-
Po tragiško įvykio prakalbo apie pirmąją pagalbą: reikia daugiau nebijančių padėti 30
Niekas negaivino
Medikų pagalbos „Mole“ prireikė sausio 2 d. 12.09 val. GMP dispečerinė gavo pranešimą, kad prekybos centre susmuko apie 70 metų žmogus, jam iš burnos bėga kraujas.
„12.10 val. kvietimas perduotas GMP brigadai, kuri atvyko į įvykio vietą 12.15 val. Iki atvykstant medikams, žmogus nebuvo gaivinamas. Atvykusi GMP brigada gaivino 30 minučių, deja, žmogaus išgelbėti nepavyko. GMP brigada defibriliacijos neatliko, nes nebuvo poreikio – nebuvo skilvelių virpėjimo. Ne visada staigios mirties atveju registruojamas skilvelių virpėjimas. Bet jeigu klinikinė mirtis įvyko dėl išeminės širdies ligos – miokardo infarkto sukelto skilvelių virpėjimo – tai dažniausia staigios mirties priežastis, pradinis gaivinimas ir ankstyva, per pirmąsias 4–5 minutes atlikta defibriliacija gali padidinti išgyvenamumą iki 60–75 proc.“, – teigė Kauno GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai Ilona Kajokaitė.
Su kiekviena nutrūkusios ir nepalaikomos kraujotakos minute nepataisomą žalą patiria smegenys, jautriausios deguonies stygiui.
Jos teigimu, iki atvykstant medikams, susmukęs žmogus nebuvo gaivinamas. Tačiau ar tiesa, kad jeigu laiku būtų panaudotas defibriliatorius, žmogų ištraukti iš mirties gniaužtų tikimybė būtų padidėjusi?
„Šiuo atveju, nors ir būtų panaudotas automatinis išorinis defibriliatorius (AID), jis nebūtų padėjęs, nes, kaip minėjau, nebuvo skilvelių virpėjimo. AID neleidžia atlikti defibriliacijos, jei nėra defibriliuojamo ritmo, tačiau nurodo pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir padeda palaikyti paspaudimų ritmą, kitaip sakant, vadovauja gaivinimo veiksmams, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus. Nedelsiant pradėjus gaivinimo veiksmus – krūtinės ląstos paspaudimus įvykus staigiai mirčiai, tikimybė išgelbėti žmogų didėja kartais. Spaudinėjant krūtinės ląstą palaikome minimalią kraujotaką. Su kiekviena nutrūkusios ir nepalaikomos kraujotakos minute nepataisomą žalą patiria smegenys, jautriausios deguonies stygiui. Su kiekviena minute, jei negaivinama, tikimybė, kad žmogus išgyvens arba išgyvens be neurologinio pažeidimo (bus sąmoningas – toks, koks buvo) mažėja maždaug 10 proc.“, – statistiką pateikė I.Kajokaitė.
Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.
Svarbi žinutė visuomenei
Pašnekovė visuomenei panoro perduoti ir itin svarbią žinutę: įvykus staigiai mirčiai – jei žmogus sukniubo, prarado sąmonę, nekvėpuoja arba fiksuojami pavieniai įkvėpimai, svarbu kviesti pagalbą (skambinti 113 arba 112) ir vykdyti GMP dispečerio nurodymus: pradėti krūtinės ląstos paspaudimus, nusiųsti kitą žmogų atnešti automatinį išorinį defibriliatorių, jeigu jis yra arti įvykio vietos, prijungti AID ir, jeigu klinikinė mirtis įvyko dėl skilvelių virpėjimo, AID duos nurodymą defibriliuoti.
Prekybos centro „Molas“ valdytoja Indrė Januševičiūtė pateikė turimą informaciją apie nelaimę, įvykusią sausio 2-ąją. „Pirmiausia savo ir prekybos centro vardu noriu pareikšti užuojautą mirusio senjoro artimiesiems, išgyvenantiems skaudžią netektį. Pagal mūsų turimą informaciją, 12.03 val. buvo pastebėtas sukniubęs žmogus. Prie jo atskubėjo mūsų partnerių „Eurocash1“ darbuotojas, teikiantis prekybos centro apsaugos paslaugas. Jis, įvertinęs situaciją, nedelsdamas iškvietė GMP. Kol medikai vyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, apsaugos darbuotojas nuolat palaikė ryšį su pagalbos centru ir vykdė jų nurodymus. Atvykus medikams, vyras buvo gaivinamas, deja, nei apsaugos darbuotojo, nei medikų pastangų neužteko jo gyvybei išgelbėti“, – teigė I.Januševičiūtė.
Neprivaloma, tai nereikia?
Jeigu per 7–10 minučių mes, šalia esantys, nedarysime nieko įvykus staigiai mirčiai, nukentėjusiajam vargiai pavyks išgyventi.
„Molo“ valdytojos pasiteirauta, kokius veiksmus, iki atvykstant medikams, atliko prekybos centro darbuotojas ir ar buvo prašyta, pavyzdžiui, vaistininkų pagalbos.
„Pagal mūsų turimą apsaugos paslaugų teikimo sutartį su „Eurocash1“ saugos darbuotojai, dirbantys mūsų prekybos centre, privalo mokėti teikti pirmąją pagalbą. Išsamesnę informaciją apie keliamus reikalavimus apsaugos darbuotojams galėtų suteikti saugos įmonė. Kad išsklaidytume abejones ir rastume visus atsakymus, atliekame ir vidinį patikrinimą. Nesiimame spekuliuoti, kokie papildomi veiksmai galėjo ar negalėjo išsaugoti gyvybę, – į tai turėtų atsakyti kompetentingi asmenys, medikai. Gavę tyrimo išvadas ir specialistų rekomendacijas, priimsime atitinkamus sprendimus – vienas iš jų bus ir dėl defibriliatoriaus. Jis turėti neprivaloma, bet svarstysime galimybę jį įsigyti“, – tikino „Molo“ atstovė.
Sprendžiant iš I.Januševičiūtės atsakymo, „Mole“ defibriliatoriaus nėra. Tačiau ar tokio dydžio prekybos centrams neprivaloma jų turėti? O gal tik rekomenduojama? Ir jeigu rekomenduojama, gal dalis verslininkų mano, kad ir nereikia?
„Nesu tikra, bet, mano žiniomis, neprivaloma. Nepaisant to, AID turėtų būti didesniuose prekybos centruose, sporto centruose, darbovietėse, didesnio susibūrimo vietose, globos namuose, sanatorijose, reabilitacijos centruose ir t.t. GMP į pirmos kategorijos kvietimus mieste turi atvykti per 15 min. Laiko vidurkis, per kurį GMP atvažiuoja į įvykio vietą gyvybei grėsmingų situacijų atvejais, mieste yra 7–10 minutės. Beje, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir visose šalyse, kuriose aukštas medicinos lygis. Jeigu per 7–10 minučių mes, šalia esantys, nedarysime nieko įvykus staigiai mirčiai, nukentėjusiajam vargiai pavyks išgyventi. Todėl be daugumos mokančių greitai atpažinti staigios mirties požymius, atlikti pradinio gaivinimo veiksmus, be tankaus (prieinamo) automatinių išorinių defibriliatorių tinklo niekaip nepavyks padidinti išgyvenusių po staigios mirties procento“, – tikino Kauno GMP direktoriaus pavaduotoja medicinai I.Kajokaitė.
Išgelbėti galime daugiau
„Pastaraisiais metais Kauno mieste išgyvenusiųjų iki stacionaro, įvykus staigiai mirčiai dėl skilvelių virpėjimo liudininkų akivaizdoje, yra apie 50 proc. Tikrai gali būti daugiau, bet tik su visų mūsų pagalba. Tam reikia žymiai daugiau bent nebijančių padėti žmonių, mokančių atlikti pradinio gaivinimo veiksmus. Dar geriau – plataus pirmosios pagalbos teikėjų tinklo ir greitai pasiekiamų automatinių išorinių defibriliatorių tinklo“, – vardijo GMP atstovė.
Kauno GMP turimais duomenimis, mieste yra 52 automatiniai išoriniai defibriliatoriai (AID). Jų išsidėstymą mieste galite rasti čia.
Paprašyta prisiminti praėjusių metų įvykius, kai, panaudojus defibriliatorių, pavyko išgelbėti žmogaus gyvybę, I.Kajokaitė teigė, kad toks atvejis buvo vos prieš kelias dienas.
„Sausio 4 d. Kauno mieste atgaivinti du 60–70 metų vyrai, kuriems staigi mirtis įvyko dėl miokardo infarkto sukelto skilvelių virpėjimo. Vienam klinikinė mirtis įvyko namuose, kitam – sporto salėje, abu buvo pradėti gaivinti nedelsiant: vienu atveju – namiškių, kitu – kolegų. GMP atvyko per 6–8 minutes, tęsė gaivinimą, atliko po kelias defibriliacijas, abu atgavo sąmonę iki stacionaro, transportuoti į LSMUL Kardiologijos klinikos (KK) kardiologinę reanimaciją – išgyveno. Be galo džiugi žinia mums, dėkingi atlikusiems gaivinimo veiksmus iki mums atvykstant“, – situaciją komentavo pašnekovė.
Svarbiausia: nedelsiant pradėjus gaivinimo veiksmus – krūtinės ląstos paspaudimus įvykus staigiai mirčiai, tikimybė išgelbėti žmogų didėja kartais. Tomo Raginos nuotr.
Ką turėtume daryti?
Tam, kad iš mirties gniaužtų ištrauktų gyvybių būtų kuo daugiau, Kauno GMP pateikia svarbiausius principus ir veiksmus, kurių reikia imtis norint norint į padėti į nelaimę patekusiam žmogui.
Pagrindiniai principai:
– nebijoti padėti;
– įsisąmoninti, kad, nieko nedarant ir dvejojant, tikimybė žmogui išgyventi mažėja su kiekviena minute;
– visus nurodymus duoda GMP dispečeris – reikia tik klausyti ir vykdyti;
– išmokti pirmosios pagalbos galima ir reikia gyvai vykstančiuose mokymuose;
– baimė sulaužyti šonkaulius nėra priežastis negaivinti.
Pagrindiniai veiksmai:
Baimė sulaužyti šonkaulius nėra priežastis negaivinti.
– įsitikinkite, ar saugu prieiti;
– įvertinkite būklę – jeigu žmogus nesąmoningas (neatsiliepia pajudinus) ir nenormaliai kvėpuoja (nekvėpuoja, pavieniai įkvėpimai);
– skambinkite 113 arba 112;
– įsijunkite telefone garsiakalbį ir vykdykite GMP dispečerio nurodymus;
– pradėkite krūtinės ląstos paspaudimus – vienos rankos plaštakos pagrindą dėkite paciento krūtinės centre, antros rankos plaštakos pagrindą uždėkite ant pirmosios rankos; sunerkite pirštus, rankos per alkūnes ištiestos, dažnis – du paspaudimai per 1 sek., paspaudimų gylis – apie 5–6 cm.;
– jei netoliese yra defibriliatorius, paprašykite kito žmogaus jį atnešti. Kai tik atneš – prijunkite prie paciento ir vykdykite AID nurodymus,
– nenutraukite paspaudimų, kol neatvyks GMP arba neatsiras akivaizdžių gyvybės požymių, arba nebegalėsite tęsti dėl nuovargio ir nebus, kas jus galėtų pakeisti. Rekomenduojama pasikeisti atliekant gaivinimą kas dvi minutes.
Kokia situacija?
Siekiant išsiaiškinti, kuriose žmonių susibūrimo vietose Kaune gyventojai gali rasti defibriliatorių, apklausėme prekybos centrų ir didžiausių parduotuvių atstovus.
„Akropolis“
„Kauno „Akropolyje“ yra du defibriliatoriai: vienas – Gedimino alėjoje, prie prekybos centro apsaugos posto, kitas – „Maximos“ parduotuvėje. Darbuotojai periodiškai lanko specialius kursus, yra apmokomi tiek suteikti pirmąją pagalbą, tiek ir naudotis defibriliatoriumi. Pernai defibriliatorius buvo panaudotas vieną kartą“, – teigė Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.
„Mega“
„Prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ yra du defibriliatoriai, strategiškai įrengti lengviausiai pasiekiamose prekybos centro vietose, kur didžiausi srautai, – prie informacijos centro ir „Rimi“ parduotuvės kasų. 2021 m. defibriliatorių panaudoti neteko, jais apmokyti naudotis informacijos centro ir apsaugos darbuotojai“, – pasakojo bendrovės „Baltic RED“, valdančios prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“, atstovė Ieva Goštautaitė-Gedutė.
„Savas“
„Taip, pirkinių centre „Savas“ yra defibriliatorius. Kažkada šia įranga disponavo bendrovė „Hanner“, vyko mokymo kursai visiems centro „Savas“ dirbantiems darbuotojams (dalyvavo po keletą žmonių iš visų skyrių). Esame panaudoję šią įrangą ir gelbstint gyvybę. Šiuo metu defibriliatorius priklauso bendrovei „Rimi Lietuva“. Dėžutė pakabinta šalia apsaugos kabineto ir įeigos į "Rimi" parduotuvę. Apmokyti naudotis yra ir apsaugos darbuotojai, ir visi „Rimi“ darbuotojai“, – pasakojo centro vadovė Aušra Lapinskienė.
„Maxima“
„Nuo 2017 m. defibriliatoriai įrengti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ esančiose parduotuvėse „Maxima“. Nė vienas iš mūsų turimų defibriliatorių nė karto nebuvo panaudotas. Taip pat norime priminti, kad vien įsigyti defibriliatorių neužtenka – reikia periodiškai atlikti jų techninę apžiūrą: patikrinti testeriu, pakeisti baterijas ir elektrodus. Šiuo metu Kaune yra trys tokie prietaisai prekybos centre „Akropolis“ esančioje mūsų parduotuvėje „Maxima XXX“: prekybos salėje, prie informacijos kasos ir pagalbinėse patalpose. Visi darbuotojai su naudojimosi instrukcija supažindinami pirmosios pagalbos kursuose, o parduotuvės administracija savo praktines žinias atnaujina kartą per metus ir turi Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus“, – teigė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Pagalba: AID neleidžia atlikti defibriliacijos, jei nėra defibriliuojamo ritmo, tačiau nurodo pradėti krūtinės ląstos paspaudimus ir padeda palaikyti paspaudimų ritmą, kitaip sakant, vadovauja gaivinimo veiksmams, kuriuos gali atlikti bet kuris žmogus. Vilmanto Raupelio nuotr.
„Lidl“
„Defibriliatoriai yra įrengti visose „Lidl“ parduotuvėse visoje Lietuvoje, jie taip pat sumontuoti įmonės centriniame biure, logistikos centre. Visose tinklo parduotuvėse defibriliatoriai yra montuojami visiems prieinamoje vietoje – prie kasų arba tik įėjus į parduotuvę, prie šviežių kepinių zonos. Centriniame biure ir logistikos centre šiuos prietaisus montuojame ten, kur dažniausiai būna didžiausi darbuotojų susibūrimai. Parduotuvėse visas vadovaujantis personalas yra baigęs pirmosios pagalbos mokymus ir apmokytas suteikti pirmąją pagalbą“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
„Defibriliatoriai praėjusiais metais buvo panaudoti keletą kartų, tačiau skirtingais atvejais. Atidarius defibriliatoriaus dangtį ir jį išėmus, iškart susisiekiama su pagalbos telefonu 112, tad kelis kartus defibriliatorius buvo panaudotas norint greitai susisiekti su medikais. Buvo atvejis, kai panaudoti defibriliatorių paprašė iš gatvės atbėgęs žmogus – jį į „Lidl“ parduotuvę nusiuntė pirmosios pagalbos centras, kadangi visi mūsų defibriliatoriai yra susieti su pagalbos centru. Kartą defibriliatorius buvo panaudotas suteikti pirmąją pagalbą parduotuvėje, kol buvo sulaukta medikų“, – pasakojo „Lidl Lietuva“ atstovė.
„Rimi“
„Norime būti pasirengę padėti klientams ne tik surasti reikalingas prekes ar gauti paslaugas, bet ir pagelbėti esant nelaimei. Tokių atvejų, kai parduotuvėse tenka panaudoti defibriliatorius, yra išties nedaug, o praėjusiais metais jų visai nebuvo. Visi „Rimi“ bendrovės darbuotojai baigia defibriliatoriaus naudojimo mokymus“, – teigė „Rimi“ atstovė žiniasklaidai Gabrielė Šerėnienė.
Šiuo metu Kaune defibriliatorių yra penkiolikoje „Rimi“ parduotuvių: Krėvės pr. 43A; Savanorių pr. 346; Baltijos g. 58; Savanorių pr. 321; Islandijos pl. 32; Europos pr. 43; Vytauto pr. 24; Varnių g. 41; Raudondvario pl. 94 B; Juozapavičiaus pr. 11; Laisvės al. 82; Varžupio g. 1, Akademijos miestelis, Kauno rajonas; Vandžiogalos pl. 112, Domeikava, Kauno rajonas; Pramonės g. 61 A; Prancūzų g. 81.
Defibriliatoriai artimiausiu metu atsiras ir parduotuvėse Romainių g. 67 C; Studentų g. 19. „Iki 2022 m. pabaigos defibriliatorių bus visose „Rimi“ parduotuvėse Lietuvoje“, – teigė G.Šerėnienė.
„Iki“
„Defibriliatorių neturime, tačiau svarstome jų įsigyti. Mūsų visi darbuotojai įsidarbindami ir vėliau kas dvylika mėnesių išklauso pirmosios pagalbos suteikimo instrukcijas, dalis jų dalyvauja praktiniuose mokymuose. „Iki“ mokymosi sistemoje turime atskirą pirmosios pagalbos suteikimo kursą“, – situaciją komentavo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
