Trijų vaikų mama Laura su jauniausia atžala vaikščiojo po Draugystės parką, sako, kad čia smagiau, nes šalia daugiabučių žaidimo aikštelių arba nėra, arba jos jau atgyvenusios.

„Auginant trečią vaikiuką nėra aikštelių. Apvaikštai kvartalus – tikrai mažai naujų ir gražių aikštelių“, – sako mama Laura Masaitienė

Kiemuose galima rasti niekada remonto nemačiusių sovietmečiu statytų sūpynių ir savavališkai bandytų sutaisyti. Tokių ne prieš vieną dešimtmetį statytų sūpynių daugiabučių kiemuose dar likę nemažai, tačiau dauguma jų sulūžę. Tėvai sako, kad vaikus baisu ir į kiemą išleisti.

Gyventojai pastebi, kad tokiose aikštelėse iki nelaimės – vos vienas žingsnis. Daugiabučio gyventoja Regina pasakoja, kad vaikai netvarkingose aikštelėse žaidžia dažnai.

Visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad vaikų žaidimo aikštelės turi būti nuolat tikrinamos.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Vaikų žaidimo aikštelių savininkas yra įsipareigojęs vieną kartą per savaitę ir vieną kartą į ketvirtį atlikti pastovią vaikų aikštelių ir įrenginių dangos priežiūrą“, – su taisyklėmis supažindina Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyr. specialistė Violeta Lapelienė.

Pasak savivaldybės, aikštelių tvarkymas – gyventojų reikalas. Žmonės atkerta, kad tvarkytųsi, jei nereikėtų klaidžioti biurokratijos džiunglėse. Kaunas jau septynerius metus įgyvendina „Svajonių kiemo“ programą. Už sutvarkytą daugiabutį ir jo aplinką buvo numatyta iki 50 proc. savivaldybės kompensacija.

„Labai dideli reikalavimai ir nėra paprasta. Mes irgi norime pasidaryti aikštelę, kieme vyksta tvarkymo darbai, bet iš savivaldybės lėšų“, – sako mama L.Masaitienė.

Tačiau šiemet paramą savivaldybė gerokai apkarpė. Pvz., tvarkant tik vaikų žaidimo aikštelę, kompensuojama tik 30 proc.

„Jei vykdomi pavieniai tvarkymo darbai, namas nerenovuojamas, sklypas tik tam vienam namui, intensyvumas yra 30 proc.“, – teigė Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Pasak A.Pakalniškio, gyventojai skatinami tvarkytis kompleksiškai – kelis namus iš karto, tada kompensacija didesnė.

„Jeigu keli daugiabučiai formuojasi vieną sklypą, kompleksiškai sprendžia sklypo problemas, jie gali pretenduoti į didžiausią intensyvumą – iki 90 proc.“, – supažindina A.Pakalniškis.

Pernai „Svajonių kiemo“ programai skirta apie 200 tūkst. eurų, daugiausia sklypams formuoti ir techniniams projektams rengti. Dažniausia paramos prašyta kiemams ir įvažoms tvarkyti.

Mažieji jau galės džiaugtis atnaujinta pagrindine Poilsio parko vaikų žaidimų aikštele – baigti dar liepą prasidėję darbai.

Aikštelę sutvarkyti buvo nuspręsta todėl, kad jos įrenginiai susidėvėjo, jų saugumas ėmė kelti susirūpinimą.

Skelbiama, kad vaikų žaidimų aikštelės įrenginiai ir remonto darbai miestui kainavo 192 tūkst. eurų.

Iš esmės atnaujinta moderni aikštelė išklota jūrinių spalvų ilgaamže danga, įrengtas vienas didelis ir keli mažesni daugiafunkciai veiklos bokštai, kompleksinis įrenginys su tuneliniu nusileidimu, sūpynės.

Erdvė užpildyta įvairiais motoriką bei vestibiuliarinį aparatą lavinančiais balansiniais elementais.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad naujoji aikštelė yra moderniausia ir kokybiškiausia ne tik Klaipėdoje, bet ir, tikėtina, viena geriausių visoje Vakarų Lietuvoje.

Radvilės Rumšienės nuotr.

"Ji galbūt nėra labai didžiulė, tačiau labai kokybiška, labai geroje ir jaukioje vietoje. Ypač smagu, kad medžiagos, pati įranga yra suomiška, danga – vokiška. Tai liudija, tikiuosi, ilgaamžiškumą", – dėstė V. Grubliauskas.

Tiesa, miesto meras neslėpė apmaudo, kad aikštelė dėl joje vykusių darbų buvo uždaryta beveik visą vasarą ir atverta tik rugsėjį.

"Kita vertus, manau, visi išmokome pamoką, kad galbūt geriau daryti rečiau, neišvengiamai galbūt brangiau, bet daryti taip, kad nereikėtų to perdaryti, kaip kad buvo šioje vietoje. Kad ir koks nusiminęs ar ne visiškai džiaugsmingai nusiteikęs vaikutis ateis, pabuvęs šioje aikštelėje, tikiuosi, grįš linksmas ir kupinas energijos", – vylėsi V. Grubliauskas.

Anot jo, vaikų žaidimų aikštelės atnaujinamos ir kitose miesto vietose, daugiausia dėmesio skiriama toms, kurios yra daugiabučių namų kiemuose.

"Miestas gyvas ne tik keliais, ne tik estakadomis, ne tik dideliais statiniais, bet ir aikštelėmis, žaidimais, vaikais. Čia yra miesto gyvybės ženklas", – neabejojo V. Grubliauskas.

Klausimas toliau bus tobulinamas savivaldybės komitetuose.

Šiuo metu Vilniuje rūkyti draudžiama Sereikiškiu parke, Vinco Kudirkos aikštėje, viešojo transporto laukimo paviljonuose. Papildomai siūloma drausti rūkyti Žemaitės skvere prie Gedimino prospekto, nors, kritikų nuomone, draudimas perteklinis, nes čia yra vaikų žaidimo aikštelė.

Kritikai taip pat abejojo, ar kontrolei užtikrinti savivaldybei pakaks pajėgų.

R. Šimašiaus komiteto "Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės“ frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis siūlė numatyti draudimams konkretų laiką. Jis prisipažino, jog kartais rūko vaikų žaidimo aikštelėje prie namų vėlai vakare.

„Antrą valandą nakties ten nėra žaidžiančio nė vieno vaiko. Tai ar tas apribojimas numatytas visai parai, ar tam tikromis valandomis ir kas blogo atsitiktų, jei antrą valandą ateičiau aš su jumis ar su kuo nors kitu ir, neduok Dieve, vienas iš mūsų parūkytumėme ką nors legalaus?“, – svarstė V. Jurgutis.

Jam pritarė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovas Jaroslavas Kaminskis.

„Draudimas nieko neduos, galbūt net pasipriešinimą. Mes su Vincu išeisime apie 10 valandą iš principo parūkyti niekam nedarydami žalos. O nenormalus žmogus vaikų žaidimo aikštelėje, kai pilna vaikų, gali sėdėti ir su buteliu, ir su cigarete – kaip mes tai sukontroliuosime?“, – klausė J. Kaminskis.

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis tvirtino, kad tokius pažeidimus, kaip ir draudimą vartoti alkoholinius gėrimus, kontroliuos jo skyrius bei policija.

„Matosi, kad visi, kurie rūko, daugiausia kelia diskusiją. Siūlau visiems rūkantiems išeiti dabar ir nebalsuoti dėl sprendimo“, – draudimo kritikams replikavo J. Kaminskio frakcijos kolegė Renata Cytacka.

R. Šimašius pripažino, kad tobulinant sprendimą į kolegų argumentus būtų galima atsižvelgti.

Ardė naują taką

Jau įrengtos aikštelės Kretingos gatvėje ties 19–21 namais, Ryšininkų gatvėje prie 3 namo, Šaulių gatvėje, Koncertų salės parkelyje.

Gruodį darbininkai pluša kieme prie J.Janonio g. 26 ir 28 namo. Čia dar rudenį gargždiškių įmonė nutiesė trinkelių taką per kiemą.

Po kelių savaičių šiame kieme pradėjo sukiotis kitos bendrovės, atvykusios įrengti vaikų žaidimo aikštelės, technika.

Pirmiausia darbininkams teko išardyti dalį neseniai nutiesto tako. Pasirodo, jo ruožas pateko į būsimos aikštelės teritoriją.

Sulaužė smėlio dėžę

Darbininkai nuvertė nuo sovietmečio stovinčius metalinius rėmus skalbiniams džiaustyti, išardė bene pernai šiame kieme atsiradusią naują, uždaromą smėlio dėžę. Jos nuolaužos buvo numestos į žvyro krūvą.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėja Inga Kubilienė spėliojo – smėlio dėžę galėjo sulaužyti traktorius, kurio ji buvo užkabinta.

Pasak jos, vietos bendruomenė buvo informuota apie būsimus darbus, žmonės buvo raginami išsigabenti daiktus, kurie pateko į būsimos aikštelės plotą.

Greitai kieme atsirado stačiakampio formos aikštelė, joje pradėti įrengti karstymuisi, supimuisi ir kitokiems žaidimams skirti įrenginiai.

Sutrukdė komunikacijos

Kai darbininkai pradėjo kasti duobę visiškai šalia tos vietos, kuria taku vaikštantys žmonės kasdien pėdins, ne vienam kilo klausimas, kaip čia bus, kai žaidimų objektai užstos taką. Ar neatsitiks, kad žaislai nuo to nukentės? O gal suaugusieji bus priversti aplenkti žaidimų aikštelę mindami žolyną.

"Aikštelės projektas padarytas su statybos leidimu. Tas takas atsirado nežinia iš kur. Kai derinome projektą, jo nebuvo, net mano turimose topografinėse nuotraukose jo nesimato. Kad ir kaip būtų, jokie įrenginiai neturėtų trukdyti žmonėms vaikščioti. Takas bus pažymėtas aikštelėje kita spalva, žmonės jį matys. Skalbiniams džiauti skirti įrenginiai kieme išliks", – paaiškino I.Kubilienė.

Įrengti aikštelę kiek arčiau "Vaivorykštės tako" gimnazijos tvoros nebuvo įmanoma, mat po žeme šioje vietoje yra daugybė komunikacijų.

Centrinėje miesto dalyje vaikų žaidimo aikštelėms yra mažoka erdvės, todėl kai kuriose vietose jos net neturi taisyklingos formos, jas įrengiant tenka taikytis prie komunikacijų tinklo.

Šaltis gumai – ne kliūtis

Paskutinė šiemet suplanuota įrengti aikštelė atsiras Taikos pr. 10 namo kieme. Dvi iš penkių aikštelių jau turi juodos gumos dangą.

Tokius darbus, pasak I.Kubilienės, galima atlikti, kai šaltukas ne stipresnis nei 5 laipsnių.

Kad vaikai nesugadintų suplūkto akmenukų pagrindo, darbininkai pasistengs juodos gumos pagrindą pakloti ir kitose aikštelėse. Pavasarį beliks jį išmarginti spalvotais gumos plotais. Veja bus atsodinama taip pat pavasarį.

Darbai užsitęsė iki metų galo, nes ilgai truko aikštelių projektavimas.

Būta plano artėjančiais metais tokias pat penkias aikšteles įrengti ir pietinėje miesto dalyje, bet ar šis noras bus įgyvendintas, dar nežinia. Viskas priklausys, ar tam miesto biudžete atsiras pinigų.

Šiemet miesto pinigais sutvarkytos šešios sporto aikštelės, panašių ketinimų turima ir kitais metais.

Uostamiesčio sanitarijos ir higienos taisykles patvirtinti pavyko tik antruoju bandymu.

"Šis sprendimo projektas buvo teiktas, galima sakyti, dviem turais. Pirmąjį kartą gavome pastabų iš Sveikatos ir socialinių reikalų bei Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetų. Į visus pastebėjimus buvo atsižvelgta", – teigė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė.

Iš pradžių komitetams kilo klausimų dėl taisyklėse numatomos pareigos gyventojams.

Abejota, kokiu pagrindu žmones galima įpareigoti rūpintis tomis aikštelėmis, kurios buvo statytos ne jų lėšomis, dovanotos ir pan.

Anot J.Asadauskienės, patobulintame taisyklių variante minėtas punktas dėl vaikų žaidimų aikštelių – išbrauktas.

Antrajame taisyklių variante įtrauktos ir kitos labiau techninės korekcijos.

Politikė Nina Puteikienė siūlė taisykles dar kiek patobulinti, įtraukiant nuorodas į galiojančias higienos normas ar kitus dokumentus, tačiau po balsavimo to nuspręsta nedaryti – esą tai būtų perteklinės korekcijos.

Diskusija dėl dokumento tobulinimo buvo įsisiūbavusi taip, kad nuskambėjo siūlymas šį klausimą apskritai atidėti ir grįžti prie jo vėliau, prireikė ir pertraukos.