VTEK trečiadienį pranešė pradėjusi tyrimą, ar meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo draudimo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, jeigu jie yra susiję su privačiais interesais.

Bus aiškinamasi, ar V. Simelis dalyvavo šių metų spalį vykusiuose savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų komiteto bei savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai buvo svarstomi klausimai dėl savivaldybės turto – sporto salės su pagalbinėmis patalpomis ir inventoriumi – perdavimo panaudos pagrindais.

Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro patikėjimo teise valdomą sporto salę su pagalbinėmis patalpomis ir inventoriumi pagal panaudos sutartis buvo svarstoma perduoti laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis kelioms asociacijoms, tarp jų ir futbolo sporto klubui „Radviliškis“.

Pasak komisijos, preliminariais duomenimis, V. Simelis yra vienas iš minėtojo klubo steigėjų ir asociacijos valdybos pirmininkas, o jam artimas asmuo – šios asociacijos steigėjas ir valdybos narys.

Komisija konstatavo, kad V. Simelis, šių metų gegužės 6–birželio 4 dienomis eidamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario-mero ir Radviliškio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjo pareigas, pažeidė Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą, numatantį, kad tarybos narys negali eiti nesuderinamų pareigų.

Pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis.

V. Simelis, laimėjęs Radviliškio rajono mero rinkimus, prisiekė gegužės 6 dieną, tačiau neparašė prašymo pasitraukti iš savivaldybės poskyrio vedėjo pareigų. Tai jis padarė tik po mėnesio, birželio 4 dieną. 

Antradienį VRK posėdyje dalyvavęs meras apgailestavo dėl savo aplaidumo, tvirtino manęs, kad tapdamas meru automatiškai neteko einamų pareigų, o prašymą atleisti iš pareigų parašęs, kai to paprašė savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus tarnautoja.

Tenka konstatuoti, net tuo atveju, kai VRK pripažįsta V. Simelį pažeidus įstatymą, galiojantis įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių.

„Manau, kad tas (buvusių pareigų – BNS) atsisakymas – perteklinis dalykas. Jei jau einu į rinkimus, tai esu apsisprendęs, kad tapsiu meru“, – sakė jis.

Politikas pabrėžė tą mėnesį gavęs vieną atlyginimą – mero.

VRK taip pat konstatavo, kad šis pažeidimas sukuria faktinį pagrindą nutraukti mero įgaliojimus, tačiau įstatyme palikta teisinė spraga neleidžia to padaryti. Dėl to nutarta kreiptis į Seimo pirmininkę, atkreipiant dėmesį į tai ir siūlant pataisyti įstatymą.

„Tenka konstatuoti, net tuo atveju, kai VRK pripažįsta V. Simelį pažeidus įstatymą, galiojantis įstatymas nenumato jokių teisinių pasekmių“, – sakė išvadą dėl Radviliškio mero rengusi sakė VRK narė Inga Milašiūtė.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme rašoma, kad tarybos nario įgaliojimai prieš terminą nutrūksta, „kai jis pradeda eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, ir šių pareigų neatsisako“.

Pagal minėtą formuluotę, mandatas naikinamas tik tuo atveju, kai tarybos narys pradeda eiti nesuderinamas pareigas. Apie atvirkštinę situaciją – kai savivaldybės tarnautojas išrenkamas tarybos nariu ar meru – įstatymas nekalba.

„Todėl VRK nebeturi teisinio pagrindo spręsti dėl mandato netekimo anksčiau termino“, – aiškino I. Milašiūtė.

Pristatydama tyrimo išvadą, ji atkreipė dėmesį, kad V. Simelis, jau eidamas mero pareigas, per tarybos posėdžius dukart sprendė su Paveldosaugos ir turizmo poskyrio susijusius klausimus. VRK medžiagoje nurodyta, kad būtent mero iniciatyva pakeista savivaldybės administracijos struktūra ir minėtas poskyris tapo skyriumi.

VRK įžvelgė galimą V. Simelio interesų konfliktą, nes jis nenusišalino nuo klausimų sprendimo, todėl nutarė kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

„Sena idėja, kad reikia stiprinti paveldosaugą ir kultūrą Radviliškio rajone“, – poskyrio virsmą į skyrių aiškino meras.

Jis antradienį iš esmės pritarė VRK išvadai ir tvirtino bausmės sulaukęs, nepaisant to, kad mandatą išsaugojo.

„Aš jau bausmę ir taip gavau, beveik aštuonis mėnesius gyvenu nežinomybėje“, – tvirtino politikas.

V. Simelis teigė daugiau į merus nebekandidatuosiantis, nors trauktis iš vietos politikos nežadėjo.

Tyrimą dėl V. Simelio pareigų VRK atliko liepos 1 dieną gavusi laikraščio „Radviliškio naujienos“ paklausimą.

Pakartotiniai tarybos nario-mero rinkimai Radviliškyje vyko šių metų balandį, kai tuometinis meras Antanas Čepononis buvo išrinktas į Seimą.

Tyrimas pradėtas pagal informaciją, kad balandį mero rinkimus laimėjęs V. Simelis gegužės pradžioje prisiekė dar eidamas savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjo pareigas, o prašymą išeiti iš darbo pateikė tik birželio mėnesį.

Pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, jei jis neatsisako su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamų pareigų.

Pats meras sako, kad pažeidimas yra formalus, padarytas per neapsižiūrėjimą, bei pažymi asmeninės naudos iš to neturėjęs.

„Čia politiniai žaidimai, ieškant, prie ko prisikabinti. Tai yra formalumas, aš asmeninės naudos iš to neturėjau. Kaip nuspręs VRK, taip bus, o šiaip turėtų įsijungti protingumo ir žmoniškumo kriterijai“, – BNS sakė V. Simelis.

Pagal įstatymą, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis.

Kaip nuspręs VRK, taip bus, o šiaip turėtų įsijungti protingumo ir žmoniškumo kriterijai.

Gavusi pranešimą, kad meras iki priesaikos neatsisakė darbo toje pačioje savivaldybėje, VRK kreipėsi su užklausa į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją.

VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė per posėdį informavo gavusi atsakymą, kad naujasis meras prisiekė gegužės 6 dieną, o iš tarnautojo pareigų savivaldybėje buvo atleistas tik po mėnesio.

„Meras gegužės 6 dieną davė priesaiką, tačiau nebuvo atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų toje pačioje savivaldybėje tik birželio 7 dieną, o prašymą administracijai atleisti pateikė tik birželio 4 dieną“, – sakė komisijos vadovė.

Anot VRK pirmininkės, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad dvigubo atlyginimo meras negavo.

„Iki priesaikos dienos jam buvo apmokėta už valstybės tarnautojo pareigas, o nuo gegužės 6 dienos buvo mokamas mero atlyginimas“, – sakė J. Petkevičienė.

Meras sako dvejų pareigų nėjęs, anot jo, tai rodo ir žiniaraščiai, po priesaikos tarnautojo atlyginimo jis nebegavęs

„Įvyko paprasčiausias neapsižiūrėjimas, dviejų pareigų tikrai nėjau, prisiekiau gegužės 6 dieną, ir įteiktas tarybos nario-mero pažymėjimas. Dvejų pareigų nebuvo, tai neapsižiūrėjimas“, – sakė meras.

Jis teigė, kad visiškai formaliai žiūrint įstatymą jis iš viso nebūtų galėjęs įvykdyti reikalavimo pareigų atsisakyti likus dešimt dienų iki posėdžio.

„Jei įstatymą žiūrėsim paraidžiui, (atsisakyti pareigų) likus ne mažiau kaip dešimt dienų, man net fiziškai nebuvo laiko parašyti prie dešimt dienų, nes balandžio 29 dieną patvirtintas išrinkimas, o gegužės 6 dieną įvyko pirmas posėdis, tam tarpe dešimt dienų formaliai nėra“, – tvirtino V. Simelis.

Ji patvirtino, kad per antrąjį rinkimų turą sekmadienį V. Simelis surinko 5851 arba 59 proc. rinkėjų balsų.

Jo varžovė konservatorė Jolanta Margaitienė surinko 3917 arba 39 proc. rinkėjų balsų.

„Šie rinkimai galėtų būti pavyzdys visiems kitiems rinkimams“, – ketvirtadienį sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, nes nesulaukta pranešimų apie galimus rinkimų tvarkos ar organizavimo pažeidimus.

Jolanta Margaitienė ir Vytautas Simelis/ Feisbuko nuotr.

V. Simelis yra įgijęs matematikos-fizikos mokytojo profesiją, turi vadybos magistro laipsnį. Pastaruoju metu jis dirba Radviliškio rajono savivaldybės administracijoje, nuo 1995 iki 2003 metų jau yra ėjęs Radviliškio rajono mero pareigas.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Būsimasis meras sekmadienio vakarą suskaičiavus balsus BNS sakė tęsiantis „gerus pradėtus darbus“, bet sieks pasikeitimų taryboje. Valdančiąją koaliciją Radviliškyje šiuo metu sudaro konservatoriai su „valstiečiais“.

„Aš realiai žiūriu į situaciją, gerus pradėtus darbus reikia tęsti, nereiškia, kad dabar viskas bus kardinaliai keičiama, man asmeniškai pirmi darbai yra susitarimas, ieškojimas bendros komandos taryboje, nes meras yra vienas iš 25, sudaryti tvirtą rimtą tarybos daugumą“, – teigė V. Simelis.

„Reikalingi pokyčiai, tai, kas buvo iki šiol, manęs netenkino, ta vienpartinė sistema Radviliškyje tikrai įgriso visiems, aš manau, kad daugiau laisvės bus duoda visoms partijoms, judėjimams, manau, kad įnešiu daugiau demokratijos Radviliškio rajone“, – kalbėjo šiuo metu savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjo pareigas einantis V. Simelis.

Klausiamas, ką mato savo būsimais partneriais taryboje, jis sakė, kad „kol kas visus, galbūt mažiausiai konservatorius ir krikščionis“.

V. Simelis sekmadienį mero rinkimų antrajame ture surinko 59,24 proc. rinkėjų ir nugalėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovę, savivaldybės administracijos direktorę Jolantą Margaitienę, surinkusią 39,66 balsų.

Pirmajame ture pirmavo J. Margaitienė, surinkusi 30,66 proc. balsų, o V. Simelis buvo antras su 22,3 proc. rinkėjų balsų. Pirmajame ture prieš dvi savaites dėl mero posto iš viso varžėsi septyni kandidatai.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Antrajame ture už V. Simelį balsavo 59,24 proc. rinkėjų, o jo konkurentė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė, savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė surinko 39,66 balsų.

Rinkėjų aktyvumas Radviliškio rajono mero rinkimų antrajame ture siekė 32 procentus. Sekmadienį rinkimų apylinkėse savo balsą atidavė 21,7 proc. rinkėjų, o dar 10,31 proc. rinkėjų balsavo iš anksto.

Rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo šiek tiek didesnis: rinkimų dieną balsavo 24,73 proc. rinkėjų, o su 10,53 proc. išankstinių balsų bendras aktyvumas siekė 35,27 procentų.

Taip pat pirmajame ture pirmavo J. Margaitienė, surinkusi 30,66 proc. balsų, o V. Simelis buvo antras su 22,3 proc. rinkėjų balsų. Pirmajame ture prieš dvi savaites dėl mero posto iš viso varžėsi septyni kandidatai.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė pažymėjo, kad per šiuos rinkimus nebuvo gauta nei vieno pranešimo apie rinkimų įstatymo pažeidimus.

„Rinkimai vyko sklandžiai, rinkėjai keliavo į rinkimų apylinkes, kažkokių nesklandumų, nesusipratimų tikrai nebuvo fiksuota, pranešimų apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus taip pat nesame fiksavę ir tos informacijos iki šios minutės nėra. Tai labai džiugu ir visuotiniuose rinkimuose tas tendencijas reikėtų išlaikyti“, – per spaudos konferenciją sekmadienio vakarą sakė L. Matjošaitytė.

VRK vadovė teigė, kad galutinius rinkimų rezultatus planuojama patvirtinti ketvirtadienį.

Laisva Radviliškio rajono mero vieta liko, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visas 28 rinkimų apylinkes, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė surinko 30,66 proc. balsų, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas – 22,30 procentų.

J. Margaitienė šiuo metu eina savivaldybės administracijos direktorės pareigas, V. Simelis yra savivaldybės Paveldosaugos ir turizmo poskyrio vedėjas.

Trečiojoje vietoje liko 17,14 proc. surinkęs Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Kazimieras Račkauskis, ketvirtojoje – 12,76 proc. surinko save išsikėlęs kandidatas Gediminas Lipnevičius. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Aurimas Gaidžiūnas surinko 10,11 proc. balsų.

Liberalas Mantas Reutas sulaukė 3,23 procentų rinkėjų palaikymo, Darbo partijos atstovas Jurgis Baublys – 3,03 procentų.

Iš viso šiuose rinkimuose dalyvavo 35,27 proc. iš 30 tūkst. 858 rinkimų teisę turinčių rinkėjų. Sekmadienį iki 20 val. į apylinkes atėjo balsuoti 24,73 proc. rinkėjų, dar 10,53 proc. balsavo iš anksto.

Antrasis rinkimų turas vyks balandžio 25 dieną.

Dėl Radviliškio rajono mero posto varžėsi septyni kandidatai. Ši vieta liko laisva, kai meras konservatorius Antanas Čepononis pernai spalį buvo išrinktas Seimo nariu.

Kandidatas būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą, jei jam jis surinktų daugiau kaip pusę atėjusių balsuoti rinkėjų balsų, o rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. visų tos apygardos rinkėjų. Taip pat per pirmąjį turą būtų išrinktas tas kandidatas, kuris surinko ne mažiau kaip penktadalį visų į rinkėjų sąrašus įrašytų asmenų balsų.

Šeduvos žydų memorialinis fondas ketina mieste savo lėšomis įrengti muziejų, kuriame būtų įamžintas holokausto aukų atminimas.

Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis BNS sakė, kad savivaldybės taryba pritarė tokiam siūlymui ir Žvejų gatvėje įsipareigojo skirti muziejaus pastatui 15 arų žemės sklypą.

„Yra vykdomas didžiulis projektas - tvarkomos Šeduvos miesto žydų kapinės, numatyta prie šių kapinių pastatyti ir pastatą, kuriame būtų įkurtas muziejus. Kai muziejus bus įrengtas, savivaldybė įsipareigoja prisiimti eksploatacines išlaidas, skirti etatą muziejaus darbuotojui“, - sakė V.Simelis.

Pasak jo, planuojamas pastatas būtų iki 200 kv. metrų ploto.

V.Simelis tvirtino, kad šiuo metu fondas turėtų parengti muziejaus projektą ir jį įgyvendinti.

„Mes lauksime, kol mums bus įteikti raktai, tada muziejų perimsime“, - sakė jis.

Anot jo, Šeduvos žydų memorialinis fondas šiuo metu taip pat rūpinasi trijų masinių žydų kapaviečių tvarkymu Šeduvoje bei turi daugiau planų čia gyvenusios gausios žydų bendruomenės atminimo įamžinimui.

„Yra dvi vietos Liaudiškių miške ir viena Pakutenių miške. Tos masinės žudynių vietos yra prižiūrimos, yra paminklai, tvorelės. Bet jie žada iš pagrindų viską pertvarkyti, pastatyti naujus paminklus. Yra įvairių idėjų - ir apie Šeduvos žydų gyvenimą knygą parašyti, ir filmą sukurti“, - sakė jis.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Šeduvoje žydai sudarė beveik du trečdalius iš 3 tūkst. miestelio gyventojų, per karą buvo išžudyta beveik visa vietos žydų bendruomenė.