Apie tai jis paskelbė Paryžiuje kalbėdamas spaudai po konferencijos dėl humanitarinės pagalbos Gazos Ruožui.

Per spalio 7-ąją surengtą žiaurų išpuolį Izraelio pietuose, per kurį žuvo apie 1,4 tūkst. žmonių, „Hamas“ pagrobė maždaug 241 žmogų.

„Tarp Gazos Ruože laikomų palestiniečių teroristinės organizacijos „Hamas“ įkaitų yra ir lenkų“, – sakė Z. Rau.

Ministras atsisakė pateikti išsamią informaciją, įskaitant įkaitų skaičių, kaip jis teigė, dėl šių žmonių gerovės ir dėl Lenkijos diplomatinių pastangų juos išlaisvinti.

Z. Rau nekomentavo Izraelio ambasadoriaus Lenkijoje Yacovo Livne (Jakovo Livnės) pareiškimų, kad dėl lenkų evakuacijos iš Gazos Ruožo reikėtų derėtis su „Hamas“.

Nepaisant sudėtingų sąlygų, vyriausybė tęsia derybas dėl 20 Lenkijos piliečių evakuacijos iš apsiausto anklavo. 

Pirmadienį Z. Rau dalyvavo Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikime Liuksemburge, o jo darbotvarkėje buvo dar vienas sankcijų paketas Rusijai dėl jos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Savaitgalį Europos Komisija surengė konsultacijas su Bendrijos valstybėmis narėmis dėl naujausio sankcijų Maskvai paketo.

„Yra valia (...) Atrodo, kad šis savaitgalis paskatino tam tikrą mobilizaciją“, – po pirmadienį vykusių derybų spaudos konferencijos metu teigė Z. Rau.

Jis pažymėjo, kad jei EK per dvi ateinančias savaites surinks Bendrijos narių pasiūlymus, naujam sankcijų paketui priimti prireiks „kelių arba, realiau, maždaug keliolikos savaičių“.

Spalio viduryje Lenkija EK pateikė siūlymą dėl 12-ojo sankcijų Rusijai paketo. Šiuo pasiūlymu numatytos sankcijos rusiškiems deimantams ir ribojamosios priemonės platesniam asmenų ir subjektų ratui.

Lenkijos pasiūlyme, be deimantų, taip pat raginama uždrausti iš Rusijos importuoti suskystintas naftos dujas ir naudotis rusiškomis informacinių ir ryšių technologijų paslaugomis.

Lenkijos ambasadorius prie ES Andrzejus Sadosas (Andžejus Sadosas) nurodė, kad „praktiškai nieko nedaroma dėl apribojimų Rusijos deimantams (...) ir įšaldyto Rusijos turto ir (...) vis sunkiau pasiekti vienbalsiškumą dėl naujų apribojimų Rusijai“.

Lenkijos naujienų agentūros PAP duomenimis, EK ketina pradėti rengti naują sankcijų paketą lapkričio viduryje, po vėliau šį mėnesį numatomo bloko aukščiausiojo lygio susitikimo.

Birželį priimtu 11-uoju ES sankcijų Rusijai paketu siekiama sumažinti sankcijų apėjimą.

„Šiandien Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau susitiko su į Lenkiją su darbo vizitu atvykusiu Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Ministrai aptarė artėjantį NATO viršūnių susitikimą, regioninio saugumo klausimus ir dvišalius santykius“, – pirmadienį pranešė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Kaip anksčiau skelbė ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas, susitikime ministrai planavo aptarti regiono saugumo aktualijas.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.

Užsienio reikalų ministro Eli Coheno (Elio Koeno) vizitas yra pirmasis tokio lygio nuo 2018 metų, o Lenkijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad po jo Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas (Isaakas Hercogas) kitą mėnesį dalyvaus Antrojo pasaulinio karo Varšuvos geto sukilimo 80-ųjų metinių minėjime. I. Herzogo biuras komentarų nepateikė.

Trečiadienio susitikimas, ypač jei po jo įvyks I. Herzogo vizitas, reikštų santykių atšilimą po kelerius metus trukusios įtampos, kurią žymėjo ambasadorių išvykimas ir Lenkijos ministro pirmininko 2019 metais planuoto vizito į Izraelį atšaukimas. Žydų valstybė jau gražino savo ambasadorių į Varšuvą, tačiau Lenkijos ambasadoriaus Izraelyje vis dar nėra.

Jau daugelį metų jauni izraeliečiai lanko Aušvicą ir kitas Holokausto vietas, taip pat istorines žydų vietas tokiuose miestuose kaip Krokuva ir Varšuva. Tačiau praėjusiais metais Izraelis atšaukė šias keliones, tvirtindamas, kad Lenkijos vyriausybė bando kontroliuoti Holokausto studijų programą, pagal kurią mokomi Izraelio vaikai.

Lenkija savo ruožtu atmetė Izraelio reikalavimą, kad prie Izraelio mokyklų organizuojamų vizitų į Lenkiją prisijungtų apsaugos darbuotojai. Lenkijos pareigūnai teigia, kad Lenkija yra saugi šalis, o ginkluoti sargybiniai formuoja antisemitinės šalies, kurioje žydus reikia saugoti, įvaizdį.

E. Cohenas ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) trečiadienį turėtų pasirašyti susitarimą, kuris turėtų padėti išspręsti ginkluotų sargybinių klausimą, antradienį sakė Lenkijos prezidento patarėjas Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas).

Pareigūnas teigė, kad naujajame susitarime numatyta, jog asmens sargybiniai su matomais ginklais negalės lydėti izraeliečių ekskursijų.

„Šis susitarimas numatytas tam, kad Izraelio saugumo agentų su ginklais buvimas šiose kelionėse nesukeltų žalingų emocijų“, – sakė jis. Anot jo, tais atvejais, kai apsauga gali būti laikoma būtina, už ją bus atsakinga Lenkijos pusė.

„Norime Izraelio jaunimui perduoti pozityvią žinią, kad Lenkija būtų siejama su saugia ir taikia vieta“, – teigė M. Przydaczas.

Abiejų šalių santykiai pastaraisiais metais pašlijo Lenkijai priėmus įstatymų, laikomų teisinančiais kai kurių lenkų veiksmus per Holokaustą, taip pat draudžiančius atkurti nusavintą žydų turtą Holokausto aukoms ir jų artimiesiems.

Lenkijos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasirašė oficialią notą Vokietijai su prašymu sumokėti apie 1,3 trilijono eurų kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais nacių Vokietijos okupantų padarytą žalą.

Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė, kad nota bus perduota Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Nota pasirašyta Z. Rau susitikimo Varšuvoje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock (Analena Bėrbok), kuri dalyvaus saugumo konferencijoje, išvakarėse.

Z. Rau teigė, kad notoje išreiškiamas jo požiūris, jog abi šalys turėtų „nedelsdamos“ imtis veiksmų, kad 1939–1945 metų Vokietijos okupacijos padariniai būtų pašalinti „ilgalaikiu ir kompleksiniu, teisiškai įpareigojančiu ir materialiu būdu“.

Jis sakė, kad tai apimtų Vokietijos reparacijas ir pagrobtų meno kūrinių, archyvų ir banko indėlių klausimo sprendimą. Jis teigė, kad Berlynas turėtų stengtis informuoti Vokietijos visuomenę apie „tikrąjį“ karo ir jo pražūtingų padarinių Lenkijai vaizdą.

Varšuva teigia, kad kompensacijos išmokėjimas tiesa ir teisingumu sustiprintų dvišalius santykius ir užverstų skaudžius praeities puslapius. Vokietija sako, kad šis klausimas buvo išspręstas prieš kelis dešimtmečius.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė teigia, kad kaimyninė Vokietija, kuri šiuo metu yra viena pagrindinių Lenkijos partnerių Europos Sąjungoje, nevisiškai atlygino žalą šaliai, tapusiai pirmąja karo auka.

Rugsėjo 1 dieną, minint 83-iąsias karo metines, Lenkijos vyriausybė pateikė išsamią ataskaitą apie padarytą žalą. Ataskaitoje nurodoma 1,3 trilijonų eurų suma.

Lenkijos vyriausybė atmeta 1953 metais spaudžiant Sovietų Sąjungai tuometinių šalies komunistų lyderių pasirašytą deklaraciją, kad Lenkija nebereikš jokių pretenzijų Vokietijai.

Vokietija teigia, kad pokario metais Rytų bloko šalims buvo išmokėtos kompensacijos, o už teritorijas, kurių Lenkija neteko rytuose perbraižius sienas, buvo kompensuota kai kuriomis prieškario Vokietijos žemėmis. Berlynas šį klausimą vadina užbaigtu. Būtent Maskva nusprendė, kad Lenkija gaus tik nedidelę dalį kompensacijos.

Dešimtajame XX amžiaus dešimtmetyje Vokietija išmokėjo vienkartines kompensacijas buvusiems nacių koncentracijos stovyklų kaliniams ir priverstinio darbo aukoms, tarp kurių buvo daug lenkų.

Nepaisant gerų dvišalių santykių, įtakingiausias Lenkijos politikas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pastaruoju metu vis priešiškiau atsiliepia apie Vokietiją, primena jos karo metų kaltę ir teigia, kad ji dominuoja ES.

Kritikai tai vertina kaip taktiką siekiant sutelkti paramą prieš kitų metų rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus. Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) ir jos sąjungininkai praras daugumą, dabar sudarančią sąlygas jiems priimti teisės aktus be derybų su kitomis partijomis.

Opozicijai priklausantis Senato pirmininkas Tomaszas Grodzkis (Tomašas Grodzkis) teigė, kad prieš Vokietiją nukreipta retorika tampa valdančiosios partijos mantra artėjantiems rinkimams. Jo žodžiais, siekiama įpiršti mintį, kad balsuoti prieš valdančiuosius reikštų balsuoti prieš Lenkijos interesus.

„Tai akivaizdi nesąmonė; tai netiesa. Tai desperatiškas bandymas gintis apklausoms rodant mažėjančią paramą“, – sakė T. Grodzkis.

Per karą žuvo apie 6 mln. Lenkijos piliečių, įskaitant 3 mln. žydų. Dalis jų tapo iš rytų įsiveržusios sovietų Raudonosios armijos aukomis.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškime nurodė, kad „tuoj pat imsis žingsnių“ misijai uždaryti, nes šalims narėms per susitikimą praėjusį mėnesį nepavyko apeiti Rusijos prieštaravimų.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zgibnevas Rau), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ESBO, sakė, kad organizacija išbandė visas galimybes, bet „dėl Rusijos Federacijos pozicijos neturėjo pasirinkimo“.

Vienoje įsikūrusios ESBO misija Ukrainoje prasidėjo 2014 metais, Rusijos remiamiems separatistams perėmus teritorijų Rytų Ukrainoje kontrolę.

ESBO buvo vienintelė tarptautinė organizacija, stebinti konfliktą pačioje Ukrainoje.

Rusijai vasario mėnesį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, dauguma ESBO stebėtojų buvo atšaukti iš šios šalies. Tačiau ten liko administracinių darbuotojų ir keturi iš jų vėliau buvo sulaikyti.

ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid (Helga Šmid) sakė, kad organizacija toliau sieks „nutraukti sulaikymus, bauginimą ir dezinformaciją, labai pavojingus mūsų nacionalinės misijos nariams“.

ESBO priklauso 57 šalys trijuose žemynuose, tarp jų Rusija, Ukraina ir Jungtinės Valstijos.

Kreipdamasis į JT Saugumo Tarybą ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė, kad per šią kampaniją Maskva pradėjo atakuoti civilius ir kad toks elgesys prilygsta „valstybiniam terorizmui“.

„Ši prastai parengta ir vykdoma operacija virto strategine ir taktine nesėkme, – sakė Z. Rau. – Tačiau užuot vengęs nebūtinų žūčių savo pačių pajėgose, Kremlius pakeitė taktiką.“

„Įsibrovėliai pradėjo taikytis į civilius gyventojus ir infrastruktūrą, mėgindami palaužti Ukrainos žmonių dvasią, – pridūrė jis. – Tai yra smerktina, gėdinga ir prilygsta valstybiniam terorizmui.“

Z. Rau šį pranešimą paskelbė, Lenkija 2022 metais pirmininkaujant Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).

Pasak ministro, Rusijos agresija „kelia grėsmę pačiam ESBO gyvavimui“, tačiau Z. Rau pridūrė, kad jis artimiausiu metu aplankys Moldovą ir Balkanų šalis, siekdamas „pademonstruoti ESBO įsitraukimą“ siekiant padėti užbaigti šį karą.

Tikėtina, kad šie lėktuvai vėliau bus perduoti Ukrainai, įnirtingai kovojančiai su Rusijos invazija.

Ministerija citavo užsienio reikalų ministrą Zbigniewą Rau (Zbignevą Rau), kuris nurodė, kad po konsultacijų su prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda) buvo nutarta, jog visi Lenkijos turimi naikintuvai bus „nedelsiant ir be atlygio“ perduoti JAV vyriausybės žinion ir perdislokuoti į Ramšteino oro pajėgų bazę Vokietijoje.

Tuo pačiu metu Lenkija prašo JAV aprūpinti ją naudotais naikintuvais, pagal savo pajėgumus daugmaž atitinkančius MiG-29, sakoma pranešime.

Ten pat nurodoma, kad „Lenkija pasiruošusi nedelsdama nustatyti šių lėktuvų pirkimo sąlygas“.

Lenkijos vyriausybė taip pat paragino kitas NATO sąjungininkes, turinčias naikintuvų MiG-29, pasekti jos pavyzdžiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis dienomis primygtinai ragino partnerius Vakaruose perduoti jo šaliai naikintuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai būtų pajėgūs valdyti, Rusijai intensyvinant aviacijos smūgius.

Vakarų šalys šiuo klausimus siuntė prieštaringus signalus, baiminantis, kad toks žingsnis gali eskaluoti konfliktą ir įtraukti į jį NATO.

Lenkų naujienų televizija TVN24 citavo lenkų premjerą Mateuszą Moraweckį (Mateušą Moraveckį), kuris antradienį dar kartą pabrėžė, kad Lenkija nėra karo Ukrainoje šalis.

„Visada pabrėžėme, kad Lenkija nėra šio karo dalis, NATO nėra šio karo dalis, todėl bet koks sprendimas dėl puolamosios ginkluotės tiekimo turi būti priimtas viso Aljanso, vienbalsiai. Todėl esame pasiruošę perduoti visą mūsų naikintuvų flotilę į bazę Ramšteine, bet nesame pasiruošę patys atlikti kokių nors žingsnių, nes, kaip jau sakiau, nesame šio karo šalis“, – M. Morawieckis sakė per bendrą spaudos konferenciją su Norvegijos vyriausybės vadovu Jonas Gahru Store (Jonu Garu Stiore).

Kai kurie Vašingtone nerimauja, kad naikintuvų perdavimas Kyjivui būtų pakankamas įžiebti JAV ir Maskvos konfrontacijai, nors jis reikšmingai nepakeistų jėgų pusiausvyros Ukrainos oro erdvėje.

Nors garsėja raginimai Vakarams labiau įsitraukti, juolab kai skelbiama visu daugiau sukrečiančių karo vaizdų, atskleidžiančių civilių kančias, JAV lyderiai stengėsi atsargiai balansuoti, kad neišprovokuotų konflikto tarp branduolinių galybių.

Jie tikisi padidinti spaudimą Kremliui sankcijomis, kurios galiausiai priverstų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padaryti išvadą, jog tęsti karą bus brangiau, negu atsitraukti.

Tačiau tam reikės išlaikyti atvirus diplomatinius kanalus, kad Kremliaus vadovui būtų suteikta „atsitraukimo galimybė“.

Ukrainos prašymas

JAV pareigūnai, tarp jų JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), nuo praėjusios savaitės menkindavo galimybę, kad kuri nors NATO šalis tiektų Rusijos užpultai Ukrainai lėktuvų.

Tačiau sekmadienį lankydamasis Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad šis klausimas aktyviai aptarinėjamas.

„Negaliu kalbėti apie terminus, bet galiu tik pasakyti, kad labai, labai aktyviai tai svarstome“, – žurnalistams sakė JAV diplomatijos vadovas.

A. Blinkenas nurodė, kad JAV „labai aktyviai bendrauja su Ukrainos pareigūnais, kad gautų naujausią jų poreikių įvertinimą“.

„Gaudami šį įvertinimą, dirbame ties tuo, ką mes, sąjungininkai ir partneriai, galime padaryti“, kad sustiprintume Kyjivo gynybą nuo Rusijos invazijos, sakė jis.

„Šiuo metu aktyviai svarstome lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, klausimą ir ieškome būdų, kaip galėtume papildyti lėktuvų atsargas, jei Lenkija nuspręstų juos tiekti“, – pridūrė A. Blinkenas.

Daug žiniasklaidos priemonių šeštadienį pranešė, kad JAV pareigūnai kalbėjo apie galimą susitarimą, pagal kurį Lenkija nusiųstų sovietinių karo lėktuvų MIG-29 Ukrainai, o mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Komentaras pasirodė kitą dieną po A. Blinkeno susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba prie Lenkijos ir Ukrainos sienos. D. Kuleba spaudė JAV valstybės sekretorių dėl lėktuvų.

Ukrainiečių diplomatijos vadovas sakė: „Ne paslaptis, kad didžiausias mūsų poreikis – naikintuvai, šturmo lėktuvai ir oro gynybos sistemos.“

„Jeigu prarasime oro erdvę, bus pralieta daug daugiau kraujo ant žemės“, – teigė D. Kuleba, šalia stovint A. Blinkenui.

Kyjivas ragina Vakarus didinti karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant karo lėktuvus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė buvusių Varšuvos pakto šalių duoti Ukrainai rusų gamybos karo lėktuvų, kuriuos ukrainiečių pilotai mokėsi valdyti.

Nors reikšminga Ukrainos oro pajėgų dalis nuo karo pradžios vasario 24-ąją nenukentėjo, ir Ukraina, ir Rusija patyrė reikšmingų nuostolių. Nė viena karo šalis nekontroliuoja oro erdvės virš Ukrainos.

„Chaotiškas civilių teritorijų apšaudymas aiškiai pažeidžia paliaubas ir Minsko susitarimus. Raginame nedelsiant užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“, – teigė ESBO pirmininkas Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

ESBO dar kartą pabrėžė „savo stiprią paramą diplomatinėms pastangoms numalšinti šiuo metu tvyrančią įtampą ir Rytų Ukrainoje atkurti taiką, saugumą ir stabilumą“.

Organizacijos specialioji stebėjimo misija Ukrainoje tęs savo „gyvybiškai svarbų vaidmenį, stebėdama ir pranešdama apie saugumo situaciją vietoje“.

Ministras G. Landsbergis padėkojo už Lenkijos paramą Lietuvai stabdant Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės operacijos sukeltą neteisėtos migracijos srautą. „Lenkijos solidarumas su Lietuva šioje srityje yra ypač svarbus“, – sakė G. Landsbergis.

Ministrai taip pat aptarė santykius su Baltarusija ir Rusija artėjančių ZAPAD karinių pratybų kontekste, situaciją Afganistane ir su ja susijusias galimas grėsmes. G. Landsbergis informavo apie Lietuvos pastangas užkirsti kelią Astravo atominėje elektrinėje gaminamos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką ir pabrėžė būtinybę kuo greičiau pasirengti šalies elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.

G. Landsbergis ir Z. Rau taip pat kartu dalyvavo parodos „Lenkija ir Lietuva – kartu už laisvę“, skirtos abiejų šalių judėjimų už laisvę – Sąjūdžio ir Solidarumo – bendradarbiavimui 1989 - 1990 metais, atidaryme.

Lietuva ir Lenkija atkūrė diplomatinius santykius 1991 metų rugsėjo 5 dieną.