„Mokytoja sutiko su pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu ir šiandien turėtų būti sutvarkyti visi dokumentai“, – BNS sakė meras.

Pasak jo, pedagogė diskreditavo švietimo sistemą, savivaldybę ir mokytojo profesiją.

„Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį. Mokyklos direktorė tą suprato“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.

Kaišiadorių savivaldybės ir Švietimo ministerijos komisija vasarį konstatavo, kad pakeltu tonu su moksleiviais bendravusi mokytoja pažeidė įstatymus bei Pedagogų etikos kodeksą.

Rajono meras sakė, kad atleista mokytoja neturėtų artimiausiu metu dirbti panašaus darbo.

Ta jos klaida iš tikrųjų negali būti įvertinama vien skiriant pastabą ar mažinant darbo krūvį. Mokyklos direktorė tą suprato.

„Norint turėti kontaktinį darbą mokytoja turėtų pasidaryti tam tikras išvadas ir kuriam laikui nuo tokio darbo atsitraukti, kurį laiką padirbėti kitokio pobūdžio darbą, apmąstyti, ar ji nori keisti savo darbo metodus“, – teigė V. Tomkus.

„Tokie įvykiai, tokie dalykai kartotis negali. Toks ir yra tikslas“, – pridūrė jis.

Ekspertai pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad dėl kilusių problemų atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrinti tinkamos bendravimo atmosferos įstaigoje.

Patikrinimų Žiežmarių gimnazijoje imtasi žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitus vaizdo įrašui, kaip per pamoką nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo.

„Aš vis dėlto manau, kad buvo pagrindas (mokytoją atleisti). (...) Toks elgesys neturi būti toleruojamas ir pateisinamas“, – po susitikimo su direktore Ieva Mažuliene BNS sakė meras.

„Sutarėme, kad direktorė dar kartą susitiks su mokytoja šią savaitę ir pasiūlys darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu“, – pridūrė jis.

Po incidento 2019-ųjų sausį mokytoja iki šiol buvo paėmusi nedarbingumą, ji trumpai į darbą buvo grįžusi birželį.

Žiežmarių gimnazijos direktorė skyrė jai drausminę nuobaudą – pastabą.

V. Tomkus teigė, kad mokyklos vadovė nesiryžo atleisti pedagogės dėl teisininkų rekomendacijų.

Direktorė pripažįsta, kad galbūt per švelnią nuobaudą pritaikė, bet tarpinio varianto nebuvo – arba atleidimas, arba pastaba.

„Direktorė papasakojo, kad rėmėsi teisininkų rekomendacijomis, kad būtų rizika, jog ji per teismą galėtų grįžti į darbą“, – sakė Kaišiadorių rajono meras.

„Direktorė pripažįsta, kad galbūt per švelnią nuobaudą pritaikė, bet tarpinio varianto nebuvo – arba atleidimas, arba pastaba“, – pridūrė jis.

Kaišiadorių savivaldybės ir Švietimo ministerijos komisija vasarį konstatavo, kad pakeltu tonu su moksleiviais bendravusi mokytoja pažeidė įstatymus bei Pedagogų etikos kodeksą.

Ekspertai pateiktoje išvadoje taip pat nurodė, kad dėl kilusių problemų atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrinti tinkamos bendravimo atmosferos įstaigoje.

V. Tomkus sakė, kad gimnazijos direktorės likimas gali būti sprendžiamas vėliau.

„Dabar svarbu pažiūrėti, kaip jai pavyks susitvarkyti šitoje situacijoje“, – kalbėjo savivaldybės vadovas.

Patikrinimų Žiežmarių gimnazijoje imtasi žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išplitus vaizdo įrašui, kaip per pamoką nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo.

Ekspertai penktadienį pateiktoje išvadoje taip pat nurodo, kad dėl kilusių problemų atsakomybė iš dalies tenka ir mokyklos vadovybei, nesugebėjusiai užtikrinti tinkamos bendravimo atmosferos įstaigoje.

Komisijos pirmininkė, Kaišiadorių savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė BNS sakė, kad tyrimo metu nepavyko pasikalbėti su pačia lietuvių kalbos mokytoja ir sužinoti, „kas sukėlė tokią agresiją“, kadangi po incidento ji pranešė susirgusi.

„Bet darome išvadas iš tyrimo metu metu surinktos medžiagos, kad mokytoja galimai pažeidė Švietimo įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, įstaigų darbuotojų nukreipta prieš mokinį“, – BNS sakė R. Arlauskienė.

Komisija taip pat priėjo išvados, kad mokytoja pažeidė Pedagogų etikos kodekso nuostatas, jog mokytojas bendravimą su moksleiviais privalo grįsti asmens orumo, vertės pripažinimo ir pasitikėjimo principais.

Mokytojai rekomenduota peržiūrėti ir savo dalyko vertinimo tvarką.

Mokytoja galimai pažeidė Švietimo įstatymo nuostatas, kurios nurodo, kad švietimo įstaigose draudžiama bet kokia smurto forma, įstaigų darbuotojų nukreipta prieš mokinį.

Pasak savivaldybės atstovės, komisija rekomendavo mokyklos direktorei „įvertinti mokytojos elgesį teisiniu aspektu“, tačiau nenurodė, ar tai turėtų būti atleidimas, ar kita nuobauda.

Ekspertai taip pat turėjo priekaištų ir mokyklos administracijai dėl „neveiklumo, nepakankamo bendravimo su tėvais ir laiku neišspręstų problemų“.

„Matėme, kad gimnazijoje trūksta socialinio dialogo, komandinio darbo, nepakankamai užtikrinamas reikiamos pagalbos mokiniams teikimas. Galima teigti, kad direktorė tik iš dalies užtikrino Švietimo įstatymo reikalavimus, t.y. bendradarbiavimu grįstų santykių, Pedagogų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi, švietimo įstaigos narių informavimo ir saugios, bet kokio smurto apraiškoms kelią užkertančios aplinkos užtikrinimui“, – sakė savivaldybės Švietimo skyriaus vadovė.

Anot jos, sprendimus dėl mokyklos direktorės Ievos Mažulienės, jei reikės, priims savivaldybės meras.

Vadovybė lauks, kol mokytoja pasveiks

Pati Žiežmarių gimnazijos direktorė BNS sakė priimti sprendimų dėl mokytojos kol kas negalinti dėl šios nedarbingumo, taip pat tikino, jog mokykloje buvo laikomasi gerosios mokyklos koncepcijos, tačiau vertintojams esą galėjo kliūti tai, jog ne visi žingsniai buvo registruojami dokumentuose.

„Priimtumėme sprendimą, bet kol mokytoja yra nedarbingume, jai parengtas raštas pasiaiškinimui per penkias dienas nuo rašto gavimo dienos, t.y. nuo to, kai ji grįš į darbą. Kada – tikrai neaišku, manau, kad tikrai greitai negrįš“, – paaiškino direktorė.

Anot mokyklos vadovės, išvadose daugiausia priekaištų yra dėl neišsamaus dokumentų tvarkymo. Ji neabejoja, kad panašių incidentų kyla ir kitur, tad tai nėra „mūsų vienos mokyklos skaudulys“.

„Mes darėme taip, kaip mums atrodo geriausiai. Gali visi mokytojai patvirtinti, kad daug dirbame, diskutuojame, kiekvieną pirmadienį vyksta metodinių grupių susirinkimai kalbant apie ugdymo kokybės gerinimo problemas. Bet nebūtinai viską užsirašome popieriuje. Laikomės gerosios mokyklos koncepcijos, kad visi gerai jaustųsi mokykloje, o atsitinka visko“, – kalbėjo I. Mažulienė.

Prieš tris savaites Žiežmarių gimnazijos mokinių tėvai paviešino įrašą, kaip nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo. Po šio įvykio mokyklos vadovybė perdavė klasę kitai mokytojai, pati pedagogė pranešė susirgusi, šiuo metu nedarbingumas jai pratęstas iki vasario pabaigos.

Teisybės dėlei norėčiau paminėti, kad tikrai nepriklausau kategorijai moterų, kurios, kažkokių hormonų audrų paveiktos, visus vaikus mato kaip Dievo palaimą, saulės zuikučius ir gyvenimo šviesą. Gailestį man kelią mamos, savųjų atžalėlių užhipnotizuotos tiek, kad nedrįsta jų sudrausminti, kai šie ant galvos lipa joms pačioms ar aplinkiniams. O dar man labai gaila mokytojų, kurie priversti tapti psichologais ne tik mokomiems vaikams, bet ir jų tėvams, kaltinantiems dėl prastų vaiko pažymių būtent pedagogus. Nes per daug baisu pripažinti, kad karalius nuogas, o sūnelis ar dukrytė – arba paprasčiausiai negabus dėstomam dalykui, arba patologinis tinginys.

Jei suaugęs, išsilavinęs žmogus, sąmoningai pasirinkęs karjerą, nusileidžia iki smėlio dėžės lygio ir taiko logiką "jis pirmas pradėjo", bėdų reiktų ieškoti kitur.

O tokių, beje, nemažai. Kaip ir vaikų, kurių ugdymui tėvai neskyrė laiko, todėl mokykloje jie smarkiai atsilieka nuo daugiau šiuo klausimu išlošusių bendramokslių. Dar pasaulyje gausu ir šiaip šlykštaus charakterio žmonių, nepriklausomai nuo to, kiek jiems metų. Tačiau tai jokiu būdu nesuteikia teisės ant mokinių klykti lyg pjaunamai. Po Žiežmarių mokyklos skandalo atsirado ir daug teisinančių ugningą mokytojos elgesį, pirštu baksnojant į mokinių perpildytas klases, dideles darbo apimtis bei mažus atlyginimus. Taip, šios bėdos egzistuoja ir visiems žinomos. Be to, vaikai labai gerai moka provokuoti. Tačiau jei suaugęs, išsilavinęs žmogus, sąmoningai pasirinkęs karjerą, nusileidžia iki smėlio dėžės lygio ir taiko logiką "jis pirmas pradėjo", bėdų reiktų ieškoti kitur.

Dar būtų galima suprasti, jei riksmai pasipiltų dėl rimtų priežasčių, kad ir potencialiai pavojingos situacijos, pavyzdžiui, kai vienas mokinys padeginėja žiebtuvėliu plaukus kitam, sėdinčiam priekyje. Tokį epizodą, beje, ryškiai prisimenu iš savųjų mokyklos laikų (plaukai, ačiū Dievui, buvo ne mano), bet ir tada mokytojos reakcija buvo adekvatesnė negu pedagogės, mokančios vaikus kirčiavimo. O šiaip jau kaip žmogus, mokyklą baigęs su pagyrimu, galiu patikinti: gebėjimas skirti riestinį nuo dešininio didelės įtakos tolesniam gyvenimui neturi. Nebent planuoji ateityje tų skirtumų mokyti kitus.

Šiandienė civilizacija dažniausiai remiasi savitarpio pagarba ir elementariu mandagumu. Net tada, kai situacija erzina iki negalėjimo. Net tada, kai slegia asmeninės problemos ar nuovargis, kuriuos pripaišyti bandoma nesivaldantiems mokytojams. Štai sunkiai įsivaizduoju situaciją, kad rėkti ir flegma ar imbicilu prasivardžiuoti imtų kasininkė, kai pirkėjas per ilgai krapšto centus ar paduoda jų mažiau, negu reikėjo. Tiesą sakant, kiltų ažiotažas net ir tada, jei ta pati mokytoja decibelų nevaldytų per susirinkimą su tų pačių mokinių tėvais.

Tad bėda, matyt, ne poilsio trūkumas ar ištampyti nervai, o piktnaudžiavimas valdžia. Ir manymas, kad jokių pasekmių nebus. Yra toks visai neblogas vokiečių filmas "Das Experiment" (2001). Pasakojama jame apie dar praeitame amžiuje atliktą eksperimentą, kai grupė žmonių buvo suskirstyta į kalinius ir prižiūrėtojus. Iš pažiūros absoliučiai sveikos psichikos dalyviai, gavę prižiūrėtojų pareigas, ėmė elgtis sadistiškai – žeminti bei bauginti "nuteistuosius". Žodžiu, elgtis panašiai, kaip toji mokytoja. Tik žymusis eksperimentas buvo nutrauktas, o baimę sėjančių cerberių mokyklose, deja, tebėra ne vienas ir ne du.

Man rašant šį tekstą dar neaišku, kaip baigsis situacija Žiežmariuose. Tačiau labai tikiuosi, kad baigsis ji minėtos pedagogės atribojimu nuo mokinių, bent jau tol, kol pavyks sutvardyti kunkuliuojantį pyktį. Nes isterija ir pakeltas balsas bet kokių žmogiškų santykių atžvilgiu signalizuoja viena – bejėgiškumą. O kaipgi susitvarkysi su pulku vaikų, jei pats nesusitvardai? Kokį pavyzdį rodai, kokią pasaulėžiūrą formuoji, kai remiesi taisykle "bijo, vadinasi, gerbia"? Negerbia. Tiesiog bijo. Ir slapčia nekenčia. Žinoma, galima manyti, kad neprivalu mokytojos mylėti kaip mamos. Bet svarbu ne tai. Kalėjimo prižiūrėtojai, deja, linkę išugdyti mentalitetą, tinkamą nebent kaliniams. O ar šito mes linkime vaikams?

„Nemanyčiau (kad turėtų būti atleista – BNS). Galų gale yra teisinės aplinkybės, net negali svarstyti šitų aplinkybių, yra darbo sutartis, ir norint nutraukti darbo sutartį nei iš šio, nei iš to, negalėčiau net teigti“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė ministras.

„Tai būtų blogiausias sprendimas. Man atrodo, ji turi grįžti, nusiraminusi. Mano galva, ji pati suvokia visas aplinkybes, kad toje situacijoje jai nepavyko būti tokia, ko gero, kokia iš tikrųjų yra. Aš netikiu, kad ji yra mokytoja, kuri nuolat taip elgiasi“, – pridūrė jis.

Anot ministro, mokyklos bendruomenė – vadovai, mokytojai, mokiniai ir tėvai – turėtų neatstumti mokytojos.

Žiežmarių gimnazijos mokinių tėvai praėjusį sekmadienį neapsikentę socialiniame tinkle paviešino įrašą, kaip nesitvardanti lietuvių kalbos mokytoja plūsta auklėtinius dėl netaisyklingo kirčiavimo.

Savaitgalį socialiniuose tinkluose paviešintas įrašas atskleidė vienos Žiežmarių gimnazijos lituanistės vedamos pamokos užkulisius. Sudėtingą temą mokytoja aiškino pakeltu tonu, akivaizdžiai demonstruodama padėties viršenybę. Paskui viešumą pasiekė ir informacija apie įvykio kontekstą, seną mokyklos bendruomenės konfliktą dėl šios pedagogės.

Tarytum siekdami gero – apginti savo atžalas – tėvai galiausiai pasielgė kaip jų kritikuojama mokytoja: žemindami kitą asmenį.

Ugnį ministras suskubo prigesinti: skandalo centre atsidūrusi mokytoja nebedirbsianti su filmavusia klase; bus daromos išvados, kaip elgtis, kad panašios situacijos nepasikartotų kitose mokyklose. Sykį švietimo ministerijai jau vadovavęs Algirdas Monkevičius, tikėtina, ras tinkamiausią problemos sprendimo algoritmą. Tačiau Žiežmarių skandale esama dar vieno neigiamo reiškinio užuomazgų. Nederamą mokytojos elgesį užfiksavę, mūšį prieš vieną mokytoją laimėję, moksleiviai šioje istorijoje pateikiami kaip herojai, o jų (ar jų tėvų) pasirinktas elgesio modelis – kaip geriausias problemos sprendimo būdas. Tie, kas vaikų elgesį vadina pilietiškumo apraiška, palaimina cinišką principą, jog tikslas pateisina visas priemones. Tarytum ir siekdami gero – apginti savo atžalas – tėvai galiausiai pasielgė kaip ta jų kritikuojama mokytoja: žemindami kitą asmenį. Ar šiandien slaptą įrašą padarę, pedagogės virtualų linčo teismą inicijavę vaikai vėliau pripažins nekaltumo prezumpcijos principą? Supras viešumo privalumus bei pavojus, ir bausmių adekvatumo esmę? Konfliktines situacijas spręs naudodamiesi teisinėmis priemonėmis? Ar tiesiog per gyvenimą keliaus apsiginklavę vaizdo registratoriais ir spardydami kitų orumą.

Naujausias tarptautinis mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimas džiugina: pagaliau Lietuvoje pastebėta patyčių tarp mokinių mažėjimo tendencija. Tačiau kuo greičiau netoleruosime bet kokio asmens žeminimo bet kokiomis aplinkybėmis, tuo greičiau galėsime paskelbti laimėję karą, o ne mūšį.

Įrašą paviešinusi moteris tikina, kad dėl savo poelgio ilgai svarstė. Šį žingsnį jį žengė, kaip pati sako, dėl abejingumo. 

"Nusprendžiau už savo vaiką kovoti dantimis bei nagais, nes daugiau už jį taip kaip mama nestovės niekas. Negaliu leisti, jog jo vaikystę temdytų tokie įvykiai ir prisiminimai. Išleisdami vaikus į mokyklą tikimės, jog jie įgaus naujų žinių ir pasieks gerų rezultatų, tačiau kaip jų siekti tokio pobūdžio pamokose. Ir nemanau, jog perdedu griebdamasi tokių kraštutinumų... Tai yra tik maža ištrauka iš vykstančios pamokos. Aš tikiu, jog mano vaikas daugiau niekada nepatirs tokio elgesio iš suaugusių asmenų, nes žinos, jog už jo nugaros tvirtai stovi jo MAMA!", – feisbuke šeštadienio vakarą rašė mama Ingrida.

Įraše girdėti garsus, piktas mokytojos tonas. "Čia ne gestų kalba, o žodžiai", – netaisyklingai žodžius kirčiuojančiam vaikui rėkė moteriškas balsas. Girdima, kaip greičiausiai lietuvių kalbos mokytoja vaikus išvadina tinginiais, kitais grubiais žodžiais.

"Kad kažkas vyksta, išgirdau tik penktadienį iš nuogirdų. Tėvai į mane nesikreipė. Kalbėjau ir su mokytoja – ji pripažįsta, kad nesusitvardė, bet tai nėra pateisinama bet kuriuo atveju", – portalui delfi.lt sekmadienį sakė Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė.

Anot jos, klasė perduota kitai mokytojai, keičiamas pamokų tvarkaraštis, pirmadienį planuojamas susitikimas su mokinių tėvais.

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad pirmadienį į šią situaciją bus atkreiptas dėmesys, tačiau kol kas su ja nesusipažinęs, todėl negalintis komentuoti. „Visi tokie atvejai traumuoja sistemą, supriešina mokytojus ir visuomenę. Reikia ieškoti to sprendimo būdų, turime išvengti tokių dalykų. Tokie metodai yra prieštaraujantys tam, kaip turėtų dirbti mokytojai“, – sakė A. Monkevičius.