – Varėnos rajono tarybos narys Martynas Katelynas.

„Formuodami rinkiminį sąrašą vadovavomės principu, jog jame pirmiausia būtų žmonės, kurie yra kompetentingi, turi nepriekaištingą reputaciją ir yra nuveikę reikšmingų darbų įvairiose srityse“, – pranešime cituojamas „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas V. Radžvilas.

„Skirtingai nei kitos politinės partijos, vidinių konfliktų ar pasitikėjimo problemų neturime, tad vidinio reitingavimo, kuris paprastai sušvelnina minėtas įtampas, nerengėme. Partijos tarybos nariai sutarė, jog rinkiminis sąrašas gali būti sudarytas tik argumentuotos diskusijos būdu“, – teigė jis.

Toliau sąraše rikiuojasi Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis, filosofas, buvęs VU prorektorius Kęstutis Dubnikas, politologas Marius Markuckas, rašytojas ir Nepriklausomybės Akto signataras Vincas Ramutis Gudaitis. Dešimtuką užbaigia mokytojas, Istorijos mokytojų asociacijos vicepirmininkas Robertas Ramanauskas.

Pasak V. Radžvilo, pirmasis partijos „Nacionalinis susivienijimas“ rinkiminio sąrašo dešimtukas atspindi „politinės patirties, visuomeninio aktyvumo ir kompetencijų dermę“.

Antrajame dešimtuke – politologas Mantas Macikas, Seniūnų asociacijos vicepirmininkė Dalia Janulienė, politologas Tomas Matulevičius, Lietuvos Tėvų Forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas, verslininkas Aleksandras Nemunaitis, režisierius Gaudentas Aukštikalnis, verslo konsultantas Almantas Stankūnas, rašytoja Renata Šerelytė, Kauno pilies muziejaus direktorius Jonas Vaičenonis.

Vienmandačių apygardų kandidatų sąrašus bei rinkiminę programą partija „Nacionalinis susivienijimas“ ketina patvirtinti ir paskelbti artimiausiu metu.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Teisingumo ministerija BNS informavo, kad partijos pateikti dokumentai atitiko reikalavimus. Registrų centre partija įregistruota trečiadienį.

Nacionalinis susivienijimas įsteigtas kovo 7 dieną Vilniuje, jos pirmininku išrinktas filosofas V. Radžvilas.

Partijos kūrėjai pabrėžia tautiškumo svarbą ir krikščioniškosios civilizacijos vertybes, pasisako prieš Europos Sąjungos integracijos gilinimą.

Su Nacionaliniu susivienijimu Lietuvoje registruotos 27 politinės partijos.

Europos Parlamento rinkimuose pernai V. Radžvilo vardo visuomeninis komitetas surinko 3,17 proc. balsų.

Pasak jo, šiuo metu Lietuva yra sąstingyje bei jos pagrindinis tikslas – išnykti.

„Mes esame Lietuvos atsinaujinimo ir pertvarkos partija. Šalis patekusi į visokeriopą sąstingį, kurį galėčiau pagrįsti nepajudinamais argumentais, kuris savo mastais bei keliamu pavojumi primena tą sąstingį, kuris buvo apėmęs Lietuvą Sąjūdžio išvakarėse. Apskritai pagrindinė Lietuvos padėties priežastis yra tai, kad valstybė daugelį metų savo politiką grindžia pražūtinga ideologija, globalios Lietuvos vizija. Lietuva (...) yra vienintelė šalis ES, kur oficialiu valstybiniu lygmeniu yra pripažįstama, kad galutinis mūsų tikslas – išnykti. Net mūsų kaimynai latviai ir estai, kurie turi panašias pažangos strategijas, aiškiai ir nedviprasmiškai teigia, kad jie pasiryžę išlikti šimtmečiais, o valstybės jų egzistuoja tam, kad garantuotų jų išlikimą. Pas mus nieko panašaus nėra“, – teigė V. Radžvilas.

V. Radžvilas teigia, kad šiuo metu valdžios atstovai remiasi filosofija „po mūsų nors ir tvanas“.

„Todėl logiška, kad jeigu mes faktiškai grįžtame prie sovietinės nuostatos, kad tautos ir valstybės yra atgyvena, pradedame gyventi pagal filosofiją – „po mūsų nors ir tvanas“. Tai štai ką mes padarėme, mes iš tikrųjų esame vienintelė partija, kuri labai išsamią savo programą grindžiame nuostata, kad Lietuva privalo stengtis išlikti ir ji išliks. Todėl tai yra visiškai nauja persitvarkymo programa ir manau, kad vienas iš mūsų tikslų kreiptis į Lietuvos Respublikos prezidentą ir paraginti šalyje skelbti pertvarką, nes priešingu atveju gali pasikartoti 1940 metų tragedija“ , – teigė jis.

ES reikia pertvarkyti

V. Radžvilas teigia, kad ES būtina pertvarkyti, kad šalys narės nenorėtų sekti Didžiosios Britanijos pavydžiu.

„Tai yra visiškas nesusipratimas, noriu pasakyti kaip profesionalas, šis ES modelis jau neveikia ir jo byrėjimą liudija begalės reiškinių, kurių be abejo akivaizdžiausias – „Brexit“. Tokie dalykai kaip milžiniškos, kertinės šalies išėjimas iš tokio politinio darinio niekada negali būti tik paprastas atsitiktinumas. Jeigu kas sako, kad britai sukvailiojo ir nežinojo, ką daro, tai pirmas požymis, kad tai politikos diletantai ir nemokšos. Vadinasi ES turi būti pertvarkyta taip, kad kuo greičiau nebebūtų norinčių bėgti. O norinčių bėgti, jeigu atidžiai stebime, kas ten vyksta, eilė daug didesnė (...)“, – sakė jis.

Programoje yra nurodomos kryptys, kaip turi būti keičiamas valstybės valdymas, visos jo gyvenimo sritys, kad galėtume pagaliau vėl nutolti nuo mūsų laukiančios bedugnės.

„Mes nesame primityvių populistų partija. Mūsų nuostata yra tokia, uždavinys - pateikti aiškią pertvarkymo, atsinaujinimo alternatyvą. Jeigu visuomenė, tauta ją supras, pripažins, priims vadinasi Lietuva norės išlikti“ , – teigia V. Radžvilas.

Patvirtintas partijos pirmininkas

Naujai besikuriančios partijos steigiamajame suvažiavime patvirtinta bendroji programa, įstatai, pirmininkas – partijos iniciatorius Vytautas Radžvilas. Susirinkę steigėjai naują krikdeminės krypties politinę jėgą pasivadino „Nacionaliniu susivienijimu“.

V. Radžvilo teigimu, steigiamo sąjūdinio tipo politinio sambūrio strateginis tikslas – pakeisti tautos ir valstybės egzistencinę krizę sukėlusios ir Lietuvą išnykimo keliu link vedančios ligšiolinės raidos kryptį. Ši krizė yra egzistencinė, nes trečią kartą per mažiau nei per du šimtmečius – XIX a., XX a. antroje pusėje ir šiuo metu vėl – Lietuva eina išnykimo keliu.

„Programoje yra nurodomos kryptys, kaip turi būti keičiamas valstybės valdymas, visos jo gyvenimo sritys, kad galėtume pagaliau vėl nutolti nuo mūsų laukiančios bedugnės (...). Programa yra mūsų valstybės filosofija. Valstybė gali būti negailestingai žiauri, tokia kokia yra šiandien Lietuvos valstybė, kuri mano, kad yra visiškai normalu, kad ją išlaiko mažiausiai uždirbantys, mažiausias pajamas gaunantys piliečiai. Valstybė gali vadovautis filosofija, kad prie jos išlaikymo turi sąžiningai prisidėti visi. Štai kodėl šioje programoje kalbama apie esmę“, – sakė V. Radžvilas.

Susirinkę mitinguotojai daugiausiai piktinosi Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nukabinti atminimo lentą Generolui Vėtrai bei ragino susirinkusiuosius nepamiršti tautos didvyrių. Pasak jų, sostinės savivaldybės sprendimas nukabinti memorialinę lentą sukėlė įtampą visuomenėje ir rodo aiškius ženklus, kad kyla grėsmė valstybės saugumui.

Mitingas, pavadintas „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“, inicijuotas reaguojant į Vilniaus tarybos sprendimą panaikinti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą ir sostinės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymą pašalinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą.

Vienas mitingo iniciatorių profesorius Vytautas Radžvilas teigė, kad mitingą paskatinę įvykiai – Generolo Vėtros memorialinės lentos nukabinimas – nėra atsitiktinumas. Pasak jo, tai Rusijos siekio susigrąžinti Baltijos valstybes dalis.

„Vyksta valstybės irimo iš vidaus procesas, kurį skatina išorės jėgos ir kuriam nesugeba pasipriešinti mūsų politiniai sluoksniai. Tai, kas šiandien vyksta su Škirpa ir Noreika, be abejo, nėra atsitiktinumas, nebūna taip, kad 20 metų ramiai prabuvę atminimo ženklai staiga užkliūva. Nesunku suprasti, kodėl taip vyksta – būtent dabar irsta geopolitinė pasaulio tvarka. Tos valstybės, kurios turi galingą geopolitinio mąstymo tradiciją – tokia valstybė yra Rusija – ruošiasi tam, kas gali būti pavadinta galimais pasaulio pokyčiais. Rusija savo planų neišsižadėjo ir ruošiasi susigrąžinti Baltijos valstybes. Pasaulio istorija rodo, kad fiziniai veiksmai būna po paruošiamųjų intelektualinių provokacijų“, – sakė V. Radžvilas, pridurdamas, kad nukabinta Generolo Vėtros lenta gali būti domino efekto pradžia.

Mitingo metu kreiptasi prezidentą G. Nausėdą, prašant jį įsitraukti valstybės istorijos politikos formavimą. Vienas iš mitingo iniciatorių profesorius V. Radžvilas anksčiau kvietė prezidentą prisijungti prie mitingo. Tačiau šalies vadovas nuo trečiadienio su darbo vizitu vieši Briuselyje.

Mitingo pradžioje į susirinkusių minią įsiliejo vienas mitinguotojų minčiai oponuojantis pilietis. Jis, nešinas plakatu su užrašu „Baikit šlovinti pokario banditus“, policijos buvo išprašytas iš minios.

S. Daukanto aikštėje prasidėjęs mitingas, į kurį susirinko apie 300 dalyvių, ketina persikelti prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, ant kurios kabėjo memorialinė J. Noreikos-Generolo Vėtros lenta. Čia ketinama surengti akciją, kurios metu būtų pagerbtas J. Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimas.

Mitingo iniciatoriai: jaunimo sambūris „ProPatria“, Tautos forumas, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Politinių kalinių ir tremtinių bendrija ir kt. organizacijos.

ELTA primena, kad liepos pabaigoje nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos nuimtos Generolo Vėtros atminimo lentos kritikai teigė, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininkas, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Tuo metu J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį pogrindį.

„Viena iš priežasčių, kodėl mes šitą padarėme, yra ta, kad daug jaunos energijos yra ir viename, ir kitame rinkimų komitete, ir tie jauni žmonės nelabai suprato, kodėl mums reikia eiti atskirai. Mums, vadovams, atrodė, kad gerai, tai yra demokratija, tegul renkasi iš dviejų komitetų rinkėjas, kuris šiuo metu bunda labai aktyviai. Tačiau rinkėjas kiek sutriko, tą sutrikimą mes matėme beveik mėnesį ir dabar po Kovo 11-osios pagalvojome, kad tautinės vienybės, susitaikymo labui netgi čia nebuvo ko taikytis, o tiesiog santarvės žengiant kartu labui reikia palikti rinkėją daug ramesnėje būsenoje, kad rinkėjui nebereiktų rinktis (tarp šių dviejų jėgų. - ELTA)“, - sakė A. Juozaitis.

Pasak A. Juozaičio, minėtas sprendimas taip pat priimtas remiantis tyrimais, kurie rodo, kad dvi panašias vertybes deklaruojančios jėgos „Lietuva yra čia“ ir „Susigrąžinkime valstybę“ neturėtų konkuruoti politinėje kovoje: „Įvairūs tyrimai rodė, kad mums nereikia eiti lygia greta - bendra srovė bus stipresnė“.

Įvairūs tyrimai rodė, kad mums nereikia eiti lygia greta - bendra srovė bus stipresnė.

Pasak A. Juozaičio, su V. Radžvilu yra sutarta dėl abipusės paramos - V. Radžvilo vadovaujamas rinkimų komitetas „Susigrąžinkime valstybę“ parems jį Prezidento rinkimuose, o sambūris „Lietuva yra čia“ Europos Parlamento rinkimuose parems V. Radžvilo vadovaujamą politinę jėgą.

Sambūrio „Lietuva yra čia“ nariai toliau esą dirbs Prezidento rinkimų kampanijoje padėdami A. Juozaičiui.

„Mes iš tų dvidešimties žmonių negalvojame kažką siūlyti integruoti į „Tautos forumą“, jie patys spręs. Galimi, aišku, pakitimai, rinkimų įstatymas leidžia sąrašą netgi šiuo metu dar kiek pakeisti, bet manau, kad tai nerealu. Nes mano visi dvidešimt žmonių lieka sambūryje „Lietuva yra čia“, ir jie koncentruosis tiktai Prezidento rinkimams“, - sakė A. Juozaitis.

Kartu jis pridūrė, kad sambūris „Lietuva yra čia“ buvo kurtas būtent Prezidento rinkimams, todėl koncentruotis į pirminį, vieną tikslą bus lengviau.

Savo sprendimą pranešęs vienas iš Sąjūdžio steigėjų tvirtina, kad į rinkimus eina su kokybiškai nauja politinio veikimo koncepcija.

Pristatydamas komiteto idėjas VU profesorius sako, kad politologinė analizė rodo, jog greitu laiku EP taps bene svarbiausia vieta priimant esminius sprendimus. Tai, argumentavo V. Radžvilas, ir yra priežastis, kodėl taikomasi ne į Seimo ar Prezidento, bet į EP rinkimus.

„Daugelis galvoja, kad galbūt kam nors reikėtų dalyvauti prezidento rinkimuose, artėja Seimo rinkimai. Apsisprendimą dalyvauti būtent Europos Parlamento rinkimuose lėmė politologinė analizė, kuri aiškiai rodo, kad Europos Parlamento rinkimai yra ir svarbiausi, ir galų gale atveria daugiausiai galimybių pasitarnauti Lietuvos valstybei“, - ketvirtadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Radžvilas.

Visgi jis pripažino, kad kol kas EP nėra įtakinga institucija, tačiau, jo nuomone, greitai tokia situacija turėtų keisis.

„Europos Parlamentas taps vieta, kurio svarba prilygs liaudies deputatų suvažiavimui prieš 30 metų. Europos Parlamentas taps vieta, kurioje iš esmės spręsis būsimosios Europos Sąjungos sąrangos ir likimo klausimas“, - sakė V. Radžvilas.

Galiu pasakyti, kad šiandien Europos Parlamentas, demokratijos požiūriu, bent jau formaliai, atrodo prasčiau už buvusią Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą.

Jo nuomone, dėl šios priežasties labai svarbu, kad į EP būtų deleguojami žmonės, kurie supranta „virš Europos pakibusią egzistencinę grėsmę“.

„Nesunku suprasti, kad prezidento institucijos reikšmė ir svoris Lietuvoje visiškai priklausys nuo būsimosios Europos Sąjungos sąrangos (...) Jeigu įsitvirtins vadinamosios federalizacijos koncepcija, tai kalbant tiksliai politologiškai, mes rinksime ne Lietuvos Respublikos prezidentą, o gana ribotus įgaliojimus turintį Europos Sąjungos vyriausiąjį administratorių, vartojant seną terminiją vaizdingai galima pasakyti - gubernatorių“, - kalbėjo V. Radžvilas.

Nors VU profesorius nevengė lyginti ES ir Europos Parlamento su Sovietų Sąjunga, visgi, tvirtino jis, Lietuvai egzistenciškai svarbu išlaikyti Europos Sąjungą veikiančią. Pasak V. Radžvilo, krizę ir demokratinį deficitą lemia ne pati ES idėja, tačiau tai, kaip ji yra įgyvendinama.

„Dabartinė Europos Sąjungos santvarka yra dabartinės krizės priežastis. Ji reikalauja labai rimtos pertvarkos ir mūsų pareiga padaryti viską, kad ši pertvarka baigtųsi tiek pačios Europos, tiek Lietuvos naudai“, - kalbėjo V. Radžvilas. Pasak jo, kai kuriais atžvilgiais ES atrodo net blogiau nei XX a. pabaigoje subyrėjusi Sovietų Sąjunga.

Mes labai nemėgstame lyginimo su Sovietų Sąjunga, bet galiu pasakyti, kad šiandien Europos Parlamentas, demokratijos požiūriu, bent jau formaliai, atrodo prasčiau už buvusią Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją tarybą“, - kalbėjo profesorius, pabrėždamas, kad ES šiuo metu nėra tinkamai atstovaujamos mažosios valstybės.

V. Radžvilas neatskleidė, kokios pavardės nuo komiteto atsidurs kandidatų į EP sąraše. Profesorius įvardino tik žmones, kurie šiuo metu dalyvauja komitete ir, pasak jo, galbūt atsidurs kandidatų į EP sąraše.

V. Radžvilo teigimu, prie komiteto prisijungė rezistentai ir disidentai vyskupas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, sesuo Nijolė Sadūnaitė, partizanas Jonas Kadžionis. Tarp komiteto narių ir Sąjūdžio veikėjai - Bronislavas Genzelis, Romas Gudaitis, Bronius Leonavičius, Romas Pakalnis, politologas Vytautas Sinica, menininkė Jurga Lago.

Komiteto veiklą koordinuos ir rinkimų štabui vadovaus Martynas Katelynas.

Lietuvoje rinkimai į EP vyks gegužės 26 dieną.