„Dėl finansavimo sistemos pasaulio vasaros biatlono čempionatas pasidarė gana svarbus ir jau vien dėl to tapo būtina dalyvauti. Tai pagrindinis argumentas, dėl kurio reikia startuoti. Čempionate dalyvausime labiau iš eigos, bet nėra taip, kad visiškai į jį nežiūrėtumėme. Sunku pasakyti, kokie lūkesčiai, kaip dabar atrodau. Tai labiau pasiruošimo pasitikrinimas, o tada toliau žiūrėsime, ar reikia kokių pokyčių, ar ne“, – paaiškino V.Strolia.

Lietuvos garbę taip pat gins Tomas Kaukėnas, Karolis Dombrovskis, Maksimas Fominas, Jokūbas Mačkinė, Stepanas Terentjevas, Darius Dinda, Nikita Čigak, Natalija Kočergina, Judita Traubaitė, Lidija Žurauskaitė bei Sara Urumova. Biatlonininkai varžysis supersprinto, sprinto bei „Gala“ bendro starto rungtyse, o jaunimas – ir persekiojime.

Praėjusiais metais Rūpoldinge (Vokietijoje) vykęs pasaulio vasaros biatlono čempionatas Lietuvai tapo istoriniu. Jaunimo supersprinto rungtyje planetos čempionu tapo M.Fominas. Šiemet jis pirmą kartą varžysis tokio rango varžybose tarp suaugusiųjų vasarą.

„Pergalę iš tikrųjų prisimenu, bet vis rečiau, nes praėjo pakankamai laiko. Prisiminus visada gaunu papildomos motyvacijos, kad sportuoju ne veltui ir viskas yra įmanoma. Sunku pasakyti, ko tikiuosi šiame čempionate, norėtųsi dešimtuko. Vasarą esu pakankamai stiprus, esu užtikrintas, bet ir varžovai nesėdi vietoje. Važiuodamas riedslidėmis jaučiuosi patogiai, kadangi esu neaukštas ir tai man paranku“, – sakė M.Fominas.

Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) vasaros biatlonui kasmet skiria vis didesnį dėmesį. „Gala“ bendro starto rungtyje sėkmingiausiai pasirodę biatlonininkai išsidalins prizinį fondą, prilygstantį pasaulio taurės etapo varžyboms. IBU čempionato vykdymui skiria papildomas investicijas bei netgi kalba apie galimybę ateityje šias vasaros pirmenybes įtraukti į planetos taurės įskaitą.

Pastaraisiais metais sėkmingiausiai iš Lietuvos atstovų suaugusiųjų varžybose vasarą startuoja K.Dombrovskis: čempionate Rūpoldinge jis užėmė 14 vietą sprinte bei 13-ąją „Gala“ bendro starto rungtyje.

Iki šiol sėkmingiausi vyrų estafetės pasirodymai užfiksuoti 1995, 2012 bei 2019 metais, kai lietuviai buvo 21-i. Beje, šiandienos estafetės varžybos galėjo apskritai neįvykti – dėl prognozuoto uraganinio vėjo čempionato organizatoriai svarstė apie rungties atšaukimą.

„Vakar vakare buvo labai stiprus vėjas, galvojau, kad toks pat bus ir šiandien. Rytę atsikėlus su Vytautu aptarėme, kad vėjas nurimo. Prognozė rodė, jog stiprės, bet čia labai sunku prognozuoti. Atvažiavę į stadioną pamatėme, kad gūsiai didėja ir su kiekvienu etapu buvo vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Gal ir gerai, kad varžybos įvyko, bet ant ribos: vien baudos ratai parodo, kad buvo labai gūsinga. Standartinis Oberfoho oras“, – sąlygas apibūdino Tomas Kaukėnas.

Būtent pastarasis laikė frontą pirmame vyrų estafečių varžybų etape: gulėdamas neprašovė nė sykio bei šaudyklą paliko šeštas, o stovėdamas panaudojo du papildomus taikinius ir į lemiamą pirmojo etapo ratą iššliuožė būdamas septintas. Estafetę rinktinės veteranas perdavė dešimtoje vietoje (47,5 sek. atsilikimas), pralenkęs biatlono galiūnių Norvegijos ir Švedijos atstovus.

„Pasirodymą vertinu gerai, džiaugiuosi, kad gulint pavyko sušaudyti be papildomų šovinių ir tai leido važiuoti priekyje. Stovint šiek tiek pūstelėjo vėjas šaunant pirmą papildomą šovinį, bet pasisekė, kad nurimo prieš antrą. Pakankamai neblogai pavyko sušaudyti ir išvažiuoti į trasą. Paskutiniame rate buvo šiek tiek sunku, bet bendrai žiūrint, tikrai neblogai“, – komentavo T. Kaukėnas.

Varžybų išvakarėse ligos simptomus – skaudančią gerklę bei pakilusią temperatūrą – pajautė Vytautas Strolia. Negaluodamas rungtyje dalyvavo Karolis Dombrovskis, dėl ligos praleidęs antradienį vykusias 20 km asmenines lenktynes. V. Strolia įprastai tarp lietuvių yra greičiausias, tačiau šiandienos varžybų trečiame rate pranoko tik vieną varžovą.

„Minčių nestartuoti nebuvo visiškai, galvojome tik gal nebus apskritai starto. Apie nedalyvavimą nebuvo net kalbos, nes po tokio čempionato estafetės varžybos gavosi svarbiausias startas. Norėjosi susikoncentruoti kiek įmanoma ir padaryti savo darbą. Šaudant daugmaž gavosi, nors šaudykloje buvo vėjo. Palyginus, viskas gerai baigėsi, tik paskutiniame rate visai jėgų nebebuvo – liga pasijautė. Ką darysi, ir man, ir Karoliui panašiai. Tiesiog dirbome dėl komandos“, – prikimusiu balsu pasakojo V. Strolia.

Per du šaudymo ruožus rinktinės lyderis panaudojo tris papildomus šovinius. Į šaudymą stovint mūsiškis atvyko būdamas 15-as, o šaudyklą paliko palypėjęs net iki 7 pozicijos. Pučiant gūsingam vėjui varžovai klydo bei šliuožė baudos ratus, tuo tarpu mūsiškis užversti penkių taikinių neužtruko.

„Kai atvažiavau, nebuvo labai didelio vėjo, bet po to užėjo didelis gūsis. Treneris sakė, kad prieš man atvažiuojant buvo labai stiprus vėjas. Pirmiems dviem šaudžiusiems pasisekė, o kiti ilgai stovėjo, šaudė ir nepataikė. Tada atvyko mano grupelė, vienu metu užpūtė, aš irgi stovėjau ir laukiau maždaug 10-15 sekundžių, bet po to vėjas aprimo. Su vienu papildomu sušaudžiau ir išvažiavau, o visi prisirinko baudos ratų – dėl to pavyko pakilti tiek vietų“, – šaudymą prisiminė V. Strolia.

K. Dombrovskis trečiame etape panaudojo du papildomus šovinius ir estafetę perdavė 12-as. Nesėkmingai su užduotimis šaudykloje susitvarkė Maksimas Fominas, panaudojęs 6 papildomus šovinius bei sukęs net tris baudos ratus. Beje, iki paskutinio šaudymo baudos ratų išvengti pavyko tik Lietuvos, Italijos ir Rumunijos rinktinėms.

16-tam šaudyklą palikusiam M. Fominui pavyko poziciją bei užfiksuoti istorinį Lietuvai pasiekimą. Pasaulio čempionatuose lietuvių vyrų estafetės komanda dalyvavo 11-ąjį sykį. Beje, net po 10 kartų ekipos sudėtyje buvo T. Kaukėnas ir K. Dombrovskis.

„Mes tikrai galime būti dar aukščiau. Džiaugiuosi, kad bendrai biatlonas Lietuvoje kyla į viršų, nors ir mažais žingsneliais. Kaip komanda esame palypėję aukštyn netgi keliais laipteliais. Suprantu, kad kuo toliau, tuo sunkiau tuos laiptelius bus įveikti, bet tikiuosi, kad bus dar geriau“, – rezultatą įvertino T. Kaukėnas.

Čempionais tapo prancūzai (Antotinas Guigonnat, Fabienas Claude, Emilienas Jacquelinas ir Quentinas Fillonas Maillet), 38,8 sek. pranokę norvegus bei 1 min. 39,9 sek. – švedus. Beje, Norvegijos žvaigždė Johannesas Thingnesas Boe prarado istorinę galimybę iškovoti visus įmanomus aukso medalius – be estafetės rungties sidabro jo kraityje net penki čempiono titulai.

Pasaulio biatlono čempionatas Lietuvai klostėsi permainingai: aukščiausias pozicijas iškovojo po trejų metų pertraukos pajėgiausiųjų 40-uke vėl atsidūręs T. Kaukėnas (34 vieta asmeninėse lenktynėse) bei trečią karjeros rezultatą užfiksavusi Gabrielė Leščinskaitė (47 vieta asmeninėse lenktynėse).

Sekmadienį 30 pajėgiausių planetos biatlonininkų varžysis vyrų bei moterų bendro starto rungtyse. Šį sezoną dar laukia trys pasaulio taurės etapai, vyksiantys kovo mėnesį.

Dvi klaidos paskutinio šaudymo metu mūsiškį išstūmė iš viršutinių lentelės pozicijų, tačiau leido iškovoti solidžią 34 vietą.

Tai – aukščiausia individualiai užimta vieta tarp Lietuvos rinktinės narių šiame čempionate bei T.Kaukėno sezono rekordas. Aukščiau biatlonininkas planetos pirmenybėse nebuvo pakilęs nuo 2017-ųjų (31 vieta sprinte), o asmeninėse lenktynėse geriau pasirodė tik 2013-ųjų pasaulio čempionate – tada jis buvo 23-ias.

Pirmas tris šaudyklas Oberhofe T.Kaukėnas paliko užvertęs visus taikinius. Jei sėkmė lietuvį būtų lydėjusi ir paskutiniame šaudymo ruože, jam būtų atitekusi 13 vieta.

„Kaip be didelio pasiruošimo, labai neblogai. Žinoma, labai gaila dėl paskutinio šaudymo. Jau daugybę kartų buvau tokioje situacijoje, kai trys šaudymai būdavo be klaidų, o paskutiniame padarydavau tas klaidas. Niekaip negaliu nugalėti savęs ir paskutinį šaudymą sušaudyti taikliai. Bandysiu treniruotis, bandysiu įveikti save ir, tikiuosi, kad kažkada man pavyks. Tikiu, kad dar turėsiu gerų rezultatų būtent šioje rungtyje“, – komentavo T.Kaukėnas.

Šeštadienį vykęs sprintas dešimtame pasaulio čempionate dalyvaujančiam rinktinės veteranui nebuvo sėkmingas – ten jis užėmė 70 vietą bei teisės dalyvauti persekiojimo rungtyje neiškovojo. Kalnų T.Kaukėnas nenuvertė ir Europos čempionate, kuriame aukščiausia jo užimta vieta buvo 57-oji, tad konkrečių tikslų Oberhofe biatlonininkas teigia neturėjęs.

„Vienintelis planas buvo pailsėti po Europos čempionato, kur buvau tikrai labai pavargęs. Žinojau, kad per savaitę galiu pailsėti, specialiai dėl to savaitei važiavau namo – pabūti su šeima. Nors sąlygos ir nebuvo geriausios, pailsėjau emociškai, psichologiškai, o tai leido turėti tris gerus šaudymus šiandien. Apie vietas negalvojau, galvojau, kaip tolygiai paskirstyti jėgas per visą čempionatą ir šiandienos varžybose“, – dėstė T.Kaukėnas.

Apskritai 2022-2023 metų sezonas trejų olimpinių žaidynių dalyviui klostosi gana neblogai. Po Naujųjų biatlonininkas sumažino klaidų skaičių šaudydamas bei solidžiai pasirodė pasaulio taurės etapuose Pokliukoje ir Rūpoldinge. Iki šiandienos starto T.Kaukėnui į geriausiųjų 40-uką nebuvo pavykę patekti pastaruosius trejus metus.

„Laikas eina labai greitai ir kuo toliau, tuo greičiau jis eina. Pekino olimpinės žaidynės jau už nugaros, jau praėjo metai. Atrodo labai daug laiko iki kitų olimpinių žaidynių, bet laikas labai greitai praskries. Neplanuoju, bet, žinoma, norėčiau dar parodyti gerų rezultatų, nesinorėtų baigti karjeros su tokiais prastais rezultatais. Dar bandysiu parodyti, kad galiu ir tik po gerų rezultatų išeisiu iš sporto“, – į klausimą apie dalyvavimą 2026 metų Milano žaidynėse atsakė T.Kaukėnas.

Pasaulio čempionato 20 km asmeninėse lenktynėse dalyvavo dar du Lietuvos atstovai: Vytautas Strolia užėmė 44 vietą (1+0+1+1), o Maksimas Fominas – 98-ąją (4+3+3+1). Beje, nepaisant ypač prasto šaudymo, pastarajam tai buvo geriausios karjeros varžybos pagal greitį trasoje – 59-ą laiką užfiksavęs 22-ejų visaginietis komandos draugams pralaimėjo mažiau nei 30 sekundžių.

Ketvirtas Lietuvos rinktinės narys Karolis Dombrovskis varžybas praleido dėl ligos.

Ketvirtą čempionato aukso medalį iškovojo norvegas Johannesas Thingnesas Boe (0+1+1+0), net 1 min. 10,7 sek. pranokęs tautietį Sturlą Holmą Laegreidą (0+0+0+1). Bronza atiteko švedui Sebastianui Samuelssonui (0+0+1+0), kurį nuo sidabro skyrė vos 0,4 sek.

T.Kaukėnas pralaimėjo 6 min. 3,1 sek., V.Strolia – 7 min. 2,8 sek., o M.Fominas – 15 min. 18 sek. Varžybose dalyvavo 104 biatlonininkai.

Individualų pasirodymą Lietuvos vyrų biatlono komandos nariai šiame čempionate baigė. Trečiadienį 15 km asmeninėse lenktynėse varžysis Gabrielė Leščinskaitė bei Natalija Kočergina, ketvirtadienį Lietuvos ekipa dalyvaus vienetų mišrios estafetės lenktynėse, o čempionatą baigs šeštadienį 4x7,5 km vyrų estafetės rungtimi.

Atšiauriomis sąlygomis vykusiose varžybose tarp mūsų sportininkų geriausiai pasirodė rinktinės lyderis Vytautas Strolia, užėmęs 42-ąją vietą. Lietuvis šaudydamas abu kartus suklydo po kartą, distanciją įveikė per 25 min. 57,6 sek. ir nuo čempionu tapusio norvego Johanneso Boe (23 min. 21,7 sek.) atsiliko 2 min. 35,9 sek.

Tomas Kaukėnas finišavo 70-as (3 netaiklūs šūviai, 26:44,9), Karolis Dombrovskis – 85-as (1 netaiklus šūvis, 27:25), o Maksimas Fominas – 95-as (4 netaiklūs šūviai, 28:16,1).

Visą pasaulio čempionato prizininkų pakylą užėmė Norvegijos sportininkai. Už J.Boe nugaros liko ir vicečempionu tapo Tarjei Boe (23:36,5), o bronzos medalis atiteko Sturlai Laegreidui (24:01,6).

Beje, į pirmąjį šešetą pateko dar du norvegai: ketvirtas finišavo Johannesas Dale, o šeštas – Vetle Christiansenas. Tarp jų įsiterpė tik ukrainietis Dmytro Pidručnas.

Trečiadienį čia vyko 4x6 km mišrių estafečių varžybos, kuriose tarp 26 ekipų Lietuvos komanda – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia – užėmė 18 vietą.

Sėkmingai su užduotimis šaudydama pirmame etape susitvarkė N.Kočergina: visaginietė per du šaudymo ruožus panaudojo vos vieną papildomą šovinį bei estafetę perdavė 18-ta. G.Leščinskaitė savo etape baudos ratų taip pat išvengė, tačiau prašovė triskart – įpusėjus lenktynėms Lietuvos komanda rikiavosi 20 pozicijoje.

K.Dombrovskis mūsiškių užimtą poziciją išlaikė (du papildomi šoviniai), tuo tarpu V.Strolia šaudydamas nesuklydo nė sykio bei komandą kilstelėjo dviem laipteliais aukštyn. Varžybų nebaigė net šešios ratu atsilikusios komandos: kazachai, latviai, kinai, moldavai, lenkai bei Pietų Korėjos biatlonininkai.

Pirmą čempionato auksą iškovojo favorite laikyta Norvegijos ekipa (Ingrid Landmark Tandrevold, Marte Olsbu Roeiseland, Sturla Holmas Laegreidas bei Johannesas Thingnesas Boe), kurie 11,6 sek. pranoko italus (Lisa Vitozzi, Dorothea Wierer, Didieras Bionazas, Tommaso Giacomelis) bei 55,9 sek. – bronza pasidabinusius prancūzus (Julia Simon, Anais Chevalier-Bouchet, Emilienas Jacquelinas, Quentinas Fillonas Maillet).

Lietuvos komanda atsiliko 4 min. 52,6 sek. Beje, 6 papildomus šovinius panaudoję mūsiškiai buvo viena taikliausių komandų: taikliau šaudė tik austrai, šveicarai ir slovakai.

Penktadienį pasaulio čempionate vyks moterų 7,5 km sprinto varžybos, o šeštadienį analogiškoje 10 km rungtyje varžysis vyrai. Lietuvai šiose pirmenybėse atstovauja 6 biatlonininkai.

Trečiadienį šiame centinės Vokietijos miestelyje prasidės pasaulio čempionatas, kuriame ambicijų pakovoti dėl aukštų vietų nestokoja ir Vytauto Strolios vedini lietuviai. Pirmenybėse Lietuvai atstovaus šeši biatlonininkai – keturi vyrai bei dvi moterys.

Į čempionatą – po sėkmės pasaulio taurės etapuose

Į geriausiųjų 10-uką per pirmuosius šešis 2022-2023 metų sezono planetos taurės etapus Lietuvos atstovams pavyko prasibrauti triskart: pirmame etape Kontiolahtyje (Suomija) V.Strolia buvo aštuntas 20 km asmeninėse lenktynėse, toje pačioje trasoje jis, Karolis Dombrovskis, Tomas Kaukėnas bei Maksimas Fominas iškovojo istorinę aštuntą vietą estafetės rungtyje, o po Naujųjų, penktame etape Rūpoldinge (Vokietija), V.Strolia finišavo šeštas 15 km bendro starto lenktynėse.

Sezonas gana sėkmingai klostosi visai Lietuvos vyrų rinktinei: karjeros rekordą šiemet užfiksavo M.Fominas (54 vieta Hochfilcene), įskaitinius taškus keturissyk pelnė K.Dombrovskis (aukščiausia 27 vieta Antholce), o geriausiųjų 50-uke pabuvojo ir T.Kaukėnas (49 pozicija Rūpoldinge). Stabilūs mūsiškių rezultatai rikiuotės viduryje bei aukščiau atsispindi ir Nacijų taurės įskaitoje – šiuo metu Lietuvos biatlono vyrų ekipa pasaulyje yra 13-ta (2787 tšk.).

Pasaulio čempionate daugiausiai tikimąsi iš K.Dombrovskio ir V.Strolios – pastarasis dėl koncentracijos planetos pirmenybėms netgi nedalyvavo sausio pabaigoje Šveicarijoje vykusiame Europos čempionate.

„Turėjome pasirengimo stovyklą aukštikalnėse, kuri buvo suplanuota dar rudenį. Vytautas su Karoliu, kaip ir planuota, išlaikė visą planą, išbuvo aukštikalnėse tiek dienų, kiek ir žadėjome. Žinoma, tas vienas Karolio startas Europos čempionate gavosi ne visai pagal planą, bet nemanau, kad tai išmušė iš vėžių pasirengimą. O kaip pasirengėme, pamatysime per čempionatą“, – sakė R.Nikitinas.

Moterų rungtyse bei trečiadienį vyksiančioje mišrioje estafetėje varžysis Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina. Merginų ekipos sezono rekordas priklauso pastarajai – šešto pasaulio taurės etapo Antholce sprinte ji buvo 45-a.

Trasa istoriškai sėkmingiausia

Dauguma sėkmingiausių Lietuvos biatlonininkų rezultatų tiek šiemet, tiek pastaraisiais metais buvo užfiksuoti tose varžybose, kurios vykdavo ne aukštikalnėse. Būtent aukštikalnėse sportininkai varžėsi 2020 ir 2021 metų pasaulio čempionatuose bei praėjusių metų Pekino olimpinėse žaidynėse, tad Oberhofo trasa mūsiškiams galėtų būti laikoma palankesne.

Tuo labiau, kad istoriškai sėkmingų startų Lietuvai Oberhofe netrūksta: Diana Rasimovičiūtė čia užfiksavo karjeros rekordus (8 vieta 2012 metais ir 10 vieta 2010-aisiais), V.Strolia pirmą kartą karjeroje pateko į 20-uką (2020-aisiais), N.Kočergina – pirmą kartą į 30-uką (2014-aisiais), o K.Dombrovskis daugiau įskaitinių taškų yra iškovojęs vos vienoje kitoje trasoje.

R.Nikitino nuomone, sėkmingiems rezultatams Oberhofe įtaką daro permainingi orai, dėl kurių ženkliai krenta sportininkų taiklumas.

„Nepasakyčiau, kad trasa paranki ar ne. Kalbant apie aukštas vietas, užimtas anksčiau, jos dažniausiai atsirasdavo dėl orų sąlygų. Visą laiką, kai pasaulio taurės etapas čia vykdavo sausį, sąlygos dažnai būdavo vėjuotos, lydavo ir procentaliai daug sportininkų gana prastai šaudydavo. Kai didžioji dauguma nepataiko, tada tam, kuriam pasiseka šaudyti per mažesnį gūsį ar tiesiog pavyksta susitvarkyti, automatiškai vieta yra aukštesnė“, – sakė R.Nikitinas.

Biatlono specialistas Oberhofo trasą išskiria kaip ypatingai sunkią, kurioje svarbu tinkamai apskaičiuoti jėgas nuo pirmųjų distancijos metrų.

„Trasa šiek tiek pasikeitusi nuo tos, kurios buvo anksčiau, tačiau pernai per pasaulio taurės etapą trasa jau buvo identiška tai, kuri bus per čempionatą. Jei lygintumėm ankstesnę su dabartine, drąsiai galime teigti, kad trasa dar labiau pasunkėjo, ypač pati rato pradžia – ilgas pakilimas, labai ilgas... Startuoji, nusileidi ir tada ilgas pakilimas. Reikia jausti, kokiu tempu gali pradėti, jog nepersistengtum. Jei pradžioj padauginsi, distancijos pabaigoje gali būti užsirūgštinęs. Nesinori galvoti kam palanki, kam nepalanki. Pasirengimas įvyko, čempionatas jau čia ir tikimės kuo geresnių rezultatų“, – dėstė R.Nikitinas.

Lietuviai gavo dar vieną kvotą

Pasaulio biatlono čempionatas vyks vasario 8-19 dienomis, o biatlonininkai išsidalins 12 medalių komplektų. Iš pradžių Tarptautinė biatlono sąjunga (IBU) Lietuvai skyrė 3 kvotas vyrų varžybose bei 2 moterų, tačiau pratęsus Rusijos bei Baltarusijos federacijų suspendavimą mūsiškiams atiteko dar viena vieta vyrų rungtyse.

Kaip atsarginį Lietuvos rinktinės treneriai į komandos sudėtį įtraukė sėkmingai IBU taurės varžybose dalyvaujantį bei patirties pasaulio taurės etapuose turintį Nikitą Romanovą.

Geriausias nepriklausomos Lietuvos rezultatas priklauso D.Rasimovičiūtei: 2009-aisiais Pjongčange (Pietų Korėja) ji iškovojo 11 vietą.

PROGRAMA

Vasario 8 d. (trečiadienis)

15.45 val. – mišri estafetė

Vasario 10 d. (penktadienis)

15.30 val. – moterų 7,5 km sprintas

Vasario 11 d. (šeštadienis)

15.30 val. – vyrų 10 km sprintas

Vasario 12 d. (sekmadienis)

14.25 val. – moterų 10 km persekiojimas

16.30 val. – vyrų 12,5 km persekiojimas

Vasario 14 d. (antradienis)

15.30 val. – vyrų 20 km asmeninės lenktynės

Vasario 15 d. (trečiadienis)

15.30 val. – moterų 15 km asmeninės lenktynės

Vasario 16 d. (ketvirtadienis)

16.10 val. – vienetų mišri estafetė

Būtent šioje trasoje praėjusiais metais buvo užfiksuoti geriausi rezultatai nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kada Vytautas Strolia sprinte buvo ketvirtas, o persekiojime – penktas. Šiandien mūsiškiai į geriausiųjų 30-uką neprasibrovė, tačiau karjeros rekordą užfiksavo Nikita Romanovas, o Tomas Kaukėnas užėmė aukščiausią vietą šį sezoną.

Rinktinės lyderis V.Strolia tradiciškai „uždirbo“ įskaitinių taškų, patekdamas į 40-uką: asmeninėse lenktynėse jis buvo 32-as (šaudymas 1+1+1+0). Bendroje įskaitoje lietuvis žengia 23-ias (187 tšk.) bei sekmadienį galės startuoti 15 km bendro starto rungtyje – joje dalyvaus tik 30 pajėgiausių planetos biatlonininkų.

Tuo tarpu T.Kaukėnas iki paskutinės šaudyklos kovojo dėl pirmųjų įskaitinių taškų šiemet, tačiau liko 49-as (0+0+0+2). Tai – geriausias trejų olimpinių žaidynių dalyvio rezultatas 2022-2023 metų sezone.

„Prieš sezoną pakankamai pasitikėjau savimi ir jaučiau, kad esu geros formos, bet buvau kažkokioje įtampoje – tai ypač trukdė šaudyti. Tarp švenčių treniravausi namie, daug laiko praleidau su draugais, su šeima ir sutikau savo pirmąjį trenerį, kuris mane labai palaiko ir tiki. Sutikau žmonių, kurie sakė, kad reikia atsipalaiduoti bei mėgautis. Visų jų žodžiai leido atsipalaiduoti, o tai daro įtakos, kad po Naujųjų šaudymas pagerėjo. Norėtųsi, kad ir greitis trasoje būtų geresnis“, – komentavo T.Kaukėnas.

Sportininko taiklumas šį sezoną pakilo iki 75,8 proc., nors iki Naujųjų pataikymo procentas nesiekė nė 70. Įdomu tai, kad 2018 metais, prieš pat Lietuvai rekordines Pjongčango olimpines žaidynes, T.Kaukėnas Rūpoldinge vykusiose asmeninėse lenktynėse su identišku šaudymu buvo 62-as ir per mėnesį sugebėjo pasiekti sportinės formos piką. Pagrindinės šio sezono varžybos jam – sausio gale Šveicarijoje vyksiantis Europos čempionatas.

„Šiandien mėgavausi varžybomis, akcentą dariau šaudymui ir trasoje nesikankinau, kad galėčiau šaudyti kokybiškai. Beveik pavyko, aišku, paskutinis šaudymas nedžiugina. Sunku pasakyti kodėl, bet abu šūviai buvo labai arti. Džiaugiuosi, kad bent šaudymas eina, o fizinę formą tikiuosi pagerinti. Šiais metais akcentas Europos čempionatas, visos mintys ir planai nukreipti jam. Sportas nepastovus, aš pats nepastovus, visko gali būti, bet formą turėtų gerėti“, – teigė T.Kaukėnas.

Ypač sėkmingai ketvirtadienio 20 km asmeninėse lenktynėse pasirodė Nikita Romanovas. 23-ejų biatlonininkas dalyvavo vos trečiose karjeroje pasaulio taurės varžybose. Pernai Otepėje jis buvo 82-as, Ansi – 101-as, tuo tarpu šiandien vilniečiui pavyko palypėti net iki 55 pozicijos (0+0+0+1). N.Romanovas tapo penktuoju Lietuvos biatlonininku, šį sezoną patekusiu į pajėgiausiųjų 60-uką.

„Tikėjausi panašaus rezultato. Jau Osrblėje sprinte (praėjusią savaitę vykusiame IBU taurės etape – aut. past.) pajaučiau gerą savijautą, kad po truputį ateina forma ir galiu laisvai kovoti dėl 20-uko IBU taurėje. Ir pasaulio taurėje norėjosi geresnio rezultato nei parodžiau šiandien“, – komentavo N.Romanovas.

Sportininko šaudymo rezultatai pasaulio taurės varžybose – įspūdingi. Per tris startus N.Romanovas prašovė vos 2 šūvius iš 40 (95 proc. taiklumas). Vis dėlto 20 km asmeninių lenktynių, kurioje už netaiklų šūvį pridedama baudos minutė, šiai dienai biatlonininkas nelaiko savo arkliuku.

„Per paskutinį šaudymą nebuvo jokių minčių, tačiau atėjo nuovargis, drebėjo kojos. Dėl to ir gavau vieną baudą, nes norėjau kuo greičiau atšaudyti ir išvažiuoti. Man parankiausios rungtys – sprintas ir sutrumpinta individuali rungtis. Dar sunku paskirstyti jėgas 20 km distancijoje“, – paaiškino N.Romanovas, kuriam, kaip ir T.Kaukėnui, pagrindinėmis sezono varžybomis taps Europos čempionatas.

Ketvirtas Rūpoldinge startavęs Lietuvos biatlonininkas Karolis Dombrovskis užėmė 68 vietą (0+3+0+1) bei bendroje įskaitoje yra 71-as (10 tšk.). Varžybų nugalėtoju tapo jau aštuntą sezono pergalę iškovojęs norvegas Johannesas Thingnesas Boe (1+0+0+1), kuris 9,9 sek. pranoko tautietį Vetle Sjaastadą Christianseną (0+0+0+1). Bronzą iškovojo 29,3 sek. atsilikęs Slovėnijai atstovaujantis kroatas Jakovas Fakas (0+0+0+0).

V.Strolia nugalėtojui pralaimėjo 4 min. 0,1 sek., T.Kaukėnas – 5 min. 20 sek., N.Romanovas – 6 min. 7,8 sek., o K.Dombrovskis – 7 min. 18,2 sek.

Penktadienį 15 km asmeninėse lenktynėse varžysis Gabrielė Leščinskaitė ir Natalija Kočergina, o šeštadienį vyrų ekipa dalyvaus 4x7,5 km estafetės rungtyje. Planuojama, kad joje Lietuvai atstovaus T.Kaukėnas, K.Dombrovskis, N.Romanovas bei Maksimas Fominas.

Penktadienį vykusiose 10 km sprinto varžybose lietuviai fiksavo sezono rekordus, pelnė įskaitinius taškus bei šeštadienį pratęs pasirodymą persekiojimo rungtyje.

Tradiciškai sėkmingiausiai tarp Lietuvos biatlonininkų pasirodė Vytautas Strolia, užėmęs 28 vietą. Du baudos ratus (šaudymas 1+1) įveikęs rinktinės lyderis iškovojo 13 įskaitinių planetos taurės taškų bei bendroje įskaitoje rikiuojasi 22-as (167 tšk.).

Pirmuosius 6 taškus šį sezoną iškovojo Karolis Dombrovskis: be klaidų šaudęs biatlonininkas sprinte užėmė 35 poziciją. Tai geriausias Nemenčinės atstovo rezultatas planetos taurės varžybose nuo 2021-ųjų sausio.

„Mačiau, kad treneriai yra patenkinti, dėl to iš dalies džiugu, bet asmeniškai su šio sezono šaudymu norėčiau geresnių vietų, todėl šiandienos pozicijos labai stipriai nesureikšminu. Smagu atsirasti tarp sportininkų, iškovojusių taškus, bet su nuliais norėtųsi būti aukščiau“, – dėl užimtos vietos nedžiūgavo K.Dombrovskis.

Į geriausiųjų 40-uką K.Dombrovskis prasibrovė dešimtą kartą karjeroje. Įdomu tai, kad net penkiskart tą pavyko padaryti būtent Pokliukos trasoje.

„Pokliukoje priėjimas prie šaudyklos labai palankus, šaudyti čia daug lengviau. Atvažiuoji po nuokalnės, turi daugiau galimybių atsistatyti. Pokliuka ta vieta, kuri man sėkminga“, – teigė K.Dombrovskis, būtent čia iškovojęs pirmus įskaitinius taškus karjeroje bei užfiksavęs karjeros rekordą – 25 vietą.

Sprintas Pokliukoje įsimins ir Tomui Kaukėnui – rinktinės veteranas užėmė 58 vietą (0+1) bei pirmą kartą po 2018 metų Pjongčango olimpinių žaidynių, kuriose iškovojo Lietuvai istorinę 13 vietą, galės dalyvauti persekiojimo rungtyje. Nedaug trūko, jog joje startuoti galėtų ir Maksimas Fominas: jaunasis visaginietis užėmė 63 vietą (0+1), o nuo patekimo į 60-uką jį skyrė vos 2,3 sek.

M.Fominas užfiksavo antrą geriausią karjeros rezultatą.

Nacijų taurės įskaitos kraitį Lietuvos biatlonininkai papildė 302 taškais – perkopti 300 mūsiškiams pavyko vos antrą kartą istorijoje. Tarp visų planetos komandų lietuviai rikiuojasi net 12-ti (1795 tšk.).

Apdovanojimų pakylą Slovėnijoje okupavo norvegai: varžybas laimėjo šį sezoną dominuojantis Johannesas Thingnesas Boe (1+0), net 48,1 sek. pranokęs brolį Tarjei Boe (0+0) bei 55,6 sek. – antrą vietą bendroje įskaitoje užimantį Sturlą Holmą Laegreidą (1+0).

V.Strolia nugalėtojui pralaimėjo 2 min. 12,9 sek., K.Dombrovskis – 2 min. 33,3 sek., T.Kaukėnas – 3 min. 14,3 sek., o M.Fominas – 3 min. 25,7 sek. Varžybose dalyvavo 92 biatlonininkai.

Ketvirtadienį vykusiose moterų 7,5 km sprinto varžybose Gabrielė Leščinskaitė užėmė 85 vietą (1+2), o Natalija Kočergina – 91-ą (2+3). Vyrų ir moterų persekiojimo rungtys vyks šeštadienį, o sekmadienį biatlonininkai varžysis pirmose sezono mišrių estafečių rungtyse.

V.Stroliai taip pat atiteko „Metų poelgio“ nominacija už plačiai nuskambėjusią pagalbą vienam pagrindinių konkurentų iš Baltarusijos.

V.Strolia 2022 metais į geriausiųjų dešimtuką pasaulio taurės etapuose prasibrovė net šešiskart, užimdamas aukščiausias vietas nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Rūpoldinge (Vokietija) lietuvis buvo ketvirtas (sprinte) ir penktas (persekiojime), Otepėje – šeštas (sprinte), Osle – dešimtas (persekiojime), Kontiolahtyje – aštuntas (individualioje rungtyje bei estafetėje). Anykštėnas taip pat sėkmingiausiai pasirodė Pekino olimpinėse žaidynėse, kuriose užėmė 21 vietą individualioje rungtyje bei 14-ąją su estafetės komanda.

„Ačiū federacijai už tokį apdovanojimą, tikrai labai smagu jį gauti. Tai prideda motyvacijos nenuleisti rankų ir dar labiau stengtis. Metai buvo tikrai gana neblogi, aišku, aš toks žmogus, kuris visą laiką iš savęs reikalauja daugiau. Tikrai yra vietų, kur galima ir būtina pridėti. Žinoma, šiek tiek nenusisekusi olimpiada, bet tai yra gyvenimas ir negali viskas būti gerai. Turbūt labiausiai džiaugiuosi už praeito sezono pačią pabaigą, paskutinį etapą, kur pavyko dar neblogai sudalyvauti, ko iki tol niekada neteko padaryti. Atsimenu tą emociją, kai baigėme sezoną ir visa komanda buvo patenkinta rezultatais“, – prisiminė V.Strolia.

Biatlonininkas išskyrė dar du startus – iškovotą 5 vietą Rūpoldinge bei 6-ąją Otepėje.

„Rūpoldingas atmintyje įsimins ilgam, nes pirmi kartai gėlių apdovanojime buvo įsimintini. Labiausiai atsimenu tą emociją, kada persekiojime buvau penktas. Sprinte buvo smagu, faina, bet iškovoti penktą vietą persekiojime, kontaktinėje rungtyje, buvo išskirtinai džiugu. Dar pagalvojus, Otepėje, kai pavyko būti šeštam prie savų sirgalių, emocija buvo superinė. Palaikymas buvo superinis, ko mes, lietuviai, tikrai dažnai neturim. Vienas iš maloniausių momentų 2022-aisiais“, – šyptelėjo V.Strolia.

Beje, pasaulio taurės etape Rūpoldinge V.Strolią nuo prizinės vietos skyrė vos sekundė – tada lietuvį pranoko baltarusis Antonas Smolskis. Po savaitės Antholce (Italija) vykusiose bendro starto lenktynėse būtent šiam baltarusiui atsisegė slidė, kurią pagavo ir perdavė Vytautas. Baltarusis sutaupė ne vieną brangią sekundę, o epizodas daugelį kartų buvo kartojamas per „Eurosport“. Už šį kilnų gestą sportininkui Lietuvos biatlono federacija skyrė „Metų poelgio“ apdovanojimą.

Geriausia 2022 metų biatlonininke išrinkta G.Leščinskaitė: sportininkei praėjęs sezonas buvo sėkmingiausias karjeroje. Vilnietė dalyvavo Pekino olimpinėse žaidynėse (sėkmingiausiai pasirodė individualioje rungtyje – užimta 61 vieta), o pasaulio taurės etape Antholce individualioje rungtyje buvo net 19-a. Beje, ilgą sezono dalį lietuvaitė buvo taikliausia pasaulio taurės dalyvė.

„Šie metai buvo intensyvūs, tokie amerikietiški kalneliai – pilni įvairiausių įvykių, kupini įvairiausių emocijų. Mano šių metų pažiba buvo atranka į olimpines žaidynes ir dalyvavimas jose. Iš tiesų labiausiai įsiminė tas kelias iki olimpinių žaidynių, nes jame atidaviau daugiausiai savo jėgų, energijos, susikaupimo ir kantrybės. Tuo keliu labai didžiuojuosi ir džiaugiuosi, kad man vis dėlto pavyko išplėšti tą kelialapį. Metai buvo įspūdingi ir mano karjeroje patys ryškiausi“, – sakė G.Leščinskaitė.

Iki šių metų biatlonininkės karjeros rekordas pasaulio taurės varžybose buvo 39 vieta, kurią užėmė dar 2015 metais Kontiolahtyje. Paskutiniame planetos taurės etape prieš Pekino olimpines žaidynes, kuris vyko Italijos Alpių Antholco mieste, lietuvė blykstelėjo itin ryškiai, iškovodama 19 poziciją.

„Varžybos Antholce buvo labai netikėtos. Dviprasmiški jausmai apie tą startą, nes tai nebuvo varžybos, kurioms specialiai ruošiausi ir net nežinojau, kad jose man reikės varžytis. Tas kontrastas, su kokiomis mintimis išėjau į startą ir kaip viskas susiklostė, kaip viskas baigėsi, yra toks didelis, kad jos man paliko labai gilų pėdsaką atmintyje. Labai džiaugiuosi savimi, kad taip netikėtai savo sėkmingų startų virtinę užbaigiau vyšnia ant torto Italijos etape“, – dėstė G.Leščinskaitė.

Iš viso Lietuvos biatlono federacijos apdovanojimuose išdalinta 10 nominacijų. Net dvi iš jų atiteko pasaulio jaunimo vasaros biatlono čempionui Maksimui Fominui („Metų proveržis“ ir „Aktyviausias biatlonininkas“ – už įdomu ir dažną turinį socialiniuose tinkluose). Geriausiu metų treneriu pripažintas A komandos treneris Sergejus Sokolovskis, geriausių Lietuvos centro/klubo treneriu – anykštėnas Bronius Vitkūnas.

Metų įvykiu tapo Alionos Sosunovos kandidatūra tapti Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) Vykdomojo komiteto nare – lietuvei iki istorinės sėkmės pritrūko vos vieno balso. Metų „servismenu“ už atsidavusį darbą išrinktas ilgametis rinktinės treneris ir slidžių tepėjas Aurimas Bučelis, tuo tarpu 2022-ųjų metų biatlono centru/klubu – Vilniaus rajono sporto centras Nemenčinėje.

Sportininkai pirmą kartą šį sezoną varžėsi prestižinėse bendro starto lenktynėse, kuriose gali dalyvauti tik 30 pajėgiausių planetos biatlonininkų.

Vienintelis teisę startuoti iškovojęs Lietuvos atstovas Vytautas Strolia suko keturis baudos ratus (šaudymas 2+1+0+1), finišavo 23-ias bei pasaulio taurės taškų taupyklę papildė dar 16 taškų. Bendroje įskaitoje, pasibaigus 8 individualioms rungtims iš 21, lietuvis žengia 20-as (154 tšk.).

„Pirmam trimestrui duočiau aštuonetą. Tobulėti yra kur, yra taisytinų klaidų, bet esu gana patenkintas, nes geriau negu pernai. Šiek tiek gaila, kad buvo fiziškai sunkus periodas, o tai davė ir psichologinį nuovargį – per paskutines dvejas varžybas nelabai išėjo susitvarkyti su šaudymu. Dabar reikia keliauti namo, pailsėti pas šeimyną ir naujomis jėgomis kibti į darbus“, – pirmą sezono dalį įvertino V.Strolia.

Bendro starto lenktynėse dominavo norvegai – į geriausiųjų šešetuką pateko tik jie ir prancūzas Fabienas Claude. Čempionu tapo antrą karjeros pergalę iškovojęs Johannesas Dale (0+0+2+0), kuris 0,3 sek. pranoko Sturlą Holmą Laegreidą (0+0+1+1) bei 10,6 sek. – sezono lyderį Johannesą Thingnesą Boe (0+0+1+2).

V.Strolia po nesėkmingų šaudymo serijų gulint įpusėjus varžyboms buvo 30-as. Vis dėlto vos 1 netaiklus šūvis stovint leido mūsiškiui palypėti 7 pozicijomis aukštyn.

„Šiandien sąlygos buvo idealios visiems, geriau būti nebegalėjo – trasa tobula, kieta, lauke šilta. Varžybose pirmą ratą važiavau šiek tiek ne savo tempu, o tai turėjo įtakos šaudymui. Antras ratas dar taip pat buvo sunkus, bet po to įsivažiavau į savo tempą, visą laiką buvo kompanionų trasoje, todėl paskutiniai trys ratai buvo geresni – tai matosi ir greičio, ir šaudymo statistikoje, – komentavo V.Strolia.

– Dalyvauti tokiose varžybose yra sportininkų svajonė. Reikia tą pajausti, nes nupasakoti neįmanoma. Važiuoji 30-as, bet žiūrovai palaiko, nesvarbu, iš kokios šalies esi. Prancūzai išprotėję dėl biatlono ir kiekvienas sportininkas čia jautėsi žvaigžde.“

Naujuosius metus Lietuvos vyrų komanda pasitiks Nacijų taurės įskaitoje užimdama 12 vietą, moterys – 23-ąją. Sezono rekordai kol kas priklauso aštuntą vietą 20 km asmeninėse lenktynėse Kontiolahtyje (Suomija) iškovojusiam V.Stroliai bei toje pačioje trasoje aštuntai finišavusiai vyrų estafetės komandai (Tomas Kaukėnas, V.Strolia, Karolis Dombrovskis ir Maksimas Fominas).

Ketvirtas pasaulio taurės etapas sausio 5-8 dienomis vyks Pokliukoje (Slovėnija).