„Nuteistojo kasacinis skundas atmestas“, – BNS pranešė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską 2020 metų kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Šį sprendimą palaikė ir apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas.

Žilvinas Saladžinskas (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

LAT galutiniame ir neskundžiamame verdikte paskelbė, kad medikas elgėsi ypatingai neatsargiai iki pacientės storosios žarnos naviko šalinimo operacijos neišsiaiškinęs, kur yra navikas, teigė atstovė.

Bylos duomenimis, dėl to operacijos eigoje teko keisti jos planą, buvo pažeista blužnis, išsivystė kraujavimas ir blužnį reikėjo pašalinti. Per šią procedūrą pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

„Teisėjų kolegija nutarė nuteistojo Ž.Saladžinsko ir jo gynėjų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų apeliacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Gytis Večerskas.

Kauno apylinkės teismas Ž.Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats Ž.Saladžinskas, jo advokatai, taip pat Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis, 2015 m. chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl to operacijos metu teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, kad chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti padarinius, kurių gali kilti netinkamai atlikus pareigas.

Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl to pasikeitė visas operacijos planas.

Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.

Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai.

Šios aplinkybės, teisėjo teigimu, „buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi“.

Išklausyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo atvyko mirusiosios sūnus. Jis teigė, kad teismo sprendimas tiek jį, tiek kitus artimuosius tenkina.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, bet dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Protestuodami prieš Kauno apygardos teismo sprendimą užvakar ir vakar daug medikų socialiniame tinkle „Facebook“ savo profilio nuotraukas vėl papuošė rėmeliais su užrašu „Rytoj gali teisti mane“. Tai praėjusių metų sausio akcijos tęsinys. „Šiandien aš esu Žilvinas Saladžinskas, nes nenoriu, kad vieno iš mano dėstytojų ir kolegų garbė būtų sutrypta į purvą, o laisvė apribota kalėjimo grotomis. Daugeliui studentų ir kolegų Profesorius Žilvinas yra išsilavinimo ir profesionalumo pavyzdys. Aš esu su juo šiandien, nes nenoriu pasakyti – buvo. Nepaisant viso artimųjų skausmo, Profesorius nėra žudikas. Jaučiu pyktį ir jį suprantu. Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo, – tuomet rašė gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius.

Auristida Gerliakienė/Feisbuko nuotr.

Palaikymą Ž.Saladžinskui išreiškė ir Lietuvos medikų sąjūdis teigęs, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą: „Net aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai, savo srities šviesuliai ir profesionalai, turintys ilgametės pacientų gydymo patirties ir tarptautinės praktikos, nėra ir negali būti 100 proc. tikri, kad, paskyrus atitinkamą gydymą, pacientui nebus komplikacijų.“

Komentarai

Auristida Gerliakienė,

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė

Esame sukrėsti dėl teismo sprendimo. Skaudžiausias nuosprendis – profesoriui atimta teisė operuoti. Sunku suvokti tokio sprendimo motyvą, kai šešerius metus po įvykio jis dirbo, operavo, gelbėjo gyvybes ir sveikatą.

Apmaudu, kad iki šiol visa teisinė sistema numatyta konkrečiose Baudžiamojo kodekso sudėtyse, pagal kurias, kai pacientas miršta ar jam padaroma žala sveikatai, tai nelaikoma medicinine klaida, bet traktuojama kaip pacientui padaryta žala. Gydytojas neatleidžiamas nuo atsakomybės, net jeigu jis mato ir įspėja ligonį dėl neišvengiamų komplikacijų.

Sveikatos sistemoje neugdoma klaidų kultūra, nesistengiama jų šalinti keliant kompetencijas. Medikų kvalifikacijos kėlimo klausimas nesprendžiamas sistemiškai. Bausmės, kad ir kokios jos būtų griežtos, niekaip nepagerins paslaugų kokybės.

Be to, vengiama pripažinti, kad didelė dalis medikų klaidų padaroma būtent dėl sisteminių problemų, kurių visuomenė ir politikai „nepastebi“. Finansavimo, medikų trūkumas, pertekliniai krūviai, nuolatinis akcentavimas taupyti medžiagas, vaistus, tyrimus blogina sveikatos paslaugų kokybę, nulemia medikų klaidas. Tačiau sisteminiai dalykai nekoreguojami, tęsiasi dešimtmečiais, o kaltu pasirenkamas asmuo, tiesiogiai teikiantis paslaugą.

Taip pat jau ima trikdyti net menkiausių mediko klaidų netoleravimas, reikalavimas linčo, žmogžudžio etiketės klijavimas, jei ligonis miršta.

Noriu atkreipti dėmesį, kad toks visuomenės aklumas ir selektyvus požiūris bus žalingas jai pačiai, nes ilgainiui prarasime dalį specialistų, kurie tiesiog emigruos. O moksleiviai, svajoję rinktis mediko profesiją, galimai apsispręs to nedaryti.

Aurelijus Veryga

Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras

Apmėtykite mane kuo norite ir apkaltinkite nepagarba teismams, bet šitas nuosprendis yra apgailėtinas ir trumparegiškas. Kas iš jūsų norėtumėte atsidurti situacijoje, kai dėl baimės padaryti klaidą chirurgas iš viso nesiims kažko daryti? Man dar įdomu, ar dveji metai nepraktikuojant pridės chirurgui kompetencijos?

„Teisėjų kolegija nutarė nuteistojo Ž. Saladžinsko ir jo gynėjų (...) ir LSMU apeliacinius skundus atmesti“, – paskelbė teisėjas Gytis Večerskas.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską pernai kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti chirurgu.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats Ž. Saladžinskas, jo advokatai, taip pat Kauno klinikos, kuriose medikas dirba, prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti, dėl ko operacijos eigoje teko keisti jos planą, paaiškėjus, kad navikas yra ne toje vietoje, kur manyta.

Žilvinas Saladžinskas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kauno apygardos teismas palaikė pirmosios instancijos teismo vertinimą, jog chirurgui keliami aukščiausi profesiniai reikalavimai, be to, medikas turėjo ilgametę darbo patirtį ir turėjo įvertinti pasekmes, kurios gali kilti netinkamai atlikus pareigas.

Tačiau, pasak teismo, medikas dėl nerūpestingumo pasitikėjo pirminiais ambulatoriniais tyrimais, kurie nėra iki galo informatyvūs, todėl neišsiaiškino realios situacijos, tiksliai nenustatė naviko vietos, dėl ko pasikeitė visas operacijos planas.

Buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi.

Pasak teisėjo, tai lėmė skubėjimą, dėl ko pacientei buvo padaryti sužalojimai.

Šios aplinkybės, teisėjo teigimu, „buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis – mirtimi“.

Išklausyti apeliacinės instancijos teismo sprendimo atvyko mirusiosios sūnus. Jis teigė, kad teismo sprendimas tiek jį, tiek kitus artimuosius tenkina.

Šis teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, bet dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Anksčiau buvo skelbta, jog apkaltinamąjį nuosprendį Ž. Saladžinskui apskundė jo advokatas Kristupas Ašmys, kuris prašė atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti nuosprendį ir Ž. Saladžinską išteisinti.

Taip pat nuosprendį apskundė Kauno klinikos, irgi prašiusios chirurgą išteisinti, o ieškinius spręsti civilinio proceso tvarka.

Teismo posėdyje trečiadienį paaiškėjo, jog apie gautą trečią skundą proceso dalyviai sužinojo likus per mažai laiko.

Šiame skunde dar viena mediko advokatė Lina Andriuškevičienė prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti nuosprendį ir Ž. Saladžinską išteisinti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Prokurorė Auksė Lipkevičienė teigė, jog apie šį skundą sužinojo tik praėjusią savaitę ir, kadangi jis yra 25 lapų apimties, neturėjo galimybės į jį įsigilinti ir tinkamai įvertinti visuose trijuose skunduose dėstomų aplinkybių.

Šio skundo negavęs ir su juo nesusipažinęs teigė esąs ir K. Ašmys, todėl prašė teismo skirti tam laiko.

Teismas prašymą tenkino ir nusprendė posėdį atidėti. Prie bylos jis grįš tik rudenį – rugsėjo 16 dieną.

Ž. Saladžinską šioje byloje gina trys advokatai: K. Ašmys ir Dalius Gintautas medikui atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Trečiadienio posėdyje taip pat dalyvavo advokatė Eva Jonutytė.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską kovą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.

Iš Kauno klinikų trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu priteista atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kaip BNS pranešė Kauno apygardos teismo atstovė Milda Bučnytė, apeliaciniame skunde prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą, panaikinti kovo 16 dienos Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistąjį chirurgą išteisinti.

Pirmasis posėdis šio skundo nagrinėjime yra numatytas birželio 3 dieną.

Ž. Saladžinskui atstovaujantis advokatas Kristupas Ašmys BNS sakė, kad jų nuomone pirmosios instancijos teismas spręsdamas nepagrįstai vadovavosi dviejų teorines žinias turinčių ekspertų nuomone ir atmetė praktines žinias turinčių ekspertų išvadas.

„Teisme teoretikai pasakė konkrečiai, kad nei vienas nėra nei vieno karto operavę gyvo žmogaus, priešingai nei ekspertai praktikai. Manau, kad taip būti negali, ar tai būtų medicininė, ar bet kokia kita byla. Juk mes tikriausiai nesikviestumėm eksperto duoti išvados autoavarijos byloje, kai tas ekspertas neturi vairuotojo pažymėjimo“, – sakė K. Ašmys.

Taip pat chirurgo gynėjas pabrėžė, kad pilvo operacijose, net ir viską atliekant pagal mokslo aprobuotus metodus, vis tiek išlieka didelė komplikacijų tikimybė ir Ž. Saladžinskas veikė profesinės rizikos rėmuose, todėl turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

„Be abejo, mes manome, jog pacientės šeimai yra padaryta neabejotina žala, juk pacientas atvyko į įstaigą pagyti, o numirė. Tačiau ta žala tikrai yra kilusi be gydytojo kaltės. Tai turi būti kompensuojama valstybės, ar per specialų fondą, ar per įstaigą“, – teigė advokatas.

Pasak M. Bučnytės, ankstesnį teismo nuosprendį apskundė ir byloje civiliniais atsakovais esančios Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikos. Jos taip pat prašo Ž. Saladžinską išteisinti, o neturtinės žalos atlyginimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Jei teismas nuspręstų žalos atlyginimo klausimą spręsti baudžiamojoje byloje, tuomet prašoma žalos dydį sumažinti.

Kauno apylinkės teismas Ž. Saladžinską dėl neatsargaus gyvybės atėmimo ir tarnybos pareigų neatlikimo nuteisė dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant pusantrų metų. Taip pat jam skirta 753 eurų bauda ir dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.

Kauno klinikos trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu įpareigotos atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Civilinį ieškinį byloje pateikė trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas, jie prašė priteisti iš viso apie 240 tūkst. eurų neturtinės žalos.

„Kauno apylinkės teismas asmenį pripažino kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir neatsargaus gyvybės atėmimo“, – žurnalistams pranešė teismo atstovė Indrė Cvilikaitė.

Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė su pusantrų metų atidėjimu bei 753 eurų bauda.

Chirurgui taip pat dvejus metus uždrausta dirbti medicinos įstaigose.

Kauno klinikos trims nukentėjusiesiems teismo sprendimu turės atlyginti 120 tūkst. eurų neturtinę žalą.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Ž. Saladžinskas teisme anksčiau sakė prisiimantis atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės labai išgyvenantis, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.

Jo advokatai teigė nematantys pagrindo mediką nuteisti ir siekė jo išteisinimo.

Ž. Saladžinskui atstovavęs advokatas Dalius Gintautas sakė, jog teismo nuosprendį skųs.

„Šis nuosprendis neabejotinai bus skundžiamas“, – sakė jis.

Šis nuosprendis neabejotinai bus skundžiamas.

„Atimant iš žmonių teisę, kad būtų jų gyvybės išgelbėtos aukščiausios kvalifikacijos chirurgo, uždraudžiant chirurgui dvejus metus dirbti tokį darbą, natūralu, kad jeigu toks nuosprendis pasiliktų ir toliau, mano ginamasis nebegrįžtų į mediciną ir mes neturėtume tokio aukšto lygio specialisto“, – kalbėjo advokatas.

Prokurorė Auksė Lipkevičienė siūlė medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui ir dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.

Po paskelbimo prokurorė teigė, jog paskirta bausmė ją tenkina ir greičiausiai jos neskųs.

„Teismą įtikino tos pačios bylos aplinkybės kaip ir valstybinį kaltintoją, nuosprendis buvo pagrįstas ekspertų išvadomis, liudijimais teisme. Tiek, kiek teko susipažinti su pačiu nuosprendžiu, manau, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas“, – sakė prokurorė.

Civilinį ieškinį byloje pateikė trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas, jie prašė priteisti iš viso apie 240 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Vis dėlto mirusiosios vyras Zigmantas Dargevičius teigė, jog jam svarbiausia, jog Ž. Saladžinskui uždrausta dirbti.

„Mano tikslas pradžioje buvo tas, kad toliau nevyktų tokie dalykai“, – žurnalistams po posėdžio sakė jis.

Jis ragino medikų nesusitapatinti su šiuo mediku, dėl kurio veiksmų žuvo jam brangus žmogus ir teigė, jog medikų bendruomenę gerbia.

Laikantis karantino, žurnalistai į paskelbimą įleisti nebuvo.

Siūlo laisvės atėmimą

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, Kauno klinikų chirurgas gydytojas koloproktologas Ž.Saladžinskas teisiamas dėl pacientės mirties. Atlikdamas sudėtingą storosios žarnos operaciją 2015 m. medikas pažeidė moters blužnį. Dėl to išsivystė kraujavimas, ir blužnį teko pašalinti, o šios procedūros metu pažeidus kasą išsivystė ūmus kasos uždegimas. Kaip pripažino ekspertai, tai ir tapo pacientės mirties priežastimi.

Pacientės artimieji prašo teismo iš Ž.Saladžinsko atimti teisę verstis mediko praktika penkerius metus ir priteisti apie 240 tūkst. eurų, iš kurių 13,5 tūkst. eurų – turtinės žalos. Prokurorė Auksė Lipkevičienė už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą Ž.Saladžinskui siūlo skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui, taip pat uždrausti dvejus metus dirbti medicinos įstaigose.

Ar tokiu atveju chirurgui turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, laisvės atėmimo bausmė? Nukentėjusiosios pusės (mirusios moters ilgamečio partnerio, jos sūnaus ir anūko) advokatas Arūnas Petrauskas į šį klausimą atsakė: "Remiuosi bylos medžiaga: ekspertai yra pasakę, kad (storosios žarnos) naviko šalinimo operacijoje nei blužnies, nei kasos intervencija nebuvo numatyta. Tai jų nereikėjo ir liesti."

Pasiteiravus, ar tai, kad operuojant buvo pažeista blužnis, o vėliau – ir kasa, jis vertina kaip aplaidumą, A.Petrauskas teigė: "Ekspertai yra aiškiai pasakę, kad chirurgas, atlikdamas chirurginę operaciją, turi žinoti, kaip ji atliekama. Tokios operacijos metu negali būti nei intervencijos į blužnį, nei į kasą. Kaip teisme sakė ekspertai, chirurgas pjaudamas turi įsitikinti, ką jis daro. Jei jis pjaudamas naviką užkabina blužnį, o pjaudamas blužnį užkabina kasą – tai neįeina į operacijos veiksmus."

Kaip neatsargus vairuotojas?

Advokatas įsitikinęs, kad medikai neturėtų būti išskiriami iš kitų ir, jei jų klaida sukelia žmogaus mirtį, medikams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. "Jei vairuotojas važiuodamas padaro klaidą ir perėjoje partrenkia žmogų, mums nekyla abejonė, kad kaltininkas už tai turėtų būti baudžiamas. Tačiau jei gydytojas padaro klaidą – kyla, – pasak A.Petrausko, toli gražu ne kiekviena mediko klaida užtraukia baudžiamąją atsakomybę. – Tai yra vienetiniai atvejai, kai klaida pasiekia tokį neatsargumo lygį, kai taikoma baudžiamoji atsakomybė. Visi mes darome klaidų, ir medikai daro klaidų, už kurias negresia baudžiamoji atsakomybė. Bet kai ta klaida sukelia žmogaus mirtį, už padarinius gali grėsti baudžiamoji atsakomybė."

Šiame amžiuje medicina yra tapusi savo sėkmės įkaite, kai reikalaujama šimtaprocentinės sėkmės, atmetant bet kokias kitas alternatyvas, komplikacijas, mirtingumo procentus.

Kai kurių medikų teigimu, jei iš Ž.Saladžinsko dvejus metus bus atimta teisė užsiimti chirurgo praktika, paskui jis to darbo jau nebegalės dirbti, nes praras profesinę kvalifikaciją. Tai prilyginama profesijos iš chirurgo atėmimui. Tačiau A.Petrauskas tikino, kad profesija iš mediko neatimama: "Atimama tik teisė dirbti tam tikrą darbą. Tokių bylų yra ir Vilniuje, ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Panevėžyje. Tai tikrai ne pirma tokio pobūdžio byla. Jei nusikaltimas padarytas atliekant profesinius veiksmus, teismas turi teisę svarstyti tokią poveikio priemonę ir ją taikyti. Vėlgi – jei vairuotojas pėsčiųjų perėjoje partrenks žmogų, jam tikrai kuriam laikui bus atimta teisė vairuoti. Ir niekam dėl tokios bausmės nekils abejonių. Po to, kai baigsis teisės vairuoti atėmimo laikas, jis vėl galės laikyti egzaminą, įrodyti, kad jis moka tai daryti, ir vėl galės vairuoti. Nesuprantu, kodėl vienų profesijų atstovams tai galima taikyti, o kitiems – ne. Kodėl medikams turi būti daroma išimtis?"

Pašnekovo teigimu, byloje pateikti tyrimų rezultatai, ekspertizių išvados paneigia chirurgo gynybinę versiją, kad operuoti trukdė sąaugos pacientės organizme. "Po mirties darytas skrodimas ir patologinis tyrimas parodė, kad nei vidaus organuose, nei žarnyne sąaugų nėra. Tai paneigia Ž.Saladžinsko gynybinę versiją, kad dėl didelių sąaugų jis kitaip negalėjo pjauti, todėl pažeidė blužnį", – advokato žodžiais, ir ekspertai, ir atliktas vidaus organų patologinis tyrimas liudija, kad minėtai moteriai nebuvo būdingas vidaus organų suaugimas plačiomis sąaugomis.

A.Petrauskas tvirtino, kad Ž.Saladžinskas aplaidžiai vedė medicininę dokumentaciją. Kai po pirmosios operacijos moters būklė ėmė prastėti, imta ruoštis antrajai. "Operacijos protokolą rašo ją atliekantis žmogus. Ž.Saladžinskas rašo, kad vasario 13 d. 9 val. pradedama pakartotinė operacija. O moterį stebėjęs kitas medikas tuo pat metu, vasario 13 d. 9 val., palieka tokį įrašą: "Pacientė yra visiškai pabudusi, orientuota, stabilios hemodinamikos." Jis taip pat nurodo, kad rekomenduojama pacientę perkelti į Chirurgijos skyrių, kad būtų toliau gydoma. Kad Ž.Saladžinskas tuo metu neoperuoja, rodo ir anesteziologo įrašas: anesteziologas 10 val. rašo, kad gavo pacientės sutikimą antrai operacijai. Tą pačią dieną 10.30 val. kita gydytoja rašo: "Nuspręsta pacientę vežti į operacinę." Taigi, Ž.Saladžinskas 9 val. jos tikrai negalėjo operuoti", – A.Petrausko teigimu, toks įrašų neatitikimas kelia daug klausimų.

"Jei taip pildoma medicininė dokumentacija, tai gal ir operacijos taip atliekamos?" – svarstė advokatas.

Jis priminė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) dar 2017 m. nusprendė: "Profesiniai veiksmai vasario 12 ir vasario 13 d. operacijų metu, dėl kurių išsivysčiusios komplikacijos lėmė pacientės mirtį, vertintini kaip (...) veiksmai, neužtikrinantys maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo laipsnio."

Prilygino profesiniam nužudymui

Ž.Saladžinskas teisme tvirtino prisiimantis atsakomybę "žmogiškąja prasme" ir dėl šios nelaimės labai besigailintis, tačiau taip pat pabrėžė, kad operacija buvo labai sudėtinga.

"Kauno dienai" plačiau tai pakomentuoti chirurgas atsisakė motyvuodamas tuo, kad nebeturi jėgų apie tai kalbėti. "Labai sunku psichologiškai, emociškai. Aš apskritai neįsivaizduoju, kaip aš tuos penkerius metus (tiek laiko byla nagrinėjama teisme – red. past.) išgyvenau. Mane tai žlugdo ir žudo. Aš pavargau. Penkerius metus žmogų dusinti. Be tos bylos, aš dar turiu ir dirbti labai atsakingą darbą. Emociškai esu išsekęs, man per sunku kalbėti. Mano šarvai jau krenta", – prisipažino pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina prokurorės jam siūlomą bausmę, Ž.Saladžinskas atsakė: "Tokia bausmė – tai žmogaus profesinis nužudymas."

Pasak dviejų mediką ginančių advokatų, nors Ž.Saladžinskas teigia kaltę pripažįstantis, kaip teisininkai jie nemato pagrindo jį nuteisti. "Prašau gerbiamo teismo priimti teisingą sprendimą, gydytoją dėl pareikštų kaltinimų išteisinti", – teisme kalbėjo advokatas Kristupas Ašmys. Jis kaip Lietuvos gydytojų sąjungos advokatas atstovauja medikams ir kitose baudžiamosiose bylose bei ikiteisminiuose tyrimuose.

Pasak K.Ašmio, tokios bylos kaip ši kuria situaciją, kai medikai nesiryš operuoti. Advokatas atsisakė komentuoti, ar baudžiamosios atsakomybės siekimą iš mirusios pacientės artimųjų pusės jis vertina kaip kerštą operavusio chirurgo atžvilgiu. K.Ašmio žodžiais, tai komentuoti būtų neetiška. "Kiekvienas asmuo turi teisę reikšti pretenzijas, ypač, kai yra tokia situacija, patyrus didelę netektį, todėl to ginčyti nenorėčiau. Galėčiau tik išreikšti kelis pastebėjimus dėl tam tikrų pasisakymų viešojoje erdvėje, švelniai tariant, netiksliai išreiškiant tokias formuluotes kaip "žudikas", "sudraskyti organai", "buvo visiškai nesudėtinga operacija" ir panašiai. Tai netiesa", – teigė kaltinamojo advokatas.

Blužnis – labai jautri

Pasak K.Ašmio, byloje iš esmės kalbama ne apie medicininę klaidą, o apie nepageidaujamų įvykių grandinę. Teisme liudiję ekspertai nurodė, kad, remiantis liaudišku pavyzdžiu, blužnį galima apibūdinti kaip bulvių košę su labai jautria ir trapia plutele. "Ne veltui spaudoje dažnai skaitome, kad, tarkim, po smurtinių įvykių ar avarijų labai dažnai plyšta blužnis, kurią reikia šalinti, nes kraujavimo iš blužnies sustabdyti neįmanoma, to žmonija dar neišrado. Tai yra labai jautrus organas. Reikia turėti omenyje, kad išoperuoti naviką nėra tas pats, kaip sumūryti sieną: tas navikas yra žarnoje, prapjovus pilvo sieną jį reikia surasti, išpjauti, tos žarnos yra pasislėpusios po nemažai vidaus organų, nugarinėje dalyje, po to žarną reikia susiūti ir taip toliau, – advokato žodžiais, medicininiu požiūriu tai yra labai sudėtinga operacija, priskiriama prie didžiųjų operacijų grupės. – Todėl operacijos metu atliekant šias chirurgines manipuliacijas prasidėjo kraujavimas iš blužnies. Ją neišvengiamai reikėjo šalinti. Kadangi pacientės blužnis ir kasa buvo glaudžiai susiję, abu organai buvo kartu, lietėsi, šalinant blužnį buvo paliesta ir kasa."

K.Ašmio teigimu, nepašalinus blužnies pacientė būtų nukraujavusi ir mirusi. Jis pabrėžė, jog tai, kad chirurgas, šalindamas blužnį, palietė ir kasą, buvo nustatyta tik po skrodimo atlikus mikroskopinį tyrimą – paprasta akimi to pastebėti buvo neįmanoma. "Vieni organizmai į tai nesureaguoja niekaip, kiti sureaguoja blogomis išeitimis, medicininėje literatūroje remiantis praktika yra net komplikacijų procentai apkaičiuoti", – teigė pašnekovas.

Advokatas palygino: jeigu prieš 100 metų nuo dantų skausmo vaikams duodavo kokaino, tai po 100 metų, kai mus operuos robotai, gal su neigiamais padariniais medicinoje susidursime rečiau. "Tik reikia turėti omenyje dar ir tai, kad kasos uždegimas vieniems organizmams neišsivysto net ir operuojant pačią kasą, o kitiems net operacijos nereikia, kaip pavyzdžiui buvusio sveikatos apsaugos ministro Juro Požėlos atveju, kuris mirė nuo kasos uždegimo", – K.Ašmys priminė, kad prieš trejus metus medikai negalėjo išgelbėti net svarbiausio asmens sveikatos apsaugos sistemoje, susirgusio ta pačia liga kaip Ž.Saladžinsko operuota pacientė.

Neatsižvelgiama į riziką

Kaltinamojo advokato teigimu, atvejų, kai teismas atima iš žmogaus galimybę kurį laiką dirbti tam tikrą darbą, pasitaiko, tačiau tie atvejai tiesiogiai su medicina nesusiję. Dažniausiai apribojimas dirbti konkretų darbą teismų parenkamas už korupcinius nusikaltimus, piktnaudžiavimus, kitas veikas dirbant valstybės tarnyboje. Vis dėlto medicina – kitokia sritis, kurioje dažnai susiduriama su rizika. "Mes labai dažnai chirurgo darbą suprantame buitiškai: išpjauni, susiuvi. Šiame amžiuje medicina yra tapusi savo sėkmės įkaite, kai yra reikalaujama šimtaprocentinės sėkmės, atmetant bet kokias kitas alternatyvas, komplikacijas, mirtingumo procentus. Šis darbas pagal savo rizikas prilyginamas alpinizmui, aviacijai, – dėl to medicinos bylose, pasak K.Ašmio, turėtų būti vertinami ne tik padariniai, bet ir atsižvelgiama į riziką. – Siekiant orientuotis į pasaulinę praktiką, tai daugeliu atvejų, manau, galima kilusias pretenzijas su gydymo įstaiga išspręsti civiline tvarka, arba gaunant kompensacijas iš specialaus fondo, o kriminalines priemones taikyti tik išimtiniais atvejais."

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas Liutauras Labanauskas prokurorės siūlomą bausmę Ž.Saladžinskui vadino visisiškai netinkama: "Toks siūlymas yra neteisingas, nes ten nėra nei gydytojo klaidos, ką bando įrodyti kita pusė, nei juo labiau tyčinės klaidos. Laukiame paskutinio teismo posėdžio. Kai bus galutinis teismo sprendimas kovo 16 d. – o gal jis bus visai kitoks, nei siūlo prokurorė, – matysim, ką daryti toliau: ar advokatai tą sprendimą skųs, ar ne."

Vaikų gastroenterologas L.Labanauskas pasakojo pats pristatęs teismui anatominį atlasą, kuriame parodyta, kaip galėjo atsitikti tai, kas atsitiko operuojant minėtą pacientę: "Blužnies šalinimo pagrindinė komplikacija yra nukraujavimas – to neįvyko, blužnis buvo pašalinta teisingai. O kasos uodega liečiasi prie blužnies, ir, jei kažkada buvo uždegimas, gali jų kapsulytės sulipti – ten viskas milimetrais arba jų dalimis skaičiuojama. Ir jei kasa yra prilipusi, jos gabaliukas nusiplėšė. Tai sukėlė pankreatitą. Tačiau tai nebuvo padaryta tyčia, tai nėra ir medicininė klaida."

Pasiteiravus, kaip traktuoti tokį įvykį, jei ne kaip medicininę klaidą, L.Labanauskas atsakė: "Tai yra tiesiog toks įvykis, dėl kurio niekas nekaltas, išskyrus galbūt patį žmogaus organizmą, kuris kažkada patyrė uždegimą." Jis pabrėžė, kad pagal naująjį, nuo sausio 1 d. įsigaliojusį, žalos atlyginimo be kaltės modelį mirusios pacientės artimieji gautų žalos atlyginimą, nes žala iš tiesų padaryta, tačiau mediko kaltės nėra. Tačiau dėl atvejų, įvykusių iki šių metų sausio 1 d., teisiama vadovaujantis įstatymu, galiojusiu iki šios datos. "Žinoma, ir dabar lieka teisė žmogui kreiptis į teismą. Tik tiek, kad pagal naująjį įstatymą pirmiausia nukentėjęs žmogus arba jo artimieji turi kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie SAM ir prašo kompensuoti žalą. Daugelyje pasaulio šalių toks modelis veikia. Ir ten, kur jis veikia, bylos gydytojams beveik nekeliamos – viską išsprendžia panašios komisijos ar jų atitikmenys", – aiškino LGS prezidentas.

Anot jo, tai, kad mūsų baudžiamoji teisė neišskiria gydytojų atsakomybės iš kitų, yra labai blogai. "Kai kurių šalių baudžiamojoje teisėje yra išskirta gydytojų, arba medicininė, atsakomybė. Pas mus tai nėra išskirta. Tokiu būdu Lietuvoje ar gydytojas, ar chuliganas teisiamas pagal tą patį baudžiamojo kodekso straipsnį. Tai yra problema", – L.Labanauskas teigė inicijuojantis LGS ir prokuratūros vadovų susitikimą, kuriame tikimasi šią problemą aptarti.

Pasak L.Labanausko, Lietuvoje ar gydytojas, ar chuliganas teisiamas pagal tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, ir tai yra problema. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Medikams – daug popierizmo

Nukentėjusiųjų advokatas teigia, kad Ž.Saladžinskas aplaidžiai vedė medicininę dokumentaciją. Tačiau Valstybės kontrolieriai pabrėžia, kad gydytojai Lietuvoje priversti labai daug laiko skirti tiesiogiai su jų kompetencija nesusijusioms funkcijoms atlikti, dėl to nukenčia tiesioginis jų darbas. Ypač tai pažymėtina apie šeimos gydytojus.

"Sveikatos priežiūros sistemos vertinime esame pasisakę, kad šeimos gydytojai funkcijoms, kurioms nereikia gydytojo kompetencijos, atlikti sugaišta 22 proc. darbo dienos laiko. Todėl jie dirba nepakankamai efektyviai: mažiau laiko skiria diagnostiniam ir gydomajam darbui. Dalis gydytojų funkcijų galėtų būti perleista slaugytojams, tačiau SAM, formuodama sveikatos priežiūros specialistų rengimo užsakymą, nevertina ir neplanuoja slaugos specialistų poreikio, o jų trūksta", – teigė Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyriausioji patarėja Vilma Maslauskienė.

Pastaruoju metu šalia įsisenėjusių problemų ima ryškėti pradėtų baudžiamųjų procesų prieš gydytojus dėl medicininių nesėkmių tendencija.

Nauji procesai prieš gydytojus

Penktadienį trys medikų organizacijos – Lietuvos medikų forumas, Lietuvos medikų sąjūdis ir Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės profesinė sąjunga išplatino Medikų kreipimąsi į visuomenę.

Jame teigiama, kad mediko darbas reikalauja milžiniškos atsakomybės ir streso net tuomet, kai atsakomybė ir atlygis (plačiąja prasme) nepatenka į jokias proporcijų ribas.

"Švęsdami 30-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines turime atgyvenusią medicinos sistemą su vienu mažiausių ES finansavimų, neadekvačiais medikų darbo krūviais, nuolat iškylančiomis mobingo apraiškomis, ribotomis galimybėmis kelti kvalifikaciją ir vis didėjančia medikų emigracija. Deja, šios problemos tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Tačiau pastaruoju metu šalia įsisenėjusių problemų ima ryškėti pradėtų baudžiamųjų procesų prieš gydytojus dėl medicininių nesėkmių tendencija, – rašoma kreipimesi. – Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaida pranešė jau apie trečią ir ketvirtą pradėtus baudžiamuosius procesus prieš Lietuvos gydytojus, šį kartą – jau patirties turinčius, tačiau jaunus ir perspektyvius chirurgę ir chirurgą. Pažangiose šalyse medicinos klaidų kriminalizavimo praktika vertinama kaip regresyvi, skatinanti gynybinę mediciną ir iš esmės bloginanti sveikatos sistemos funkcionavimą."

Kreipimesi primenama, kad medikus telkiančios organizacijos jau anksčiau su didžiuliu nerimu pastebėjo teisėsaugos institucijų siekį taikyti baudžiamosios teisės priemones medicininės nesėkmės atveju, pamirštant baudžiamosios teisės kaip ultima ratio (kraštutinės priemonės – red. past.) taikymo principą.

Pranešimą išplatinusių medikų organizacijų atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje, ypač chirurgijoje, kur yra taikomos intervencinės priemonės, išvengti neįmanoma, kad net pažangiausias sveikatos apsaugos sistemas turinčiose valstybėse jų buvo ir bus.

"Medicininių klaidų dekriminalizavimas, jų nagrinėjimas profesinėse organizacijose vertinamas kaip svarbus principas, leidžiantis sumažinti gynybinės medicinos mastą, gerinti medicinos paslaugų kokybę bei mažinti kaštus. Medicinos paslaugų kokybė ir saugumas negali būti pagerinti pasitelkus grasinimus ir bausmes", – rašoma pranešime.

Jame taip pat pabrėžiama, kad baudžiamieji procesai prieš gydytojus iš esmės skatina gynybinę mediciną, dėl to gydytojai ima vengti rizikingų procedūrų ir sunkių pacientų; kelia didžiulį psichologinį krūvį teisiamam medikui, lemia didžiulę žalą jo profesinei praktikai ir reputacijai; taip diegiama klaidų slėpimo kultūra, taip nulemiamas jų pasikartojimas ir gydymo kokybės blogėjimas; diskredituojama gydytojo profesija ir toliau skatinama emigracija.

„Aš manau, kad atėjo laikas kažką keisti. (...) Klaida, kai stengiamasi viską padaryti, o išėjo komplikacija, kuri baigėsi labai skaudžia išeitimi. Tačiau mūsų teisinė bazė nėra palanki, ypač mūsų, medikų, atveju“, – kalbėjo Ž. Saladžinskas.

„Lietuvoje neturime klaidų suvokimo, klaidų supratimo kultūros medicinoje“, – pabrėžė medikas.

Prieš posėdį kalbėdamas su žurnalistais jis mediciną lygino su tokiomis sritimis kaip aviacija, atomine energetika, kur įvykstančios klaidos nagrinėjamos sistemiškai.

„Klaidos medicinoje – jos buvo ir bus. Ir, deja, mes jų nei su teisminiais sprendimais, nei be jų neišvengsime“, – kalbėjo chirurgas.

„Vieno atvejo svarstymas – nieko nepakeis“, – pridūrė jis.

Trečiadienį buvo pabaigtas šios bylos nagrinėjimas: savo kalbas pasakė advokatai bei kaltinamasis, į jas atsakyti galėjo prokurorė ir nukentėjusieji.

Bylos duomenimis, 2015 metais chirurgas pacientei atliko storosios žarnos naviko šalinimo operaciją, tačiau prieš ją nepadarė visų būtinų tyrimų diagnozei patikslinti.

Per operaciją medikas pažeidė moters blužnį, išsivystė kraujavimas ir blužnis buvo šalinama, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Ž. Saladžinskas teisme anksčiau sakė prisiimantis atsakomybę „žmogiškąja prasme“ ir dėl šios nelaimės labai besigailintis, bet taip pat pabrėžė, jog operacija buvo labai sudėtinga.

Nuosprendį skelbti byloje numatoma kovo 16 dieną.

Advokatai: medikas turi būti išteisintas

Pasak dviejų mediką ginančių advokatų, nors jis pats teigia kaltę pripažįstantis, kaip teisininkai jie nemato pagrindo jį nuteisti.

„Prašau gerbiamo teismo priimti teisingą sprendimą, gydytoją dėl pareikštų kaltinimų išteisinti“, – teisme kalbėjo advokatas Kristupas Ašmys.

Jo kolega Dalius Gintautas pateikė analogišką poziciją. Šis advokatas, baigiamojoje kalboje papasakojęs istoriją, kaip Ž. Saladžinskas gydė jį patį ir diagnozavo iki tol nenustatytą ligą, pabrėžė, jog atėmus medikui teisę dirbti, kaip prašo prokurorė ir nukentėjusieji, nukentės ne tik pats chirurgas, bet ir jo pacientai, negausiantys aukščiausios kvalifikacijos pagalbos.

Advokatas K. Ašmys žurnalistams pabrėžė, jog tokios bylos kaip ši kuria situaciją, kai medikai nesiryš operuoti.

„Jeigu mes teisiame gydytoją už tuos procentus (komplikacijų tikimybės – red.), kitą kartą jums visiems atsigulus pas gydytoją, jis jūsų neoperuos paprasčiausiai. Arba mes suteikiame šansą žmogui išgyventi ir bandome jį išgelbėti, arba mes jo iš viso neoperuojame“, – kalbėjo jis.

Pasak advokato, medicina tapo savo pasiekimų auka, kai tikimasi, jog visi atvejai bus sėkmingi.

„Dėl savo sėkmės išgelbėjant žmogaus gyvybę, mes norime, kad tai būtų šimtaprocentinė sėkmė. Taip gyvenime nėra ir, tikriausiai, nebus niekados“, – teigė jis.

Jo kolega D. Gintautas teisme teigė, kad ši byla, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, o po to vėl atnaujintas, yra kerštas.

Kerštas, štai, kas veda šioje byloje. Kerštavimas chirurgui.

„Kerštas, štai, kas veda šioje byloje. Kerštavimas chirurgui“, – teigė jis.

Gynėjas taip pat retoriškai klausė, gal ir prokuroro darbo trūkumu reikėtų laikyti atvejus, kai jo kaltinamas asmuo būna išteisinamas.

„Ar nebus taip, kad didelė žala atsiranda dėl to, kad valstybinis kaltintojas, nemokėdamas tinkamai kaltinti, daro didelę žalą žmogaus reputacijai?“, – svarstė D. Gintautas.

Prokurorė mato pagrindą baudžiamajai atsakomybei

Prokurorė Auksė Lipkevičienė ankstesniame posėdyje siūlė už pareigų neatlikimą ir neatsargų gyvybės atėmimą medikui skirti subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant tokiam pačiam laikotarpiui.

Taip pat prašoma taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti dirbti medicinos įstaigose.

Ž. Saladžinskas žurnalistams teigė, kad tai „reikštų pabaigą“, nes nematytų galimybės po tokios pertraukos grįžti.

Šiam atvejui ir pasiūlytai bausmei sulaukus plataus atgarsio visuomenėje ir medikų bendruomenėje, kaltintoja pabrėžė, kad šiuo atveju pakako kaltę įrodančių duomenų, leidusių bylą baigti ir perduoti teismui.

„Mes remiamės tuo, kas yra baudžiamojoje byloje, tai yra faktiniai duomenys. Šiuo atveju, tikrai noriu paneigti nuomonę – galbūt visi galvoja, kad prokuroras pats nueina į operaciją, apžiūri žmogų ir nustato, kad kažkas yra blogai. Tikrai ne, mes remiamės tuo, kas baudžiamojoje byloje surinkta“, – po posėdžio žurnalistams sakė prokurorė.

„Įstatymai leidžia netaikyti baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatoma, kad jos nėra“, – apie argumentus, jog medikas neturėtų būti teisiamas dėl klaidos, sakė A. Lipkevičienė.

„Tuos duomenis mes vertiname kaip pakankamus kilti baudžiamajai atsakomybei“, – pridūrė ji.

Posėdžio metu ji pabrėžė, kad dėl mediko veiksmų atsirado ypač sunkios pasekmės bei skeptiškai vertino argumentus, esą operacija buvusi labai sudėtinga.

„Tai buvo įprastinė operacija, planinė, jokių požymių ekspertai nenustatė, kurie rodytų, kad didesnė tikimybė kilusių komplikacijų buvo dėl paciento kūno ypatumų“, – posėdyje kalbėjo ji.

Nukentėjusieji: tai ne klaida, o aplaidumas

Civilinį ieškinį yra pateikę trys pacientės artimieji – mirusiosios gyvenimo draugas, sūnus ir anūkas. Byloje pateiktas 13,5 tūkst. eurų turtinis civilinis ieškinys – jį sudaro laidojimo išlaidos, taip pat ieškinys dėl neturtinės žalos, siekiantis iš viso apie 240 tūkst. eurų.

Mirusios pacientės vyras verslininkas Zigmantas Dargevičius yra įsitikinęs, kad tai nebuvo viso labo klaida ir mano, kad operaciją chirurgas atliko aplaidžiai.

Svarbu, kad jis toliau nebepjautų žmonių. Man vienas tikslas buvo nuo pirmos dienos.

„Tai nėra medicininė klaida, tai yra aplaidumas. Sudraskyti du sveikus organus – blužnį ir kasą nėra medicininė klaida“, – įsitikinęs jis.

Nukentėjusysis mano, kad medikas nepasiruošė operacijai, o po operacijos pacientės būklė nebuvo tinkamai stebima.

Jis teigia nesiekiantis, kad medikui būtų paskirta kokia nors bausmė, tik norėtų, kad jis nebegalėtų dirbti.

„Svarbu, kad jis toliau nebepjautų žmonių. Man vienas tikslas buvo nuo pirmos dienos“, – žurnalistams teigė jis.

Z. Dargevičius įsitikinęs, kad medikas ir toliau neatsakingai operuos, todėl mano, kad bent kelerius metus jam teisė dirbti turėtų būti atimta.

Piktina prokurorės siūlymas

Kauno klinikų chirurgas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius gydytojas koloproktologas Žilvinas Saladžinskas teisiamas dėl pacientės mirties. Jam atliekant sudėtingą storosios žarnos operaciją 2015 m. buvo pažeista moters blužnis, prasidėjo kraujavimas, ir blužnį teko pašalinti, o šios procedūros metu pažeidus kasą, išsivystė ūmus kasos uždegimas ir pacientė mirė.

Kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė Auksė Lipkevičienė prašo medikui skirti lygtinę laisvės atėmimo bausmę ir dvejus metus uždrausti dirbti mediko darbą. Toks siūlymas sukėlė audringą medikų reakciją socialiuose tinkluose. Medikai savo nuotraukas ėmė ženklinti grafika, tarsi jų atvaizdas būtų atsidūręs šautuvo taikiklyje, ir užrašu – "Rytoj gali teisti mane".

Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo.

Taip savo nuotrauką feisbuke pakeitė ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės pavaduotoja Jurgita Sejonienė. "Natūralu, kad mūsų, medikų bendruomenė, palaiko kolegą. Mes situaciją vertiname kiek kitaip nei pacientės šeima ar medicinoje nedirbantys žmonės. Manome, kad Lietuvoje yra daug teisinio reglamentavimo problemų. Nenormalu, kai savo darbą dirbantis gydytojas ar kitas specialistas yra prilyginamas nusikaltėliui, žmogžudžiui tais atvejais, kai atsitinka nesėkmės, klaidos, – sakė J.Sejonienė, įsitikinusi, kad tokiu keliu medicinos problemos neturėtų būti sprendžiamos. – Jei nustatomi procedūriniai pažeidimai ar kompetencijos trūkumas, juos reikia taisyti, bet ne bausti žmogų ir atimti iš jo galimybę dirbti."

"Profesorius nėra žudikas"

Gydytojai socialiuose tinkluose dalijasi ir Santaros klinikų Šeimos medicinos centro vadovo profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus teisiamą mediką palaikančiu įrašu. "Šiandien aš esu Žilvinas Saladžinskas, nes nenoriu, kad vieno iš mano dėstytojų ir kolegų garbė būtų sutrypta į purvą, o laisvė apribota kalėjimo grotomis. Daugeliui studentų ir kolegų Profesorius Žilvinas yra išsilavinimo ir profesionalumo pavyzdys. Aš esu su juo šiandien, nes nenoriu pasakyti – buvo. Nepaisant viso artimųjų skausmo, Profesorius nėra žudikas. Jaučiu pyktį ir jį suprantu. Kerštu pavirtęs teisingumas neišgydo skausmo ypač tada, kai norime bausti ne blogį, o klaidą ar nelaimę. Tiesiog visi mes, medikai ir pacientai, esame kare su vėžiu ir kartais neatlaikome jo puolimo, – rašo V.Kasiulevičius. – Aš žinau, kad šiandien palaikydami ketinamą teisti kolegą turbūt nesulauksime visuomenės pritarimo. Žmonės mus laiko visagaliais, bet tokie nesame. Tai milžiniškų lūkesčių persunktoje visuomenėje paaiškinti yra mažai galimybių. Bet esame mes patys su savo sąžine, savo kančia ir nedingstančiu kaltės jausmu prieš savo pacientus ir savo šeimas. Stovėti šalia kolegos šią akimirką labai nedidelė pareiga, nepaisant mus nuolat kaustančios baimės."

Vytautas Kasiulevičius

Priminė nekaltumo prezumpciją

Praėjusią savaitę teismams, prokuratūrai ir žiniasklaidai buvo išplatintas LMS kreipimasis Dėl vykdomo spaudimo ir visuomenės nuteikimo prieš medicinos darbuotojus. Jame teigiama, kad visuomenės nuteikimo prieš medicinos darbuotojus, formuojamos nuomonės teismams bei daromo spaudimo Ž.Saladžinskui, jo darbdaviui ir aplinkai.

Šiuo laišku LMS ragino teismų sistemos darbuotojus ir žiniasklaidos atstovus nuosekliai laikytis Lietuvos, kaip teisinės valstybės, konstitucinių principų ir susiformavusios teismų praktikos.

"LMS primena, kad Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija, todėl iš anksto (nepasibaigus baudžiamosios bylos nagrinėjimui, teismui nepriėmus nuosprendžio ir pastarajam neįsiteisėjus) teigti ir nuteikti visuomenę, kad Gydytojas yra kaltas, jog "byloje įrodytas priežastinis ryšys tarp chirurgo veiksmų ir pacientės mirties", taip pat kitaip iš anksto suformuoti nuomonę apie Gydytojo kaltę ir atsakomybę, yra neteisėta, neprofesionalu, nedalykiška ir neetiška", – rašoma kreipimesi, kuriuo pripažįstama, kad medicininių nesėkmių, komplikacijų ir netyčinių klaidų sveikatos priežiūroje buvo, yra ir bus, tačiau jas taisyti reikėtų kitaip.

LMS taip pat teigia, kad komplikacijos yra individuali žmogaus organizmo reakcija į taikomą gydymą. "Net aukščiausio lygio sveikatos priežiūros specialistai, savo srities šviesuliai ir profesionalai, turintys ilgametės pacientų gydymo patirties ir tarptautinės praktikos, nėra ir negali būti 100 proc. tikri, kad, paskyrus atitinkamą gydymą, pacientui nebus komplikacijų. (…) Antra, komplikacija ir gydytojo netyčinė klaida yra skirtingi, tačiau daug bendrų požymių turintys reiškiniai. LMS nuomone, šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas, kuriuo priimamas sprendimas dėl komplikacijos atskyrimo nuo gydytojo netyčinės klaidos, nėra gana pagrįstas ir išsamus klinikine prasme. Akivaizdu, kad aiškumo ir nuoseklumo nebuvimas šioje srityje gali lemti šališko, neobjektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą", – rašoma kreipimesi. Tuo pačiu LMS atkreipė dėmesį į Ž.Saladžinskui siūlomų sankcijų adekvatumą, proporcingumą ir šių sankcijų galimus padarinius ne tik šiam gydytojui, tačiau ir Kauno klinikoms bei pacientams.

Teisinis reguliavimas, kuriuo priimamas sprendimas dėl komplikacijos atskyrimo nuo gydytojo netyčinės klaidos, nėra gana pagrįstas ir išsamus klinikine prasme. Aiškumo ir nuoseklumo nebuvimas šioje srityje gali lemti šališko, neobjektyvaus ir neteisingo sprendimo priėmimą.

Kreipimesi taip pat rašoma, kad Ž.Saladžinskas yra aukštos profesinės kompetencijos ir kvalifikacijos specialistas, mokslų daktaras, profesorius, išleidęs daug mokslinių, praktinių ir taikomųjų leidinių, su kuriais būsimi gydytojai chirurgai įgyja išsilavinimą ir tobulina kvalifikaciją bei kompetenciją, jis yra gerai pacientų vertinamas (remiantis pacientų atsiliepimais internete) . "Taigi, siūlomos sankcijos (uždraudimas dvejus metus praktikuoti) neproporcingumas ir neadekvatumas aptariamoje situacijoje sukeltų neigiamų padarinių: pačiam Gydytojui, nes būtų prarandami profesiniai įgūdžiai; pacientams, nes dvejiems metams netektų aukštos kvalifikacijos ir kompetencijos medicininės pagalbos, kurią teikdavo Gydytojas", – rašoma kreipimesi.

Kreipimusi LMS ragina teismus kuo išsamiau, nuosekliau ir visapusiškiau išnagrinėti šią bylą ir priimti objektyvų bei pagrįstą sprendimą; prokuratūros atstovus pakartotinai įsigilinti į esamą situaciją, įvertinti žinomas aplinkybes, surinkti duomenis ir informaciją, kuri išsklaidytų esamas arba galimas abejones ir leistų tinkamai įgyvendinti prokuratūros vieną esminių funkcijų – teisingumo – įvykdymą; Sveikatos apsaugos ministeriją imtis aktyvių veiksmų ir peržiūrėti sveikatos priežiūros specialistų darbo krūvius, veiklos sąlygas ir profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkas.