Švenčia santūriai

"Kai man buvo trisdešimt ar keturiasdešimt, dar laukdavau gimtadienių. Kitokia buvo atmosfera, o ir švęsdavome atitinkamai... Dabar jau viskas nurimę, baigėsi sportas, tai ir dėmesio – mažiau. Užtenka, kad kas paskambina, telefonu pasveikina, ir gerai", – pokalbį su "Kauno diena" pradėjo M.Paulauskas.

Likimas jam lėmė gimti ne pačiais ramiausiais laikais – 1945-ųjų kovo 19-ąją, dar vykstant Antrajam pasauliniam karui. Modestas pasaulį išvydo šeimai evakuojantis iš pavojaus zonos, pakeliui į Kretingą, vežime. Tada turbūt niekas net nesapnavo, kad šis žemaitis taps pirmąja itin ryškia Europos krepšinio žvaigžde iš Lietuvos.

1972 m. Miuncheno olimpinių žaidynių čempionas, dukart pasaulio ir keturiskart Europos čempionas, jauniausias visų laikų Europos pirmenybių naudingiausias (MVP) žaidėjas. Tai tik keli iš gausybės buvusio žalgiriečio, ilgamečio Lietuvos rinktinės žaidėjo titulų.

M.Paulauskas net septynis kartus – daugiau nei bet kuris kitas šalies atletas – buvo pripažintas geriausiu Lietuvos metų sportininku.

Bendražygių mažėja

Trenerio karjera ir pedagoginis darbas didžiuosiuose Kauno universitetuose ir to pripažinimas – Lietuvos sporto universiteto (LSU) garbės daktaro vardas. Iki šiol jau daugiau nei dešimtmetį trunkanti veikla prie "Žalgirio" garbės klubo vairo.

Paklaustas, kurie pažįstami – krepšinio pasaulio ar kitų sričių – labiau prisimena jo gimtadienius, M.Paulauskas suabejojo.

"Turbūt dauguma – panašiai. Yra buvę krepšinio bendražygiai, bet yra ir draugų, su kuriais suvedė gyvenimas", – pasakojo jis.

Buvę žalgiriečiai Anatolijus Čupkovas, Gediminas Budnikas, Romualdas Venzbergas – šiuos vyrus kaip artimiausius krepšinio pasaulio bičiulius įvardijo jubiliatas.

"Tai žmonės, su kuriais krepšinio aikštėje petys petin kovojome daugiau nei dešimtmetį. Nuo tų laikų esame įpratę, kad visa komanda susirinkdavome į gimtadienius. Tiesa, dabar mūsų ne tiek daug ir belikę", – kalbėjo M.Paulauskas.

Sodyboje veiklos netrūksta

75-ąjį jubiliejų M.Paulauskas pasitiko savo laimės užutėkyje – sodyboje Slavikuose. Ten krepšininkas su žmona Janina, kaip ir kasmet po žiemos, atšilus orams, persikėlė iš buto Šakiuose.

"Žmonos tėviškė – vos 20 km nuo Šakių. Šiemet orai palankūs, tai tik išlindus saulutei persikėlėme čia. Mažas bažnytkaimis, prie pat – Šešupė, gamta. Kas gali būti geriau per gimtadienį?" – sakė pašnekovas.

Šventės išvakarėse sodyboje M.Paulauskas nesėdėjo rankų sudėjęs. Jau dairėsi į sparčiai besikalančią veją, kurią netrukus reikės pjauti.

"Išeinu į kiemą ir, žiūrėk, jau randu veiklos. Va, pievoje kurmiarausį pamatau, čiumpu grėblį ir sustumdau. Taip ir krutu, kol sveikata leidžia", – pasakojo jis.

Tiesa, nors ir gyvena prie upės, olimpinis čempionas meškerės į rankas neima.

"Sako, kad žvejyba – raminanti veikla. Tačiau mano nervų sistema tokia, kad žvejodamas tik susierzinu. Lauki, lauki tos žuvies, o ji nekimba. Gal ir mažai jų likę šiais laikais, išnaikinta... Žodžiu, dabar jau nežvejoju", – šypsojosi jubiliatas.

Tradicijas tęsia sūnus

Sodyboje M.Paulauskui padeda sūnus. Modestas Paulauskas jaunesnysis seka tėvo pėdomis. 24-erių metų krepšininkas ilgą laiką meistriškumo paslapčių mokėsi "Žalgirio" klubo sistemoje.

Perspektyvus jaunuolis iki 2016-ųjų atstovavo žalgiriečių dublerių ekipai Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionate. Vėliau trumpai bandė laimę žemesnėje Ispanijos lygoje, Vokietijoje, po to – vėl NKL, vilkėjo "Palangos" klubo marškinėlius. Pernai puolėjas grūdinosi Italijos 4-ojoje lygoje, Taranto "Santa Rita" klube. Šį sezoną jis pradėjo Latvijos–Estijos bendroje lygoje, "Jūrmala" ekipoje, o neseniai vėl persikėlė į NKL pirmenybes, "Šilutės" komandą.

Šįsyk į Lietuvą M.Paulauskas jaunesnysis sugrįžo pastebimai sustiprėjęs, kur kas atletiškesnis. Vasario pabaigoje per mačą gimtuosiuose Šakiuose, kaudamasis su patyrusiais "Vyčio" aukštaūgiais broliais Darjušu ir Kšyštofu Lavrinovičiais, dvylika kartų atkovojo kamuolį. Kovo 12-ąją per akistatą su Klaipėdos "Neptūnu-Akvaservis" taikliarankis puolėjas pasiekė savo rezultatyvumo rekordą – surinko 13 taškų ir 18 naudingumo balų. Deja, šios rungtynės buvo paskutinės šį sezoną, nes dėl koronaviruso grėsmės NKL nutraukė čempionatą.

"Pastaruoju metu sūnus buvo pasiekęs gerą sportinę formą. Iš užsienio jis grįžo sutvirtėjęs ir netgi dar centimetrą ūgtelėjęs. Dabar jo ūgis – 211 cm, – pasakojo M.Paulauskas. – Modestas vėlesnio brendimo, dar ne taip seniai buvo mano ūgio – nosimis baksnodavomės. Tad iki šiol jam buvo sunku atskleisti savo tikrąsias galimybes, pasinaudoti fiziniais duomenimis, varžovai apstumdydavo. Tačiau atėjo branda, todėl ir jo perspektyvos neblogos."

Išbandymų užteko

Dėl koronaviruso protrūkio ir tolesnės plitimo grėsmės turnyrus sustabdė arba visiškai nutraukė beveik visos nacionalinės krepšinio lygos Europoje ir už Atlanto. Eurolyga ir NBA dar laukia galutinio verdikto, svarstydamos galimybę varžybas pratęsti gegužę ar birželį.

Paklaustas, ar per savo ilgą karjerą buvo susidūręs su panašiomis situacijomis, M.Paulauskas susimąstė.

"Tokio totalaus atvejo, kaip šis, neatsimenu, tačiau ekstremalių situacijų buvo. Pamenu, kaip vos nežlugo Miuncheno olimpinės žaidynės. Joms vykstant, teroristai olimpiniame kaimelyje užgrobė Izraelio sportininkų delegaciją, vienuolika sportininkų nužudė. Tada kilo didelis sąmyšis, pasigirdo karštligiškų raginimų nutraukti žaidynes. Tačiau dalyviai susirinko olimpiniame stadione ir nusprendė, kad pagerbiant žuvusiuosius, žaidynes kaip tik reikia tęsti ir deramai užbaigti", – prisiminė M.Paulauskas.

Būtent Miunchene M.Paulauskas pasiekė didžiausią karjeros pergalę: būdamas SSRS rinktinės kapitonu jis dramatiškame finale padėjo sensacingai patiesti galingą JAV rinktinę ir pasipuošė auksu.

Skambių pergalių buvo ir vėliau – iškovoti pasaulio, Europos pirmenybių medaliai.

Jaučiasi reikalingas

Dar 1971-aisiais įgijęs kūno kultūros dėstytojo kvalifikaciją M.Paulauskas daugiau du dešimtmečius žinias ir sportinius įgūdžius perteikė Kauno technologijos universiteto studentams, buvo Kūno kultūros katedros docentas.

Dirbdamas treneriu M.Paulauskas bendradarbiavo su LSU dėstytojais ir mokslininkais, skaitė paskaitas, vedė seminarus, dalijosi treniruočių ir varžybų patirtimi, vadovavo studentų praktikai. Dabar talkina rengiant sporto edukologijos magistrus.

Vis dėlto didžiausią vietą jo širdyje iki šiol užima "Žalgiris". Ne veltui Modė – dažnas svečias "Žalgirio" arenoje, kurioje iškelti jo 5-uoju numeriu pažymėti marškinėliai. Nors ir būdamas solidaus amžiaus M.Paulauskas talkina klubui dirbant su sirgaliais ir rėmėjais. Jis daugiau nei dešimtmetį – "Žalgirio" garbės klubo prezidentas.

"Esu dėkingas "Žalgiriui", kad vis dar esu jiems reikalingas, dar turiu veiklos su klubo gerbėjais. Man suteikta galimybė su šeima apsilankyti Eurolygos ir LKL varžybose, tad tikrai nenuobodžiauju", – dėstė M.Paulauskas.

Paklaustas, ko jubiliejaus proga palinkėtų sau ir savo mylimam klubui, M.Paulauskas atsakė nedvejodamas: "Mačiau, neseniai žalgiriečiai paskelbė pažadą, kad po šios priverstinos pauzės, kurią lėmė pandemija, jie grįš dar geresni. Man patinka posakis: kai mus muša, mes stiprėjame. Linkiu, kad per visus išbandymus mes visi, ne vien žalgiriečiai, nesubliūkštume, liktume tvirti, sveiki ir, pasimokę iš šios gyvenimo patirties, taptume dar stipresni."

Tokia mintis skamba lyg iš reklaminio teksto, tačiau „Žalgirio“ Garbės klube susipažinusius Marių ir Viktoriją Šmidtus suvedė būtent meilė krepšiniui ir „Žalgiriui“, rašo portalas zalgiris.lt.

Apie savo pažintį, veiklą „Žalgirio“ Garbės klube bei, galų gale, sūnų ir dukrą, jau suprantančius, kas ir yra „Žalgiris“, Marius ir Viktorija mintimis dalinosi naujoje „Žalgiris TV“ rubrikoje #ŽalgirioGarbėsKlubas.

„Viskas prasidėjo prieš šešerius metus, kuomet įstojau į „Žalgirio“ Garbės klubą, – apie tai, kaip susipažino su būsimu vyru, kalbėjo Viktorija. – Marius jau kiek anksčiau buvo klubo narys. Įstojusi į klubą prisidėjau prie organizuojamų socialinių akcijų. Kadangi tuo metu neturėjau vairuotojos pažymėjimo, mums reikėjo vairuojančių žmonių. Vienas iš tokių vairuotojų buvo Marius, kurį ir užkalbinau. Apie Marių jau anksčiau buvau girdėjusi iš savo mamos, kuri buvo įstojusį į klubą truputį anksčiau kartu su Mariumi. Daug apie jį girdėjau ir buvo įdomu sužinoti, kaip jis atrodo. Man tapus klubo nare, pradėjome organizuoti įvairias išvykas, pradėjau jį kalbinti visur važiuoti kartu.“

Reguliariai organizuojamos „Žalgirio“ Garbės klubo veiklos, lankymasis rungtynėse suvedė Marių ir Viktoriją. Neilgai trukus pažintis išaugo į santuoką, o santuokoje Šmidtams gimė dvi atžalos – vyresnėlis Matėjus ir jaunėlė Rusnė. Mariui ir Viktorijai greitai kilo idėja – užregistruoti į „Žalgirio“ Garbės klubą ir abu savo vaikus, kurie tapo jauniausiais istorijoje Klubo nariais.

Atrodo, kad abiejų vaikų tapimas klubo nariais buvo padiktuotas dar gerokai anksčiau nei jų gimimas. Jau nėštumo metu Viktorija neapleido „Žalgirio“ Garbės klubo reikalų bei savo kaip sirgalės pareigos – lankytis „Žalgirio“ rungtynėse. Energinga moteris gyveno, atrodo, savaime suprantamu ritmu, o ir sūnaus gimimas įvyko simbolišką tikram krepšinio gerbėjui dieną, kuomet „Žalgiris“ laimėjo Eurolygos namų rungtynes.

„Kitos minties nebuvo. Kažin ar kaip nors kitaip galėjo būti, – apie faktą, jog Matėjus ir Rusnė jau yra tapę klubo nariais, kalbėjo Viktorija. – Jau nėštumo metu su sūnumi vaikščiodavau į visas „Žalgirio“ komandos rungtynes. Jaučiausi energinga, todėl nemaniau, kad turiu praleisti žalgiriečių rungtynes. Dėl to, kad esu apvali ir didelė? Tikrai ne. Sūnus gimė tą dieną, kai „Žalgiris“ žaidė su Malagos „Unicaja“. Jo gimimo laikas sutapo su akimirkomis, kuomet „Žalgiris“ įtvirtino savo pergalę.“

Padvigubėjęs „Žalgirio“ Garbės klubo narių skaičius Šmidtų šeimoje kartu reiškia ir dviem fanais didesnį Kauno klubą palaikančių gerbėjų skaičių žalgiriečių rungtynėse. Nors Matėjus dar net neina į mokykla, o Rusnė mokosi tarti pirmuosius žodžius, abi šeimos atžalos puikiai suvokia, kas yra krepšinis bei, žinoma, „Žalgiris“.

„Vieni iš pirmųjų mūsų sūnaus Matėjaus žodžių buvo „Žalgiris“ ir „Lietuva“. Dar gerai nemokėjo kalbėti, tačiau tuos žodžius ištardavo aiškiai. Dukra, pamačiusi Lietuvos vėliavą ar krepšininkus, jau sako „Žalgiris“. Žinoma, kol kas taip, kaip jai išeina, bet mes suprantame, ką ji nori pasakyti. Neperšame savo vaikams meilės krepšiniui, bet tikimės, kad ji bus. O vienintelė komanda, kurią besąlygiškai mylės, bus „Žalgiris“, – interviu pabaigoje kalbėjo Viktorija, kuriai paprašius jaunėlė Rusnė ištarė žodį „Žalgiris“.

„Žalgirio“ Garbės kubas jau septynerius metus vienija tuos, kuriems „Žalgiris“ yra daugiau nei komanda. Tapę Garbės klubo nariais ištikimiausi sirgaliai ne tik prisideda prie komandos biudžeto formavimo, bet ir gauna daug privilegijų. Garbės klubo nariai dalyvauja komandos treniruotėse, bendrauja su žaidėjais ir treneriais. Klubo nariai tiesiogiai reiškia nuomonę, balsuoja, teikia rekomendacijas ir kitais būdais svarsto Kauno „Žalgirio“ iškeltus klausimus.

Minint Tarptautinę hemofilijos dieną sekmadienį (balandžio 19 d.), "Žalgirio" arenoje Lietuvos žmonių sergančių hemofilija asociacijos (LŽSHA) krepšinio komanda susirungs su Kauno "Žalgirio" ekipos Garbės klubo nariais. Rungtynės vyks LKL mačo tarp Kauno "Žalgirio" ir Šiaulių "Šiaulių" komandų didžiosios pertraukos metu.

"Stebimės šių jaunų krepšininkų drąsa ir ryžtu. Tikras stebuklas, kad šie žmonės gali džiaugtis aktyviu laisvalaikiu, todėl esame įsitikinę, kad rungtynės su LŽSHA komanda bus kraują kaitinantis reginys žiūrovams ir neįkainojama gyvenimo patirtis Garbės klubo nariams", - teigė "Žalgirio" Garbės klubo prezidentas Modestas Paulauskas.

Rungtynėms su "Žalgirio" gerbėjais LŽSHA komanda ruošiasi jau kelias savaites. Balandžio 18 d. LŽSHA komanda savo jėgas išmėgins ir kovai su Lietuvos krepšinio mėgėjais ruošis žaisdami su LSU "Atleto" komanda A.Sabonio krepšinio centre.

LŽSHA krepšininkus treniruoja LSU "Atletas" treneriai Edas Nickus ir Zita Nickuvienė. Jie pastebi, kad LŽSHA krepšininkai spinduliuoja išskirtiniu entuziazmu bei kovine dvasia. "Ši komanda stebina savo sportiniais gabumais ir sportine dvasia. Retai, kada matau taip entuziastingai žaidžiančius sportininkus, galiu drąsiai pasakyti, kad LŽSHA krepšininkų pasirengimas yra profesionalus ir nenusileidžia geriausių Lietuvos komandų sportinei formai", - sakė treneris E.Nickus.

"Dar prieš septynerius metus apie hemofilija sergančių žmonių krepšinio komandą nebuvo galima net pasvajoti dėl dažnų kraujavimų. Bet šiuo metu, kai jauniems pacientams Lietuvoje yra užtikrintas tinkamas profilaktinis gydymas, šis projektas tapo realybe. Siekėme suburti krepšinio komandą, kuri suvienytų asociacijos jaunimą smagiai ir judriai veiklai. Ši iniciatyva yra pirmoji pasaulyje, kai krepšinio komandą suburia hemofilija sergantys žmonės. Tikimės ateityje paskatinti kitų šalių jaunimą prisidėti prie šios akcijos ir suorganizuoti tarptautines varžybas", - sakė LŽSHA prezidentas Egidijus Šliaužys.

BENU vaistinių tinklas remia LŽSHA komandą ir kartu su komandos fanais palaikys žaidėjų dvasią mačo metu.

"Tai - unikalus projektas ne tik Lietuvoje, tačiau ir pasaulyje. Tinkamas hemofilijos gydymas leidžia žmonėms pristabdyti ligos progresavimą ir suteikti maksimaliai visavertį gyvenimą ja sergantiems žmonėms. Mums itin svarbu, kad su sveikatos problemomis susidūrę žmonės laiku ieškotų ir gautų profesionalią pagalbą. Dėl to ir dirbame", - pabrėžė R.Marcinkevičienė.

Hemofilija - tai visą gyvenimą trunkanti įgimta nepagydoma liga, susijusi su kraujo krešėjimo faktoriaus trūkumu. Hemofilijos gydymas yra kompleksinis, trunka visą gyvenimą, tačiau šiandien gali būti gerai kontroliuojamas ir prognozuojamas. Hemofilija Lietuvoje diagnozuota 152 asmenims. Tarp sergančiųjų - 48 vaikai iki 18 metų. Lietuvoje pacientų, sergančių hemofilija, gali būti ir daugiau - apie 300. Sergančiųjų interesams atstovauja Lietuvos žmonių sergančių hemofilija asociacija (LŽSHA), ji yra Pasaulinės hemofilijos federacijos ir Europos hemofilijos konsorciumo narė.

Dalintis gerumu galima ne tik per Kalėdas – tokios nuostatos laikosi „Žalgirio“ Garbės Klubo nariai. Jie nuo pat Klubo įkūrimo 2009-aisiais vykdo socialinę akciją ir stengiasi pradžiuginti mažiau galimybių turinčius vaikus iš įvairių globos namų visoje Lietuvoje.

„Kauno „Žalgirio“ Garbės Klubo nariai yra aktyvūs ne tik palaikydami savo mylimą komandą, bet ir pasineria į veiklą žaisdami krepšinį ar atlikdami kilnius darbus“, - sakė „Žalgirio“ Garbės Klubo prezidentas Modestas Paulauskas. - Tuo mūsų Klubas ir ypatingas – mes ne tik padedame „Žalgirio“ komandai finansiškai, bet aktyviausieji Klubo nariai randa įvairios bendros veiklos.“

Šį sezoną Klubo nariai jau spėjo apsilankyti Kauno „Atžalyno“ ir Šakių vaikų globos namuose. Ten papasakojo vaikams apie žalgiriečius, padovanojo „Žalgirio“ atributikos bei žaidimų, kurie paįvairins vaikų laisvalaikį. Tuo metu didžiausia dovana vaikams dar buvo priešakyje – kvietimas apsilankyti „Žalgirio“ rungtynėse Kaune.

Į „Žalgirio“ areną atvykę vaikai turėjo galimybę pamatyti tarnybines arenos patalpas, apžiūrėjo spaudos konferencijų salę, amfiteatrą, VIP ložes. Tačiau didžiausią įspūdį paliko dalyvavimas komandos pristatyme prieš rungtynes, kai vaikai išbėgo į aikštelę kartu su žalgiriečiais, o po rungtynių laukė ir bendra nuotrauka su komanda.

„Vaikai nepaprastai laukė šios dienos, kada galės atvykti į „Žalgirio“ rungtynes į „Žalgirio“ areną. Jie Šakiuose lanko įvairius būrelius, domisi krepšiniu, todėl jiems šiandien – didelė šventė“, - sakė Šakių vaikų globos namų socialinė darbuotoja Kristina. Jos žodžius patvirtino ir vaikai, kurie demonstravo puikius rezultatus žaisdami krepšinio žaidimus rungtynių pertraukėlių metu.

Kitas „Žalgirio“ Garbės Klubo narių apsilankymas numatomas Viešvilės vaikų globos namuose vasario 14 dieną. Po apsilankymo, 14.30 val., Klubo narių krepšinio komanda tradiciškai dalyvaus Jurbarko krepšinio lygos žvaigždžių dienos rungtynėse.

Jau kelerius metus gyvuojantis Kauno „Žalgirio“ Garbės Klubas toliau sėkmingai tęsia savo veiklą. Į jį įstoję Klubo nariai ne tik paremia savo mėgstamą komandą, bet ir įgyja išskirtinių privilegijų. Viena jų – sudalyvauti atviroje komandos treniruotėje.

Šį trečiadienį vykusiose žalgiriečių pratybose Garbės Klubo atstovai galėjo pamatyti pasiruošimo rungtynėms procesą. Jie taip pat apsilankė „Žalgirio“ rūbinėje, pabendravo su komanda ir fotografavosi su žaidėjais.

Tai ne vienintelė galimybė „Žalgirio“ Garbės Klubo nariams iš arti susipažinti su komanda. Sezono metu „Žalgirio“ ambasadoje „Kalnapilio“ bare yra organizuojami susitikimai su treneriais, kur neformalioje aplinkoje išsamiai atsakoma į visus gerbėjams rūpimus klausimus. Be to, Garbės Klubo atstovai tiesiogiai reiškia nuomonę, balsuoja, teikia rekomendacijas ir kitais būdais svarsto Kauno „Žalgirio“ iškeltus klausimus.

„Kaip ir kasmet žalgiriečiai pakviečia Garbės Klubo narius į atvirą treniruotę. Buvau čia ir praėjusiais metais. Nusprendžiau vėl pamatyti, kas komandoje naujo, kaip pasikeitusios treniruočių sąlygos, ką krepšininkai veikia. Tokiu būdu „Žalgirio“ krepšininkai tampa mums dar artimesni“, - teigė Garbės Klubo atstovas Tomas Rasburskis.

Beveik dvi valandas trukusią treniruotę stebėję sirgaliai susipažino ir su „Žalgirio“ arenos užkulisiais – krepšininkų rūbine, treniruoklių sale, mažesniąja, treniruotėms skirta arena, trenerių darbo kabinetais bei svečių komandos rūbinėmis.

„Labai smagu, kad „Žalgirio“ Garbės Klubo nariai stebi mūsų treniruotes, kadangi dėl jų ne tik žaidžiame, bet ir liejame prakaitą per pratybas. Džiaugiamės, kad galime praverti savo krepšinio virtuvės duris ir supažindinti gerbėjus su tuo, kaip mes dirbame“, - po susitikimo su Garbės Klubo nariais sakė „Žalgirio“ gynėjas Martynas Pocius.

Kaip tapti „Žalgirio“ Garbės Klubo nariu, galite sužinoti svetainėje www.zalgirioklubas.lt.

Tarp žalgiriečių Eurolygos rungtynių Kauno „Žalgirio“ Garbės Klubo nariai turėjo galimybę susitikti su komandos direktoriumi Pauliumi Motiejūnu ir vyriausiuoju treneriu Sauliumi Štombergu. Taip pat vyko ir visuotinis metinis Klubo narių susitikimas. Susitikimų metu ištikimiausi sirgaliai susipažino su paties Garbės Klubo surinkto biudžeto ir „Žalgiriui“ skirtos paramos ataskaitomis, susidarė įspūdį apie klubo finansinę situaciją ir darbinę atmosferą komandoje.

Ketvirtis milijono – „Žalgiriui“

Visuotinio Klubo narių susirinkimo metu, pristačius Klubo finansinę ataskaitą paaiškėjo, kad per 2013-uosius metus „Žalgirio“ komandai buvo skirta beveik 250 tūkst. litų, kurie buvo panaudoti komandos reikmėms. Šią surinktą sumą sudarė ne tik narių įnašai, bet ir žmonių parama, skyrus 2 proc. nuo sumokėtų gyventojų pajamų mokesčio bei kitos įmokos.

„Paskutiniu metu „Žalgirio“ Garbės Klubo narių skaičius gerokai ūgtelėjo, sulaukėme ir tūkstantojo nario bei neketiname sustoti. Nereikia priminti, kad „Žalgiris“ – visų mūsų praeitis ir dabartis, todėl turime susivienyti dėl bendro tikslo. Padėti „Žalgiriui“ nelengvu metu. Juk „Žalgiris“ dabar priklauso visiems mums ir turime kartu nešti atsakomybę už jį“, - kalbėjo Klubo narys Mindaugas Babonas.

Pradėjus veikti naujai „Žalgirio“ Garbės Klubo svetainei www.zalgirioklubas.lt, padidinti „Žalgiriui“ skiriamą paramą tampant nariu arba įsigyjant „Žalgirio“ rėmėjo sertifikatą tapo dar paprasčiau.

Rėmėjų indėlis viršijo lūkesčius

Po visuotinio „Žalgirio“ Garbės Klubo susirinkimo į rūpimus klausimus atsakė „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Paklaustas, kaip sekasi surinkti prieš sezoną planuotą biudžetą P.Motiejūnas atskleidė, kad geriausiai šį sezoną sekasi su rėmėjais. „Surasti įmonių, kurios galėtų prisidėti finansiškai, tikrai nėra lengva, bet sunkiai dirbome ir dabar matome to vaisius. Prieš sezoną norėjome surinkti 5 mln. litų iš rėmėjų, galime pasidžiaugti, kad šiuo metu turime sutarčių už didesnę sumą ir tikrai nesustojome“, - sakė P.Motiejūnas.

Susitikimo metu taip pat akcentuota, kad sunkiausia kol kas pasiekti planuotą biudžetą iš bilietų pardavimų. „Šiuo metu esame surinkę vos daugiau nei pusę planuotos sumos. Lankomumas šį sezoną ženkliai krito. Visi sutiks, kad bilietų kainos tikrai prieinamos, tačiau susidomėjimas smuko. Norėtume visus paskatinti ateiti palaikyti žalgiriečius į areną, galbūt to ir tetrūksta iki pergalių“, - dėstė „Žalgirio“ direktorius.

Detaliai aptaręs finansinius klausimus, vadovas atsakinėjo klausimus apie komandos komplektavimą, pasipildymo naujais žaidėjais galimybes ir vadovavimą „Žalgirio“ arenai.

Didžiausia paskata – pilna „Žalgirio“ arena

Vėliau su „Žalgirio“ Garbės Klubo nariais diskutavo ir komandos vyriausiasis treneris Saulius Štombergas.

„Ačiū, kad palaikote komandą, norėčiau, kad visi būtų tokie aktyvūs ir dalyvautų visapusiškame komandos palaikyme. Pilnoje arenoje ir žaidėjai kitaip nusiteikia, jaučia ir spaudimą stengtis, ir tuo pačiu jūsų tikėjimą“, - susitikimą pradėjo S.Štombergas.

Daugiausiai klausimų strategas sulaukė dėl banguojančio komandos žaidimo ir sirgalių nedžiuginančių rezultatų Lietuvos krepšinio lygoje.

„Kai kurių rungtynių rezultatai nedžiugino nieko – nei mūsų, nei vadovų, nei sirgalių. Ieškome priežasčių, kalbamės, nuteikinėjame rungtynėms. Bet iš patirties žinau, kad jei nesi pats nusiteikęs žaisti, tai niekas kitas to už tave nepadarys. Kita vertus negali reikalauti, kad jaunimas visada žaistų stabiliai gerai. Krepšininkas pasiekia savo geriausią formą maždaug 25 metų. Todėl didžiąją dalį komandos krepšininkų mes dar tik ruošiame ateičiai“, - Klubo nariams pasakojo vyriausiasis treneris.

Išsamiai papasakojęs apie komandos virtuvę S.Štombergas įsiamžino bendroje nuotraukoje su Garbės Klubo nariais.