Anot jo, reikia gerinti geležinkelių infrastruktūrą bei siekti europinio finansavimo, nes dabar šis kelias yra labai brangus.

„Greičiausiai taip (nepasikeis – BNS), kadangi tai yra tik vienas iš tų žingsnių, bet jis pirmasis žingsnis ir greičiausias, ir paprasčiausias, nes norint žengti kitus reikia ir investicijų, ir lėšų nemažai, ir kitų priemonių. Tai politinis susitarimas tarp šalių (...), kad šalys siekia atverti tą koridorių Baltijos šalių“, – antradienį LRT radijui sakė V. Tomkus.

Antradienį trijų šalių  žemės ūkio ministrai sutarė, kad nuo spalio 4 dienos tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų patikra vyktų ne Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o Klaipėdos uoste. 

V. Tomkus sako, kad būtina sukurti patrauklų pervežimą geležinkeliais, nes tai pagrindinis transportas, kuriuo grūdai keliautų į Klaipėdos uostą.

„Norint sukurti patrauklų tranzito geležinkeliu mechanizmą čia tikrai dar tik yra pirmasis žingsnis, bet juo siekiama paskatinti, be abejo, ir kitas procedūras, kad vyktų, kadangi pagrinde tranzito kroviniai būtent vyktų geležinkeliu“, – teigė V. Tomkus.

Anot jo, be šio susitarimo taip pat būtina gerinti infrastruktūrą bei siekti papildomo finansavimo – Europos Sąjunga (ES) vis dar svarsto ir subsidijų, kurios atpigintų sudėtingą šio maršruto logistiką, klausimą.

„Kol kas svarstymas vyksta, žinių ar pozityvių signalų neturime (...) Kol kas dar anksti būtų sakyti, ko čia tikėtis ir kaip gali viskas baigtis, bet svarstymai vyksta ir kol kas tai nėra atmesta, tai lauksime ateityje, kokie bus susitarimai ir sprendimai, ar bus rasta reikiamų lėšų“, – kalbėjo V. Tomkus.

Susisiekimo ministerija BNS taip pat teigė, jog o dėl paskatų šiam maršrutui dar vyksta derybos su ES, be to, norint įgyvendinti naują susitarimą būtina suderinti „Lietuvos geležinkelių“ ir jų partnerių Lenkijoje tvarkaraščius.

„Įgyvendinant susitarimą „Lietuvos geležinkeliai“ derina vežimų tvarkaraščius su partneriais Lenkijoje. Siekiant kuo labiau padidinti šio maršruto pajėgumus ir patrauklumą, dėl paskatų maršruto plėtotei kalbamės ir su ES“, – teigiama ministerijos komentare.

Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, jog pasiekus susitarimą bus palengvintas sienos kirtimas, jis leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.

A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad su dabartiniais pajėgumais ji per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų – apie milijoną tonų.

Jis kuruos finansų ir biudžeto, tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo, Europos Sąjungos reikalų bei bioekonomikos sritis, bus atsakingas už finansinių priemonių koordinavimą, pranešė  Žemės ūkio ministerija.

Viešojo ir verslo administravimo nei komercinės teisės išsilavinimą turintis V. Tomkus 2015-2023 metais buvo Kaišiadorių rajono meras, iki tol dirbo Lietuvos centrinės kredito unijoje ir kitose įmonėse.

Praėjusį penktadienį pranešta, kad iš pareigų dėl asmeninių priežasčių traukiasi žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas. Jis kuravo tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės sektorių.

Jo kandidatūrą pateikė Kaišiadorių rajono švietimo ir sporto paslaugų centras, sprendimą dėl garbės piliečio vardo suteikimo šią savaitę priėmė savivaldybės taryba.

„Ramūno Šiškausko nuopelnai turbūt yra akivaizdūs. (...) Jis yra pavyzdys mūsų jaunajai kartai, mūsų vaikams, kurie matydami jį, rinkosi treniruotis. Kitas dalykas – jo vardo krepšinio turnyrai rengiami, kai jis dar žaidė, visuomet buvo pažymima, jog yra kilęs iš Kaišiadorių, garsino jų vardą“, – sakė meras Vytenis Tomkus.

Anot jo, R. Šiškauskas visuomet minimas šalia kitų garsių kaišiadoriškių – kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Lietuvos arkivyskupo, palaimintojo Teofiliaus Matulonio, prezidento Algirdo Mykolo Brazausko, poeto Jono Aisčio.

Sprendimo aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiemet švenčiamas Lietuvos krepšinio šimtmetis, o Kaišiadoris labiausiai išgarsinęs krepšininkas yra R. Šiškauskas. Jis čia gimė ir pradėjo krepšininko karjerą.

R. Šiškauskas 1994–1996 metais atstovavo „Kaišiadorių Baltijos“ komandai. 1996 metais jis persikėlė į Vilnių, su „Lietuvos ryto“ klubu du kartus tapo Lietuvos čempionu, žaisdamas užsienio klubuose yra tapęs tapo Eurolygos čempionu.

Be to, R. Šiškauskas yra pirmasis kaišiadorietis, iškovojęs olimpinį medalį. 2003 metais Švedijoje vykusiame Europos krepšinio čempionate jis laimėjo aukso medalį.

2012 metais krepšininkas paskelbė apie profesionalaus krepšininko karjeros pabaigą.

2017–2019 metais jis dirbo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio Dainiaus Adomaičio asistentu.

Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Kaišiadoryse vyko R. Šiškausko taurės varžybos, jose varžėsi gimnazistai iš įvairių Lietuvos gimnazijų. Krepšininkas aktyviai dalyvauja Kaišiadoryse vykstančiose krepšinio varžybose.

Kaišiadorių garbės piliečio vardas po mirties taip pat suteiktas medikei Marytei Bagdonienei. Tuo metu suteikti šį vardą visuomenininkui Mindaugui Nasevičiui pritrūko balsų. Meras V. Tomkus žadėjo prie šio klausimo grįžti vėliau.

„Rail Balticos“ tikrai laukiame, manome, kad tai dar labiau leis gyventojams greičiau pasiekti didžiuosius miestus, taip pat sudarys sąlygas į Kaišiadoris keltis jaunoms šeimoms, jaunimui, nes dabar jaunimas, baigęs mokyklas, paprastai išvažiuoja į Vilnių, Kauną, ir ten didžioji dalis pasilieka. Kai išnyks ta problema dėl laiko ir atstumų, tikėsimės, kad daugiau jaunimo grįš“, – šią savaitę diskusijoje „Rail Baltica“ Lietuvai: vertė regionams“, skirtoje Vilniaus regionui, sakė V. Tomkus.

Tačiau, jo teigimu, dėl projekto dar yra neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, dėl trasos trajektorijos, žemės išpirkimo ir teisingo atlyginimo.

Vytenis Tomkus/Akvilės Snarskienės nuotr.

„Vienas iš klausimų yra pačios trasos trajektorija ir kur ji tiksliai eis, nes iki šiol to nežinome ir buvo nuogąstavimų iš ūkininkų, kad eis trasa per kiemą, namas liks vienoj pusėj, o ūkiniai pastatai – kitoj pusėj kiemo. Kitas labai svarbus klausimas – žemės išpirkimo ir teisingo atlyginimo klausimas, ko irgi žmonės šiek tiek baiminasi. Tikėsimės, kad tie klausimai bus išspręsti ir už žemę bus atlyginama adekvačiai, nes Registrų centro vertės yra mažesnės nei reali rinkos vertė“, – sakė V. Tomkus.

Vienas iš klausimų yra pačios trasos trajektorija ir kur ji tiksliai eis, nes iki šiol to nežinome ir buvo nuogąstavimų iš ūkininkų, kad eis trasa per kiemą.

„Kadangi bus naikinamos pervažos, labai svarbūs viadukų klausimai. Yra susijęs Žaslių aplinkkelio projektas, kuris mums labai svarbus, – nuo autostrados Jonavos link, aplenkiant Žaslių miestelį ir panašiai, tai irgi turės atsirasti viadukas ar estakada per geležinkelį. „Rail Baltica“ gal tuos procesus paskatins ir pagreitins“, – pridūrė meras.

Jo teigimu, svarbus ir stoties klausimas.

„Kad regioninė stotis Kaišiadoryse planuojama, yra labai gerai, bet iki šiol girdėjome įvairios informacijos – ar ta stotis bus pastatyta atskirai už miesto ir tada reikės organizuoti susisiekimą tarp senosios ir naujosios stoties arba bus prie esamos stoties integruota. Iki šiol dar neturime atsakymų į šiuos klausimus“, – sakė V. Tomkus.

„Rail Baltica“ yra plyno lauko geležinkelio transporto infrastruktūros projektas, kurio tikslas – integruoti Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus nutiesta 870 km greitojo elektrifikuoto geležinkelio dvikelio, kuriuo traukiniai važiuos iki 249 km/val. greičiu. Projektą planuojama užbaigti iki 2026 metų pabaigos.

Savo pažadą tesėjo

Neseniai driokstelėjo žinia – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai nuo gegužės nutraukia bendradarbiavimo sutartis su ūkininkais ir stabdo paukščių supirkimą, taip pat planuoja priimti sprendimą dėl Kaišiadorių paukštyno uždarymo.

"Paukštynas veikia, jis dar neuždarytas, bet jau išnaudotos visos galimybės", – sakė "Kaišiadorių paukštyno", kuriame dirba apie 800 žmonių, generalinis direktorius Darius Gudačiauskas.

Jis kalbėjo apie prieš metus gautą Vyriausybės pažadą, kad paukštininkystės sektoriui bus skirta 20 mln. eurų paramos.

Vietoj šios sumos visam sektoriui išdalyta vos 5,6 mln. eurų. "Čia tas pats, kaip gydytojas išrašo antibiotikų savaitei, o vaistininkas jų duoda  trims dienoms. Nepaisant to, visus metus laikėmės savo įsipareigojimų: neatleidome darbuotojų, ūkininkams mokėjome visą kainą už broilerius. Kaupėme nuostolius savo bendrovėse tam, kad visi kiti galėtų gyventi", – vardijo D.Gudačiauskas.

Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių.

Smarkiai rizikuoja

Kodėl svarstoma uždaryti būtent "Kaišiadorių paukštyną"? "KG Group" dar priklauso ir "Vilniaus paukštynas, kuriame dirba 1,4 tūkst. darbuotojų.

"Pagal situaciją, kurį dabar klostosi, atvirai pasakius, jau nebeaišku, kurį paukštyną reikėtų uždaryti. Vilniaus paukštynas yra didesnis, rinkomės mažesnę blogybę", – aiškino D.Gudačiauskas.

Nusprendus nutraukti Kaišiadorių paukštyno veiklą, darbo netektų apie 800 žmonių. ("Kaišiadorių paukštyno" nuotr.)

Valstybei delsiant atsakyti dėl paramos, "KG Group", anot jo, ima rizikuoti abiem paukštynais.

"Išgelbėti paukštininkystei nereikia santykinai daug pinigų. Prašome mažiau lėšų, nei per metus sumokame mokesčių. Be to, dar aplink save sukuriame nemažą rinką. "Vilniaus paukštynas" iš išorės smulkių ir kitokių įmonių nuperka paslaugų už 92 mln. eurų, "Kaišiadorių paukštynas" – už 30 mln. eurų", – skaičiavo vadovas ir pridūrė, kad, uždarius kurį nors paukštyną, ne tik valstybės, savivaldybių biudžetai nesulauks sumokamų  mokesčių, bet ir kitos įmonės praras pajamų.

"Mūsų įmonių grupė paramos prašo 10 mln. eurų – tiek mes grąžinsime sumokėdami mokesčius", – pastebėjo D.Gudačiauskas. Jis palygino, kad pernai vien ekologinei žemdirbystei, kurios našumas, pasak jo, yra nulinis, buvo nepagailėta skirti 42 mln. eurų. "Tuo tarpu tokiai šakai, kaip mūsų, kai vien dvi mūsų įmonės per metus sumokėjo 13 mln. eurų,  valstybė sugebėjo skirti vos 4 mln. eurų subsidijų", – kalbėjo generalinis direktorius.

Pigi lenkiška vištiena

Kalbama apie didelius nuostolius, tačiau paukštienos suvartojimas per karantiną tik augo. "Didžiausius nuostolius mums generuoja į Lietuvą atvežama lenkiška paukštiena, kurios kainos dempinguojamos. Jas esame priversti mažinti ir mes", – pasakojo vadovas.

Pasak pašnekovo, Lenkijos ūkininkai sulaukė apie 1 mlrd. zlotų paramos, todėl išgali mažinti produkcijos kainas ir būti konkurencingi. Taip į Lietuvą pradėjo nevaldomai plūsti pigesnė paukštiena.

"Mums reikia arba užkasinėti savo broilerius, arba juos parduoti irgi pigiau. Tik tokia alternatyva", – apie išeitis kalbėjo D.Gudačiauskas, vaizdingai palyginęs situaciją su iš po kojų išmušta kėde.

Didžiausias darbdavys

Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus neslėpė, kad žinia apie svarstymą uždaryti paukštyną sukėlė didžiulį nerimą. Ši įmonė yra didžiausias darbdavys savivaldybėje.

Vytenis Tomkus/Feisbuko nuotr.

Beveik visi apie 800 darbuotojų yra Kaišiadorių rajono savivaldybės gyventojai. Šiuo metu savivaldybėje nedarbo lygis šiek tiek mažesnis nei Kauno apskrities ir šalies vidurkis. Paukštynui veiklą nutraukus, nedarbo lygis savivaldybėje gerokai pakiltų.

Mero turimais duomenimis, pernai "Kaišiadorių paukštynas" gyventojų pajamų mokesčio (GMP) sumokėjo 1,6 mln. eurų, socialinio draudimo įmokų – virš 2 mln. eurų. Darbuotojams išmokėta 6,5 mln. eurų darbo užmokesčio. Dar sumokėta ir pridėtinės vertės mokesčių (PVM).

Bendrovei nutraukus veiklą, nukentėtų ir darbuotojai, ir savivaldybė bei valstybė, nes neliktų įmonės sumokamų mokesčių, be to, bedarbiais tapusiems gyventojams tektų atseikėti nemažą sumą paramai.

"Indėlis į ekonomiką tikrai didelis. Jeigu įmonei reikia paramos apie 3 mln. eurų, valstybė tikrai galėtų tiek lėšų rasti. Tai būtų geresnis sprendimas, nei įmonę palikti likimo valiai", – įsitikinęs V.Tomkus

"Situacija yra liūdna, nes, kiek žinome, karantino laikotarpiu įmonė dirba nuostolingai. Mes, kaip savivaldybė, tiesiogiai padėti negalime. Galime tik bandyti paskatinti ministerijas, Vyriausybę priimti reikiamus sprendimus. Tikimės, kad bus išgirsti žemės ūkio sektoriaus atstovai, kurie į pirmines pagalbos schemas net nebuvo įtraukti", – teigė meras.

Jis pridūrė, kad pagrindinis savivaldybės tikslas – padėti įmonei, kad žmonės turėtų darbą, pajamų ir nekiltų daugiau socialinių problemų.

Meras viliasi, kad, atsižvelgiant į situaciją, paukštynui bus skirta parama. "Juo labiau kad kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija – paramą tokioms jose veikiančioms įmonėms skyrė", – kalbėjo V.Tomkus.

Rajono vadovas svarstė, jeigu įmonė vis dėlto nuspręstų stabdyti paukštyno veiklą ir atleisti darbuotojus, jų socialinėms išmokoms valstybė išleistų, ko gero, panašią sumą, kokios įmonė prašo paramos, kurią gavusi galėtų tęsti veiklą, toliau mokėti mokesčius.

Ministerija: ieškome galimybių

Dėl susiklosčiusios situacijos kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). Jos Ryšių su visuomene specialistų atsiųstuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad ieškoma galimybių dėl paramos.

– Kodėl vietoj planuotos 20 mln. eurų paramos dėl COVID-19 paukštininkystės sektoriui skirta kelis kartus mažiau?

– Prasidėjus pandemijai ir karantinui, praėjusios kadencijos ŽŪM ėmėsi identifikuoti žemės ūkio ir maisto pramonės sritis, kurios gali būti labiausiai paveiktos. Jau tuo metu turima informacija signalizavo, kad paukštienos sektoriui reikės valstybės pagalbos. Kadangi buvo neaišku, kiek ta neapibrėžta situacija truks ir koks gali būti jos poveikis, buvo modeliuojami įvairūs scenarijai. Paukštienos sektoriui suteikti 20 mln. eurų paramą buvo planuota įvertinus patį pesimistiškiausią scenarijų – jeigu karantinas užsitęstų iki metų pabaigos. Pažymėtina, kad ir kitiems sektoriams buvo skaičiuojami maksimalūs paramos poreikiai.

2020 m. paukštienos sektoriaus įmonėms ir ūkininkams, susidūrusiems su ekonominiais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos, patirtiems nuostoliams kompensuoti buvo išmokėta 6,53 mln. eurų paramos.

– Ar dar planuojama, svarstoma galimybė paukštininkystės sektoriui skirti papildomą paramą? Jei taip, kada bus dėl jos apsispręsta? Apie kokią sumą eina kalba?

– Tęsiantis COVID-19 pandemijai ir Vyriausybei nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įvedus antrąjį karantiną, ŽŪM siekia, kad labiausiai paveiktus sektorius – paukštininkystės ir kiaulininkystės – kuo greičiau pasiektų parama. Šiuo metu ŽŪM ir Finansų ministerija ieško paramos galimybių šiems sektoriams.

– Kaip vertinate Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų atstovų kalbas apie tokią sunkią finansinę situaciją, kad net planuojama uždaryti vieną jų, jeigu nebus sulaukta daugiau paramos?

– ŽŪM girdi, ką kalba sektoriaus įmonės, analizuoja informaciją ir situaciją rinkose bei sektoriuose. ŽŪM, siekdama suteikti pagalbą, kompleksiškai vertina visą žemės ūkio ir maisto sektorių.

Vyriausybė sujudo

Nuo pandemijos nukentėjusiems paukščių ir kiaulių ūkiams bei perdirbimo įmonėms skirta 12 mln. eurų laikinos valstybės pagalbos. Vyriausybė praėjusį trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės įmonėms skirti 7,9 mln. eurų, o kiaulininkystės – 4,1 mln. eurų, pranešė ministerija.

Pasak jos, parama padės įmonėms įveikti neigiams krizės padarinius, išsaugoti darbo vietas ir aprūpinti Lietuvos gyventojus maistu.

"Noriu pabrėžti, kad tai yra pagalba ne tiktai verslui tiesiogiai, bet tai yra ir labai svarbus darbdavys, ypač mūsų regionuose", – pasitarime kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Verslininkai anksčiau priekaištavo, kad parama bus siejama su sumokėtais pelno mokesčiu ir GPM, todėl nebus pakankama. Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis praėjusią savaitę sakė, kad sektorius nėra pelningas, todėl sumokėti mokesčiai nedideli, o parama priklausys tik nuo vienųmetų mokesčių.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas Darius Gudačiauskas tikino, kad paramos schema nepadės smulkiesiems paukštininkams. Anot jo, paukštynas, kurio apyvarta krito daugiau nei 30 proc., galėtų pretenduoti į 10 mln. eurų paramą, bet jam siūloma tik 1,8 mln. eurų.

Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tuomet teigė, kad lėšos šiai paramai bus paimtos iš Vidaus reikalų ministerijos asignavimų.

Pasak ministerijos, vidutinės Lietuvos paukščių laikytojų 2020 m. paskutinio ketvirčio pajamos, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laiku, krito daugiau nei 20 proc., o, lyginant šių metų ir 2019 m. sausio pajamas, jos sumažėjo daugiau kaip 40 proc.

Šaltinis: BNS

Kelti aukštus tikslus, jų siekti, nebijoti rizikuoti ir į viską žiūrėti plačiau – savybės, kurias V. Tomkus subrandino Vytauto Didžiojo universitete (VDU). „Nors ir atėjau iš paprastos rajono mokyklos, universitete gerai mokiausi ir niekuo neatsilikau nuo prestižinių Kauno mokyklų absolventų, o nuo antrojo semestro gaudavau ir padidintą stipendiją. Visuomet buvau atsakingas, daug kuo besidomintis, tačiau universitete subrendau kaip asmenybė – VDU labai praplėtė mano akiratį ir leido patikėti, kad labai norint ir stengiantis galima pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – tikina jaunasis Kaišiadorių meras.

„Studijų metus norėjau išnaudoti maksimaliai, o ne praleisti veltui, todėl bakalaure studijuodamas Viešąjį administravimą dar pasirinkau gretutinę Verslo administravimo specialybę, o nuo antrojo kurso šeštadieniais pradėjau lankyti karinius vadų kursus Div. gen. S. Raštikio puskarininkių mokykloje. Vėliau studijavau teisės magistrantūroje. Taigi, baigdamas universitetą įgijau net tris specialybes ir buvo užskaityta privalomoji karinė tarnyba“, – apie aktyvias studijas pasakoja VDU absolventas V. Tomkus ir savo patirtimi dalinasi interviu.

– Ar turėjote minčių užimti savo gimtojo miesto Kaišiadorių mero postą?

– Jaunystėje tai atrodė tolima pozicija. Tuo metu darbas seniūno pareigose ar apskritai savivaldybės administracijoje jau atrodė įspūdingai. Iki šiol prisimenu Personalo valdymą dėsčiusios prof. dr. Irenos Bakanauskienės žodžius, jog šios srities turime mokytis tam, kad, baigę universitetą ir po kelerių metų tapę vadovais, žinotume kaip vadovauti darbuotojams ir nereikėtų vėliau mokėti didelių pinigų už privačius kursus. Tuo metu ne vieno kursioko galvoje kilo šypseną keliantis klausimas: „Kuo tokiais tapti? Vadovais jau po kelerių metų?“. Atrodo neįtikėtina, bet šie VDU profesorės žodžiai tikrai išsipildė, ir baigęs bakalauro studijas po dvejų metų (dar studijuodamas teisę magistrantūroje) tapau nedidelės įmonės, Kaišiadorių kredito unijos, administracijos vadovu, jauniausiu tarp kredito unijų Lietuvoje.

– Kodėl pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete?

– Dar mokydamasis mokykloje paskutinėse klasėse važiuodavau į universitetų organizuojamas atvirų durų dienas. Didžiausią įspūdį paliko tuometinio VDU Teisės instituto atvirų durų dienose nuskambėjęs dr. Tado Klimo pasakojimas apie tai, kad institute mokoma pagal JAV studijų modelį, kad, skirtingai nuo kituose Lietuvos universitetuose dėstomų teisės programų, VDU teisė pradedama dėstyti tik baigusiems bakalauro studijas, turintiems akademinių žinių pagrindus ir subrendusiems asmenims. Įspūdį paliko ir tai, kad beveik pusė dalykų dėstomi kaip intensyvūs kursai anglų kalba, iš užsienio šalių atvykusių dėstytojų. Visa tai sudarė Lietuvoje veikiančio pažangaus, vakarietiško universiteto įvaizdį.

– Bakalaure pasirinkote studijuoti Viešojo administravimo programą. Kodėl?

– Kaip minėjau, jau stodamas į universitetą žinojau, kad noriu studijuoti teisės magistrantūroje, bet iki to dar reikėjo baigti bakalauro studijas. Tuo metu, apie 1997–1998 metus, darbas valstybės tarnyboje atrodė ypač prestižinis. Privatus verslas dar daug kur tik kūrėsi, buvo bankrutavusios didelės įmonės, bankai, prasidėjo ekonominė krizė. Todėl darbas valstybės tarnyboje atrodė saugus, įdomus, prasmingas ir naujoviškas. Visa tai apėmė ir nauja Viešojo administravimo programa.

– Kokie gyvi prisiminimai išlikę apie studijas universitete?

– Studijų pradžia buvo labai įdomi – laisvė rinktis studijų dalykus ir susidaryti tvarkaraštį, įdomios paskaitos, platus užsienio kalbų pasirinkimas, aukštas anglų kalbos mokymo lygis, nauji draugai, gyvenimas naujame mieste, daug naujų galimybių ir t.t. Didelį įspūdį darė ir tai, kad į susitikimus su politologijos studentais, universiteto bendruomene, atvykdavo valstybės vadovai, Seimo nariai, ministrai, kariuomenės vadas. Tuo metu juk socialinių tinklų dar nebuvo, todėl gyvas bendravimas su aukštais valstybės politikais tikrai darė įspūdį.

Mūsų visas kursas buvo labai stiprus, tą mums sakydavo fakulteto vadovybė ir dėstytojai, buvom draugiški bei veiklūs. Teko laimė klausyti paskaitų pas tokius dėstytojus kaip prof. Liudą Mažylį (jis buvo ir mano bakalauro darbo vadovas), šviesios atminties prof. A. Prazauską, prof. R. Plečkaitį, doc. dr. P. Janauską, doc. dr. K. Antanaitį, prof. dr. K. Levišauskaitę, gretutinės specialybės dalykus dėstė puikūs dėstytojai prof. N. Pačėsa, A. Bakanauskas, J. Kvederavičius. Nemažiau įdomios buvo pasirenkamųjų dalykų paskaitos pas prof. G. Kuprevičių (muzikos įvadas), prof. R. Juknį (aplinkotyros įvadas), prof. J. Augutį (matematikos įvadas).

Studijuojant teisės magistrantūroje taip pat dirbo puikūs dėstytojai – dr. T. Klimas, doc. dr. P. Čerka, prof. E. Gruodytė ir kiti, jau nekalbant apie aukščiausios klasės vizituojančius dėstytojus iš užsienio šalių.

– Studento gyvenimą sudaro ne tik studijos. Papasakokite savo linksmiausią nutikimą studijų metais.

– Prisimenu, kad universitete visi žinojome, kuriam dėstytojui reikia laikraštį nupirkti ir padėti ant stalo prieš egzaminą (juokiasi, red. past.). Kuriozinis nutikimas įvyko ir studijuojant teisę, kuomet sausio pabaigoje tiesiai iš Tanzanijos atvykęs amerikietis dėstytojas po pirmosios paskaitos išskrido namo, nes temperatūrų skirtumas nuo +50 iki –20 °C jam buvo pernelyg didelis. Visgi, vienas įsimintiniausių įvykių – kai bendrabutyje draugai ėjo per aukštus ir rinko priešgaisrines žarnas, nes reikėjo jas sujungus per balkoną į šeštą aukštą slapta įkelti vieną žmogų.

– Gyvenote bendrabutyje. Kaip ten sekėsi?

– Gyvenimas bendrabutyje – galimybė greičiau susipažinti ir susirasti daugiau draugų. Visada turi su kuo eiti žaisti krepšinį, stalo tenisą ar kartu sportuoti į treniruoklių kambarį, nesunkiai gali gauti konspektų. Gyvenimas bendrabutyje nebuvo nuobodus. Aišku, kai antrame kurse pradėjome lankyti vadų kursus ir šeštadieniais reikėdavo keltis 6 val. ryte, nepatogumų kartais kildavo, bet greitai išmokau lengvai užmigti ir pailsėti nepriklausomai nuo aplinkos.

– Kokių žinių ar įgūdžių Jums suteikė studijos, kurias realiai pritaikote darbinėje veikloje?

– Galiu pasidžiaugti, kad per savo karjerą galėjau pritaikyti beveik visas studijose įgytas žinias. Pradžioje dirbant ir vadovaujant įmonėms labai padėjo gretutinės Verslo administravimo specialybės žinios, vėliau beveik 10 metų dirbant teisinį darbą padėjo teisinės ir iš dalies finansų žinios, o dabartiniame karjeros etape mero pareigose teko prisiminti viešąjį administravimą bei suderinti visas kitas žinias. Galbūt dėl to, kad turėjau žinių įvairiose srityse bei norėjau jas realizuoti, nepasukau grynai teisinio darbo keliu ir nesikoncentravau tik į vieną sritį.

Manau, kad vadovas turi turėti bendrąsias žinias apie daugelį sričių, išmanyti finansus, teisę, vadybą. O kalbant apie darbą mero pareigose – kuo geriau supranti socialinę, švietimo, aplinkos, žemės ūkio ir kitas sritis, tuo geresnius sprendimus galima priimti. Pastaruoju metu netgi medicinos, biologijos žinios yra reikalingos, tam, kad nepasiklystum informacijos triukšme ir nepasiduotum kartais gražiai skambančioms, bet iš esmės klaidingoms „antivakserių“ ar panašioms idėjoms. Bet mokytis reikia visą gyvenimą, o universitete svarbu padėti tvirtus pagrindus ateičiai. Darbas valstybės tarnyboje yra labai prasmingas, atsakingas ir reikalingas, todėl tam reikia geros kvalifikacijos.

Turime didžiuotis jaunąja karta, jai netrukdyti ir jeigu galime – truputį padėti.

– Kas paskatino darbą privačiame sektoriuje iškeisti į darbą savivaldybėje? Ir kodėl iš karto „nusitaikėte“ į mero postą?

– Aš galvoju, kad į politiką, į mero ar Seimo nario pareigas galima pretenduoti tada, kai jau turi gyvenimiškos ir darbo patirties, kai supranti tas sritis, dėl kurių vėliau teks spręsti iš kitos pusės. Į mero pareigas reikia eiti ne mokytis, o jau konkrečiai dirbti ir atiduoti savo miestui bei rajonui ką gali geriausio. Kadangi privačiame versle dirbau 12 metų įvairiose srityse bei įvairiose pareigose, ten daug padariau, daug pasiekiau ir daug ko išmokau. Todėl natūralu, kad reikėjo arba kurti savo verslą, arba atiduoti duoklę savo kraštui ir valstybei.

Keistai atrodo, kai mero pareigose eilę kadencijų dirba net aukštojo išsilavinimo neturintys asmenys, kai į Seimą išrenkami „šoumenai“, sportininkai ar „ant bangos pataikę“ niekam nežinomi ir savo srityse nieko nepasiekę asmenys. Tokia situacija, miesto ir rajono stagnacija sužadino tą atsakomybės valstybei jausmą, kurį įgijau studijų ir tarnybos kariuomenėje metu, bei paskatino imtis atsakomybės už savo gimtąjį kraštą.

– Kaip matote ir kaip vertinate jaunąją kartą?

– Jaunimas turi labai dideles galimybes, daug idėjų ir priemonių joms įgyvendinti. Sakyčiau, jaunimas pasižymi drąsa ir pasitikėjimu savimi. Kai kurie jauni asmenys dar besimokydami mokykloje pradeda kurti savo verslus, jau nekalbant apie tuos asmenis, kurie verslus sukūrė ir išvystė studijų metais. Matome pasaulinį Gretos Thunberg fenomeną ir jos įkvėptą jaunimo judėjimą „Fridays For Future“. Netgi matome daug neabejingų jaunų žmonių, kurie dalyvauja jaunimo organizacijose ir pradeda dalyvauti politinėje veikloje, nes nori būti išgirsti ir jaučia, kad tai yra įmanoma. Todėl turime didžiuotis jaunąja karta, jai netrukdyti ir jeigu galime – truputį padėti.

– Ko palinkėtumėte jaunuoliui, besirenkančiam kur ir kokią specialybę studijuoti? Kokiais kriterijais būsimas studentas turėtų vadovautis?

– Reikia įvertinti, kokie dalykai labiau patinka, galvoti, ką norėtum veikti ir kuo dirbti ateityje, ir svarbiausia – išlaikyti drąsą, nebijoti. Tikrai nereikia žiūrėti vien tik reitingų ar kokios specialybės populiariausios. Ar ateityje būsi geru, ar vidutinišku specialistu, kiek uždirbsi didžiąja dalimi priklauso ne nuo specialybės, o nuo asmens noro, pastangų ir įdėto darbo.

Didžiausia klaida būtų rinktis tą specialybę, kuri nėra miela, vien todėl, kad draugai ją renkasi ar tėvai spaudžia, ir po to kankintis visą gyvenimą. Nemanau, kad reikia žavėtis ir studijomis užsienyje (išskyrus pačius geriausius pasaulio universitetus), nes gerų universitetų ir puikių dėstytojų turime ir Lietuvoje. Visgi, pasirinkus studijas Lietuvoje, tikrai verta dalyvauti „Erasmus“ mainų programoje.

„Aš vis dėlto manau, kad buvo pagrindas (mokytoją atleisti). (...) Toks elgesys neturi būti toleruojamas ir pateisinamas“, – po susitikimo su direktore Ieva Mažuliene BNS sakė meras.

„Sutarėme, kad direktorė dar kartą susitiks su mokytoja šią savaitę ir pasiūlys darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu“, – pridūrė jis.

Po incidento 2019-ųjų sausį mokytoja iki šiol buvo paėmusi nedarbingumą, ji trumpai į darbą buvo grįžusi birželį.

Žiežmarių gimnazijos direktorė skyrė jai drausminę nuobaudą – pastabą.

V. Tomkus teigė, kad mokyklos vadovė nesiryžo atleisti pedagogės dėl teisininkų rekomendacijų.

Direktorė pripažįsta, kad galbūt per švelnią nuobaudą pritaikė, bet tarpinio varianto nebuvo – arba atleidimas, arba pastaba.

„Direktorė papasakojo, kad rėmėsi teisininkų rekomendacijomis, kad būtų rizika, jog ji per teismą galėtų grįžti į darbą“, – sakė Kaišiadorių rajono meras.

„Direktorė pripažįsta, kad galbūt per švelnią nuobaudą pritaikė, bet tarpinio varianto nebuvo – arba atleidimas, arba pastaba“, – pridūrė jis.

Kaišiadorių savivaldybės ir Švietimo ministerijos komisija vasarį konstatavo, kad pakeltu tonu su moksleiviais bendravusi mokytoja pažeidė įstatymus bei Pedagogų etikos kodeksą.

Ekspertai pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad dėl kilusių problemų atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrinti tinkamos bendravimo atmosferos įstaigoje.

V. Tomkus sakė, kad gimnazijos direktorės likimas gali būti sprendžiamas vėliau.

„Dabar svarbu pažiūrėti, kaip jai pavyks susitvarkyti šitoje situacijoje“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.

Patikrinimų Žiežmarių gimnazijoje imtasi žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitus vaizdo įrašui, kaip per pamoką nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo.

Per privačius sklypus

Įsivaizduokite situaciją. Tarkime, gyvenate prie Nemuno, o per jūsų valdą driekiasi keliukas, skambiai pavadintas gatve. Ji niekur neveda, tik kerta jūsų žemę ir atsiremia į upę. Faktiškai ja nevažinėja niekas, išskyrus pažvejoti Nemune atvykstančius piliečius. Automobilius jie stato jūsų sklype. Jame užsikuria laužus, kepa šašlykus ir išvyksta, palikę šiukšles. Kas jas turi surinkti? Žinoma, jūs. Kas turi prižiūrėti gatvę? Taip, irgi jūs. Už tai, kad esate savo žemės savininkas, privalote sumokėti kainą: tapti aptarnaujančiu personalu visiems, kurie tik panorės naudotis jūsų sklypu.

Ar tokia situacija jums patiktų? Ar neatsiverstumėte LR Konstitucijos, kurioje konkrečiai parašyta apie privačią nuosavybę? Ar neklaustumėte, kas čia vyksta, gal Lietuvoje jau nebegalioja ES teisė, gal mus jau okupavo Šiaurės Korėja, jei savininkas yra beteisis, kaltas vien tuo, kad turi žemės ten, kur nori šeimininkauti ir kiti?

Panašiai nutiko Kauno pašonėje, Kaišiadorių rajone, netoli Kauno marių esančiame Jakštonių kaime. Jo bendruomenė jau pavargo kuopti šiukšles, atsirandančias jų privačiose valdose po "gamtos mylėtojų" apsilankymų.

Šie atvykėliai pažvejoti ir paiškylauti Jakštonių gyventojų nuosavoje žemėje keliauja Slėnio gatve, o vėliau braunasi  per kelias privačias valdas.

Dalis Slėnio gatvės yra valstybinėje žemėje, o pervažiavus ją keliukas atveda į privačią valdą. Jis driekiasi per susigrąžintas senolių žemes ir veda į niekur.

Po kelerius metus trukusių kovų Jakštonių bendruomenė išsikovojo, kad šioje gatvėje dėl saugumo ir bendros tvarkos palaikymo atsirastų ženklas, draudžiantis automobilių eismą.

Kreipėsi į teisėsaugą

Be atvykėlių paliktų šiukšlių ir atliekų, Jakštonių bendruomenė priversta rūpintis ir visa Slėnio gatve. Manote, kas nors, susirūpinęs šia gatve besinaudojančių žvejų poreikiais, gatvei tvarkyti skiria lėšų? O ne. Gatvę bendruomenės nariai, suremontavo, tvarko ir prižiūri savo lėšomis.

Dar praėjusią vasarą Kaišiadorių savivaldybės administracija pastebėjo neatitikimų ir kreipėsi į rajono tarybos narius, kad būtų pakoreguota Slėnio gatvės geografinė charakteristika. Tai yra administracija nutarė atitaisyti klaidą, dėl kurios dalis šios gatvės neteisėtai buvo suformuota per privačius žemės sklypus.

Juolab kad kitame Kaišiadorių rajono tarybos patvirtintame dokumente Slėnio gatvė baigiasi, kaip ir turėtų baigtis, ties privačių sklypų riba.

Grynai techninis klausimas – panaikinti Slėnio gatvės gatvėvardžio suteikimą per dalį privačių žemės sklypų, virto nesibaigiančia muilo opera. Nors kitose vietose panašūs sprendimai priimami be jokių ginčų.

Jakštonių bendruomenę nustebino, kad šiam klausimui (netgi vien jo svarstymui) labai priešinosi Kaišiadorių rajono mero pavaduotojas Algimantas Janavičius.

"Tokio A.Janavičiaus veikimo priežastis paaiškina maždaug prieš keletą mėnesių apie 20–30 min. vykęs jo pokalbis su bendruomenės vadovu Arūnu Stravinsku, kurio metu A.Stravinskas suprato, kad A.Janavičius nori atlyginimo už palankų sprendimą. Taip pokalbį suprato ir jį girdėjęs kaimynas", – teigiama bendruomenės Kauno apygardos prokuratūrai parašytame pareiškime.

A.Janavičius/Akvilės Snarskienės nuotr.

Įžvelgia piktnaudžiavimą

"Kauno diena" dalyvavo Kaišiadorių rajono tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Jakštonių bendruomenės prašymas.

Vicemeras A.Janavičius viešai visus agitavo ignoruoti Jakštonių bendruomenei aktualų klausimą, nors šios atstovai pateikė net teismo eksperto išvadą, kurioje aišku, kad Slėnio gatvės geografinė charakteristika privalo būti pakoreguota.

"Tik po posėdžio sužinojome, kad meras ne visiems tarybos nariams išdalijo teismo eksperto išvadą. Tai šokiruoja, nes dar posėdžio išvakarėse jam pateikėme visus dokumentus", –  stebėjosi Jakštonių bendruomenės nariai.

Tarybos narių balsai pasiskirstė maždaug po lygiai, bet pritariančiųjų nepakako.

Priblokšti Jakštonių bendruomenės nariai šioje istorijoje įžvelgia ne tik galimą vicemero piktnaudžiavimą tarnyba.

"Neteisėtas Kaišiadorių rajono tarybos sprendimas ir jo nekoregavimas pažeidžia viešąjį interesą", – teigiama bendruomenės kreipimesi į prokuratūrą.

Nustebino ir kolegas

Vicemero A.Janavičiaus pozicija, turinti mažai ką bendro su teisiniai argumentais, kliūva ir ne vienam Kaišiadorių savivaldybės tarybos nariui.

"Bendruomenės siekį vertinu teigiamai ir balsavau už tai, kad būtų išspręstas žmonėms svarbus klausimas", – neslėpė tarybos Socialdemokratų frakcijos narys Antanas Lukoševičius.

Pasak politiko, ir jį nustebino vicemero pozicija, ypač jo pateikti argumentai. "Nors mes su juo abu esame koalicijoje, jis labai įdomiai reagavo per šį svarstymą. Pasirodo, jis tuo domisi dar nuo 2004 m. Koks ten jo interesas – nežinau", – traukė pečiais A.Lukoševičius.

Jis akcentavo, kad šiuo atveju reikėtų daugiau pagarbos privačiai nuosavybei. Be to, buvo aiškiai atsakyta į visus klausimus, pateikti visi reikiami duomenys, dokumentai, teismo ekspertų išvada.

"Žinote, kaip kartais yra politikoje: dedasi sunkiai suvokiami dalykai, – tarybos sprendimą įvertino jos narys. – Rinkimai dar tolokai, tad nežinau, su kuo tai galėtų būti susiję. Viską reikia spręsti pagal įstatymą, tvarkingai ir teisingai."

Liberalas Romualdas Urmilevičius atkreipė dėmesį, kad vicemero A.Janavičiaus ir kai kurių kitų politikų komentarai per tarybos posėdį nebuvo susiję su svarstomu klausimu –  pakoreguoti gatvės geografinę charakteristiką, kuria įsibrauta į privačią teritoriją.

"Yra įstatymai, kurių privalo laikytis visi, – pabrėžė tarybos narys. – Man pasirodė keista, kad buvo daugiau kalbama ne apie tai, kas buvo sprendimo projekte, o filosofuojama apie tai, kas būtų, jeigu būtų."

Kokie vicemero interesai?

Kaišiadorių vicemeras A.Janavičius dievagojosi, kad nepiktnaudžiauja savo padėtimi, o esą it Don Kichotas kovoja už viešąjį interesą. Tiesa, priminus galiojančius teisės aktus ir Kaišiadorių rajono tarybos nariams pateiktas teismo eksperto išvadas, bandė tai ignoruoti ir aptakiai aiškinti, kad dabartinė Kaišiadorių valdžia paveldėjo nemažai žemės dalijimo problemų.

Susidarė įspūdis, kad A.Janavičius tarsi nesuvokia, jog teismo eksperto išvadose nėra vietos išvedžiojimams, tik labai konkretus reikalavimas, kad politikai privalo laikytis įstatymų ir pakoreguoti Slėnio gatvės geografinę charakteristiką.

Tad teko patikslinti vicemerui, kad pagrindinė problema, susiklosčius šiai situacijai, – faktas, jog valstybinis kelias įsibrovęs į privačią valdą. "Valstybinį kelią, teisingiau sakant, įtraukė į privačios žemės sklypą", – pateikė vicemeras asmeninę savo traktuotę.

Rašte prokurorams Jakštonių bendruomenė kelia versiją, kad vicemeras A.Janavičius gali turėti asmeninių interesų. Keli bendruomenės nariai patvirtino girdėję, kaip jis kalbėjo, jog norėtų įsigyti laisvus valstybinės žemės 5 arus (5 arų  valstybinės žemės lopinėlis išliko įsiterpęs tarp Jakštonių bendruomenės gyventojų sklypų).

Kelio ženklas, draudžiantis automobilių eismą, Slėnio gatvėje Jakštonių kaime visiškai pasiteisino. Iki minimumo sumažėjo pažeidimų, pagerėjo tvarka, švara.

Net jei A.Janavičius išties būtų nusitaikęs į tą 5 arų sklypelį, jis susidurtų su realybe: tokie maži sklypai formuojami tik miestų teritorijose, o rajonuose mažiausias ploto sklypas siekia apie 100 arų.

Išgirdęs klausimą, gal jis asmeniškai suinteresuotas, kad bendruomenės prašymas nebūtų patenkintas, A.Janavičius ėmė išsisukinėti: "Tai yra didžiausia nesąmonė. Aš tik esu viešai pasakęs, kad, kaip pilietis ir visi kiti piliečiai, galiu pretenduoti į tą laisvą sklypą."

"Kas man gali uždrausti privažiuoti prie valstybinės žemės? Pats sklypas manęs net nedomina", – dėstė A.Janavičius.

Ragino laikytis Konstitucijos

Jakštonių bendruomenės atstovai atkreipė dėmesį, kad jie nė nemano kelio naikinti ar uždrausti juo naudotis.

"Bet juk visi turime laikytis Konstitucijos. Siūlau nors kartą per metus ją pasiskaityti. Architektas sakė, kad buvo padaryta techninė klaida, kurią galima ištaisyti pakoreguojant gatvės geografinę charakteristiką", – kalbėjo vienas bendruomenės narių, kuris Jakštonių kaime augo ir čia tebegyvena iki šiol.

Jis klausė, kodėl taip demonstratyviai susirūpinta dėl neva visuomenės intereso būtent šioje vietoje privažiuoti tiesiai prie marių kranto, kai pagal Kauno marių regioninio parko reglamentą čia nėra numatyta įrengti jokių takų, regyklų ar pan.

"Vien iš mano sklypo išvežėme du kamazus šiukšlių", – skaičiavo jis nuostolius, patirtus dėl "gamtos mylėtojų" piktnaudžiavimo savo teisėmis.

Aktyvi bendruomenė

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius pastebėjo, kad Jakštonių kaimo bendruomenės aktyvumas padėjo sudrausminti pažeidėjus.

"Kelio ženklas, draudžiantis automobilių eismą, Slėnio gatvėje Jakštonių kaime visiškai pasiteisino. Iki minimumo sumažėjo pažeidimų, pagerėjo tvarka, švara, padidėjo žvejų, kitų lankytojų saugumas ir bendruomenės gyvenimo kokybė. Tai yra pavyzdys, kai aktyvi bendruomenė nori tvarkos, jos siekia, nesitaiko su negerovėmis. Jeigu bendruomenė būtų buvusi pasyvi, būtų ir toliau gyvenusi tarp šiukšlių ir kęsdama pažeidimų, tarp kurių – chuliganizmas, triukšmavimas, kiti viešosios tvarkos, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, laviną", – pasakojo V.Lukošius.

Jo teigimu, bendruomenei, jos nariams galima pasakyti didelį komplimentą.

"Būta prašymų nedrausti šia gatve automobilių eismo, argumentuojant viešuoju interesu, tačiau negi būtina automobiliu įvažiuoti tiesiai į vandenį, neduoti ramybės gyventojams ar laisvalaikį čia atvykusiems praleisti žmonėms?" – stebėjosi V.Lukošius.

Tik po posėdžio sužinojome, kad meras ne visiems tarybos nariams išdalijo teismo eksperto išvadą. Tai šokiruoja, nes dar posėdžio išvakarėse jam pateikėme visus dokumentus.

Prieštarauja pats sau

Vicemeras A.Janavičius, pasiteiravus, ką mano apie bendruomenės kreipimąsi į prokuratūrą, pareiškė, kad tegul ši tikrina, vertina.

Ne vienam Kaišiadorių rajono tarybos nariui užkliuvo, kad vicemeras išskirtinai nusistatęs prieš Jakštonių kaimo bendruomenę. Ne tik Jakštonių bendruomenės nariams, bet ir politikams sukėlė abejonių, ar kartais A.Janavičius, taip karštai kiovojantis už žvejų teises ir ignoruojantis teisininko išvadas,  neturi asmeninių interesų.

"Kauno dienai" paklausus, kada pradėjo domėtis Jakštonių kaimu ir jo teritorija, vicemeras atšovė: "Kodėl turėčiau sakyti?"

"Tada, kai atsirado sprendimo projektas panaikinti ten esamo kelio geografinę charakteristiką", – vis dėlto atsakė vicemeras. Nors tiesa (o ją vicemeras turėtų žinoti) yra ta, kad Kaišiadorių savivaldybės administracija geografinę Slėnio gatvės charakteristiką siūlo ne naikinti, o keisti.

Vicemerui A.Janavičiui priminėme, kad jis aktyviai priešinosi, jog šioje gatvėje būtų pastatytas kelio ženklas, ribojantis automobilių eismą. "Dabar negalėčiau pasakyti..." – sutriko A.Janavičius, prieš tai atmintimi nė karto nesiskundęs ir kalbėjęs labai konkrečiai.

Kaip jis vertina, kad, policijos turimais duomenimis, ženklo įtaka buvo labai teigiama? "Taip ir vertinu: ženklus visur sustatykime, policijai nebus ką veikti", – rėžė politikas.

Kodėl Jakštonių kaimo bendruomenės iniciatyvos sulaukia daug vicemero neigiamo dėmesio? "Kodėl mano? Jūs buvote tarybos posėdyje?" – pasiteiravo nustebęs A.Janavičius.

Priminėme, kad jis per posėdį prieš projektą pasisakė aštriausiai ir ilgiausiai. "Taip, nes esu susipažinęs su situacija", – atšovė A.Janavičius.

Ignoruoja ir meras?

"Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teisėsaugą ir ginti, jo manymu, pažeistas teises. Kokie rezultatai bus – pamatysime, bet teisėsaugos institucijos ir taip turi daug darbo. Nežinau, ar šiuo konkrečiu atveju buvo rimtas pagrindas kreiptis", – svarstė rajono meras V.Tomkus.

V.Tomkus/Akvilės Snarskienės nuotr.

Pacitavus kaimo bendruomenės kreipimosi į prokuratūrą eilutes, kuriose kalbama apie A.Janavičiaus galimą piktnaudžiavimą tarnyba, galimą norą sulaukti atsilyginimo už palankų sprendimą, meras ėmė ginti kolegą.

"Neteisingai suprato, ta prasme. Ką norėjo suprasti, tą suprato. Tiek vicemeras A.Janavičius, tiek tarybos nariai, kurie balsavo "prieš", stengėsi atstovauti viešajam interesui", – dar kartą pabrėžė V.Tomkus, bandydamas sumenkinti privačią nuosavybę ir pažėręs kritikos kitaip balsavusiems tarybos nariams.

Meras bandė aiškinti, kad dabar norintieji ties Jakštonių kaimu nueiti iki Kauno marių automobilius turi statyti prie autostrados. Tačiau Slėnio gatvėje nėra įrengta ar numatyta įrengti jokios aikštelės. Jis pripažįsta, kad automobiliai būdavo paliekami privačioje žemėje. Tad atvykėlių automobilių statymo ir šiukšlinimo problemą geriau paversti Jakštonių kaimo bendruomenės galvos skausmu?

Jakštonių bendruomenę stebina tokie mero teiginiai, nes netoliese, vos už kelių šimtų metrų, pernai pati Kaišiadorių savivaldybė įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Pagal Kauno marių regioninio parko tvarkymo planą netoli šios aikštelės numatyta įrengti ir paplūdimį.