Akmuo atidengtas karininko žūties vietoje netoli Maglajaus miesto, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„Pagerbti karį, kuris žuvo vykdydamas užduotį, – tai įprasminti jo atminimą ir ugdyti pagarbą žmogui. Normundo atminimas turi būti gyvas visų Lietuvos karių širdyse“, – sakė dviejose taikos palaikymo misijose Balkanuose su N. Valteriu dalyvavęs Nerijus Kundrotas. Jis šiuo metu vadovauja N. Valterio Jaunimo mokyklai Šiauliuose.

Paminklui lėšas surinko, jį nugabeno ir rugsėjo mėnesį pastatė pirmosios, 1994 metų, Lietuvos karo akademijos laidos karininkai, žuvusio kario draugai ir kolegos, kurie dalyvavo toje pačioje taikos palaikymo misijoje, tarnavo kartu su N. Valteriu. Lietuvos trispalvę bendražygio atminimui jie išskleidė misijos metu kasdien matytuose kalnuose.

Pagerbti karį, kuris žuvo vykdydamas užduotį, – tai įprasminti jo atminimą ir ugdyti pagarbą žmogui.

Vyresnysis leitenantas N. Valteris žuvo 1996 metų balandžio 17 dieną, vykdydamas užduotį netoli Maglajaus miestelio šiaurinėje Bosnijoje. Visureigis, kuriuo važiavo keturi Lietuvos ir Danijos kariai, kalnų kelyje užvažiavo ant prieštankinės minos. Per sprogimą žuvo N. Valteris ir Danijos karys Arne Andersenas.

Po mirties N. Valteris už pasiaukojimą ir narsą vykdant NATO taikos įgyvendinimo misiją buvusioje Jugoslavijoje apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu ir NATO medaliu už tarnybą.

Tarnybos draugų iniciatyva N. Valteriui paminklinis akmuo yra atidengtas ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kieme. Lietuvos karininko pavardė taip pat įrašyta Danijos mieste Viborge pastatytame paminkle.

Žuvęs karys palaidotas Ginkūnų kapinėse Šiauliuose.

1994 metais N. Valteris baigė Lietuvos karo akademijos I pakopos I laidą. 1994 metais jis dalyvavo tarptautinėje UNPROFOR misijoje Kroatijoje, LITPLA-1 būrio sudėtyje, 1996 metais dalyvavo Tarptautinėje taikos įgyvendinimo misijoje (IFOR) Bosnijoje ir Hercegovinoje.

Tai didžiausi per kelis pastaruosius mėnesius susirėmimai su prorusiškais separatistais. Pastarieji informavo praradę keturis savo kovotojus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, pakirtusi naujas pastangas išspręsti konfliktą šalies rytuose.

Pasak V. Zelenskio, Kijevas yra įsipareigojęs dėl taikos, bet „ryžtingai priešinsis bet kokiai ginkluotai agresijai“.

Vienas ukrainiečių karys žuvo, o dar keturi buvo sužeisti per apšaudymą iš ginklų, draudžiamų pagal ugnies nutraukimo susitarimą, nurodė kariškiai.

Kariuomenės pranešime sakoma, kad separatistai atakavo ukrainiečių pozicijas netoli Novotoškivskės ir Krymsko kaimų vienoje iš trijų zonų, iš kurių abi konflikto šalys pernai sutiko atitraukti pajėgas. Šie kaimai yra mažiausiai 10 km nuo zonos ribos.

Niekieno nepripažinta separatistinė „Luhansko liaudies respublika“ (LLR) savo ruoštu pranešė, kad per antradienį ryte vykusius susirėmimus žuvo keturi jos kovotojai.

„Žuvo keturi mūsų gynėjai, dar keturi buvo sužeisti“, – žurnalistams sakė separatistų teisėsaugos atstovas Jakovas Osadčis.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad abi konflikto šalys patyrė nuostolių. Jis pridūrė, kad Maskva „nežino detalių dėl to, kas išprovokavo susirėmimą“.

Ukraina su separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose kovoja nuo 2014 metų, po Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos.

Separatistus remia Rusija, kuriai Vakarai dėl jos vaidmens šiame konflikte įvedė griežtas sankcijas.

Nuo 2014-ųjų per kovas jau žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, nors 2015-aisiais Baltarusijos sostinėje Minske buvo pasirašyti taikos susitarimai.