Nauja pėsčiųjų gatvė

Iniciatyvūs urbanistai siūlo idėją, kaip galėtų atrodyti ne tik Griunvaldo gatvė, bet ir šalia esanti uždara Karo ligoninės teritorija.

"Su kolegomis daug diskutuojame apie pėsčiųjų problemas mieste. Pastebime, kad ne visos erdvės yra prieinamos, kai kur vis dar nėra patogu vaikščioti. Kuo daugiau pėstiesiems bus skirtų erdvių, tuo bus geriau. Kai buvo rekonstruojama Kauno autobusų stotis, Griunvaldo gatvėje labai padidėjo pėsčiųjų srautas. Iš pradžių vairuotojams buvo nepatogu, bet po to visi priprato ir viskas veikė puikiai. Tad kilo mintis sukurti kompiuterinius vaizdus, kurie atspindėtų emocijas ir parodytų, kad šioje erdvėje nebūtinai turi važiuoti transportas", – pasakojo viena iš idėjos autorių urbanistė Živilė Šimkutė.

Ji pastebėjo, kad dabar daugumos pėsčiųjų tikslas Griunvaldo gatvėje yra "Akropolis", tačiau, jei ji būtų atiduota tik pėstiesiems, čia galėtų pradėti kurtis įvairios kepyklėlės, kavinės, ir žmonių srautas nukryptų būtent į Griunvaldo alėją.

"Norėtųsi sukurti erdvę, kur miestiečiai galėtų leisti laiką, nepriklausomai nuo to, ar kažkas eina apsipirkti, ar ne. Ir dabar pasižiūrėjus matosi, kad šioje gatvėje yra vietų, kur galėtų įsikurti kavinukė, tik šiuo metu neapsimoka, – pastebėjo urbanistė. – Nuo stoties ateinantys žmonės galėtų toliau eiti Griunvaldo alėja, sukti į Gedimino gatvę ir pasiekti Soborą. Rastųsi tokia vieta, kuri jungia daug krypčių. Juk šalia yra ir Ramybės parkas. Tai paskatintų žmones keliauti pėsčiomis, o ne tik stovėti stotelėje."

Jei Griunvaldo gatvė būtų atiduota tik pėstiesiems, čia galėtų pradėti kurtis įvairios kepyklėlės, kavinės.

"Kaune iš esmės pasikeitė kultūrinis klimatas. Ir savivaldybės administracija, ir patys gyventojai pradėjo įgyvendinti įvairias iniciatyvas. Tokia nuotaika padėjo ir mums mąstyti šiek tiek laisviau apie vaikščiojimą Kaune. Supratome, kad Kaune labai sunku vaikščioti ne tik rajonuose, bet ir centre. Laisvės alėją nuolat kerta mašinos, kai kurios mažos gatvelės be reikalo naudojamos tranzitui. Griunvaldo gatvė neseniai buvo uždaryta ir čia buvo įrengta autobusų stotis. Nuo to niekas nenukentėjo, todėl manome, kad yra puiki galimybė šią gatvę toliau palikti pėsčiųjų erdve. Tikimės, kad tai gali tapti pavyzdžiu visam Kauno miestui", – apie idėją pasakojo Lietuvos pėsčiųjų asociacijos Kauno skyriaus atstovas Tomas Šinkūnas.

Pėsčiųjų zonos entuziastai tikino, kad Griunvaldo alėja nekonkuruotų su Laisvės alėja. "Kokybiškų, kontekstualiai suprogramuotų ir suprojektuotų viešųjų erdvių Kaune per daug nebus. Palyginti su komercija, kuriai šis argumentas tinka, gyventojų perkamoji galia, statybos greičiai neauga. Tuo metu naudotis viešosiomis erdvėmis nieko nekainuoja. Reikia tiesiog norėti jose būti", – įsitikinusi Ž.Šimkutė.

Atviras sodas

Urbanistų komanda vien Griunvaldo gatve neapsiribojo. Jie pateikė idėją, kad visuomenei galėtų būti atvertas Karo ligoninės kiemelis, esantis visai šalia minėtos gatvės. Dabar į šį sodą galima pažvelgti nebent pro aukštą tvorą, nes paprastiems miestiečiams ši zona užverta, o prieigas saugo apsaugos darbuotojai. Čia kauniečiai kelis kartus buvo įžengę su "Ekskurso" organizuotais pasivaikščiojimais, tačiau kitiems erdvė yra nepažini.

Be to, anot idėjos autorių, Karo ligoninės sodas yra vertinga žalioji erdvė, kur aplink besikuriančių biurų darbuotojai bei gyventojai galėtų papietauti, pasivaikščioti.

"Dabar prie vartų pasitinka apsaugininkas ir klausia, kur eini. Ten įeina tik tie, kuriems reikia į ligoninę. Tai yra neišnaudota galimybė sujungti dvi erdves ir atiduoti jas pėstiesiems", – pastebėjo Ž.Šimkutė.

Karo ligoninės teritorija užima apie 5,4 ha ploto. Čia yra ir paveldo saugomų objektų, apie kurių likimą turėtų spręsti ne tik miestas, bet ir paveldo sergėtojai bei architektai. "Norisi žinoti ir miestiečių nuomonę dėl šiuo metu uždarytų erdvių", – pridūrė ji.

Karo ligoninės sodelyje galėtų atsirasti suoliukai, takeliai, kur žmonės galėtų susitikti ir gryname ore praleisti laiką. Idėjos autoriai dar kartą pabrėžė, kad dabar tiesiog miesto centre yra neišnaudoti plotai, kurie tik stūkso nenaudojami, nors galėtų įsileisti žmones.

Verta diskutuoti

Idėją atverti Karo ligoninės sodą miestiečiams ir erdvę sujungti su Griunvaldo gatve pasiūlę urbanistai kurį laiką patirties sėmėsi Olandijoje. Vienas komandos narys Jimas Mcgeeveris yra britas, tad į visas diskusijas įnešė naujų vėjų ir leido į viešąsias erdves pažiūrėti kitomis akimis. Suliejus įvairią patirtį į vieną visumą, entuziastai priėjo bendrą išvadą, kad priimant kiekvieną sprendimą, reikia į diskusijas įtraukti ir kauniečius.

"Kadangi aplinkui yra nemažai daugiabučių, vadinasi kažkam sukeltų papildomų nepatogumų, todėl reikia diskutuoti su žmonėmis, ką jie ten norėtų matyti, kas atitiktų jų lūkesčius. Dabar pasidalijome idėja su miestu ir žiūrime, kas bus toliau", – sakė Ž.Šimkutė.

Karo ligoninės sodas yra vertinga žalioji erdvė, kur besikuriančių biurų darbuotojai bei gyventojai galėtų papietauti, pasivaikščioti.

Anot jos, jei Kauno miesto savivaldybė palaikys idėją atverti pėstiesiems naują zoną, reikės su gyventojais, verslininkais ir kitų grupių atstovais susėsti prie bendro stalo ir aptarti visas galimybes. Kol kas su kauniečiais tokios diskusijos nebuvo, tik kai kurie miestiečiai buvo įsitraukę į diskusijas socialiniuose tinkluose. Ten pasisakymų buvo įvairių. Vieni palaikė idėją ir tikino, kad tai būtų graži tąsa, einanti nuo Ramybės parko. Kiti pareiškė, kad  Griunvaldo gatvė turėtų likti tokia, kokia yra dabar, nes pro ją patogu kirsti kampą ir pasiekti norimą vietą automobiliu.

"Reikia skatinti visus mieste kuriančius žmones siūlyti savo idėjas, o ne laukti, kol kažkas gero nukris iš dangaus. Gyventojai internete buvo pasisakę, kad pėsčiųjų zona tikrai galėtų būti, bet reikėtų užtikrinti galimybę jiems automobiliu pasiekti kiemus.

Įmanomas kompromisas: šaligatviams galėtų būti skirta daugiau vietos ir čia integruota mažoji architektūra, panaikintos parkavimo vietos. Tai yra galimi sprendimai, kurie duotų panašų rezultatą, bet tik esant tokiam nedideliam eismo srautui. Viskas įmanoma, tačiau labai svarbu apie tai diskutuoti", – pabrėžė urbanistė.

Savivaldybė pritaria

Kauno vadovai palankiai žiūri į naujas miesto gražinimo idėjas. Siekiama pritraukti kuo daugiau verslininkų, kurie sutvarkytų paveldo objektus, nes naudą gauna visi: ir miestas, nes atkuriamos istorinės vietos, ir miestiečiai, nes nebereikia bijoti, kad apleisto pastato siena ant galvos užkris. Laimi ir verslas, nes įsikurti centrinėje Kauno dalyje yra prestižas.

"Atsakingai ir viltingai žiūrime į Kauno naujamiestį. Siekiame, kad atsinaujintų apleisti pastatai, gražėtų gatvės, šaligatviai, parkai. Norime, kad miestiečiai turėtų kaip galima daugiau atvirų erdvių", – sakė Kauno vicemeras Povilas Mačiulis.

Jis tikino, kad atvėrus Karo ligoninę, visa bendra erdvė taptų nauju miestiečių traukos centru. Tačiau šis objektas miestui nepriklauso, todėl reikia diskusijų ir su ministerijomis.

"Karo ligoninės teritorija yra visiškai izoliuota nuo gyventojų, ten gali patekti tik kariškiai ir pacientai. Manau, kad nesukeltume didelės priešpriešos, jeigu paveldosaugininkai rastų tinkamą sprendimą dėl tvoros atvėrimo, – taip sukurtume jaukų kelių hektarų parką miesto bendruomenei.

Be to, šis parkas puikiai derėtų su idėja Griunvaldo gatvę paversti pėsčiųjų oaze. Toks parkas ir pėsčiųjų erdvės taptų puikia alternatyva ieškantiesiems pramogų "Akropolyje" ar kitose uždarose patalpose. Savivaldybė yra tikrai pasiryžusi investuoti į panašių erdvių kūrimą", – patikino P.Mačiulis.

Kariuomenės pozicija

Paklausti apie urbanistų braižomas Karo ligoninės teritorijos vizijas, jos atstovai "Kauno dienai" atsiuntė atsakymą:

– Krašto apsaugos sistemos vadovybė nuolat peržiūri infrastruktūros vystymo prioritetus. Lietuvos kariuomenei augant ir stiprėjant kariuomenės ir visuomenės santykiui, palaikome viešojo intereso iniciatyvas, kurios galėtų prisidėti prie gyventojų gerovės.

Šiuo metu tai yra karinė teritorija, į kurią patekimas yra griežtai reglamentuotas, ir tokia galimybė, kad minima teritorija būtų atvira miestiečiams, nėra svarstoma.

Karo medicinos tarnybos prižiūrima teritorija ir ten esantys pastatai yra naudojami ir sudaro bendrą Lietuvos kariuomenės karių sveikatos priežiūros kompleksą, o teritorijoje esančių pastatų remontas yra suplanuotas ir bus vykdomas pagal bendrą Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo planą.

Teritorijoje įsikūręs Karo medicinos tarnybos štabas, Karo medicinos mokymo centras, kuriame rengiami kariai paramedikai, taip pat Karių sveikatos priežiūros centras, kuriame įvairių funkcinių medicinos sričių specialistai tikrina sveikatą, konsultuoja ir gydo ne tik visus Lietuvos kariuomenės padalinių karius, bet ir atlieka nuolatinei privalomajai karo tarnybai šaukiamų jaunuolių medicininę patikrą.

Jame suoliukus-skluptūras sukūrė meno pasaulyje pripažinti Lietuvos skulptoriai. Parkas įsikūrė šalia didžiausio viešo Antakalnio tako, prie pat V. Žalakevičiaus gatvės.

Žinomus menininkus projektui subūrė nekilnojamojo turto bendrovė „MG Valda“ bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybe, o parkui pritaikytus skulptūrų projektus atrinkti padėjo vyriausiasis „Antakalnio terasų“ architektas Algirdas Kaušpėdas.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės plėtros planavimo skyriaus vyr. specialistės architektės Vaivos Deveikienės, šis projektas yra puikus praktinis pavyzdys, kai NT plėtotojas, bendradarbiaudamas su miesto savivaldybe, sukuria miestiečiams vertingą erdvę, puošiančią ir papildančią miestą.

„Žaliosios erdvės padeda suburti žmones, skatina bendruomeniškumą, o šiuo atveju ir prisideda prie kultūros bei savo šalies žinomiausių menininkų pažinimo. Džiaugiamės galėdami kurti tokias erdves ir visuomet palankiai žiūrime į verslo norą prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo“, – sako V. Deveikienė.

Parko vieta parinkta, atsižvelgiant į gyventojų srautus ir jų poreikius: siekta, kad jame būtų galima leisti tiek aktyvų laisvalaikį, tiek ramiai pasėdėti žaliojoje erdvėje. Parką puošiančios skulptūros atrinktos iš daugiau nei 20 unikalių skulptorių pasiūlymų iš kurių pasirinkti Ryto Jono Belevičiaus, Kęstučio Musteikio, Dalios Matulaitės, Arvydo Ališankos, Kazio Venclovos ir Mindaugo Junčio projektai.

„Visas suoliukų-skulptūrų parko idėjos įgyvendinimo procesas vyko gan konstruktyviai: skulptorių bendruomenė pasiūlė didelę darbų įvairovę, tad tikrai buvo iš ko rinktis. Mūsų tikslas buvo sukurti vilniečiams galimybę susipažinti su kuo daugiau skulptorių, todėl atrinkti skirtingi autoriai. Žinoma, stengėmės visas skulptūras integruoti taip, kad jos geriausiai atsiskleistų ir sudarytų bendrą kompoziciją, kurią galima suvokti kaip vieną suoliukų-skulptūrų alėją mieste“, – teigė A. Kaušpėdas.

„MG Valdos“ komunikacijos vadovas Simonas Lyvas teigia, kad Antakalnio suoliukų-skulptūrų parkas – nauja vieša erdvė Antakalnio bendruomenei bei visiems Vilniaus gyventojams, skirta tiek aktyviam laisvalaikio praleidimui, tiek ramiam pasisėdėjimui meno apsuptyje.

„Norime kurti miestą, kuriame gera gyventi, todėl siekiame, kad naujoji erdvė bendruomenei suteiktų galimybę ne tik atsipalaiduoti, tačiau taip pat atliktų kultūrinę paskirtį: plėstų akiratį meno srityje. Jau dabar matome, kad suoliukų-skulptūrų parkas kasdien susilaukia vis daugiau lankytojų“, – sako S. Lyvas.

Europos aikštėje AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus miestui padovanojo žaliąją erdvę. Bendrovė finansavo medelių ir gėlių specialiuose vazonuose pasodinimą. Šios dovanos vertė siekia 23 tūkstančius litų.

„Visų mūsų pastangomis miestas gali tapti gražesnis. Atsiranda vis daugiau tiek verslo, tiek privataus sektoriaus atstovų, kurie prisideda dovanodami Vilniui dovanas. Visų miestiečių vardu norėčiau padėkoti „Lietuvos draudimui“, kurie padovanojo šią naują žaliąją erdvę sostinei“, - sakė Vilniaus meras A. Zuokas.

Robinijos – pseudo akacijų medeliai pasodinti jiems specialiai pagamintuose vazonuose, kurie leidžia apšiltinti šaknis, kad žiemą jos nenušaltų.  Taip pat vazonus puošia šluotelinės hortenzijos Diamond Rouge. Medelių aukštis su vazonais yra beveik 2 metrai.

„Bendradarbiaujame su Vilniaus miesto savivaldybe jau daugiau nei 15 metų, ir mums svarbu, kad Vilniaus miestas gražėtų ir keistųsi", - sakė AB „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis.

Šiais metais tai jau ne pirma AB „Lietuvos draudimo“ dovana miestui ir miestiečiams, vos prieš kelias dienas Vilniuje, Šeškinės mikrorajone, šalia Žygimanto Augusto pagrindinės mokyklos pradėjo veikti moderniausia pėsčiųjų perėja Lietuvoje. Joje pritaikytos Lietuvoje iki šiol nenaudotos saugumo technologijos, kurios įspės vairuotojus apie prie perėjos artėjančius pėsčiuosius bei dviratininkus. Būtent prie jos įrengimo taip pat prisidėjo ir ši bendrovė.

Vilniaus miesto savivaldybė ir VšĮ „Savanorių centras“ dėkoja visiems asmenims ir įmonėms, kurie prisidėjo prie projekto „Dovana Vilniui“ ir miestui padovanojo dovanų, kurių vertė – daugiau nei 1,2 mln. Lt. Daugiau apie projektą: www.vilnius.lt/dovanavilniui.