Išgyvenusiųjų pastarosiomis dienomis buvo rasta vos keletas ir Turkijos nelaimių agentūros vadovas Yunusas Sezeras (Junusas Sezeras) sakė, kad iki sekmadienio vakaro gelbėjimo operacijos bus „didžiąja dalimi baigtos“.

Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ iš pradžių skelbė, kad Turkijos gelbėtojai šeštadienį, praėjus 13 dienų po pražūtingo 7,8 balo žemės drebėjimo, iš griuvėsių iškėlė tris gyvus žmones, įskaitant vaiką.

Tačiau vėliau ji pranešė, kad vienas iš išgelbėtųjų – dvylikametis vaikas – mirė ligoninėje.

Penktadienį gelbėtojai iš po griuvėsių ištraukė keturis gyvus žmones, įskaitant 45 metų vyrą ir keturiolikmetį paauglį.

Pareigūnų ir medikų skelbiamais duomenimis, dėl 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimo Turkijoje žuvo 40 642 žmonės, o Sirijoje – 3 688.

Bendras patvirtintas aukų skaičius siekia 44 330.

Žuvusiųjų skaičius Sirijoje jau kelias dienas nekinta.

Turkijos televizijos kanalas NTV transliavo vaizdus, kaip šie asmenys neštuvais buvo įkelti į greitosios pagalbos automobilį.

Daugiau jokios išsamesnės informacijos kanalas nepateikė.

Patvirtintas žuvusiųjų skaičius jau yra didesnis už 1939-aisiais rytinę Erzindžano provinciją sukrėtusio ir apie 33 tūkst. gyvybių pareikalavusio žemės drebėjimo aukų skaičių.

R. T. Erdoganas taip pat pareiškė, kad dėl vasario 6-ąją įvykusio žemės drebėjimo ir paskesnių požeminių smūgių įvairių sužalojimų patyrė 105 505 žmonės.

Kaimyninėje Sirijoje buvo patvirtinta beveik 3,7 tūkst. mirčių, taigi bendras žuvusiųjų abiejose šalyse skaičius jau viršijo 39 tūkstančius.

„Amžiaus nelaime“ žemės drebėjimą pavadinęs Turkijos prezidentas nurodė, kad ligoninėse tebegydomi daugiau kaip 13 tūkst. žmonių.

Jis kalbėjo Ankaroje po penkias valandas trukusio vyriausybės posėdžio, kuris buvo surengtas pagalbos agentūros AFAD būstinėje.

Pasak R. T. Erdogano, apie 47 tūkst. pastatų, kuriuose buvo įrengta 211 tūkst. būstų, buvo arba sunaikinti, arba taip smarkiai apgadinti, kad juos reikės nugriauti.

„Tęsime savo darbą tol, kol iš po sugriuvusių pastatų ištrauksime savo paskutinį pilietį“, – pareiškė prezidentas, kalbėjęs apie tęsiamus gelbėjimo darbus.

Vasario 6 dieną įvykęs 7,8 balo žemės drebėjimas, po kurio sekė stiprus pakartotinis smūgis, Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje nusinešė daugiau kaip 35 000 žmonių gyvybių.

„Esame didžiausios stichinės nelaimės PSO Europos regione per pastarąjį šimtmetį liudininkai ir vis dar sužinome apie jos mastą“, – spaudos konferencijoje sakė PSO Europos regiono biuro direktorius Hansas Kluge (Hansas Kliūgė).

Esame didžiausios stichinės nelaimės PSO Europos regione per pastarąjį šimtmetį liudininkai ir vis dar sužinome apie jos mastą.

PSO Europos regioną sudaro 53 šalys, įskaitant Turkiją. Sirija yra kaimyninio PSO Rytų Viduržemio jūros regiono narė.

H. Kluge taip pat sakė, kad organizacija „pradėjo didžiausią skubios medicinos pagalbos komandų dislokavimą“ per 75 metų PSO Europos regiono istoriją.

„Iki šiol į Turkiją atvyko 22 skubios medicinos pagalbos komandos“, – pažymėjo H. Kluge ir pridūrė, kad jos bus integruotos į „Turkijos vykdomą sveikatos apsaugos atsaką“.

Patvirtintas žuvusiųjų po žemės drebėjimo skaičius siekia 35 331. Pareigūnai ir medikai teigė, kad Turkijoje žuvo 31 643 žmonės, o Sirijoje – mažiausiai 3 688.

Sirijoje per kelias dienas aukų skaičius beveik nepasikeitė ir prognozuojama, kad jis dar didės.

„Poreikiai yra didžiuliai, jie didėja kas valandą. Maždaug 26 mln. žmonių abiejose šalyse reikia humanitarinės pagalbos“, – sakė H. Kluge.

Kauno  miesto greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) feisbuko įraše pirmadienį pranešama, jog visa iš Lietuvos atvykusi komanda nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame pastate atliko paieškos ir gelbėjimo darbus. 

Gelbėtojų komandoje iš Lietuvos yra ir keturios Kauno GMP atstovės: gydytoja Greta Beinaravičiūtė, skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistės Viktorija Jefremovaitė ir Viktorija Žukauskaitė, skubiosios medicinos pagalbos paramedikė Monika Bagdonaitė. 

Vietos gyventojams – didžiulė pagarba už tai, kad taip rūpinasi kitais, nors pačių gyvenimas sugriuvo per kelias sekundes.

Kol lietuviai Turkijos griuvėsiuose laukė specialaus ženklo, kada bus galima suteikti pagalbą, gelbėjimo misijoje pirmąkart dalyvaujančios medikės pasidalijo savo įspūdžiais. Visos jos prisipažino, jog sunku suvokti tikrąjį šios tragedijos mastą. 

Gydytoja G. Beinaravičiūtė įvardijo bendrą nuotaiką, vienijančią  gelbėtojus, atvykusius į Turkiją, iš viso pasaulio: „Čia būti ir sunku, ir yra truputis vilties, kai matai, kiek šalių ir kiek žmonių susijungė dar vienam tikslui – surasti gyvų.“

„Po tokių dalykų truputį kitaip pradedi vertinti gyvenimą“, – prisipažino vertybes perkainavusi  V. Jefremovaitė.

„Sunku suprasti mastą net ir esant čia. Vietos gyventojams – didžiulė pagarba už tai, kad taip rūpinasi kitais, nors pačių gyvenimas sugriuvo per kelias sekundes“, – vietos žmonėmis žavėjosi V. Žukauskaitė

„Džiaugiamės, kad atvažiavome su tokia komanda. Ji stipri, palaiko vienas kitą“, – gelbėtojų komandos iš Lietuvos vienybę pabrėžė G. Beinaravičiūtė.  

Naujienų agentūros AFP žurnalistams nepavyko prisijungti prie socialinės žiniasklaidos tinklo Turkijoje. Jis vis dar buvo pasiekiamas naudojantis VPN paslauga, kuri paslepia vartotojo buvimo vietą.

Socialinės žiniasklaidos stebėtojas „netblocks.org“ teigė, kad „Twitter“ buvo ribojamas „daugelyje Turkijos interneto tiekėjų“.

„Turkija jau seniai taikė socialinės žiniasklaidos apribojimus nepaprastosios padėties ir saugumo incidentų metu“, – pridūrė stebėtojas.

Po žemės drebėjimo pirmadienį Turkijos policija sulaikė daugiau nei dešimtį žmonių, kurie socialinėje žiniasklaidoje kritikavo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybės veiksmus šios nelaimės metu.

7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas ir vėlesni požeminiai smūgiai pirmadienį nusinešė mažiausiai 11 200 žmonių gyvybių pietryčių Turkijoje ir kai kuriose Sirijos dalyse.

Turkijos socialiniuose tinkluose pasipylė pranešimai, kuriuose žmonės skundžiasi, kad jų provincijose vangiai vyksta paieškos ir gelbėjimo darbai.

„Twitter“ veikla sutriko tuo metu, kai R. T. Erdoganas lankėsi dviejose labiausiai nukentėjusiose Turkijos provincijose.

Turkijos pareigūnai nepateikė jokių skubių pareiškimų dėl paslaugų teikimo sutrikimo.

Tačiau jie ne kartą įspėjo dėl dezinformacijos skleidimo prieš lemiamus gegužės 14 dienos rinkimus, kuriuose R. T. Erdoganas bandys pratęsti du dešimtmečius trukusį valdymą.

„Žinoma, yra spragų. Sąlygos aiškiai matomos. Neįmanoma pasiruošti tokiai nelaimei“, – teigė jis, pateikdamas kol kas tiesiausią atsaką į kaltinimus, esą jo vyriausybė nesugeba užtikrinti pakankamo skaičiaus gelbėtojų ir pagalbos priemonių.

Žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje aukų skaičius viršijo 15 tūkst.

Turkiją ir Siriją sukrėtusio galingo žemės drebėjimo aukų skaičius trečiadienį viršijo 15 tūkst., o šaltyje dirbantys gelbėtojai nuolaužose toliau ieškojo išgyvenusiųjų.

Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.

Pareigūnai ir medikai pranešė, kad Turkijoje žuvo 12 391 žmogus, o Sirijoje – 2 992, taigi, iš viso žuvo 15 383 žmonės.

Žuvusiųjų skaičius dar gali smarkiai išaugti, jei pasitvirtins didžiausi ekspertų nuogąstavimai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) įspėjo, kad senka laikas tūkstančiams sužeistųjų ir po griuvėsiais dar esančių žmonių.

Pareigūnai ir gelbėtojai iš abiejų pusių anksčiau teigė, kad Turkijoje beveik 50 000 žmonių patyrė sužalojimus, o Sirijoje – 5 tūkst..

Virtinė stiprių žemės drebėjimų pirmadienį įvyko prie Turkijos ir Sirijos sienos; galingiausio iš jų stiprumas buvo 7,8 balo.

Turkijos ir Sirijos atsako į nelaimes komandos pranešė, kad septyniuose miestuose sugriauta daugiau kaip 5,6 tūkst. pastatų, įskaitant daugiaaukščius daugiabučius. Tuose namuose miegojo tūkstančiai žmonių, kai anksti pirmadienį įvyko pirmasis žemės drebėjimas.

Kachramanmarošo mieste Turkijos pietryčiuose liudininkams buvo sunku suvokti nelaimės mastą.

„Galvojome, kad tai apokalipsė, – sakė 23 metų reporterė Melisa Salman. – Tokį dalyką išgyvenome pirmą kartą.“

Turkijoje iš viso žuvo 5 434 žmonių, dar 20 534 žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai ir gydytojai.

Dar 1 712  žmonės žuvo Sirijos pusėje.

Tai reiškia, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 7 146.

Baiminamasi, kad šis skaičius dar smarkiai didės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnai apskaičiavo, kad galėjo žūti iki 20 tūkst. žmonių.

Turkijos Gaziantepo mieste, kur prisiglaudė daugybė pabėgėlių iš dešimtmetį pilietinio karo draskomos Sirijos, gelbėtojai tikrindami griuvėsius šaukė, verkė ir ragino saugotis netoliese staiga sugriuvus dar vienam pastatui.

Pirmasis žemės drebėjimas buvo juntamas net Grenlandijoje, o jo poveikis toks didelis, kad sureagavo visas pasaulis.

Dešimtys šalių, nuo Ukrainos iki Naujosios Zelandijos, pažadėjo atsiųsti pagalbos, nors darbams dabar trukdo pakartotiniai smūgiai, lijundra ir minusinė oro temperatūra.

„Negalime grįžti namo“

Turkijos pietryčiuose esančiame Šanliurfos mieste gelbėtojai ieškojo žmonių septynių aukštų namo griuvėsiuose.

„Po griuvėsiais yra viena mano pažįstama šeima“, – sakė 20-metis studentas siras Omeras El Cuneydas (Omeras Kuneidas).

„Iki 11 val. ar vidurdienio mano draugė dar atsiliepdavo telefonu. Bet nebeatsako. Ji ten“, – sakė O. El Cuneydas.

Nepaisydami šalčio išsigandę gyventojai naktį praleido gatvėse, šildydamiesi prie laužų.

Mustafa Koyuncu (Mustafa Kojundžus) susodino žmoną ir penkis vaikus į šeimos automobilį, bet keliauti bijojo.

„Negalime grįžti namo. Visi bijo“, – naujienų agentūrai AFP sakė šis 55 metų vyras.

Didelės žalos padaryta rajone netoli drebėjimo epicentro tarp Kachramanmarašo ir Gaziantepo, kur ištisi kvartalai virtę griuvėsiais.

Nedirba oro uostai

Pirmasis drebėjimas pirmadienį įvyko 4 val. 17 min. (3 val. 17 min. Lietuvos) laiku maždaug 17,9 km gylyje netoli Turkijos Gaziantepo miesto, kur gyvena apie 2 mln. žmonių, pranešė JAV geologijos tarnyba (USGS).

Pasak pareigūnų, dirbti negali trys svarbūs oro uostai ir tai trukdo pristatyti gyvybiškai svarbią pagalbą.

Dėl pūgos svarbūs į nukentėjusį rajoną vedantys keliai padengti ledu ir sniegu.

Sirijos šiaurėje esančius nukentėjusius rajonus jau ir taip daug metų niokojo karas, Sirijos bei Rusijos pajėgų bombardavimai.

Konfliktas jau veikia atsaką į žemės drebėjimus. Sirijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Bassamas al Sabbaghas (Basamas Sabagas), regis, atmetė galimybę atverti sienos perėjas, kad būtų galima gabenti pagalbą į sukilėlių grupių kontroliuojamus rajonus.

Sirijos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė apie žalą Alepo, Latakijos, Chamos ir Tartuso provincijose.

Dar prieš tragediją Alepe dažnai sugriūdavo pastatų, nusidėvėjus per karą neprižiūrimai infrastruktūrai.

Pareigūnai, imdamiesi atsargumo priemonių, regione nutraukė gamtinių dujų ir elektros tiekimą, dviem savaitėms uždarė mokyklas.

Jungtinių Tautų kultūros agentūra UNESCO išreiškė nuogąstavimą dėl didelės žalos dviejuose į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktuose miestuose – Alepe Sirijoje ir Dijarbakyre Turkijoje.

Sirijos šiaurės vakaruose iš vieno kalėjimo, kuriame daugiausia laikomi džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ (IS) nariai, po drebėjimų kaliniai sukėlė maištą, mažiausiai 20 jų pabėgo, AFP sakė šaltinis šiame kalėjime.

Turkija yra vienoje aktyviausių pasaulio zonų, kalbant apie žemės drebėjimus.

Praėjusį kartą 7,8 balo žemės drebėjimas šalyje įvyko 1939 metais, kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 tūkst. žmonių.

Turkijos Diuzdžės regione 1999 metais įvykus 7,4 balo žemės drebėjimui žuvo daugiau kaip 17 tūkst. žmonių.

Ekspertai seniai įspėdavo, kad didelis žemės drebėjimas galėtų nuniokoti 16 mln. gyventojų turintį Stambulą, kur yra daug prastos būklės pastatų.

Ukraina antradienį pranešė, kad po žemės drebėjimo, per kurį Turkijoje ir kaimyninėje Sirijoje žuvo tūkstančiai žmonių, į Turkiją siųs kelių dešimčių gelbėtojų komandą.

Kyjivas į Turkijos Respubliką siųs „jungtinę Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos paieškos ir gelbėjimo komandą, kurią sudarys 87 žmonės“, įskaitant 10 skrydžio įgulos narių, skelbiama Ukrainos vyriausybės interneto svetainėje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad kalbėjosi su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir „pareiškė užuojautą dėl siaubingos tragedijos, ištikusios Turkijos žmones dėl žemės drebėjimų“.

„Informavau jį apie sprendimą siųsti iš Ukrainos į Turkiją gelbėtojų grupę ir įrangą, kad padėtų įveikti nelaimės padarinius“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis.

„Ukrainos specialistai turi atitinkamos patirties įveikiant stichinių nelaimių padarinius ir kuo greičiau atvyks į nukentėjusius regionus“, – pridūrė jis.

Turkija yra artima tiek Kyjivui, tiek Maskvai ir yra sostinių tarpininkė nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

Ukraina nepranešė apie pagalbą Sirijai. Damaskas yra Rusijos, kuri ten turi karines bazes, sąjungininkas.

7,8 balo žemės drebėjimas įvyko pirmadienį, kai žmonės miegojo.

Antradienį Turkijoje žuvusiųjų skaičius viršijo 3 400.