– Atstovaujate vežėjams. Nors ten lietuvių vežėjų nėra daug, kaip vertinate tą situaciją?

– Nedidelė naujiena, kad pasienyje yra eilės, nes jos beveik visada būdavo. Bet reikia suprasti, kad dabar įvyko taip vadinama Lenkijos krizė. Lenkai uždarė pravažiavimus trečiųjų šalių vežėjams, paliko praėjimus tik Europos Sąjungos vežėjams Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Tai reiškia, kad visi trečiųjų šalių – Vidurinės Azijos – vežėjai dabar turi rasti kitą kelią, kaip grįžti namo. Tai yra – per Lietuvos, Latvijos ir Estijos pasienį, darydami didžiulį vingį. Visi jie buvo nukreipti į mūsų pasienį, tad natūralu, kad susidarė didesnės eilės. „Linava“ parašė raštą finansų ministrei, kad iš vidinių rezervų būtų padidintas darbuotojų skaičius pačiame pasienyje. Tačiau Muitinės departamentas pranešė, kad turi sukomplektavę pakankamas pajėgas, pamainas ir eilės stringa, nes nepriima kita pusė. Toks laikotarpis, kai taikomos sankcijos, reikia tikrinti dvigubos paskirties prekes, tai, aišku, pralaidumo nepadidina. Visi įsitempę, nepatenkinti. Žinoma, gaila tų vairuotojų, kurie stovi eilėje paromis, bet toks realus mūsų gyvenimas.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vairuotojai teigia, kad daugeliui ir maisto atsargos pasibaigę, ir gamtinius reikalus atlieka, kur papuolė. Gal čia mes, kaip valstybė, galėtume užtikrinti bent elementarias higienos sąlygas?

– Didžioji dalis vairuotojų stovi aikštelėse, kur yra tualetai. Tie, kurie stovi ant kelio, suprantu, tai yra didelis nepatogumas. Turime suprasti, kad žmogus yra socialinė būtybė, jis negali ištisas paras būti vienas uždarytas toje mašinos kabinoje. Ir mes turėtume pasirūpinti, bet, kaip sakoma, kelininkus visada žiema užklumpa netikėtai, taip pas mus prie sienų netikėtai atsiranda eilės. Ir nebespėjome padaryti to, ką turėtume. Reikia veikti nuosekliai. Tam reikia laiko. Manau, ateityje tos eilės bus civilizuotesnės nei yra dabar, problemos bus sprendžiamos.

Kaip sakoma, kelininkus visada žiema užklumpa netikėtai, taip pas mus prie sienų netikėtai atsiranda eilės.

 

 

Pasienyje susidariusią situaciją komentavo ir Muitinės skyriaus vedėjas Laimis Žlabys.

– Kaip vertinate susidariusią situaciją? Kas nors keičiasi?

– Kaip ir minėjau praeitą savaitę, situacija pamažu stabilizuojasi. Eilės po truputį mažėja. Jeigu kalbėtume apie įvažiavimą į Lietuvą, eilių Baltarusijoje nėra. Su šiuo srautu mes susitvarkome puikiai. Na, o išvažiuojantis srautas – eksportas – mažėja po truputį.

– Kas trukdo paspartinti šį procesą?

– Tie trukdžiai kyla ne tik todėl, kad mūsų kaimynai nepriima tiek krovinių, kiek mes įforminame, bet yra ir kitų priežasčių. Prisipažinsime, kad pirmadienį buvo kilę interneto trikdžių, tačiau, sakykime, kad tą kiekį mašinų, kurį galėjome apdoroti, apdorojome. Dirbama visu pajėgumu. Pareigūnų netrūksta ir tai nėra susidariusių eilių priežastis. Statistiškai per valandą postas įleidžia šešias mašinas, tiek pat ir išleidžia. Pakankamai neblogas skaičius ir rezultatai, jei atsižvelgtume į taikomas sankcijas, į tai, kad išvykstantys baltarusiai nori įsiforminti prekių Tax Free čekius, kad susigrąžintų sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Manyčiau, situacija nėra kritinė, ji stabilizuojasi. Kaip minėjau, gerėjimą jau stebime nuo praėjusios savaitės.  

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas teigiamai vertina EK sprendimą.

„Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą, kadangi buvo įmanoma tolesnė įvykių eskalacija. Sankcionuotos prekės sudarė viso labo apie 10–15 proc. viso krovinių srauto į Kaliningrado sritį. Likusias prekes ir toliau vežėme mes bei kiti Rytų Europos vežėjai“, – BNS Plius sakė Z. Buivydas.

Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius P. Drižas teigė, jog didžiųjų Lietuvos vežėjų draudimas gabenti sankcionuotas prekes tranzitu nepaveiks, nes jie ten nieko nevežė.

Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą.

„Galiu kalbėti tik už aljanso narius, tačiau neturiu žinių, jog kas nors iš mūsų narių, didžiausių Lietuvos transportininkų, dar vykdė kokią nors veiklą Kaliningrado srityje. Taip, kai kurios įmonės turi filialus pačioje Rusijoje, bet, mano žiniomis, bet kokie reisai į Kaliningradą buvo nutraukti prasidėjus karui Ukrainoje“, – BNS Plius sakė P. Drižas.

„Lietuvos geležinkelių“ ir Muitinės departamento atstovai BNS naujos tvarkos kol kas nekomentavo. 

EK trečiadienį leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą ir atgal per ES teritoriją, tačiau tik šio eksklavo poreikiams.

„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – rašoma Komisijos pranešime spaudai.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Maskvos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui ir kitiems juodiesiems metalams.

Lietuva ir kitos ES šalys narės turės tikrinti, ar tranzito kiekiai išlieka pastarųjų trejų metų ribose, taip siekiant užtikrinti, jog į Kaliningradą vežamos sankcionuotos prekės atitiktų realią paklausą vietoje ir nebūtų eksportuojamos į Bendrijos šalis.

Valstybės narės taip pat turės stebėti, ar nėra neįprastų prekių srautų ar prekybos tendencijų, kurios galėtų padėti apeiti  sankcijas.

Nepaisant atnaujintų gairių, toliau išlieka draudžiamas karinių ar dvigubo naudojimo sankcionuojamų prekių ir technologijų tranzitas, nepriklausomai nuo pasirinkto transportavimo būdo.

Per karščius Vilniuje net lydosi asfaltas, tam Vilniaus savivaldybė ėmėsi priemonių – didelių gabaritų transporto priemonėms uždrausta važiuoti ir gadinti asfaltą, kad nebūtų provėžų. Nutarta, kad tokioms mašinoms negalima važiuoti Vilniaus gatvėmis, jei temperatūra pakils daugiau nei 25 °C. Tokia praktika taikoma ne tik Lietuvoje. Kituose miestuose savivaldybės nusprendė miesto gatves lieti šaltu vandeniu.

Vežėjai sako, kad neaišku, kokios transporto priemonės negalės važiuoti Vilniaus gatvėmis, kai temperatūra aukštesnė nei 25 °C. Vilniaus savivaldybė teigia, kad važiuoti miesto gatvėmis negalės tos transporto priemonės, kurios didelio gabarito, gabena betoną į statybvietę, metalų konstrukcijas. Vežėjų atstovai sako, kad, jeigu jos negali važiuoti, kodėl miesto gatvėmis gali riedėti viešasis transportas, kurio svoris labai panašus. Apie tai pokalbis su „Linavos“ generaliniu sekretoriumi Zenonu Buivydu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar teko girdėti apie naujoves?

– Teko girdėti ir, greičiausiai, jūsų dėka. Mūsų verslas užsiima tarptautiniais pervežimais. Kitose šalyse, kai yra tokie nutarimai, prie miestų yra aikštelės, kur galima sustoti ir laukti.

– Ar pasigendate iš savivaldybės pusės aiškesnio situacijos išdėstymo?

– Tikrai taip.

– Minėjote, kad yra ir kitų transporto priemonių, kurių svoris gali visiškai nesiskirti nuo betoną gabenančių mašinų.

– Net maršrutiniai autobusai ir kai kurios kitos viešojo transporto priemonės išlaiko labai panašų svorį, kuris gadina asfaltą. Mano klausimas, ar viešasis transportas važiuos, kai bus 25 °C šilumos?

– Ar priemonės, kurioms bus draudžiama važiuoti Vilniaus gatvėmis karštesnėmis dienomis, daro realios žalos asfaltui?

– Manau, pagrįsta, todėl ir priimami sprendimai.

– Jūsų asociacija bendrauja su užsienio partneriais, kokia situacija ten? Ar yra analogiškų sprendimų?

– Praktiškai visose šalyse yra.

– Ką tokie sprendimai reiškia – galbūt maistas nepasieks prekybos centrų, sustos statybos?

– Manau, yra palikta galimybių įmonėms kreiptis ir prašyti papildomų leidimų ir turbūt juos gaus. O betonas ir sunkios konstrukcijos bus pristatomos anksti ryte arba kai nukris temperatūra.

– Turbūt tos transporto priemonės be reikalo po miestą nevažiuoja?

– Kiekvienas kilometras kainuoja.

– Su kokiomis dar problemomis susiduria jūsų asociacijos nariai kalbant apie keliones per Vilnių?

– Dabar yra aplinkkelis ir daug patogiau. Didelių problemų nejaučiame. Yra normalūs darbiniai reikalavimai.

– Ar nebijote, kad bus nepasitenkinimo iš narių po tokio savivaldybės sprendimo?

– Būtų gerai, kad paaiškintų, kokie keliai leidžiami arba ne, ir apibrėžtų plačiau, kokioms transporto priemonėms negalima.

Raštą su tokiais prašymais Seimo Ekonomikos komitetui, Vyriausybės kanceliarijai, Susisiekimo, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų ministerijoms, taip pat Migracijos departamentui ir Valstybinei darbo inspekcijai pasirašė „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. 

„Pastebėjome tendenciją, kad kai kurios įmonės vairuotojus, tarp jų ir trečiųjų šalių vairuotojus su Lietuvoje išduotais vairuotojo liudijimais perduoda ar išnuomoja kitų ES šalių vežėjams. Turime pagrįstų įtarimų, kad tokia veikla gali užsiimti buvę vairuotojų profsąjungų vadovai, todėl kyla klausimas, kokiu tikslu jie tai galimai daro​. Tai ne tik neigiamai veikia Lietuvos transporto rinką, Lietuvos vežėjų konkurencingumą, bet ir yra nelegalu ir neteisėta“, – sako Z. Buivydas.

Pasak jo, kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės galimai veikia neteisėtai - vairuotojams siūlo darbą Vokietijoje, tačiau iš tikrųjų pervilioja trečiųjų šalių vairuotojus iš kitų Lietuvos įmonių, juos įdarbina ir pasinaudodami jų Lietuvoje išduotais vairuotojo liudijimais išnuomoja Vokietijos vežėjams. 

Be to, įtariama, kad dalis „įdarbinimo“ paslaugas neva teikiančių įmonių, vairuotojams išėjus iš darbo, nepasirūpina paimti jiems darbo laikotarpiui išduoto vairuotojo liudijimo ir jo negrąžina Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA) ir tokiu būdu darbuotojai neteisėtai dirba užsienyje. 

Z. Buivydo teigimu, darbą Vokietijoje siūlančios „įdarbinimo“ įmonės dažniausiai neturi ne tik vilkikų, bet ir Bendrijos licencijos vežti krovinius ir dirba fiktyviai. Tuo tarpu vežėjai investuoja didelius pinigus ir laiką į vairuotojų apmokymą, išnaudoja kvotas, o per tokias fiktyvias įmones lieka ir be resursų, ir be vairuotojų, ir be galimybės gauti daugiau kvotų įdarbinti trečių šalių vairuotojus. 

„Prašome atlikti tokių įmonių patikrinimus, ar jos nepadarė Darbo kodekso bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pažeidimų bei neleisti tokioms įmonėms, neturinčioms transporto priemonių ir Bendrijos licencijos, įdarbinti vairuotojų“, – sako Z. Buivydas. 

Jo teigimu, taip pat prašoma priimti atitinkamus teisės aktus, įpareigojant LTSA leisti vežėjams turėti ne daugiau kaip 3 vairuotojus kiekvienai galiojančiai transporto priemonės licencijos kopijai, tokiu būdu užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams.

Kaip sakė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, Kazachstane šiuo metu įstrigę apie keliasdešimt vežėjų.

„Jie yra tose pačiuose karštuose, bet kažkas jų gyvybei grėstų – mes to negirdime. Jie pranešė, kad jų vairuotojai mašinose stovi saugomose aikštelėse, bet karštuose taškuose. Sunku pasakyti, kiek tų vežėjų įstrigusių, bet kiek mes dabar apčiuopėme, yra keliasdešimt automobilių. Reikia suprasti, kad Kazachstanas yra didelė šalis, yra daug kelių, kurie veda į kitas šalis – į Kirgiziją, Uzbekistaną, Tadžikistaną. Dabar sienos uždarytos, dalis mašinų su kroviniais yra užstrigusios Rusijos–Kazachstano pasienyje, negali nei išvažiuoti, nei įvažiuoti. Yra paskelbta nepaprastoji padėtis“, – pasakojo Z. Buivydas.

„Taip pat girdėjome kad tiems, kas turi korteles, išduodama 20 eurų kartui. Stovi milžiniškos eilės žmonių, kurie norėtų nusiimti pinigų. Didžioji dalis institucijų nedirba... Toks chaosas, iš tikrųjų chaosas. Bet turėkime vilties, kad galbūt tai praeis be didelių ekscesų mūsų vairuotojų atžvilgiu. Mums, aišku, tai labai svarbu. Mes kreipsimės į diplomatines atstovybes prašydami, kad padėtų. Dabar kalba eina ne apie pelnus ar nuostolius, bet apie tai, kad žmonės galėtų saugiai sugrįžti namo iš tos neramumų krečiamos šalies“, – teigė jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasak pašnekovo, tarp užstrigusių vežėjų yra ir lietuvių.

„Turime keletą duomenų, kad yra Lietuvos Respublikos piliečių vairuotojų. Bet tikrai įmonės yra lietuviškos, o vairuotojai dažnai būna iš trečiųjų šalių, kurie nebijo vykti į trečiąsias šalis. Tai vis tiek yra egzotinės šalys, gan saugios, bet tiems, kas nepatyrę, Vakaruose yra vis tiek saugiau“, – aiškino Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos generalinis sekretorius.

Prašome, kad laikytųsi tose vietovėse, neitų patys į tuos mitingus ir nedalyvautų tuose neramumuose.

Esą Kazachstane šiuo metu sutrikęs ir ryšys, todėl su užstrigusiais vairuotojais kontaktuoti ypač sunku.

„Įmonės negali susiekti, sistema yra nebeveikianti. Suprantame, kad šalis yra neramumų krečiama. Visiems yra šokas, nes tai įvyko labai greitai. Mums pavyko susiskambinti su mūsų kolegomis, tokios pat asociacijos atstovais. Jie visi vylėsi, kad neramumai turėtų būti suvaldyti“, – kalbėjo Z. Buivydas.

„Mes kreipsimės į diplomatines atstovybes. Yra ruošiami raštai, kad galėtume kreiptis. Mes išplatinome pranešimą ir nariams, kad jie vengtų kelionių į šias šalis. Patys klientai nebekrauna mašinų – užsidarė ta kryptis. Bet prašome, kad laikytųsi tose vietovėse, neitų patys į tuos mitingus ir nedalyvautų tuose neramumuose, kad paskui neliktų kalti be kaltės“, – komentavo Z. Buivydas.

Scanpix nuotr.

„Manau, šiuo metu žmonės turi vilties, kad tai susitvarkys. Matome, kad ir vietinė aukščiausia valdžia priima įvairius netikėčiausius sprendimus, galbūt tai tas mases nuramins. Tikrai nežinau, čia jau yra aiškiaregių darbas“, – mintis dėstė pašnekovas.

Asociacijos pranešime spaudai teigiama, jog šie draudimai verslui gali atnešti nuostolius šimtais milijonų eurų.

Toks sprendimas priimtas šių metų gruodžio 6 d. Baltarusijos Ministrų Tarybos nutarimu. Juo nuo sausio draudžiama įvežti gyvas kiaules, tam tikrų rūšių gyvūnų ir paukščių mėsą, pieną ir jo produktus, daržoves, riešutus ir vaisius, naminių gyvulių ir paukščių riebalus, gyvūninės kilmės aliejų, dešras, konditerijos gaminius, druską, kurių kilmės šalys – ES, JAV, Kanada, Norvegija, Albanija, Islandija, Šiaurės Makedonija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Juodkalnija, Šveicarija.

Šie draudimai nebus taikomi krovinių tranzitui per Baltarusiją, kai vykstama tarptautinio transporto priemonėmis, taip pat prekėms, kurios bus įvežtos iki 2022 m. sausio 1 d., skirtoms asmeniniam naudojimui ir toms, kurioms nustatytos kvotos pagal specialią licenciją. Skelbiama, kad šie apribojimai bus taikomi iki birželio 30 d.

„Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, šie draudimai – nerimą kelianti žinia ne tik transporto verslui.

„Bet kokie ribojimai ar draudimai verslui niekada nėra naudingi. Šis atvejis – ne išimtis, nes nuo šiol nebus galima įvežti daugelio maisto produktų į šios šalies teritoriją, nors iki šiol jie buvo pristatomi vietinės rinkos klientams. Tokie sprendimai priimti, reaguojant į sankcijas šiai valstybei. Verslui reikės laiko persiorientuoti į kitas rinkas, ieškoti naujų klientų, o kai kuriais atvejais tai padaryti gali būti sudėtinga, nes ne visoms šalims reikalingos prekės, kurių nuo šiol nebepriims Baltarusija. Transporto įmonės neteks maršrutų, kuriais vykdavo, gabendami maisto produktus klientams į šią šalį“, – sakė Z. Buivydas.

Zenonas Buivydas / L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasak jo, dėl to verslas patirs nuostolius. Tai palies ne tik Lietuvos gamybos ir pervežimo paslaugas teikiančias įmones, bet ir tų šalių verslus, iš kurių draudžiama įvežti daugelį maisto produktų. Kokie nuostoliai bus patiriami – kol kas sunku tiksliai pasakyti, tačiau „Linavai“ esą jau dabar akivaizdu, kad jie sieks šimtus milijonų eurų. 

Reaguodama į šias sankcijas, Tarptautinė kelių transporto sąjunga (IRU) jau kreipėsi į Baltarusijos atsakingas institucijas, prašydama suteikti daugiau informacijos ir ieškodama derybinių sprendimų.

Svarbu paminėti ir tai, kad draudžiamoms prekėms, kurios gabenamos tranzitu per Baltarusiją, bus dedamos navigacinės plombos – judėjimo kontrolei skirti navigaciniai įrenginiai, kurie leidžia stebėti transporto priemonės judėjimą, buvimo vietą.

Be to, muitinės pareigūnai, norėdami nustatyti tikslią draudžiamų prekių kilmę, gali atlikti muitinės kontrolę. Jei paaiškės, kad prekių kilmės dokumentuose nurodyta informacija apie jų kilmės šalį nesutampa su turimais duomenimis apie pakuotę, tarą, etiketes, bus traktuojama, kad prekių kilmės šalis – nepatvirtinta. Tuomet muitinės pareigūnai gali uždrausti įvežti tokias prekes į šalį ir ant visų lydinčių dokumentų dėti antspaudus „Įvežimas į Baltarusiją draudžiamas“.

Į šias pareigas, kol bus surengtas konkursas generalinio sekretoriaus pareigoms eiti, paskirtas Zenonas Buivydas, pranešė „Linava“.

Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sunkvežimių pardavimas Lietuvoje išaugo 50,4 proc. Manoma, kad skaičiai iliustruoja vežėjų verslo krypčių pasikeitimą – Vakaruose transportui keliami kiti reikalavimai.

Ypač augo birželį

Europos automobilių gamintojų asociacija ACEA, kurios duomenis pateikė naujienų agentūra BNS, pranešė, kad per šių metų sausį–birželį Lietuvoje parduoti 1,576 tūkst. sunkvežimių – 50,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku (1,48 tūkst.). Ypač didelis pardavimų augimas fiksuotas birželį, kurį, palyginus su pernai birželio mėnesiu, pardavimas Lietuvoje išaugo 2,4 karto (iki 267). Viso komercinio transporto, įskaitant autobusus ir lengvuosius sunkvežimius, pardavimas Lietuvoje pirmąjį pusmetį išaugo 24,1 proc. (iki 2,815 tūkst.). Vien birželį viso komercinio transporto pardavimas Lietuvoje augo 60,8 proc. (iki 497).

Pardavimas Lietuvoje atitinka tendenciją visoje ES, kurios sunkvežimių rinka šiemet išaugo 20,3 proc. (iki 126 tūkst.), vien birželį – 32,7 proc. (iki 23,4 tūkst.).

Perka dėl naujų rinkų

Vakarietiškos rinkos turi daugiau reikalavimų transportui, todėl daugeliui vežėjų teko jį atsinaujinti, mano Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidiumo patarėjas Zenonas Buivydas. Jis pastebėjo, kad, palyginus su bendru Lietuvoje turimo komercinio transporto priemonių, kurios važiuoja į užsienį, skaičiumi, pardavimo augimas vienetais nėra didelis. Tačiau vis dėlto jis yra džiuginantis ir rodo teigiamą tendenciją.

"Pernai augimas buvo sustojęs, nes tapo neaišku, kas bus toliau. Dabar atsigauna rinka tiek Vakaruose, tiek išlaikomas toks pats jų vežimas į Rusiją. Net ir po embargo paskelbimo, kai daug sunkiau randama kelių į ją, vis dėlto įmanoma prisitaikyti. Taigi žmonės nestabdo verslų, o atnaujina savo priemones ir daugiau važiuoja į Skandinaviją bei Europą. O ten su senesne transporto priemone dirbti būtų rizikinga", – mano Z.Buivydas.

Kaina stabili

Prielaida, kad komercinio transporto pardavimas augo dėl poreikio atnaujinti turimas priemones, greičiausiai yra vienintelė. Naujų mašinų kainų pokyčiai, Z.Buivydo teigimu, nėra tokie, kurie galėtų daryti didesnį poveikį pardavimui.

"Esu kalbėjęs su kai kuriais pardavėjais ir, jų teigimu, transporto kaina yra tokia pati, kaip pernai, laikosi per 75 tūkst. eurų už visiškos komplektacijos, didelės kabinos transporto priemonę. Kaina nėra didelė, bet ir nesmunka", – sakė "Linavos" prezidiumo patarėjas.