Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimas Minske sąmoningai valo pilietinę visuomenę nuo paskutinių kitaminčių, JT Žmogaus teisių tarybai sakė Anais Marin (Anais Maren).

„Padėtis išlieka katastrofiška. Deja, ji vis blogėja“, – kalbėjo specialioji pranešėja žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais.

„Baltarusijos vyriausybė iš dalies pakeitė jau ir taip griežtus teisės aktus, kuriais siekiama panaikinti pilietines laisves, todėl padaugėjo politiškai motyvuotų baudžiamųjų persekiojimų ir nuosprendžių, – sakė ji. – Atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus stoka skatina baimės atmosferą tarp aukų ir jų šeimų.“

A. Marin šias pareigas eina penkerius metus ir priminė Tarybai, kad dar prieš dvejus metus įspėjo ją apie totalitarinį Minsko posūkį, kurį įrodo žmogaus gyvybės ir orumo nepaisymas per 2020 metais vykusį susidorojimą su taikiais protestuotojais.

Savo metinėje ataskaitoje prancūzų politologė teigė, kad daugiau kaip 1 500 asmenų vis dar yra sulaikyti dėl politiškai motyvuotų kaltinimų, o nuo 2020-ųjų kasdien vidutiniškai įvykdoma po 17 savavališkų areštų.

„Turiu rimtų priežasčių manyti, kad dėl politinių motyvų nuteistiesiems sąmoningai sunkinamos kalėjimo sąlygos, nes už menkus kalėjimo taisyklių pažeidimus jie sodinami į karcerius“, – sakė A. Marin.

„Baltarusijoje niekas nebuvo patrauktas atsakomybėn už savavališką dešimčių tūkstančių taikių protestuotojų sulaikymą 2020 metais, taip pat už smurtą ir kankinimus, kuriuos patyrė daugelis jų, – nurodė ji. – Šis visuotinis nebaudžiamumas ir baimės atmosfera, atsiradusi dėl besitęsiančių represijų, privertė šimtus tūkstančių baltarusių pasitraukti į tremtį.“

Žiniasklaida, akademikai, moksleiviai

Pasak A. Marin, Baltarusijoje nuolat persekiojami žmogaus teisių gynėjai, daugiau kaip 1 600 „nepageidaujamų organizacijų, įskaitant visas likusias nepriklausomas profesines sąjungas, buvo prievarta likviduotos“.

„Tai rodo sąmoningą valstybės politiką, kuria siekiama išvalyti pilietinę erdvę nuo paskutinių kitos nuomonės besilaikančių elementų“, – sakė ji.

A. Marin taip pat teigė, kad Baltarusijos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės buvo paskelbtos ekstremistinėmis organizacijomis, o akademinė laisvė sistemingai pažeidinėjama.

„Ideologinė kontrolė ir drausminės priemonės riboja nuomonių ir jų raiškos laisvę“, – sakė ji.

Švietimo sistemoje taip pat vykdoma ideologinė kontrolė, vaikai neskatinami reikšti savo nuomonės, o už kitokią nuomonę jiems grasinama ir gresia pasekmės.

Kalbant apie Rusijos invaziją į Ukrainą, asmenys susiduria su sunkumais, kai bando pasisakyti prieš invaziją arba abejoja Baltarusijos vaidmeniu padedant 2022 metais Maskvos pradėtai invazijai.

„Dėl antikarinių akcijų buvo sulaikyti ir areštuoti daugybė žmonių, kai kurie iš jų buvo apkaltinti teroristinių išpuolių planavimu – už šį nusikaltimą dabar gali būti baudžiama mirties bausme“, – sakė A. Marin.

Baltarusijai iš karto buvo pasiūlyta atsakyti į šį pranešimą Žmogaus teisių taryboje, tačiau ji nedalyvavo.

Strasbūre įsikūrusio EŽTT sprendimas reiškia didelę Nyderlandų ir Ukrainos pastangų patraukti Rusiją teisinėn atsakomybėn už jos veiksmus Ukrainoje pažangą ir gali atverti kelią kompensacijų priteisimui. Teismas nurodė, kad sprendimas dėl bylų esmės bus priimtas vėliau.

Ieškiniai buvo pateikti dar prieš tai, kai Maskva beveik prieš metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra) pasveikino sprendimą kaip svarbų etapą siekiant atskaitomybės.

„Ir toliau darysime viską, kas mūsų galioje, kad pasiektume teisingumą visoms 298 skrydžio #MH17 aukoms ir jų artimiesiems“, – rašė jis tviteryje.

Teismas teigė, kad praėjusiais metais vykusiame posėdyje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 metų gegužės 11 dienos separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos buvo „Rusijos Federacijos jurisdikcijoje“ ir kad Maskva „darė didelę įtaką separatistų karinei strategijai“, be kita ko, tiekė ginklus, vykdė separatistų prašomas artilerijos atakas ir teikė jiems politinę bei ekonominę paramą.

Teismas pareiškė, jog pakanka įrodymų, kad dauguma Ukrainos ieškinių dėl teisių pažeidimų ir susijęs ieškinys dėl reisu MH17 skridusio lėktuvo numušimo, kurį pateikė Nyderlandai, yra priimtini. Anot jo, nedidelis skaičius kaltinimų yra nepriimtini.

Ukrainai teismo posėdžiuose atstovavęs advokatas Benas Emmersonas (Benas Emersonas) sakė, kad šis sprendimas „rodo, jog (Rusijos) prezidentas (Vladimiras) Putinas negali išvengti ilgos tarptautinės teisės rankos“.

Jis teigė, kad teismas nusprendė, jog turi jurisdikciją „patraukti Rusiją atsakomybėn, padaryti teisiškai įpareigojančias išvadas dėl Rusijos kaltės ir priteisti kompensacijas už Rusijos karo nusikaltimus, įskaitant Ukrainos civilių žudymą, keleivinio reiso MH17 lėktuvo numušimą, karo belaisvių kankinimą ir žudymą, privačios nuosavybės naikinimą ir neteisėtą pasisavinimą, Rusijos pajėgų įvykdytą trijų našlaičių vaikų grupių pagrobimą ir jų priverstinį perkėlimą į Rusiją“.

Strasbūre įsikūręs teismas yra svarbi Europos Tarybos, kuri yra svarbiausia žemyno žmogaus teisių institucija, dalis. Praėjusiais metais Rusija buvo pašalinta iš Tarybos – tai buvo precedento neturintis žingsnis dėl Maskvos karo Ukrainoje. Tačiau teismas vis dar gali nagrinėti bylas prieš Rusiją, iškeltas iki jos pašalinimo.

Šios bylos Strasbūre yra atskiros nuo baudžiamojo persekiojimo Nyderlanduose, kur lapkritį du rusai ir ukrainietis prorusiškas separatistas už akių buvo nuteisti už daugybines žmogžudystes dėl jų vaidmens 2014 metų liepos 17 dieną virš Rytų Ukrainos numušant reiso MH17 lėktuvą. Visi 298 keleiviai ir įgulos nariai žuvo, kai iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs „Boeing 777“ buvo numuštas virš Rytų Ukrainos.

Nyderlandų prokurorai teigia, kad MH17 numušusi raketų sistema buvo atgabenta į Ukrainą iš karinės bazės Rusijoje ir po numušimo ten grąžinta.

Ukraina iškėlė bylas Maskvai dėl daugybės Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimų, tarp jų – „neteisėtas karines atakas prieš civilius gyventojus, dėl kurių žuvo daug žmonių, įskaitant reiso MH17 lėktuvo numušimą, taip pat civilių gyventojų egzekucijas ir sumušimą iki mirties“, ir dėl karių, nebedalyvaujančių karo veiksmuose. Ji taip pat apkaltino Rusiją pagrobus 85 ukrainiečių vaikus.

Jungtinės Valstijos užblokavo bet kokį JAV esantį tų asmenų turtą ir nustatė baudžiamąją atsakomybę už sandorius su Wu Yingjie (U Ingdzie), kuris nuo 2016 iki 2021 metų buvo Komunistų partijos Tibeto skyriaus vadovas — aukščiausias regiono pareigūnas, ir Zhang Hongbo (Džang Hongbo), Kinijos policijos vadovu Himalajų regione nuo 2018 metų, kuris, kaip manoma, vis dar dirba šiose pareigose.

Sankcijos paskelbtos nepaisant to, kad įtampa tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos santykinai sumažėjo po to, kai praėjusį mėnesį Balyje susitikę prezidentai Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Xi Jinpingas (Si Dznipingas) susitarė stiprinti dialogą.

Wu [Yingjie] kadencijos metu taip pat buvo tokių pažeidimų kaip prievartinė sterilizacija, priverstiniai abortai, religinių ir politinių laisvių suvaržymai ir kalinių kankinimai.

Wu Yingjie vadovavo „stabilumo“ politikai Tibete, kuri apėmė „rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant neteismines egzekucijas, fizinį smurtą, savavališkus areštus ir masinius sulaikymus“, teigiama Iždo departamento pareiškime.

„Wu [Yingjie] kadencijos metu taip pat buvo tokių pažeidimų kaip prievartinė sterilizacija, priverstiniai abortai, religinių ir politinių laisvių suvaržymai ir kalinių kankinimai“, – nurodoma jame.

Per daugelį šimtmečių Tibete mainėsi nepriklausomybės ir kinų valdymo laikotarpiai. Pekinas teigia 1951 metais „taikiai išvadavęs“ šį kalnuotą regioną, kur pradėjo vystyti pasenusią infrastruktūrą bei švietimo sistemas.

Tačiau daugelis tibetiečių išeivių kaltina centrinę vyriausybę religinėmis represijomis ir jų kultūros ardymu.

Tibeto budistų dvasinis lyderis tremtyje Dalai Lama ir jo sekėjai Dharamšaloje Indijos Himalajuose gyvena nuo 1959 metų, kai pabėgo iš Tibeto po nesėkmingo tibetiečių sukilimo prieš Kinijos valdymą.

Kinija nepripažįsta tibetiečių vyriausybės tremtyje ir jokiame dialoge su Dalai Lamos atstovais nedalyvavo nuo 2010 metų.

Pastaraisiais metais tarptautinės bendruomenės dėmesio centre vis dažniau atsiduria į šiaurę nuo Tibeto esantis Sindziangas, kur, Jungtinių Valstijų teigimu, Kinija vykdo genocido politiką prieš uigūrus ir kitus daugiausia musulmonus, tiurkiškai kalbančius žmones.

32 iš 47 Tarybos narių balsavo už kuo aukštesnio lygio tyrimą dėl įtariamų teisių pažeidimų, siekiant patraukti atsakomybėn kaltuosius.

„Prieš“ balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja. Likusios 13 narių, įskaitant tradicines Maskvos šalininkes Kiniją, Venesuelą ir Kubą, susilaikė.

Šis JT Žmogaus teisių tarybos sprendimas turėtų parodyti prezidentui Vladimirui Putinui, kad prieš jį „yra visas pasaulis“, penktadienį pareiškė ukrainiečių ambasadorė Jevhenija Filipenko.

„Žinia Putinui buvo aiški: esi izoliuotas pasauliniu lygiu ir prieš tave yra visas pasaulis“, – po balsavimo žurnalistams sakė ji.

Žinia Putinui buvo aiški: esi izoliuotas pasauliniu lygiu ir prieš tave yra visas pasaulis.

Šis smūgis Rusijai buvo suduotas JT Generalinei Asamblėjai Niujorke trečiadienį paskelbus savo įtaigų pareiškimą, priimtą 141 balsu ir sulaukusį tik penkių balsų „prieš“. Pareiškimu smerkiama Maskvos invazija ir reikalaujama nedelsiant pasitraukti iš Ukrainos.

Ženevoje įsikūrusi Žmogaus teisių taryba taip pat „griežčiausiais įmanomais žodžiais“ pasmerkė „žmogaus teisių... ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą“.

Kyjivo pateiktame tekste raginama „skubiai ir įrodomai išvesti Rusijos Federacijos karius ir Rusijos remiamas ginkluotas grupes iš visos Ukrainos teritorijos“.

Svarbiausia tai, kad penktadienio balsavimu atveriamas kelias įsteigti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ir pradėti aukščiausio lygio tyrimą, kokį tik gali užsakyti Taryba. Komisija turės „ištirti visus įtariamus pažeidimus“, susijusius su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

Patraukti atsakomybėn

Žmogaus teisių taryba ragina paskirti tris tyrėjus „tokių pažeidimų faktams, aplinkybėms, priežastims nustatyti“. Jie taip pat turės surinkti įrodymus „siekiant, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“.

Tuo metu Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) Hagoje jau pradėjo savo tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje.

Ukrainoje nuo kiek daugiau nei savaitę trunkančios invazijos pradžios jau žuvo šimtai civilių, o daugiau kaip 1,2 mln. žmonių pabėgo iš šalies.

„Dėkoju visiems, kas balsavo už teisingą reikalą“, – pasakė Ukrainos ambasadorė. Ji paragino „atsižvelgiant į situaciją“ tyrimą pradėti „kuo greičiau“.

„Tai bus svarbi institucija, papildysianti TBT darbą“, – sakė ji.

Greta stovint daugeliui kolegų, J. Filipenko pasidžiaugė, kad „visas pasaulis palaiko Ukrainą“.

Ji pabrėžė, kad į tai „turėtų atkreipti dėmesį žmonės iš Rusijos, įsakantys vykdyti pažeidimus... [Ukrainoje] ir juos vykdantys“.

„Įrodymai bus surinkti. Jūs būsite identifikuoti ir patraukti atsakomybėn“, – pridūrė ukrainiečių ambasadorė.

„Rusija liko viena“

Daug Ukrainos šalininkų taip pat akcentavo Žmogaus teisių tarybos penktadienio sprendimo svarbą.

„Šis balsavimas buvo įtaigus Rusijos veiksmų pasmerkimas, paremtas Tarybos narių iš visų pasaulio geografinių regionų“, – sakė JAV ambasadorė Bathsheba Nell Crocker (Batšeba Nel Kroker).

„Tarptautinės bendrijos nariai palaiko Ukrainą ir aišku, kad Rusija liko viena“, – sakė ji.

Prieš balsavimą Rusijos atstovas Jevgenijus Ustinovas kategoriškai atmetė rezoliuciją ir tvirtino, kad jos „tikslas yra nukreipti dėmesį“ nuo Kyjivo esą vykdomų nusikaltimų.

Pasak jo, rezoliuciją remiančios šalys, kurių, naujausiais duomenimis, yra 68, „pasinaudos visomis priemonėmis, kad apkaltintų Rusiją“.

Per ankstesnius debatus Rusiją atsargiai parėmė kelios valstybės, tokios kaip Baltarusija, Eritrėja, Venesuela, Kuba ir Kinija. Pastarosios atstovas skundėsi „žmogaus teisių politizavimu“.

Tačiau dauguma šalių tvirtai parėmė Ukrainą.

Žmogaus teisių tarybos penktadienio sprendimas laikomas itin griežtu, nes anksčiau Taryba niekada nebuvo priėmusi tiesiogiai prieš Rusiją nukreiptos rezoliucijos.

Vis dėlto teisių gynimo grupės sakė, kad reikėjo žengti dar toliau, ir paragino išplėsti tyrimą, kad jis apimtų ir pažeidimus pačioje Rusijoje.

Kai kas taip pat ragino įtraukti į tekstą prašymą Generalinei Asamblėjai svarstyti Rusijos pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos. Kai kurios šalys, regis, pritarė tokiai minčiai.

Žurnalistų paklausta apie tai, J. Filipenko pabrėžė, kad neatmetamos jokios galimybės.

Pasak G. Nausėdos, sparčiai blogėjanti žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje kelia didelį susirūpinimą, o Europos Sąjungos (ES) ir JT partnerystė ginant demokratijos ir žmogaus teisių principus yra itin svarbi.

„Lietuva kaip kandidatė į Žmogaus Teisių Tarybą 2022-2024, skiria ypatingą dėmesį universalių žmogaus teisių gynimui ir JT vaidmens stiprinimui“, – pranešime sakė prezidentas.

Susitikime su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu prezidentas taip pat aptarė visuomeninių organizacijų, žmogaus teisių aktyvistų bei žiniasklaidos darbuotojų teises ir laisves.

G. Nausėda ketvirtadienį pradėjo vizitą Briuselyje, kur dalyvauja Europos Vadovų Tarybos sesijoje. Joje Europos Sąjunga oficialiai įvedė sankcijas svarbiems Baltarusijos ekonomikos sektoriams, didindama spaudimą autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui po civilinio lainerio priverstinio nutupdymo Minske.

Nuolatinių atstovų komitetas ES Taryboje trečiadienį Briuselyje sutarė dėl 78 fizinių asmenų ir septynių įmonių, atsakingų už represijas ir sisteminius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, sąrašo.

„Džiaugiamės, kad ES valstybėms narėms pavyko susitarti dėl vieno didžiausio konkrečių asmenų ir juridinių subjektų, kurie asmeniškai prisidėjo prie žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, sąrašo“, – sakė G. Landsbergis.

Jis pridūrė, kad sąrašas rengtas nuo kovo mėnesio, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmėsi naujų represijų prieš spaudą ir žurnalistus Baltarusijoje, toliau brutaliai pažeidinėjo žmogaus teises.

Šį teisės aktą ir sąrašą galutinai patvirtins ES užsienio reikalų ministrai per savo susitikimą birželio 21 dieną.

„Akivaizdu, kad ES imasi ambicingų bei nuoseklių veiksmų ir netoleruos režimo nusikaltimų“, – teigė ministras.

Sąrašas buvo papildytas asmenimis ir įmone, kurie prisidėjo prie neteisėto „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo Minske ir Ramano Pratasevičiaus ir Sofijos Sapegos sulaikymo.

Manantys, kad žmogaus teisės buvo be reikalo suvaržytos, dažniausiai kaip nepagrįstai apribotą teisę nurodė judėjimo laisvės ribojimą šalies teritorijoje – taip atsakė net 68 proc. apklaustųjų, teisę į darbą (draudimas dirbti, nuotolinis darbas) – 14 proc., pasirinkimo, žodžio laisvę (testavimas, izoliavimas, vakcinavimas) – 12 proc., bendravimo laisvę su kitais asmenimis – 11 proc. Tokius duomenis atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu tyrimų agentūros „Spinter research“ šių metų kovo mėnesį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Apklausos metu buvo teirautasi šalies gyventojų nuomonės įvairiais žmogaus teisių klausimais, tokiais kaip susirinkimų ir saviraiškos laisvė, privatumo apsauga, lyčių lygybė, smurtas prieš moteris, vaiko teisės ir kitais.

Apklausa atskleidė, kad beveik pusė (44 proc.) gyventojų jaučia, kad Lietuvoje negalima laisvai burtis į taikius susirinkimus, pavyzdžiui, protestus, mitingus. Dažniausiai taip jaučiantys nurodė jauniausio amžiaus – 18-25 m. respondentai. Tuo pačiu dauguma gyventojų – 68 proc. pritaria susirinkimų laisvės ribojimui dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino metu. Susirinkimų laisvės ribojimui respondentai pritartų ir tuo atveju, jeigu susirinkime būtų skatinama smurtauti prieš visuomenės mažumos grupę (71 proc.), susirinkimu būtų išreiškiamas palaikymas Rusijos prezidento Vladimiro Putino politikai (56 proc.), susirinkime būtų naudojami policiją įžeidžiantys plakatai (51 proc.). Dažniausiai respondentai nurodė, kad patys dalyvautų taikiame susirinkime, jeigu jame keliama problema paliestų juos asmeniškai (75 proc.).

Beveik du trečdaliai respondentų (61 proc.) mano, kad žiniasklaida Lietuvoje nesistengia naujienų pateikti tiksliai ir nešališkai, tuo pačiu net 73 proc. sutinka, kad žiniasklaidoje ir internete skleidžiamos melagienos ir netikri faktai kelia grėsmę demokratijai. Net 89 proc. pasisako už saviraiškos laisvės ribojimą, jeigu skatinama smurtauti prieš asmenį ar asmenų grupę, 75 proc. – jeigu skatinama neapykanta imigrantams, 68 proc. – jeigu viešai šaipomasi iš religinių simbolių, 65 proc. – jeigu viešai niekinamos svarbios Lietuvos istorinės asmenybės.

Vertinant privatumo apsaugą, daugiau nei pusė respondentų (58 proc.) nurodė, kad negali kontroliuoti, kokius duomenis apie juos renka privačios bendrovės, 73 proc. nurodė, kad jiems nepakanka arba labiau nepakanka informacijos, kokius duomenis apie juos renka valstybės institucijos. Tačiau net 75 proc. respondentų sutiktų, jeigu informacijos apie asmenis rinkimas būtų plečiamas siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ir juos išaiškinti, 72 proc. – siekiant nustatyti ir šalinti grėsmes nacionaliniam saugumui. Tačiau tik 50 proc. sutiktų, kad duomenų rinkimas būtų plečiamas siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją.

Vertinant lyčių lygybę, pusė respondentų (51 proc.) nurodė jaučią, kad vyrai ir moterys Lietuvoje turi lygias teises, 54 proc. – kad moterys Lietuvoje turi vienodas galimybes su vyrais kilti karjeros laiptais. Dažniau taip besijaučiantys įvardijo vyrai, su tuo dažniau nesutiko moterys. Kas ketvirtas respondentas (25 proc.) nurodė manąs, kad vyrai yra geresni politiniai lyderiai nei moterys, tačiau net 82 proc. sutiko, kad namų ruošos darbus vyrai ir moterys turi dalintis po lygiai. 70 proc. sutiko arba greičiau sutiko su teiginiu, kad moteris turi teisę pasirinkti, ar ji nori nutraukti nėštumą.

Tuo pačiu visuomenėje pamažu didėja netolerancija smurtui prieš moteris ir vaikus. Net 73 proc. respondentų nesutiko arba greičiau nesutiko su teiginiu, kad smurtas artimoje aplinkoje yra asmeninis šeimos reikalas, todėl su juo susijusios problemos turėtų būti sprendžiamos privačiai. 78 proc. taip pat nesutiko arba greičiau nesutiko su teiginiu, kad tėvai turi teisę savo nuožiūra naudoti fizines bausmes prieš vaiką. 67 proc. nurodė, jog imtųsi veiksmų, įsikištų arba paskambintų Vaiko teisių apsaugos tarnybai, jeigu pamatytų viešoje vietoje mušamą vaiką, 61 proc. – jeigu išgirstų konflikto garsus, išsigandusio vaiko riksmus ir verkimą kaimynų bute.

Apklausoje taip pat buvo paliestos tokios žmogaus teisių sritys kaip nukentėjusiųjų teisės, žmonių su negalia teisės, LGBT, migrantai ir pabėgėliai, psichikos sveikata ir nuteistųjų teisės.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta vykdant Aktyvių piliečių fondo remiamą projektą „Tvari parama žmogaus teisėms per advokaciją ir švietimą“.

Už Seimo rezoliuciją „Dėl masinių, sistemingų ir sunkių Kinijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų ir uigūrų genocido“ ketvirtadienį balsavo 86 Seimo nariai, vienas buvo prieš, septyni susilaikė.

Rezoliucijoje nurodoma, kad Seimas „griežtai smerkia Kinijos vykdomus masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, „ragina Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir „kviečia Europos Parlamentą ir Europos Komisiją bei jos pirmininkę Ursulą von der Leyen peržiūrėti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų žmoniškumui ir uigūrų genocido“.

Kinijos valdžios institucijos raginamos „nedelsiant nutraukti neteisėtą organų ėmimo iš sąžinės kalinių praktiką, paleisti visus sąžinės kalinius Kinijoje, įskaitant dvasinio judėjimo „Falun Gong“ narius, nutraukti uigūrų genocidą ir uždaryti „perauklėjimo“ stovyklas, paleisti visus sulaikytuosius ir kalinius, esančius sulaikymo ir priverstinio darbo stovyklose“.

Be to, raginama Honkonge atšaukti Nacionalinio saugumo įstatymą, iš ten išvesti Kinijos pajėgas ir nutraukti „vykdomus žodžio laisvės ir politinių teisių ribojimus bei įleisti nepriklausomus žmogaus teisių ekspertus į Tibeto teritoriją ir pradėti dialogą su Dalai Lama dėl Tibeto kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo bei religijos laisvės atkūrimo“.

Lietuvos Seimas konstatavo, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja nuo 2012 metų. Anot jo, tai liudija šimtų žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų sulaikymai, sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią sulaikyta daugiau negu milijonas uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, jie sulaikomi nepateikus kaltinimų ir be teismo sprendimo.

„Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika; nuo šeimų atskirti vaikai auga valstybinėse našlaičių globos įstaigose ir internatuose; sunaikinta daug kultūros ir religinės paskirties objektų, be to, sukurtas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą“, – rašoma rezoliucijoje.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

Kinijos ambasada Vilniuje, balandį reaguodama į Seime vykusią diskusiją apie žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, pareiškė, kad tai yra kišimasis į vidaus reikalus.

Kinijos atstovybė tuomet nurodė, jog šiuo metu, „pagerėjus žmonių gyvenimo kokybei, sustiprėjus santarvei ir stabilumui, Sindziangas gali pasigirti geriausia žmogaus teisių padėtimi, kokia tik kada nors buvo“.

Ambasada: Seimo rezoliucija – prastas politinis šou

Kinijos ambasada sako, kad Seimo rezoliucija, kuria smerkiami šios šalies nusikaltimai žmoniškumui, uigūrų genocidas, yra prastas politinis šou, grįstas melu ir dezinformacija.

„Visiškai nepaisant oficialios Kinijos pozicijos ir faktų apie Sindziangą bei pasiekimų ginant žmogaus teises Sindziange bei kitose Kinijos vietose, taip pat sėkmingų priemonių, siekiant išlaikyti stabilumą ir gerovę Honkonge, kai kurie Seimo nariai sugalvojo prieš Kiniją nukreiptą rezoliuciją, kuri yra dar vienas prastas politinis šou, grįstas melu ir dezinformacija“, – rašoma ketvirtadienį išplatintame ambasados pranešime.

Seimo nariai sugalvojo prieš Kiniją nukreiptą rezoliuciją, kuri yra dar vienas prastas politinis šou, grįstas melu ir dezinformacija.

Ambasada tvirtina, kad šia rezoliucija Lietuva kišasi į Kinijos vidaus politiką.

„Šiuo žingsniu kišamasi į Kinijos vidaus reikalus Sindziange, Honkonge ir Tibete bei vidinę politiką prieš kultą ir kitas nelegalias religines veiklas, šiurkščiai pažeidžiant pagrindines normas, reguliuojančias tarptautinius santykius. Kinija dėl to reiškia griežtą pasipiktinimą ir pasmerkimą“, – teigia ambasada.

Ji taip pat teigia, kad žmogaus teisių problema Kinijoje yra „laužta iš piršto“, o tuo siekiama sugriauti stabilumą bei sustabdyti tolesnį šios šalies vystymąsi.

„Prieš Kiniją nukreiptoms Vakarų jėgoms jokiu būdu negalima sunaikinti klestėjimo, stabilumo, etninės vienybės ir laimingų žmonių gyvenimo Honkonge, Kinijoje. Iš piršto lauždamos vadinamąją žmogaus teisių problemą Kinijoje, šios jėgos klastoja įtarimus ir kaltinimus, kad Kinija būtų demonizuojama, siekdamos sugriauti taiką ir stabilumą Kinijoje bei sustabdyti tolesnį Kinijos vystymąsi. Tokie veiksmai yra pasmerkti gėdingai nesėkmei. Šie Seimo nariai, tikintys gandais ir iškraipantys faktus, savavališkai šmeižia Kiniją bei smarkiai kenkia Kinijos ir Lietuvos santykiams“, – rašoma pranešime.

„Tokie kaltinimai bus atmesti visos Kinijos liaudies, visų etninių grupių, taip pat padėtį permatančių žmonių, kurie palaiko teisingumą Lietuvoje“, – priduriama jame.

M. Bachelet paskyrė rusų žmogaus teisių gynėją Kariną Moskalenko, eisiančią pirmininko pareigas, taip pat žmogaus teisių gynėją iš Kanados Susan Bazilli (Sjuzan Bazili) ir teisės profesorių serbą Marko Milanovičių.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis savo šaliai nuo 1994 metų, per praėjusių metų rugpjūtį vykusius rinkimus užsitikrino šeštąją kadenciją, tačiau opozicija ir Vakarų demokratijos tą balsavimą laiko suklastotu.

Po balsavimo įsiplieskė masiniai protestai prieš A. Lukašenkos valdymą, o baltarusių teisėsauga ėmėsi represijų. Tūkstančiai demonstrantų buvo sulaikyti, o daugiau nei 400 asmenų buvo skirtos griežtos įkalinimo bausmės.

Dauguma autoritarinio lyderio oponentų nuo to laiko pasitraukė į užsienį ar buvo pasiųsti už grotų.

„Praėjusiais metais ilgalaikis ir nuolatinis sisteminių pažeidimų modelis Baltarusijoje staigiai paūmėjo, susmarkėjo prezidento rinkimų kontekste ir už jų ribų, o pagrindinės laisvės reguliariai atimamos“, – pareiškime nurodė M. Bachelet.

„Faktų nustatymo misijos darbas suvaidins svarbų vaidmenį užtikrinant atskaitomybę už pažeidimus, pakursčiusius krizę“, – pabrėžė buvusi Čilės prezidentė.

Kovą JT Žmogaus teisių taryba Ženevoje priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė su rinkimais susijusių teisių pažeidimus Baltarusijoje, taip pat paragino M. Bachelet rinkti įrodymus, siekiant galiausiai patraukti atsakomybėn kaltininkus.

Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė M. Bachelet rugsėjį turi perskaityti Taryboje pranešimą, o 2022 metų kovą – pateikti išsamią rašytinę ataskaitą.

Jos faktų nustatymo misija bus atsakinga už išsamų tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų, padarytų Baltarusijoje nuo 2020 metų gegužės 1 dienos, taip pat dėl galimo tokių pažeidimų lyčių aspekto.

K. Moskalenko yra žmogaus teisių srityje besispecializuojanti teisininkė, nuo 2017 metų dirbanti Strasbūre įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Centre de la protection internationale“ direktore.

M. Milanovičius yra Notingamo universiteto tarptautinės viešosios teisės profesorius ir Belgrado žmogaus teisių centro bendradarbis.

Tarptautinio moterų teisių projekto (IWRP) direktorė S. Bazilli yra teisininkė, turinti 30 metų darbo patirties žmogaus teisių ir moterų teisių srityje.

Atitinkamą Lietuvos parlamento rezoliucijos projektą pasirašė beveik trečdalis parlamentarų, tarp jų – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jos pavaduotojai Vytautas Mitalas, Paulius Saudargas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, taip pat konservatorių, socialdemokratų, liberalų, Laisvės partijos, „valstiečių“ frakcijų nariai.

Projekte nurodoma, kad Seimas „griežtai smerkia Kinijos vykdomus masinius, sistemingus ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus ir nusikaltimus žmoniškumui“, „ragina Jungtines Tautas pradėti teisinį tyrimą dėl uigūrų genocido Sindziango kalinimo stovyklose“ ir „kviečia Europos Parlamentą ir Europos Komisiją bei jos pirmininkę Ursulą von der Leyen peržiūrėti Europos Sąjungos bendradarbiavimo su Kinija politiką ir suformuluoti aiškią poziciją dėl Kinijos vykdomų masinių, sistemingų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų, nusikaltimų žmoniškumui ir uigūrų genocido“.

Rezoliucija taip pat norima paraginti Kinijos valdžios institucijas „nedelsiant nutraukti neteisėtą organų ėmimo iš sąžinės kalinių praktiką, paleisti visus sąžinės kalinius Kinijoje, įskaitant dvasinio judėjimo „Falun Gong“ narius, nutraukti uigūrų genocidą ir uždaryti „perauklėjimo“ stovyklas, paleisti visus sulaikytuosius ir kalinius, esančius sulaikymo ir priverstinio darbo stovyklose“.

Be to, raginama Honkonge atšaukti Nacionalinio saugumo įstatymą, iš ten išvesti Kinijos pajėgas ir nutraukti „vykdomus žodžio laisvės ir politinių teisių ribojimus bei įleisti nepriklausomus žmogaus teisių ekspertus į Tibeto teritoriją ir pradėti dialogą su Dalai Lama dėl Tibeto kultūros ir religinio paveldo išsaugojimo bei religijos laisvės atkūrimo“.

Pagal projektą, Seimas konstatuotų, kad žmogaus teisių padėtis Kinijoje blogėja nuo 2012 metų. Tai liudija šimtų žmogaus teisių gynėjų, teisininkų ir žurnalistų sulaikymai, sukurta neteisminio kalinimo programa, pagal kurią sulaikyta daugiau negu milijonas uigūrų, kuriems taikomas priverstinis politinis perauklėjimas, jie sulaikomi nepateikus kaltinimų ir be teismo sprendimo.

„Sindziango provincijoje suformuota griežto religinės praktikos ir uigūrų kalbos bei papročių apribojimo politika; nuo šeimų atskirti vaikai auga valstybinėse našlaičių globos įstaigose ir internatuose; sunaikinta daug kultūros ir religinės paskirties objektų, be to, sukurtas skvarbaus skaitmeninio sekimo tinklas, įskaitant veido atpažinimo technologiją ir duomenų rinkimą“, – rašoma rezoliucijos projekte.

K. Kovalėlio / Fotobanko nuotr.

Viena iš projekto iniciatorių socialdemokratė Dovilė Šakalienė BNS sakė, kad tekstas ilgai derintas su įvairių Seimo frakcijų bei komitetų atstovais.

„Įdėtos kolegų pastabos, papildymai, korekcijos, čia tikrai yra bendras komandinis darbas“, – teigė ji.

Išgyvenę pusę šimto metų komunizmo teroro, savo kailiu patyrę Gulago sistemą, manau, turime moralinę pareigą reaguoti į to paties komunizmo vykdomus nusikaltimus prieš kitą tautą.

Anot parlamentarės, negalima nereaguoti, kai vis daugėja pranešimų ir tyrimų apie sistemingus, itin sunkius žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, ypač apie Sindziange vykdomą uigūrų tautinės mažumos persekiojimą.

D. Šakalienė pabrėžė, kad ekspertų vertinimu, tai, kas ten vyksta, atitinka tarptautiniuose teisės aktuose numatytą genocido apibrėžimą.

„Išgyvenę pusę šimto metų komunizmo teroro, savo kailiu patyrę Gulago sistemą, manau, turime moralinę pareigą reaguoti į to paties komunizmo vykdomus nusikaltimus prieš kitą tautą, juolab žinodami, kaip efektyviai komunistinis režimas sugeba slėpti nusikaltimus žmoniškumui“, – BNS sakė Seimo narė.

Jos teigimu, panašius dokumentus jau priėmė arba svarsto JAV, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Belgijos, Italijos ir kitų Vakarų valstybių parlamentai.

Šių metų kovą Pekinas D. Šakalienei ir dar devyniems europiečiams įvedė sankcijas. Jiems uždrausta atvykti į Kiniją.

ES pareigūnai sutarė įvesti sankcijas keturiems Kinijos pareigūnams dėl uigūrų persekiojimo.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės čia mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

Kinijos ambasada Vilniuje, balandį reaguodama į Seime vykusią diskusiją apie žmogaus teisių padėtį šioje šalyje, pareiškė, kad tai yra kišimasis į vidaus reikalus.

Kinijos atstovybė tuomet nurodė, jog šiuo metu, „pagerėjus žmonių gyvenimo kokybei, sustiprėjus santarvei ir stabilumui, Sindziangas gali pasigirti geriausia žmogaus teisių padėtimi, kokia tik kada nors buvo“.