Teatrališkos tapybinės refleksijos

D. Dašenkovienės tapybos paroda „Refleksijos“ – tai meno kūrinių, gimusių iš aistros, iš susitikimo su tikrove, ekspozicija. Refleksijos visada leidžia aiškiau identifikuoti situaciją, perkelti ją į analizės lygį. Tada atsiranda nauja pozicija, kuri apibūdinama praeities ir būsimos veiklos atžvilgiu. Tai refleksinė pozicija, slypinti patirties fonuose, atveriamuose meno, kuriame pasaulis ir žmogus nušvinta įvairiausiais būdais. Pasak menininkės, scenos menai, ypač jai artimas teatras jungia dvi pagrindines raiškos formas – fizinę ir verbalinę. Anot D. Dašenkovienės, pagrindinė bet kokios teatrinės veiklos prielaida yra tikslas išsakyti tam tikrą nuomonę. Tokiu būdu teatras dailininkei tampa minties teatru, kuris, apeliuodamas į žmogaus protą, yra pašauktas gvildenti esminius žmonijos būties klausimus. Dabartinis tapytojos kūrybos tikslas – atskleisti teatro naratyve reflektuojamą klasikinę ir antikinę Homo sapiens tapatybę. Pasitelkdama autoportretus, draugų ir artimųjų figūras, ji kuria kadrinio siužeto principu. Figūros kartais tampa sustingusios savo vienatiniuose kūnuose nelyg graikų statulos. Tai kartu ir nostalgijos žadinimas.

D. Dašenkovienė 2015 m. su pagyrimu baigė Klaipėdos universiteto dailės studijų krypties vizualiųjų menų studijų programą (dailės bakalauro kvalifikacijos laipsnis). Dabar dirba Klaipėdos dramos teatre. Jungtinėse parodose ir pleneruose pradėjo dalyvauti nuo 2012 m. 2015 m. surengė pirmąją personalinę parodą, o Lietuvos dailininkų sąjungos nare tapo 2021 m. Tapytojas monumentalistas Juozas Vosylius pastebėjo, kad „D. Dašenkovienės plonasluoksnėje, skaidrioje, daugiaplanėje tapyboje drąsiai ir profesionaliai gretinama abstrakti ir realistinė stilistika“, o dailininkė Irma Leščinskaitė atkreipė dėmesį, kad šios menininkės „kūryboje matomas profesionaliai įvaldytų akademinio piešimo, spalvotyros, kompozicijos dalykų išmanymas, subjektyvi ir savita kompozicinė pozicija“.

Piešiniai ir kūriniai iš latekso

Ž. Bražuko piešinių ir skulptūrinių objektų iš latekso paroda „Gluten Free“ – tai paroda apie savęs pažinimą, baimę ir laisvę bei kažką labai mielo (arba šlykštaus). Parodos ekspoziciją po debiuto Vilniuje autorius papildė naujausiais 2021 ir 2022 m. piešiniais. Skulptūrinius objektus inspiravo atsitiktiniai gyvūnų piešiniai eskizų knygelėje. Gyvūnai, išnirę iš nežinomybės, gali atrodyti tarsi neištirti padarai, tūnantys vandenyno dugne, tačiau jie labai svarbūs ekosistemoms. Menininkui jie simbolizuoja tai, kas slypi nežinomybėje, žmogaus vidinėse gelmėse, ko dažniausiai prisibijoma. Jeigu ignoruosi, jie taps pavojingi lyg Nilo krokodilas drumstame vandenyje. Tačiau jei sąmoningai nagrinėsi šiuos naujai atsivėrusius nežinomus plotus – tobulėsi, jausiesi gyvas ir laisvas. Alkanasis krokodilas pasidarys nebe toks didelis, nebe toks baisus ir net gana mielas. Kūrėjas teigė, kad skulptūrų gamybos procesas lėtokas, tačiau suteikia terpę kūrybiniams apmąstymams, meditacijai, augimui. Galiausiai pats lateksas kaip medžiaga turi organiškų asociacijų, o tai savotiškai žavi ir kartu kelia šleikštulį.

Jaunosios kartos menininkas Ž. Bražukas Vilniaus dailės akademijoje 2016 m. baigė grafikos bakalauro, o 2018 m. – fotografijos ir medijos meno magistrantūros studijas. 2019 m. menininkas laimėjo pirmąją vietą tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse, kuriam pateikė piešinių seriją „Animals of Google“. Naudodamasis lakoniška vaizdo ir teksto jungtimi, internetinius memus primenančia struktūra, Ž.Bražukas daugiausia kuria trumpus humoristinius ir (auto)ironiškus pasakojimus, kuriuose atsispindi autoriaus požiūris į beprasmių vaizdų perpildytą ir neretai absurdišką kasdienio gyvenimo realybę. Menininkas 2021 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.

Abi parodos vyks iki vasario 5 d. Klaipėdos galerija (Bažnyčių g. 6) dirba II–V – 10–18 val., VI – 11–16 val. Lankytojai įleidžiami tik su apsauginėmis kaukėmis.