Tad kurgi dar pademonstruoti savo pranašumą prieš "supuvusius Vakarus"? Lieka tokie antrarūšiai festivaliai, kuriuose nedalyvauja daugelis geriausių žemyno atletų.
Iki Europos žaidynių finišo likus porai dienų, jų medalių įskaitos viršūnėje puikuojasi Rusijos ir Baltarusijos rinktinės, ne šiaip sau lenkdamos, bet triuškindamos tokias sporto supervalstybes kaip Vokietija, Prancūzija ar Didžioji Britanija. Viena vertus, viskas suprantama – tiek Rusija, tiek Baltarusija jau senokai tapo nekonkurencingos tikrojoje olimpiadoje. Rusai užklimpo labiausiai dėl valstybiniu mastu vykdytos dopingo politikos ir po to vykusių masinių diskvalifikacijų, baltarusiai – dėl ribotų resursų, pasenusių treniravimo metodikų ir t.t. Tarptautinių sankcijų ir vidaus korupcijos varginamoje ekonomikoje arba atsilikusioje pramonėje bei socialinės apsaugos srityje šansų prilygti normalioms valstybėms nėra. Prestižiniuose sporto renginiuose – taip pat. Tad kurgi dar pademonstruoti savo pranašumą prieš "supuvusius Vakarus"?
Lieka tokie antrarūšiai festivaliai, kuriuose nedalyvauja daugelis geriausių žemyno atletų. Tiesa, mažesnių šalių, tokių kaip Lietuva ar Estija, sportininkus labiausiai masina galimybė, pasinaudojus menkesne konkurencija, pačiupti kelialapį į 2020-ųjų Tokijo olimpines žaidynes arba bent kartą per karjerą įsiamžinti kokia ne kokia, bet tarptautine pergale, o didžiosioms valstybėms Minsko vilionės įspūdžio nedaro. Kaip ir komiškos Baltarusijos pastangos sukurti iliuziją, kad būtent čia staiga atsivėrė viso pasaulio sporto ir politikos bamba.