Dviguba nelaimė

Birželio 6 d. 02.54 val. Ukrainos laiku Rumunijos seismologinės stotys užfiksavo 1–2 balų stiprumo požeminius smūgius. Šiuos rodiklius išnagrinėjusi Norvegijos tyrėjų grupė NOSAR neabejoja: tai – dar vienas įrodymas, kad Kachovkos užtvanka griuvo dėl sprogimo. Skandinavų mokslininkai rėmėsi Rumunijos matavimo stoties, esančios už 620 km nuo epicentro, duomenimis.

Po teroristinio išpuolio drumzlinas Dniepro vanduo užtvindė 600 kv. km Chersono srities teritoriją. 32 proc. dešiniajame krante, 68 proc. – kairiajame, žemesniame, krante.

Iš Ukrainos kontroliuojamos pusės gyvenviečių gelbėtojai evakavo žmones ir net naminius gyvūnus, tačiau okupuotame kairiajame krante žmonės buvo palikti likimo valiai.

Itin sudėtinga padėtis kairiajame Dniepro intako, Konkos upės, krante esančiuose Oleškiuose. Prieš daugiau kaip metus Rusijos okupuotas 60,5 kv. km plotą užimantis miestas, nuo X a. buvęs svarbus prekybos mazgas, jau pirmąją katastrofos dieną atsidūrė po vandeniu.

Gelbėdamiesi vietos gyventojai lipo ant namų stogų, kur tikėjosi sulaukti pagalbos. Kiek vėliau paaiškėjo, kad okupacinė valdžia evakuoja tik Rusijos pasus turinčius asmenis, o okupacinės šalies Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareigūnai neįsileidžia į miestą ukrainiečių savanorių. Tiems savanoriams, kuriems okupantai vis dėlto leidžia plaukti apsemtų namų link, tenka grumtis ir su kareiviais, besikėsinančiais į valtis, ir su laiku. Neretai pagalbos nesulaukusių žmonių artimieji informuoja, kad gelbėti nebėra ko.

Įtampos dienos

Hidroenergetikai Kachovkos hidroelektrinės sprogimo padarinius lygina su pasauline katastrofa, kurios mastas galėjo sugriauti bet kurią senovės civilizaciją. Regiono ūkis, gyvenimo sąlygos daugiau nei pusę amžiaus buvo kuriamos atsižvelgiant į šį didelį vandens telkinį.

Trečią potvynio dieną žemiau susprogdintos užtvankos vanduo buvo pakilęs 5,5 m virš įprasto lygio. Specialistai dalijosi abejonėmis dėl to, kiek vandens dar gali ištekėti, – juk niekas nežino tikrojo sugriovimo masto, negali numatyti, ar apgriautoje užtvankoje vanduo nepralauš platesnio plyšio. Taip pat neaišku, kiek dienų jis tekės – keturias ar septynias.

Prognozuojama, kad liovęsis kilti vanduo kurį laiką išsilaikys, o paskui pradės slūgti. Trečiadienį galvoję, kad šis procesas užtruks iki dešimt dienų, ketvirtadienį specialistai ėmė kalbėti apie dvi savaites.

Tik atslūgus vandeniui bus galima įvertinti šios katastrofos padarinius, tačiau apie kai kuriuos nuostolius galima kalbėti jau dabar.

Žemiau užtvankos esančiose teritorijose liks nuniokotos gyvenvietės, iš užtvindytų įmonių, trąšų saugyklų į vandenį patekę chemikalai, tepalai, kanalizacijos vanduo, nuo užteršto vandens nugaišusios žuvys ir paskendusių gyvūnų palaikai, išjudintos minos, kuriomis rusų armija ketino pasitikti ukrainiečius. Visa tai plauks ir Juodosios jūros link. Be to, vanduo padarys nepataisomą žalą saugomoms teritorijos su retais augalais ir gyvūnais.

Dėl išpuolio 94 proc. drėkinimo sistemų Chersono srityje, 74 proc. Zaporižios srityje ir 30 proc. Dnipro srityje faktiškai liko be vandens šaltinio.

 

Sutriks vandens tiekimas

Nors energetikos sistemai 1956 m. pradėjusi veikti hidroelektrinė nebuvo kritiškai svarbi, ja Ukraina negalėjo naudotis nuo pat šių teritorijų okupacijos pradžios, Kachovkos rezervuaras buvo pagrindinis vandens šaltinis Pietų Ukrainoje. Iš jo vanduo tekėjo į keturis kanalus, kasyklų, pramonės ir žemės ūkio įmonių, miestų ir gyvenviečių vandentiekio ir drėkinimo sistemas.

Pasak specialistų, vandens lygiui Kachovkos rezervuare nukritus iki 12,7 m žymos (vidutinis lygis saugykloje – 15–16 m, o vasarį, kai okupantai pildė Šiaurės Krymo kanalą, vandens lygis užtvankoje nukrito iki 13,7 m), jis liausis tekėjęs ir kanalais, o trijų sričių gyventojai liks be geriamojo vandens.

Tuoj po sprogimo pasigirdo Ukrainos valdžios atstovų teiginių, esą elektrinė nebegali būti atstatyta. Valstybinės šalies hidroelektrinių operatorės „Ukrhydroenergo“ generalinis direktorius Igoris Sirota skaičiavo, kad vien pastatyti elektrinę kainuotų mažiausiai 1 mlrd. eurų. Tačiau be jėgainės dar turėtų būti estakada, geležinkelio linija, dujotiekis, vandentiekis. Sunku apskaičiuoti, kiek kainuotų išmontuoti sugriautą elektrinę.

Net jei ir būtų ryžtasi pastatyti naują jėgainę, darbai užtruktų mažiausiai 5–7 metus, tuomet dar kelerius metus būtų pildomas vandens rezervuaras. Vadinasi, tiek laiko įprastu būdu vanduo nebūtų tiekiamas daugeliui didžiųjų miestų.

Daugelį Pietų Ukrainos miestų Chersono ir Zaporižios srityse vanduo pasiekia kanalais iš Kachovkos užtvankos. Jie taip pat susidurs su vandens tiekimo problemomis. Zaporižia naudoja aukščiau Dniepro hidroelektrinės esančios vandens saugyklos vandenį, o visi kiti žemiau upe esantys miestai ir gyvenvietės patenka į rizikos zoną. Pvz., Dniepro–Kryvyj Riho kanalas iš dalies maitina didelį pramoninį Kryvyj Riho centrą.

Sukurti naują vandens kanalų tinklą bus labai sunku ir brangu. Tvenkinyje, kurį vietiniai gyventojai vadino Kachovkos jūra, buvo sukauptas didžiulis vandens kiekis, jo pakako aplink dešimtis ar net šimtus kilometrų spinduliu esantiems laukams drėkinti.

Dėl išpuolio 94 proc. drėkinimo sistemų Chersono srityje, 74 proc. Zaporižios srityje ir 30 proc. Dnipro srityje faktiškai liko be vandens šaltinio. Anot I. Sirotos, akivaizdu, kad okupantai ruošėsi šiai operacijai, todėl Krymą gėlu vandenį aprūpinantis rezervuaras užpildytas – jame vandens pakaktų bent iki metų pabaigos.

Be to, vandens lygiui Kachovkos tvenkinyje nukritus 9–12 m, apsinuogins šimtai metrų pakrančių. Vadinasi, miestai, kurie anksčiau stovėjo ant Dniepro krantų, atsidurs sausumoje. Įskaitant tokius didelius pramonės centrus kaip Nikopolis, Marhanecas, Dniprorudnė ir galbūt Enerhodaras su savo atomine elektrine.

Zaporižios AE kol kas ramu

Ant Kachovkos tvenkinio kranto yra Zaporižios atominė jėgainė, kurią dar pernai kovą užėmė okupantai. Ar slūgstantis vanduo nesukels naujos katastrofos?

I. Sirota padėties Zaporižios AE nedramatizavo: jėgainė turi savų tvenkinių su aušinti skirtu vandeniu. Turint omenyje, kad elektrinė praktiškai neveikia, bent jau artimiausius 1–2 mėnesius kritinės situacijos esą neturėtų susidaryti.

Anot branduolinio saugumo specialistės Olhos Košarnos, dabar Zaporižios elektrinės aušinimo tvenkinio lygis siekia 16,6 m. Aušinimo tvenkinių esama ir prie Zaporižios šiluminės elektrinės. Be to, po Fukušimos avarijos Zaporižios AE įrengti mobilūs siurbimo įrenginiai su 2 km ilgio žarnomis. Tačiau problema, kad Enerhodaro krantas ir teritorija aplink jėgainę yra okupantų užminuoti. „Tikiuosi, jiems užteko proto sudaryti minų žemėlapį", – Ukrainos radijui sakė specialistė.

Ji pastebėjo, kad jėgainės darbuotojai žino ir kitų alternatyvių šaltinių, tačiau nenorėjo apie juos viešai kalbėti.

„Sparnuotoji raketa „Kalibr“ pataikė į trijų aukštų bendrabutį. Pagal pirminę informaciją, ten gyveno daugiau nei 30 žmonių, tarp jų – vaikai ir pensinio amžiaus žmonės“, – kalbėjo Charkivo srities civilinės gynybos departamento vadovas Ivanas Sokolas.

Antrą kartą rusų kariai miestui smogė paryčiais. Raketoms pataikius į dar vienus nakvynės namus žuvo du žmonės, mažiausiai aštuoniolika sužeistų, iš jų – du vaikai.

„Tania, tai siaubinga! Man 50 metų ir nieko neturiu. Policija mane iš ten išvedė. Pastate buvo daug dūmų. Aš susižeidžiau koją ir to net nepajutau“, – sakė vietos gyventoja.

„Nežinome, kaip išėjome. Buvo tamsus deginantis debesis. Negalime rasti katės. Nežinome, ar ji čia išvis yra ir ar apskritai dar gyva“, – kalbėjo vietos gyventojas.

Neturime kito pasirinkimo, kaip tik kovoti už ukrainiečių gyvybes.

Aukų yra ir Charkivo srities Krasnohrado mieste, kur rusų kariai raketomis sugriovė net dešimt pastatų, žuvo du žmonės, dar du – sužeisti.

„Sužeistas dvylikos metų vaikas, per sprogimą jis buvo kambaryje šalia tėvų, kurie žuvo. Berniuką sprogimo banga išmetė į kiemą, todėl jis liko gyvas“, – sakė Charkivo srities nacionalinės policijos viršininkas Volodymyras Timoško.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį Rusijos išpuolį pavadino cinišku, neturinčiu jokių pateisinimų ir parodančiu agresoriaus bejėgiškumą.

„Rusija nesirenka, ką žudyti ir ką kankinti. Visi jai vienodi. Tai – jos pasaulinė politika, todėl neturime kito pasirinkimo, kaip tik kovoti už ukrainiečių gyvybes“, – pasakojo V. Zelenkis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nerami para ir Zaporižės atominėje elektrinėje. Prieš dvi paras nugriaudėjo net keli galingi sprogimai, tačiau kaltinimai ir toliau tęsiasi iš abiejų pusių. Rusijos gynybos ministerija pareiškė visiškai išjungsianti Zaporižės atominę elektrinę, jei Ukraina tęs prieš ją tariamas atakas. Ukrainos prezidentas dar kartą Rusijos pajėgų pareikalavo pasitraukimo, o pačioje šalyje rengiamasi blogiausiems scenarijams. Rengiamos pratybos, per kurias imituojama branduolinė avarija.

„Rusijos kariuomenė turi pasitraukti iš atominės elektrinės ir visų gretimų teritorijų. Taip pat išvežti savo karinę įrangą. Be jokių sąlygų. Ukraina pasirengusi užtikrinti tinkamą kontrolę“, – tęsė V. Zelenskis.

Kalbos apie Zaporižės atominę elektrinę tęsiasi ir toli nuo fronto linijų, vakariniame Lvivo mieste. Vakar JT generalinis sekretorius Antonijas Guteresas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis aptarė grūdų eksporto ir nestabilios padėties atominėje elektrinėje klausimus. Žiniasklaidoje taip pat pasirodė informacija, kad Erdoganas neva vizito metu siūlė V. Zelenskiui surengti susitikimą su Vladimiru Putinu.

Mieste vyrauja ir nusivylimo jausmas. Dešimtys Rusijoje įkalintų ukrainiečių giminaičių surengė protesto akciją. Laikydami plakatus jie smerkė tarptautinių organizacijų neveiklumą.

„Turiu klausimų generaliniam sekretoriui A. Guteresui: kodėl jie nesiima veiksmų, kodėl jie nieko nedaro, kai tai yra jų tikslas, jų užduotis. Tai yra dėl ko šios organizacijos egzistuoja“, – kalbėjo protestuotoja Anastasia Zanos.

„Esu iš Mariupolio. Mano vyras – „Azovo“ pulko karys – žmogus, kuris gynė savo žemę. Dabar jis nelaisvėje. Aš nežinau, kokia jo būklė. Su juo neturiu jokio ryšio. Norime, kad Raudonasis kryžius, JT atstovas nuvyktų ten ir pažiūrėtų, kaip jam sekasi“,  – sakė Ukrainos karo belaisvio žmona.

Prieš susitikimą su lyderiais Ukrainos prezidentas aplankė sužeistus karius vienoje iš miesto ligoninių. Jis karius apdovanojo ir padėkojo už jų ryžtą ir drąsą kovoje.

Okupantai raketomis nesiliauja talžę Donecko srities, smarkiai apšaudė Charkivą. Chersono srityje rusų kariai žūtbūt bando išlaikyti pozicijas ukrainiečių jau laisvinamose teritorijose.

Maskva skelbia, kad Rusijos gynybos ministras telefonu su Jungtinių Tautų (JT) vadovu aptarė padėtį Zaporižės atominėje elektrinėje. Šis objektas buvo tapęs virtinės karinių smūgių taikiniu.

Kyjivas ragino atominę ir zoną aplink ją demilitarizuoti bei reikalavo, kad Maskva atitrauktų iš jos pajėgas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo – rusų kariai atominę elektrinę naudoja šantažui ir į branduolinį pavojų stumia visą Europą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prisidengdami atomine elektrine okupantai apšaudo miestus ir gyvenvietes. Rusų kariai slepia šaudmenis ir įrangą jos patalpose. Elektrinė užminuota. Bet koks radiacinis incidentas Zaporižės atominėje gali paveikti ES šalis, Turkiją, Sakartvelą ir tolimesnių regionų šalis. Viskas priklauso tik nuo vėjo krypties ir greičio. Jei dėl Rusijos veiksmų įvyks katastrofa, pasekmes pajaus ir tie, kurie iki šiol tyli“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Pasigirdo sprogimai. Tai truko tik kelias sekundes, kitaip niekas nebūtų išgyvenęs“, – teigė 70-metė Ukrainos gyventoja Vita.

Kita ukrainietė prašė neleisti jiems mirti. Nataša savo miegamajame rodė, kur pataikė rusiško sviedinio skeveldra.

Apie mirtį ir apie pavojų šiuo atveju nereikėtų net kalbėti.

„Jeigu nebūčiau atsistojusi, mane jau būtų palaidoję“, – teigė moteris.

Didžiausią Europoje branduolinį kompleksą Rusija užėmė dar kovo mėnesį ir, Ukrainos teigimu, jį naudoja kaip bazę atakoms rengti.

V. Zelenskis bando atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį. Jeigu įvyks katastrofa, Lietuvos Radiacinės saugos centras ramina.

„Apie mirtį ir apie pavojų šiuo atveju nereikėtų net kalbėti“, – sakė centro atstovė.

Avarijos atveju evakuotis ir gerti jodo tabletes reikia esantiems 100 kilometrų spinduliu, o nuo Zaporižės iki Lietuvos – dešimt kartų tiek. Net jeigu vėjas pūstų tiesiai į Lietuvą.

„Vėjo kryptis gali keistis, oro masės taip pat išsisklaido, gali iškristi radioaktyvūs krituliai“, – tęsė ekspertė.

Pastaruoju metu Zaporižė kelia vis didesnį nerimą, nes čia plieskiasi kovos. Praeitą savaitę smūgiuota į elektrinės administracinį pastatą. Laimei, reaktoriai nenukentėjo.

Dėl šių atakų Ukraina ir Rusija rodo viena į kitą, o JT generalinis sekretorius Antonijus Guteresas perspėjo, kad jeigu tai tęsis, gali baigtis katastrofa.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu yra branduolinis sprogimas visiems visą laiką reikia nerimauti. Zaporižė yra žymiai toliau negu Černobylis, kuris buvo prie Baltarusijos sienos. Tai padidina mums tam tikrą saugumo jausmą, tačiau bet koks branduolinis incidentas yra didžiulė nelaimė“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Situacija Zaporižėje buvo aptarta ir per neeilinį JT Saugumo tarybos posėdį praeitą savaitę.

„Radiacijos jutikliai ir toliau teikia duomenis. Nematėme jokių nenormalių radiacijos lygio požymių. Nepaisant to, Rusijos karinė veikla aplink atominę elektrinę yra neatsakingumo viršūnė“, – kalbėjo JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.

Kol Niujorke vyko posėdžiai, Zaporižės gyventojai rašė laišką į Kremlių. Bet esmė – ne pats laiško turinys. Mat Zaporižėje pristatytas naujas kolekcinis pašto ženklas. Ant jo – į orką panašus Vladimiras Putinas rankose laiko negyvą paukštį. Dėl šių riboto leidimo pašto ženklų mieste kilo sujudimas. Žmonės iš karto nupirko du trečdalius, bet laiško Kremliuje autorius tikisi, kad V. Putinas jo negaus.

„Tikėkimės, kad V. Putinas mirs greičiau nei ateis laiškas“, – teigė vyras.

„Viskas juda link to, kad referendumas bus surengtas rugsėjo pirmoje pusėje. Tikslios datos dar neįvardysiu. Formuojamos rinkimų komisijos“, – pareiškė V. Rogovas. Pasak jo, „pagrindinė rinkimų komisijų užduotis bus patikslinti rinkėjų sąrašus, atsižvelgiant į tai, kad (Zaporižios) sritį paliko dalis gyventojų“.

V. Rogovas pridūrė, kad „esama labai didelės tikimybės“, jog tuo pat metu „referendumas“ vyks ir okupuotoje Chersono srityje. Jo teigimu, „laimėjimai kontaktinėje linijoje“ tariamai padėjo užtikrinti šių sričių saugumą.

Apie situaciją pranešė įmonė „Energoatom“,

„Liepos 18 d. ZAE užėmę rusų įsibrovėliai jėga atėmė leidimus iš dviejų stoties darbuotojų ir jais pasinaudoję pateko į ZAE antro bloko radiacijos zoną. Žinoma, saugumo klausimai jiems nerūpėjo – jie pažeidė visas nustatytas normas bei procedūras. Nebuvo nei specialios aprangos, nei numatytų pasiruošimo procedūrų“, – rašoma įraše.

„Energoatom“ taip pat pareiškė, kad niekas nežino, ką Rusijos kariškiai galėjo įnešti į patalpas ir ten palikti: ginklų, sprogmenų.

„Ir tai jau yra tiesioginė grėsmė branduolinei saugai. Vėl!“ – nurodė įmonė.

Enerhodaro meras Dmitrijus Orlovas taip pat pranešė, kad šiandien pasirodė naujiena, esą elektrinės teritorijoje „šis tas įvyko, ir rasistų truputį sumažėjo“.

Kaip rašė meras, į miesto ligoninę buvo skubiai atgabenti devyni rusų kariai, jie buvo patyrę įvairaus laipsnio sužeidimų.

„Vieno iš jų būklė sunki, jis paguldytas į Reanimacijos skyrių. Yra ir žuvusių, bet tikslaus skaičiaus kol kas nežinome“, – aiškino D. Orlovas.

Tikslios nelaimės priežasties meras neatskleidė, bet pridūrė, kad rusų kariai buvo smarkiai išsigandę.

„Apimti panikos lakstė po atominės elektrinės teritoriją ir ilgam viduje įkalino iš karto dvi operatyvinio personalo pamainas, kurios turėjo viena kitą pakeisti. Galiausiai tuos žmones išleido“, – tęsė D. Orlovas.

ZAE teritorijoje šiuo metu yra apie 500 Rusijos Federacijos karių ir daugybė jų įrangos. Be to, būtent iš stoties teritorijos jie apšaudo Nikopolį.

„Šį rudenį surengsime referendumą“, – sakė Maskvos paskirtos administracijos vadovas okupuotoje Zaporižės regiono dalyje Jevgenijus Balickis. Jis tvirtino, kad plebiscitas bus „skaidrus“.

„Norime prisijungti prie Rusijos kaip Zaporižės regionas“, – sakė jis žurnalistams per Rusijos gynybos ministerijos surengtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo AFP.

Pietiniai Ukrainos Chersono ir Zaporižės regionai nuo pirmųjų Maskvos karinės intervencijos savaičių daugiausia kontroliuojami Rusijos ir dabar jėga integruojami į Rusijos ekonomiką. Promaskvietiški pareigūnai nurodė, kad Maskva ketina likti Chersono regione ir didelėje jos kontroliuojamoje Zaporižės dalyje. Kremlius tęsia rusinimo kampaniją okupuotose Ukrainos teritorijose, išduoda Rusijos pasus vietos gyventojams ir pradėjo autobusų ir traukinių eismą tarp Maskvos aneksuoto Krymo ir Chersono bei Zaporižės regionų.

Rusija 2014 m. atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Juodosios jūros Krymo pusiasalį, surengusi ten referendumą. Didžioji dauguma tarptautinės bendruomenės balsavimo rezultatų nepripažino.

Pasak apsišaukėliškos vietos valdžios atstovo Vladimiro Rogovo, pasų gavėjai bus laikomi visavertiškais Rusijos piliečiais. V. Rogovo teigimu, šioje srityje prašymus dėl pasų išdavimo iki šiol neva pateikė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių.

Gegužę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supaprastino pasų išdavimo tvarką. Maskva kai kuriose okupuotose Ukrainos teritorijose jau yra pradėjusi pasų dalijimą ir įvedusi rublį.

Ukrainos vadovybė kaltina okupantų pajėgas verčiant žmones įgyti Rusijos pilietybę.

Per naktį suduotą oro smūgį Černihivo regione esančiam Novhorodui-Siverskiui žuvo trys žmonės ir keturiolika buvo sužeisti.

Priešo taikiniai buvo mokyklos.

Sugriauta mokykla ir gimnazija, apgadinti administraciniai pastatai.

Pasak bendruomenės pirmininkės Liudmylos Tkačenko, „priešo taikiniai buvo mokyklos, tuo pat metu buvo apgadinti netoliese esantys pastatai: (...) kultūros namai, ligoninė, medicinos kolegijos bendrabutis“.

Zaporižios srities karinė administracija savo ruožtu informavo apie Zaporižios miestui suduotą raketinį smūgį.

„Šiandien, gegužės 12 dieną, apie 10 val., Rusijos kariai paleido sparnuotąją raketą į Zaporižios miestą“, – sakoma pranešime.

Remiantis pirmine informacija, dega privatus pastatas, aiškinamasi, ar yra nukentėjusiųjų.

Tuo metu Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba platformoje „Telegram“ pranešė apie Rusijos kariuomenės sunkiosios artilerijos smūgį Sumų srityje. Ten žuvo vienas žmogus.

Lydimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK) atstovų septyni autobusai ir mažiausiai 40 privačių automobilių atvežė į Zaporižią šimtus evakuotųjų iš Rusijos pajėgų okupuotų teritorijų per pirmąją sėkmingą tarptautinę evakuacijos operaciją nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje.

TRKK nurodė, kad daugiau evakuotų žmonių yra ištrūkę iš Mariupolio, iš dalies tebekontroliuojamo Ukrainos pajėgų, bet jie buvo paimti iš netoliese esančio Rusijos kariuomenės užimto Berdiansko uostamiesčio.

„Šie žmonės iš tikrųjų patyrė blogiausia“, – AFP sakė TRKK atstovė Lucile Marbeau (Liusil Marbo).

„Girdėjome žmones šnekant, kad jie turėjo iš Mariupolio išeiti pėsčiomis. Mariupolyje vis dar nėra maisto, vandens, elektros“, – pridūrė ji.

L. Marbeau paaiškino, kad Mariupolyje „nėra beveik jokio ryšio“, todėl gyventojai negali paskambinti savo artimiesiems arba išsiaiškinti, kaip jie galėtų ištrūkti iš miesto.

TRKK per socialinius tinklus pranešė, kad į Zaporižią buvo atvežta daugiau kaip 500 evakuotųjų.

Keleiviai pasakojo, kad Zaporižią pasiekė po maždaug 26 val. trukusias kelionės, kirtę daug patikros postų. Pasak jų, vyrai būdavo išlaipinami iš autobusų ir daugeliu atvejų priverčiami nusirengti, Rusijos kariams tikintis aptikti karinių tatuiruočių arba žymių, rodančių, kad jie nešiojo ginklą.

Pirmadienį Raudonasis Kryžius pranešė, kad jo komanda, keliomis dienomis anksčiau pasiųsta pamėginti padėti evakuoti civilius iš Mariupolio, buvo sulaikyta policijos Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Twitter“ žinutėje sakoma, kad Raudonojo Kryžiaus darbuotojai penkias dienas mėgino pasiekti miestą, kuris yra nuolat bombarduojamas Rusijos pajėgų nuo pat invazijos pradžios.

„Tačiau dėl saugumo aplinkybių tai buvo neįmanoma, – pridūrė organizacija. – Mieste tebėra įstrigę tūkstančiai [civilių gyventojų]. Jiems skubiai reikalingas saugus kelias pasitraukti, o tenai reikia nugabenti pagalbos.“

Rusijos pajėgos praeitą mėnesį smogė vienam Raudonojo Kryžiaus sandėliui mieste, iki karo turėjusiame pusę milijono gyventojų. Pareigūnai perspėjo, kad Mariupolyje vystosi humanitarinė katastrofa.

Tikėtina, kad uostamiestyje tebėra likę apie 120 tūkst. žmonių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė manąs, jog Rusija stengiasi nuslėpti įrodymus, kad Mariupolyje žuvo „tūkstančiai“ žmonių ir dar daugiau buvo sužeisti.

Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova per platformą „Telegram“ citavo įvykių liudininkus, pasakojusius, kad Rusijos pajėgos atsigabeno kilnojamųjų krematoriumų ir kitos sunkiosios įrangos griuvėsiams mieste valyti.

Daugelis mėginimų evakuoti Mariupolio gyventojus žlugo, bet daliai jų pavyko pavojingomis sąlygomis savarankiškai ištrūkti iš miesto.

Mariupolio meras anksčiau šią savaitę pateikė vertinimą, kad apie 90 proc. miesto yra visiškai sugriauta.

TRKK atsisakė komentuoti, ar mėgina nuvežti pagalbos siunta pasiekė Mariupolį.

Kai kurie iš okupuotų zonų pabėgę civiliai ir humanitarinės pagalbos savanoriai Zaporižioje pastarosiomis savaitėmis sakė AFP žinantys iš pirmų lūpų, kad Rusijos kariai pagalbos siuntas pasisavina.