„Sveikatos iššūkyje 2022“ dalyvauti galės visi pakaunės 5–12 klasių mokiniai. Akcijos tikslas – motyvuoti mokinius ir mokytojus daugiau dėmesio skirti savo fizinei ir psichologinei sveikatai, rinktis aktyvesnius laisvalaikio praleidimo būdus.

„Artėjant vasariškiems orams, kviečiame visus daugiau laiko aktyviai praleisti gamtoje, gražiausiose Kauno rajono vietovėse, – mokytojus ir mokinius prie iššūkio ragina jungtis KRVSB direktorius Laurynas Dilys. – Juk žengiant vos vieną žingsnį dirba net 200, tai yra trečdalis visų kūno raumenų!“

Vaikštant dirba sėdmenų, šlaunų, blauzdų, taip pat pilvo, juosmens ir nugaros raumenys. Pasivaikščiojimas gali prilygti neintensyviai viso kūno mankštai.

Šiam iššūkiui stebėti ir žingsniams skaičiuoti akcijos organizatoriai pasirinko jau daugeliui žinomą programėlę „Walk15“.

Išankstinė registracija bus paskelbta gegužės 10 d, o dalyvių žingsniai bus skaičiuojami nuo gegužės 16 d. iki birželio 16 d.

„Nepabijokite mesti iššūkį tiek sau, tiek savo draugams, nes daugiausia žingsnių surinkusių lauks puikūs prizai“, – motyvavo L.Dilys.

100 mokinių, kurie surinks daugiausiai žingsnių, bus apdovanoti riedučiais ir šalmais, o penki mokytojai gaus dovanų čekius į SPA Birštone.

Visą informaciją apie iššūkį, prisijungimo instrukciją ir taisykles rasite iššūkio interneto svetainėje www.sveikatosissukis.lt.

Naujieji žingsnių miškai – viešu žingsnių iššūkiu prasidėjusios iniciatyvos „ERGO iššūkis: apsodinkime Lietuvą!“ finalas.

Dešimtys tūkstančių naujų medžių

Metų pradžioje mobiliojoje vaikščiojimo programėlėje „#walk15“ startavo viešas žingsnių iššūkis, pakvietęs suburti šeimos, draugų, įmonės ar mokyklos komandą ir kasdien įveikti kuo daugiau žingsnių. Iššūkyje dalyvių surenkami žingsniai buvo konvertuojami į tikrų medžių skaičių, kuriuos trijose skirtingose Lietuvos vietovėse įsipareigojo pasodinti iššūkio organizatoriai – draudimo bendrovės „ERGO“ darbuotojai, Valstybinių miškų urėdija ir programėlės „#walk15“ komanda.

„Nuo ko prasideda dešimčių tūkstančių medžių sodinimo kelionė? Nuo pirmojo pasodinto medelio. Rūpintis gamta, o ypač – Lietuvos miškais, yra viena iš pagrindinių mūsų strateginių veiklos linijų. Nors medžių sodinimas Lietuvoje nėra naujiena, ši iniciatyva yra kitokia. Pirmiausia, žingsniuodamas žmogus skiria dėmesį savo sveikatai. Antra, už nueitus žingsnius auginami virtualūs medžiai, kurie vėliau virsta tikrais pasodintais medžiais. Taigi tai – tiesioginė sąsaja tarp rūpinimosi savo sveikata bei gamta, taip pat leidžianti pasitelkti skaitmenines technologijas realių mūsų visuomenei aktualių problemų sprendimui“, – sakė iniciatyvos iniciatorius, Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės „ERGO“ vadovas Tadas Dovbyšas.

J. Kalinsko nuotr.

Iššūkyje užauginti medžiai buvo pasodinti Valstybinių miškų urėdijos numatytuose, specialiai tam skirtuose plotuose – Smiltynėje (Klaipėda), Vainagiuose (Šiaulių rajonas), Vaišvydavoje (Kauno rajonas). Iš viso žingsnių pagalba apsodinta daugiau nei 11 hektarų dydžio plotai.

„Džiaugiamės, kad vis daugiau žmonių atranda mišką, kuris yra ir poilsio, ir tokių kaip ši, socialinių iniciatyvų vieta. Valstybinių miškų urėdija skyrė miško plotus bei moderniausiuose urėdijos medelynuose užaugintus sodinukus bei sėjinukus šiems plotams apsodinti. Matome, kad kasmet vis daugiau žmonių nori prisijungti prie vieno prasmingiausių miškininkų darbų – medžių sodinimo, tad tikimės, kad kasmet sodinančių medelius ir besirūpinančių sveika gyvensena tik daugės“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Įsitraukimas viršijo lūkesčius

Iššūkio organizatoriai džiaugiasi, jog dalyviai noriai įsitraukė ne tik žingsniuoti, bet ir sodinti vaikštant pačių užaugintus medžius.

„Labai džiaugiuosi, jog sveikatingumą bei meilę aplinkai puoselėjanti iniciatyva pranoko visus mūsų lūkesčius. Startuojant iššūkiui siekėme žingsniais užauginti 30 tūkst. medžių, tačiau ne tik pasiekėme ambicingą tikslą, bet ir jį viršijome. Pasodinta 35 tūkst. naujų medelių! O medžių sodinimo renginiai subūrė taip pat įspūdingą skaičių dalyvių – beveik tūkstantį žmonių. Medžius sodino tiek moksleiviai, tiek vietiniai gyventojai, tiek skirtingų įmonių atstovai“, – sakė programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė.

Miškininkų teigimu, naujieji medeliai pastebimai ūgtels jau per artimiausius penkerius metus. Žingsnių giraites atrasti gali kiekvienas norintis. Tiksli jų vietos lokacija patalpinta nemokamos vaikščiojimo programėlės „#walk15“ skiltyje „Trasos“. Paieškos laukelyje tereikia įvesti „ERGO žingsnių giraitės“.

„Kaunas 2022“ kartu su mobiliąja vaikščiojimo programėle „#walk15“ bei verslo, turizmo ir tarptautinės rinkodaros plėtros agentūra „Kaunas IN“ dar sausio mėnesį Kauno mieste ir rajone gyvenantiems žmonėms metė iššūkį „Nė žingsnio be kultūros“, kuriuo organizatoriai kvietė nužingsniuoti vieną iš ypatingų Europos kultūros sostinės titulo atidarymo datų – 2022 01 22. Nekantriai kultūros sprogimo Kaune laukiantiems žingsniuotojams apeiti kiek daugiau nei ratą aplink Žemės rutulį pasirodė paprasta – iššūkis buvo įveiktas vos per dvi savaites, o šiandien jis nueitas jau beveik 124 kartus, iš viso beveik 2,5 milijardo žingsnių.

„Kauniečių raginti žingsniuoti nereikia. Vaikščiojimo iniciatyvos mieste priimamos su didžiausiu entuziazmu ir todėl tiek man, tiek „#walk15“ komandai visada labai gera sugrįžti į šį, tuoj Europos kultūros sostine tapsiantį miestą. Miesto gyventojų aktyvumą iliustruoja ir iššūkio „Nė žingsnio be kultūros“ rezultatai. Pirminis iššūkio tikslas viršytas per dvi savaites, o iš viso įveiktas atstumas tolygus net 124 kelionėms aplink Žemę. Tai – daugiau nei nuostabu! Sveikinu visus kauniečius tokiu įspūdingu aktyvumu žengiant į „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metus,“ – sako „walk15“ kūrėja, „Kaunas 2022“ ambasadorė Vlada Musvydaitė.

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Prie iššūkio prisijungė net 69 komandos iš įvairių Kauno miesto ir rajono gyvenviečių. Nuo miesto mikrorajonų – Vilijampolės, Aukštųjų ir Žemųjų Šančių, Aleksoto, Kalniečių ir kitų – iki rajono miestų ir kaimų – Raudondvario, Ežerėlio, Čekiškės, Vandžiogalos, Akademijos... Iššūkyje žingsniavo beveik 4 tūkstančiai gyventojų, o gausiausios komandos subūrė po daugiau nei kelis šimtus narių – Dainavoje žingsniavo 492, Ramučiuose – 433, o Raudondvaryje – 358 žmonės.

Pažinti miestą ir rajoną iš naujo ir atrasti ypatingas jo vietas ir žmones kvietė kiekvieną mėnesį pasirodę nauji maršrutai, kuriuos „Kaunas 2022“ komanda sudarė kartu su „Kaunas IN“, Europos kultūros sostinės programų kuratoriais, savanoriais, jaunuoliais, Kauno Mitiniu Žvėrimi bei įvairiomis organizacijomis.

Net dvylika maršrutų siūlė Kauną pažinti vis iš kitos perspektyvos: „Gatvės menas ir atmintis“ kvietė aplankyti sienas, pasakojančias Kauno miesto archyvus praturtinančias istorijas, iššūkį įveikti trylika iš daugiau nei 60 Kaune esančių laiptų metė bei su nefasadiniais Kauno elementais supažindino „Kaunas 2022“ jaunimo programos „Kylantis Kaunas“ dalyviai, o projekto savanoriai, specialius lyderystės mokymus baigę Kauno ekspertai, dalinosi netikėčiausiais miesto akcentais maršrute „Kultūristo gidas“.

M. Plepio nuotr.

Sekdami maršrutą „Asmenybės“ iššūkio dalyviai pasisvečiavo ypatingų Kaune gyvenusių žmonių namuose ir kitose jiems svarbiose vietose, „Nuo Barakų iki P.A.R.A.K.O.“ maršrute kartu su „Fluxus Labas!“ komanda žingsniuotojai tyrinėjo Šančių unikalumą, vasarą kartu su „Kaunas IN“ bei „KMN kultūros infocentras“ komandomis patyrė „Kultūrinį šoką“, kvapą sulaikė žiūrėdami į „Panoraminį Kauną“, keliavo tarp „Šiuolaikinių seniūnijų“ projekto dalyvių – Kačerginės ir Kulautuvos, sekė Mitinio Kauno Žvėries pėdsakais, pasinėrė į kino aikštele įvairiuose filmuose bei serialuose tapusias Kauno erdves ir grožėjosi Kauno modernistine architektūra, pretenduojančia tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.

Kiekvienas iš šių maršrutų ne tik pristatė vis kitokį Kauno miestą ir jo rajoną, bet ir įvairias „Kaunas 2022“ projekto dalis, tad akyliausieji pastebėjo ir didžiausių kitų metų projektų detales. 2022-aisiais, Europos kultūros sostinės titulo metais Kaune ir Kauno rajone vyks daugiau renginių nei metuose dienų: suplanuota daugiau kaip 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių (iš kurių daugiau nei 50 premjerų), daugiau nei 250 koncertų. Kultūros maratonas, besitęsiantis visus 2022-uosius, bus tikrasis iššūkis Kauno miesto ir rajono gyventojams bei jų svečiams, tačiau nuo kultūros pabėgti nepavyks niekam!

Toks iššūkis ir dovana, teigia iniciatyvos organizatoriai, prisidėjo ne tik prie gražesnės aplinkos kūrimo, bet ir bendruomenės sveikatos puoselėjimo.

Kaip pasakoja šiemet 30 metų jubiliejų mininčios bendrovės ERGO vadovas Tadas Dovbyšas, daugiau nei pusę metų mobiliosios vaikščiojimo programėlės „#walk15“ vartotojai buvo kviečiami žingsniuoti ir auginti virtualius medžius, taip didindami sąmoningumą apie kiekvieno asmeniškai paliekamą pėdsaką aplinkoje. Motyvuodama gyventojus eiti, bendrovė ERGO įsipareigojo virtualius medžius paversti tikrais – pasodinti juos specialiai tam skirtoje vietoje Vilniuje.

Pirma buvo išsikeltas tikslas nužingsniuoti 4,2 milijardo žingsnių, tačiau šis tikslas buvo gerokai viršytas. Daugiau kaip 10 tūkst. prie iššūkio prisijungusių žmonių išreiškė norą užauginti kuo didesnį mišką, taip iliustruodami, jog jiems išties svarbi aplinka, kurioje gyvena.

„Medžių sodinimas Lietuvoje nėra naujiena – mūsų žmonės visais laikais jautė palankumą gamtai ir gyvena dermėje su ja. Šiandien dar daugiau prasmės suteikia ir tai, kad ąžuoliukai ir kiti medeliai žaliuos vietoje čia anksčiau buvusių senų garažų. Verkių parke auganti giraitė taps reikšmingu pokyčiu miesto veidui ir biologinei įvairovei bei padės mums įgyvendinant vieną įmonės tikslų – rūpintis Lietuvos miškais“, – įsitikinęs ERGO vadovas.

Programėlės „#walk15“ kūrėja Vlada Musvydaitė-Vilčiauskė akcentuoja, kad žingsniuodami žmonės galėjo ne tik auginti virtualius medžius ir taip pasirūpinti gamta, bet ir pagerinti savo sveikatą. Tai ypač aktualu būtent pandemijos akivaizdoje.

Organizatorių nuotr.

Galbūt toks noras prisidėti prie vieningų tikslų įgyvendinimo yra ir viena mūsų sėkmės paslapčių, padėjusių užaugti iki solidaus jubiliejaus.

„Ilgą laiką gyvenome sudėtingomis sąlygomis, izoliacija ir neapibrėžtumas dėl ateities sukėlė nemažai emocinių sunkumų, streso. Ne paslaptis, jog su jais susidoroti padeda aktyvi veikla, tad ši iniciatyva padėjo ne tik pasiekti sinergiją su gamta, bet ir paskatino pagerinti savo sveikatą“, – teigia viena iššūkio organizatorių.

Prie iniciatyvos reikšmingai prisidėjo ir ERGO akcininkė, viena didžiausių pasaulyje perdraudimo grupių „Munich Re“, kurios parama leido 3,5 karto padidinti sodinamų medžių kiekį. O 50 ERGO darbuotojų prisidėjo savanoriškai sodindami medelius.

Organizatorių nuotr.

„Galima sakyti, kad šioje vietoje pasodinta giraitė yra dovana mums visiems. Galbūt toks noras prisidėti prie vieningų tikslų įgyvendinimo yra ir viena mūsų sėkmės paslapčių, padėjusių užaugti iki solidaus jubiliejaus. O augant atsiranda ir daugiau galimybių dalintis su bendruomene“, – teigia ERGO vadovas.

Jiems taip pat buvo skiriama po dalyvio numerį, tad kartu su šeimininkais ir augintiniai buvo pilnateisiai varžybų dalyviai.

15-ąjį kartą Lietuvoje ir 5-ąjį kartą Kaune vykusios „IKI Ėjimo varžybos“ buvo puiki proga ne tik pajudėti, bet ir paganyti akis, susipažinti su kultūrinėmis bei istorinėmis šio Kauno parko įdomybėmis. Už nueitus žingsnius, kuriuos skaičiavo speciali programėlė „#walk15“, laukė įvairūs prizai.

„Kaunas mus stebina kasmet! Buvo be galo daug pozityvo!“ – sakė renginio organizatorė ir mobiliosios programėlės kūrėja Vlada Musvydaitė, turėdama omenyje didžiulį dalyvių antplūdį ir bendrą nuotaiką.

Žygeivių masiškumą rengėjai komentavo tuo, kad kauniečiai – labai aktyvūs, mėgsta aktyvų laisvalaikį, sveiką gyvenseną. Be to, Kaunas labai patogioje vietoje, todėl į šias varžybas atvyko ir nemažai žmonių iš kitų miestų. Prisijungė net ir pajūrio atstovai. 

Dėl koronaviruso grėsmės dalyvių į trasą buvo išleidžiama po 900. Teko skelbti daugybę startų, tačiau taip išvengta spūsčių ir bereikalingos rizikos.   

V. Musvydaitė pabrėžė renginio dalyvių entuziazmą. Ir šiemet ji varžybose sutiko šeimą, kuri iš pradžių eidavo po vieną, vėliau jau žygiavo kartu dviese, dabar jau – keturiese. Varžybų nepraleido, nors jauniausiajam šeimos nariui – vos keli mėnesiai.

Vis tik ne jis pelnė jauniausio varžybų dalyvio vardą. Jį aplenkė mažasis Vytenis, kuriam šeštadienį buvo vos 23 dienos. Vyriausias žygeivis – 83 metų Stepas.

Šeštadieniui organizatoriai parengė 15 tūkst. žingsnių, tai yra,  10,5 km ilgio maršrutą. Tokiam atstumui įveikti priklausomai nuo tempo pakako valandos-dviejų.

Visą maršrutą ir įgarsintais 15 informacinių punktų su įdomiais faktais, kuriuos atrinkti padėjo „Kaunas 2022“ komanda“, ir toliau bus galima rasti programėlėje „#walk15“.

Pavyzdžiui, ne vieną varžybų dalyvį nustebino faktas, kad Panemunė tarpukariu klestėjo kaip prestižinis kurortas.