Duoklė karžygiams
Liepos 15-ąją šalis minės pergalės Žalgirio mūšyje 610-ąsias metines. Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija šią progą nusprendė įamžinti paminklu Griunvaldo teritorijoje. Panašiu gestu entuziastai pažymėjo ir 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Tiesa, tąkart Lenkijos Griunvaldo muziejuje, karaliaus Jogailos kaimynystėje atsirado kunigaikščio Vytauto Didžiojo biustas.
"Daugiau nei per 600 metų Griunvaldo lauke nebuvo pastatyta nė vieno žymesnio Žalgirio mūšio atminimą įamžinančio ženklo. Pagalvojome, kad reikia padėkoti savo karžygiams", – mintis sukurti paminklą ir taip nusilenkti iškilioms istorinėms asmenybėms, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vado Perlio Vaisietos teigimu, kilo dar 2017-aisiais.
Jis liks Lenkijoje, o kartu su juo priminimas lietuviams ir lenkams, kad esame vieningi, stiprūs ir turime istoriją.
Mintį paversti kūnu padėjo ne tik idėjos sumanytojai, bet ir visos Lietuvos žmonės. Sužinoję apie paminklo statybas jie aukojo pagal savo galimybes. Kas po kelis eurus, kas ir poros tūkstančių nepagailėjo. Visų prisidėjusiųjų vardai patalpinti į specialią kapsulę ir įmūryti paminklo pamate. Dvi sąrašo kopijos bus perduotos saugoti LDK Valdovų rūmams Vilniuje ir Vytauto Didžiojo Karo muziejui Kaune.
Kruopštus darbas
Milžiniškas akmuo – iš Kupiškio rajono gyvento Alfredo Aiduko kiemo. Sužinojęs apie tokią iniciatyvą, ūkininkas, partizaninėje kovoje netekęs dviejų dėdžių, nedvejodamas riedulį padovanojo. Netrukus karišku vilkiku akmuo buvo atgabentas į menininko Valentino Šimonėlio sodybą. Įdomu tai, kad įspūdingo dydžio uolieną menininkas pirmą kartą pamatė prieš 40 metų. Akmuo jam iškart patiko dėl savo formos ir šiltų, pastelinių spalvų.
"Negaliu pasakyti, kiek tiksliai laiko truko darbas, tačiau žinau, kad jis pareikalavo daug kūrėjo jėgų. Akmuo buvo apdirbtas, nugremžtas ir apdorotas", – pasakojo P.Vaisieta.
Po menininko prisilietimo 14 t svėręs akmuo palengvėjo maždaug 3 t, o jo centre atsirado Vytis ir užrašas lietuvių–lenkų kalbomis "Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę".
"Galutinį rezultatą pamačiau maždaug prieš mėnesį. Jis pranoko mano ir kitų kolegų lūkesčius. Savo šiluma, energija, savotiška didybe, liaudišku monumentalumu paminklas traukia, žavi ir tarsi kalba", – Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas negailėjo gerų žodžių V.Šimonėlio meistrystei.
Toks krovinys miesto gatvėse – nėra kasdienis reginys. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
Primins bendrą istoriją
Ankstų ketvirtadienio rytą paminklas buvo iškeltas iš Utenos rajone, Siručių kaime esančio Jono Šimonėlio skulptūrų parko. Lydimas Aukštaitijos baikerių klubo, akmuo pajudėjo link Kauno, o iš čia tiesiai į Lenkiją. Kirtus sieną koloną pasitiko būrelis Punsko lietuvių. Norinčių, anot P.Vaisietos, buvo ir daugiau, tačiau skaičių ribojo karantino suvaržymai. Dėl tos pačios priežasties atsisakyta ir didelių iškilmių Griunvaldo lauke. Pastatytas į savo vietą, paminklas bus atidengtas liepos 15-ąją minint 610-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines.
"Ar negaila, kad jis iškeliavo pas kaimynus? Žinote, čia panašus jausmas, kai suaugusius vaikus paleidi į gyvenimą ar į mokslus kitoje šalyje. Skirtumas tik tas, kad šis vaikas niekada negrįš. Jis liks Lenkijoje, o kartu su juo priminimas lietuviams ir lenkams, kad esame vieningi, stiprūs ir turime istoriją", – šios puslapius mintimis trumpai pervertė P.Vaisieta.
1410 m. liepos 15 d. vykęs Žalgirio mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat latentinės Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos, kulminacija. Mūšio metu sutriuškinus Ordino pajėgas prasidėjo Ordino valdžios Prūsijoje silpnėjimas, o Lietuvos ir Lenkijos valstybės tapo Europos didžiosiomis valstybėmis. Žalgirio mūšis buvo vienas didžiausių Viduramžių riterių kariuomenių mūšių ir nuo XIX a. tapo Lenkijos ir Lietuvos nacionaliniu mitu.
