Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis gautomis privačios Ispanijos apsaugos bendrovės „Undercover Global“ ataskaitomis apie J. Assange`o sekimą.

Pasak CNN, šiose ataskaitose yra informacijos apie tai, kaip J. Assange`as Ekvadoro ambasadoje rengdavo ilgus susitikimus su „rusais ir pasaulinės klasės programišiais“, taip pat užsisakydavo brangios kompiuterinės įrangos keitimosi duomenimis procesui palengvinti. „WikiLeaks“ įkūrėjui paprašius jam būdavo suteikiamas spartusis internetas, telefono ryšys ir patalpa konfidencialiems susitikimams su asmenimis, kuriuos jis pasikviesdavo. J. Assange`as motyvuodavo tokius prašymus būtinumu palaikyti „WikiLeaks“ veiklą.

Kaip teigia kanalas, J. Assange`ui buvo leidžiama sudaryti sąrašą asmenų, kurie įeidavo į Ekvadoro ambasadą, nepateikdami asmens tapatybę liudijančių dokumentų ir netikrinami saugumo tarnybos. Jis naudojo savadarbius įtaisus, kurių paskirtis – neleisti, kad būtų klausomasi jo pokalbių.

Anot CNN, „WikiLeaks“ įkūrėjas neoficialiai naudojosi beveik tokiais pat įgaliojimais, kaip ir Ekvadoro ambasadorius Didžiojoje Britanijoje. Esą J. Assange`as palaikė nuolatinius ryšius su aukštais šios Lotynų Amerikos šalies pareigūnais ir galėjo pasiekti, kad būtų atleistas bet kuris jam nepatikęs diplomatinės atstovybės Londone darbuotojas.

„WikiLeaks“ ir organizacijos įkūrėjo advokatai neatsiliepė į CNN prašymą pakomentuoti publikaciją.

2016 metų liepą „WikiLeaks“ paskelbė JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto vidaus susirašinėjimą, tai neigiamai atsiliepė Donaldo Trumpo varžovės, demokratų kandidatės Hillary Clinton populiarumui. JAV specialiosios tarnybos šią programišių ataką sieja su Rusija.

J. Assange'as 2006 metais įkūrė portalą „WikiLeaks“, kuriame skelbiama slapta informacija apie kai kurių šalių, taip pat ir JAV, vyriausybių veiklą. Bijodamas ekstradicijos į Jungtines Valstijas iš Švedijos, kur dvi moterys jį apkaltino išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, jis 2012 metais paprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, kur praleido beveik septynerius metus.

Balandį Ekvadoras nusprendė nebeteikti J. Assange'ui prieglobsčio, ir jis buvo suimtas. Gegužės 1 d. Londono teismas nuteisė J. Assange'ą 50 savaičių kalėti už tai, kad jis pažeidė paleidimo už užstatą sąlygas. Taip pat svarstomas prašymas dėl jo ekstradicijos į JAV.

Jis apkaltino Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją, Ekvadorą bei Švediją „kolektyviniu J. Assange'o persekiojimu“.

Specialusis pranešėjas kankinimo ir kito žiauraus, nežmoniško ar žeminančio asmens orumą elgesio klausimais Nilsas Melzeris (Nilsas Melceris) sakė, kad gegužės 9 dieną aplankė „WikiLeaks“ įkūrėją Londono kalėjime.

N. Melzerį lydėjo du medicinos ekspertai, kurių specializacija – galimos kankinimų aukos.

„Buvo akivaizdu, kad p. Assange'o sveikatą rimtai paveikė itin priešiška ir despotiška aplinka, kurioje jis buvo daug metų, – sakoma N. Melzerio pareiškime. – Visų svarbiausia, kad be fizinių negalavimų p. Assange'ui pasireiškė visi simptomai, būdingi ilgalaikiam psichologiniam kankinimui, įskaitant kraštutinį stresą, chronišką nerimą ir intensyvią psichologinę traumą.“

Anot N. Melzerio, jis pamatė „daugybę“ įrodymų, kad J. Assange'o atžvilgiu kelerius metus buvo sąmoningai taikomos vis griežtesnės žiauraus, nežmoniško ar žeminančio asmens orumą elgesio apraiškos.  

„Bendras poveikis gali būti apibūdinamas tik kaip psichologinis kankinimas“, – pažymėjo specialusis pranešėjas.

47 metų J. Assange'as 2012-aisiais pasiprašė prieglobsčio Ekvadoro ambasadoje Londone, taip siekdamas išvengti išdavimo Švedijai, kur jam gresia kaltinimai lytine prievarta.

Šiuo metu jis Londono Belmaršo kalėjime atlieka 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, skirtą už tai, kad kad nesilaikė Jungtinės Karalystės teismo 2012 metais nustatytų paleidimo už užstatą sąlygų.

Išduoti J. Assange'ą paprašė ir JAV, kur jis kaltinamas šnipinėjimu dėl daugybės karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimo 2010 metais, atmetant jo tvirtinimą, kad jis yra žurnalistas.

„Mirties bausmė“?

N. Melzeris perspėjo, kad išdavus J. Assange'ą JAV, jam kiltų „realus rimtų jo žmogaus teisių pažeidimų pavojus, įskaitant (pavojų) jo raiškos laisvei, jo teisei į teisingą teismą, draudimui dėl kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio asmens orumą elgesio ar bausmių“.

„Ypač didelį nerimą man kelia neseniai paskelbtas JAV teisingumo departamento pranešimas apie 17 naujų kaltinimų p. Assange'ui pagal Kovos su šnipinėjimu įstatymą, už kuriuos šiuo metu gali būti skiriama įkalinimo iki 175 metų bausmė“, – sakė jis.

„Tai visai gali baigtis įkalinimu iki gyvos galvos be teisės išeiti į laisvę pirma laiko arba, galimas daiktas, net mirties bausme, jei ateityje bus pridėta daugiau kaltinimų“, – perspėjo jis.

N. Melzeris išreiškė pasipiktinimą pastarųjų devynerių metų „nuolatinėmis ir koordinuotomis kelių valstybių pastangomis“ užtikrinti J. Assange'o išdavimą JAV.

Nuo 2010 metų „vyko nepaliaujama ir nežabota puldinėjimo, bauginimo ir šmeižto kampanija prieš p. Assange'ą, ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ir, neseniai, Ekvadore“, sakė jis.

„Per 20 darbo su karo, smurto ir politinio persekiojimo aukomis metų niekada nemačiau demokratinių valstybių grupės, susibūrusios tyčia tiek ilgai ir taip mažai paisant žmogaus orumo bei įstatymo viršenybės izoliuoti, demonizuoti ir užgaulioti vieno asmens“, – pažymėjo N. Melzeris.

„Kolektyvinis Juliano Assange'o persekiojimas turi baigtis čia ir dabar!“ – pridūrė jis.