„Per grupės alpinistų paieškų ir gelbėjimo operaciją ant Elbruso kalno pavyko išgelbėti keturiolika žmonių“, – nurodė Nepaprastųjų situacijų ministerija ir pridūrė, kad išgelbėtieji buvo vikšriniais visureigiais evakuoti į artimiausią gyvenvietę ir perduoti medikams.

„Deja, penki žmonės žuvo“, – pridūrė ministerija.

Pranešime sakoma, kad gelbėjimo operacija iki 2 val. 45 min. vietos (ir Lietuvos) laiku buvo visiškai užbaigta. Joje dalyvavo beveik 70 žmonių ir šešiolika technikos vienetų.

Ketvirtadienį devyniolikos žmonių grupė kopdama į Elbrusą pasiekė 5,4 km aukštį ir paprašė pagalbos, pablogėjus orams.

Paieškas sunkino iki 40 metrų per sekundę vėjas ir -20 Celsijaus laipsnių šaltis. Matomumas paieškų zonoje dažnai siekė ne daugiau kaip vieną metrą.

Vienas informuotas šaltinis naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad ši alpinistų grupė neturėjo pakankamai vedlių.

„Grupė nebuvo pakankamai sukomplektuota vedliais: jų tebuvo du. Pagal pirminius duomenis, jie patys paliko grupę ir išėjo nežinoma kryptimi“, – teigė šaltinis.

Pasak jo, grupėje buvo alpinistų iš įvairių Rusijos miestų, įskaitant Maskvą, Sankt Peterburgą, Jekaterinburgą ir Čeliabinską. Visi grupės nariai buvo vyresni kaip 30 metų, bet dauguma neturėjo patirties dalyvauti kalnų žygiuose.

Tuo metu kopimą organizavusi bendrovė pranešė, kad grupę lydėjo keturi profesionalūs gidai.

Kopiant blogai pasijuto alpinistų grupėje buvusi moteris. Ji kartu su vienu iš gidų pasuko atgal, tačiau vėliau mirė „jam ant rankų“, nurodė bendrovė. 

Likę grupės nariai toliau kopė į kalną, tačiau kelią jiems pastojo „beprecedentė audra“.

Vienas iš alpinistų susilaužė koją, todėl grupės tempas dar sulėtėjo.

Du alpinistai mirtinai sušalo, o dar du neteko sąmonės ir mirė, kai buvo nukelti, nurodė bendrovė.

Gidai ir dalis alpinistų grupės narių buvo hospitalizuoti dėl nušalimų.

Nors kopimas į šį 5 642 m aukščio snaudžiantį ugnikalnį nelaikomas techniškai sudėtingu, kasmet bandydami pasiekti Elbruso viršūnę žūsta dešimtys alpinistų.

Prieš Sekminių savaitgalį vietos valdžia paragino žmones būti itin atsargius. Monblano regione esą po smarkaus snygio kyla didelė lavinų rizika.

Prancūzijos Alpėse ir Pirėnuose šį sezoną daugėja nelaimių. Gegužės pradžioje žuvo septyni žmonės. Dėl pandemijos šį sezoną kalnų keltuvai Prancūzijoje neveikia. Žinybos skundžiasi, kad todėl nepažymėtomis trasomis čiuožia daug nepatyrusių slidininkų.

Tai pirmosios šiemetinio kopimo sezono aukos.

„Trečiadienį mirė du alpinistai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Mingma Sherpa (Mingma Šerpa) iš „Seven Summit Treks“.

40 metų šveicaras Abdul Waraichas (Abdul Varaichas) žuvo netoli viršūnės, prieš tai ją pasiekęs, sakė Chhangas Dawa Sherpa (Čangas Dava Šerpa) iš tos pačios organizacijos. Pasak jo, alpinistas buvo išsekęs.

„Papildomai nusiuntėme du šerpus su deguonimi ir maistu; deja, šerpai negalėjo jo išgelbėti“, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė jis.

55 metų amerikietis Puwei Liu (Puvei Liu) pasiekė Hillary (Hilario) pakopą netoli viršūnės, bet buvo apakintas tviskančio sniego ir išsekęs, todėl jam padėta leistis žemyn, sakė organizatoriai. Alpinistas pasiekė 4-ąją stovyklą, bet vėliau mirė.

Abiejų žuvusių alpinistų palaikai bus nunešti žemyn pagerėjus oro sąlygoms, sakė organizatoriai.

Vidutiniškai per metus ant aukščiausio pasaulio kalno miršta penki alpinistai.

2019-aisiais kopdami į Everestą žuvo 11 žmonių. Dėl keturių iš jų mirties kaltinamas per didelis kopusiųjų skaičius.

Vieną dieną eilėse prie viršukalnės ant pietinio šlaito iš Nepalo pusės ir šiaurinio šlaito iš Tibeto pusės laukė 354 žmonės.

Pastaraisiais sezonais į Everestą kopia daugiau alpinistų, susidaro net spūstys. Kai kurių alpinistų žūtis aiškinama per dideliu žmonių skaičiumi ant aukščiausio pasaulio kalno.

Siekdama spręsti šią problemą Nepalo turizmo ministerija paskelbė taisykles, kuriomis apribojamas žmonių, galinčių kopti į šį kalną per vieną palankaus oro sukuriamą laikotarpį, skaičius.

Rekordinis leidimų skaičius

Pandemija sužlugdė praėjusių metų sezoną, bet Nepalas, norėdamas pritraukti daugiau alpinistų, sušvelnino karantino taisykles, nors turi ribotas galimybes juos gydyti, jei jie užsikrėstų pandeminiu koronavirusu.

Šį sezoną Nepalas išdavė 408 kopimo leidimus – tai daugiau nei ankstesnis 381 leidimo rekordas 2019 metais.

Nepaliečių komandai penktadienį pritvirtinus virvę kelyje į viršūnę, ją pasiekė daugiau kaip 200 alpinistų ir jų vedlių.

Everesto papėdėje yra palapinių miestelis, jame yra apsistoję daugiau kaip tūkstantis žmonių: užsienio alpinistai ir jiems padedantys darbuotojai. Taip pat visu pajėgumu veikia pakeliui esantys viešbučiai.

Šiltesni orai, sudarantys palankesnes sąlygas kopti į pavojingas, sniegu padengtas Nepalo viršukalnes, sutapo su mirtina antra COVID-19 banga.

Praėjusią savaitę iš Everesto bazinės stovyklos buvo evakuota daugiau kaip 30 susirgusių alpinistų, nors tik trims iš jų buvo patvirtintas koronavirusas.

Šiemet bazinėse stovyklose nėra įprastų bendrų švenčių, nes ekspedicijų grupių paprašyta tarpusavyje nebendrauti.

Dideliame aukštyje kvėpuoti ir taip sunku, tad bet koks COVID-19 protrūkis tarp alpinistų grupių gali kelti didelį pavojų sveikatai.

Sekmadienį Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad pareigūnai Everesto viršūnėje įrengs „skiriamąją liniją“, siekdami užkirsti kelią koronaviruso plitimui nuo potencialiai užsikrėtusių alpinistų iš Nepalo, kur susiklostė sunki epidemiologinė padėtis.

Per aukščiausią pasaulio kalną eina Kinijos ir Nepalo siena; šiaurinis kalno šlaitas priklauso Kinijai.

Tibeto pareigūnai žurnalistams sakė, jog imsis „griežčiausių epidemijos prevencijos priemonių“, kad užkirstų kelią alpinistų kontaktams šiauriniame ir pietiniame šlaituose ar viršūnėje, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.

Gidai įrengs skiriamąsias linijas kalno viršūnėje, prieš leisdami alpinistams pradėti sunkią kelionę į viršų, Tibeto alpinizmo asociacijos vadovą citavo „Xinhua“.

Kinija dėl pandemijos nuo praėjusių metų draudžia užsieniečiams kopti į Everestą.

Antradienį vakare prie uolėtos Šapel de la Gliero keteros Šamoni slėnyje netoli Monblano buvo rasti 40 metų olando ir 30 metų prancūzės palaikai. 

Alpinistai žuvo nukritę nuo stataus uolėto šlaito viename populiariame alpinizmo maršrute, nors nelaimės priežastis kol kas neaiški, sakė pareigūnai.

Taip pat antradienį žuvo 71 metų turistas, nukritęs prie Granžo viršūnės Prancūzijos Alpėse netoli Šveicarijos sienos.

Gelbėjimo tarnybos pranešė, kad trečiadienį jų sraigtasparnis pastebėjo dviejų italų alpinistų kūnus Mon Modi viršukalnės papėdėje. Mon Modi yra viena iš keleto viršukalnių Montblano grandinėje, per kurią eina Italijos ir Prancūzijos siena.

Nelaimė įvyko, kai du patyrę 66 ir 67 metų alpinistai, atvykę iš Genujos, leidosi šlaitu Prancūzijos pusėje, įkopę į viršukalnę iš Italijos pusės.

„Buvo gana debesuota palei visą kalnų grandinę. Jie nukrito ant šiaurinio šlaito dėl nežinomos priežasties ir krito mažiausiai 300 metrų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šamoni kalnų policijos pulkininkas leitenantas Stephane'as Bozonas (Stefanas Bozonas).

Antradienio vakarą žuvo du 48 metų parasparnininkai. Jų parasparnis sudužo į pietus nuo Ženevos ežero. 

Parasparniu skridę gidas ir jo klientas žuvo, kai rėžėsi į vieno namo stogą, netikėtai subliuškus skraidymo aparato sparnams.

Kiekvieną vasarą į šiuos vaizdingus kalnus traukia daugybė alpinistų ir turistų, bet pareigūnai perspėja, kad žmonėms nederėtų nuvertinti sudėtingų maršrutų.

Praėjusią savaitę buvo pranešta apie pirmą sezono žūties atvejį ant Monblano – aukščiausio Europos kalno, į kurį kasmet kopia kone 25 tūkst. alpinistų.

65 metų vyras leidosi nuo Monblano, kai atsisegė nuo partnerio virvės manydamas, kad vietovė ne tokia pavojinga, bet paslydo ant sniego lopinėlio ir nukrito iš 500 m aukščio, nurodė gelbėjimo tarnybos.

Anot austrų naujienų agentūros APA, šalies vakarinėje dalyje esančiame Nasereite mirtinai susižeidė nukritęs 60 metų vyras. Jis buvo susirišęs viena virve su dar dviem alpinistais.

Auka tapęs laipiotojas kopė pirmas – jis atitrūko nuo skardžio, pralėkė šalia viduriniojo alpinisto ir, pakibęs ore aukštyn kojomis, patyrė mirtiną traumą. Dar turi būti atliktas skrodimas, per kurį bus nustatyta tiksli mirties priežastis.

Antras incidentas įvyko maždaug 40 km piečiau, netoli Pictalio Sankt Leonhardo, kur dideliame aukštyje į plyšį įkrito ir buvo sunkiai sužeistas 50 metų laipiotojas.

Gelbėtojams pavyko jį ištraukti ir nugabenti į ligoninę Insbruke, tačiau, kaip pranešė APA, šeštadienio rytą vyras mirė.

61-erių amerikietis Christopheris Johnas Kulishas (Kristoferis Džonas Kulišas) jau buvo pasiekęs 8 848 m aukščio kalno viršūnę ir pirmadienio vakarą saugiai pasiekė stovyklą, esančią kiek žemiau.

„Pasak jo ekspedicijos organizatorių, staiga jam sustreikavo širdis, ir jis mirė Pietų balne“, – sakė Nepalo turizmo departamento atstovė Mira Acharya (Mira Ačarja).

Šių metų pavasario kopimo sezonui Nepalas išdavė rekordiškai daug (381) leidimų, daugiausiai užsieniečiams. Kiekvienas iš šių leidimų kainuoja 11 tūkst. dolerių.

Kiekvieną leidimą turintį alpinistą lydi mažiausiai vienas šerpas, todėl prie Everesto viršūnės susidaro didelės eilės, juolab kad kopimui tinkamų dienų skaičių šiemet sumažino nepalankūs orai.

Apskaičiuota, kad iki penktadienio iš Nepalo pusės Everesto viršūnę pasiekė 600 žmonių, pranešė šalies vyriausybė, remdamasi ekspedicijų organizatorių informacija.

Dar mažiausiai 140 žmonių yra gavę leidimus kopti šiauriniu Tibeto šlaitu, nurodo bendrovės. Tikėtina, kad šiemet į aukščiausią viršukalnę įkopusių žmonių skaičius gali sumušti pernykštį rekordą, kai ant jos pabuvojo 807 žmonės.

Daugelyje Himalajų viršukalnių, įskaitant Everestą, giedrų orų laikotarpis nuo balandžio pabaigos iki gegužės galo yra palankiausias laikas kopti.

Šiemet ant kitų aukštesnių kaip 8 km Himalajų viršukalnių žuvo devyni kiti alpinistai, o dar vienas yra dingęs.

Manoma, kad mažiausiai keturių žmonių mirtys susijusios su laukimu didžiulėse eilėse vadinamojoje Everesto „mirties zonoje“. Šie incidentai padidino susirūpinimą, kad ekspedicijų organizatoriai stengiasi kuo daugiau uždirbti, nepaisydami saugumo.

44 metų britas Robinas Fisheris (Robinas Fišeris) šeštadienį ryte pasiekė viršūnę, bet susmuko šlaitu nusileidęs apie 150 metrų.

„Mūsų vedliai mėgino padėti, bet jis greitai mirė“, – naujienų agentūrai sakė bendrovės „Everest Parivar Expedition“ atstovas Murari Sharma (Muraris Šarma).

Tuo metu kopdamas iš šiaurinės Tibeto pusė penktadienį ryte mirė 56 metų airis, patvirtino jo ekspedicijos organizatoriai, paskelbę žinutę savo „Facebook“ paskyroje.

Vyras nusprendė grįžti nepasiekęs viršūnės, bet mirė savo palapinėje prie Šiaurės balno perėjos, apie septynių kilometrų aukštyje.

Pastarąją savaitę ant Everesto žuvo keturi alpinistai iš Indijos ir po vieną JAV, Austrijos ir Nepalo pilietį. Dar vienas airių alpinistas laikomas žuvusiu po to, kai jis paslydo ir nukrito iš didelio aukščio netoli viršūnės.

Manoma, kad mažiausiai keturių žmonių mirtys susijusios su laukimu didžiulėse eilėse vadinamojoje Everesto „mirties zonoje“. Šie incidentai padidino susirūpinimą, kad ekspedicijų organizatoriai stengiasi kuo daugiau uždirbti, nepaisydami saugumo.

Šių metų pavasario kopimo sezonui Nepalas išdavė rekordiškai daug (381) leidimų, daugiausiai užsieniečiams. Kiekvienas iš šių leidimų kainuoja 11 tūkst. dolerių.

Kiekvieną leidimą turintį alpinistą lydi mažiausiai vienas šerpas, todėl prie Everesto viršūnės susidaro didelės eilės, juolab kad kopimui tinkamų dienų skaičių šiemet sumažino nepalankūs orai.

Apskaičiuota, kad iki penktadienio iš Nepalo pusės Everesto viršūnę pasiekė 600 žmonių, pranešė šalies vyriausybė, remdamasi ekspedicijų organizatorių informacija.

Dar mažiausiai 140 žmonių yra gavę leidimus kopti šiauriniu Tibeto šlaitu, nurodo bendrovės. Tikėtina, kad šiemet į aukščiausią viršukalnę įkopusių žmonių skaičius gali sumušti pernykštį rekordą, kai ant jos pabuvojo 807 žmonės.

Daugelyje Himalajų viršukalnių, įskaitant Everestą, giedrų orų laikotarpis nuo balandžio pabaigos iki gegužės galo yra palankiausias laikas kopti.

Šiemet ant kitų aukštesnių kaip 8 km Himalajų viršukalnių žuvo aštuoni kiti alpinistai, o dar du yra dingę.

Anksčiau šeštadienį viena gelbėtojų komanda pastebėjo aštuonių žmonių – keturių alpinistų iš Pietų Korėjos ir keturių jų vedlių nepaliečių – kūnus, gulinčius tarp nuolaužų jų bazinėje stovykloje, bet paieškas trikdė nepastovūs orai ir plikšala.

Penktasis korėjietis alpinistas iš pradžių laikytas dingusiu, bet pareigūnai patvirtino, kad jis per audrą buvo stovykloje, todėl irgi veikiausiai žuvo.

„Kalnų ekspedicija, sudaryta iš penkių Pietų Korėjos piliečių ir keturių užsieniečių, buvo nublokšta smarkaus vėjo savo bazinėje stovykloje per kopimą į Gurdžos kalną. (Jie) nukrito nuo skardžio ir žuvo“, – sakoma Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Vienas sraigtasparnis sugebėjo nusileisti kiek aukščiau ant šlaito, virš ekspedicijos stovyklavietės, bet negalėjo paimti žuvusiųjų kūnų.

„Viskas dingę – visos palapinės nupūstos. Tačiau apledėjimas buvo per didelis, kad būtų galima tęsti paieškas“, – AFP sakė orlaivio pilotas Siddartha Gurungas (Sidarta Gurungas).

Nepalo turizmo departamentas pranešė, kad šeštadienio popietę į nelaimės vietą buvo pasiųstas antrasis sraigtasparnis.

„Sraigtasparnis buvo pasiųstas į antrąją gelbėjimo operaciją, bet nesame tikri, ar jis galės priartėti prie incidento vietos“, – sakė departamento atstovė Mira Acharya (Mira Ačarja).

Pražūtingas incidentas

Ši audra – daugiausiai gyvybių pareikalavęs alpinizmo incidentas Nepale nuo 2015 metų, kai 18 žmonių žuvo Everesto bazinėje stovykloje per galingo žemės drebėjimo sukeltą laviną.

Tuo tarpu 2014-aisiais 16 šerpų žuvo ant Everesto šlaitų, lavinai nusiritus per Khumbu ledokritį

Ekspediciją organizavusios bendrovės „Trekking Camp Nepal“ atstovas Wangchu Sherpa (Vangču Šerpa) sakė, kad pavojus buvo paskelbtas, kai su žygeiviais beveik parą nepavyko užmegzti ryšio.

„Kadangi su jais nuo vakar nepavyko susisiekti, pasiuntėme žmonių iš kaimo ir sraigtasparnį jų ieškoti“, – nurodė jis.

Ekspedicijos dalyviai nuo spalio pradžios buvo apsistoję stovykloje, įrengtoje 7 193 metrų Gurdža Himalo kalno papėdėje ir laukė, kol orai pakankamai pagerės, kad galėtų pasiekti viršūnę.

Tarp jų buvo garsus Pietų Korėjos alpinistas Kim Chang-ho (Kim Čangho), 2013 metais tapęs žmogumi, kuris per trumpiausią laiką įkopė į 14 aukščiausių pasaulio viršukalnių nenaudodamas deguonies atsargų, sakoma Nepalo vyriausybės išduotame leidime kopti, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

Leidime išvardyti keturių Pietų Korėjos alpinistų vardai, bet prie šios komandos vėliau prisidėjo penktasis narys, sakė „Trekking Camp Nepal“ atstovas Sureshas Dakalas (Surešas Dakalas).

Gurdžos viršukalnė, į kurią retai kopiama, priklauso Daulagirio masyvui. Į 8 167 metrų aukštį virš jūros lygio iškilusi Daulagirio 1-oji viršukalnė yra septintas pagal aukštį kalnas pasaulyje. 1990 metais į ją įkopė lietuvių alpinistas Dainius Makauskas, bet leisdamasis žemyn žuvo.

1969 metais į Gurdža Himalą pirmieji įkopė japonų alpinistai, bet pastaruosius 22 metus ant šios viršukalnės niekas nebuvo užlipęs, rodo Himalajų duomenų bazė.

Pietų korėjiečių komanda planavo kopti dar niekada neišbandytu maršrutu, pranešė Korėjos alpinizmo federacija.

Gurdžos viršūnę sėkmingai pasiekė 30 alpinistų, o keturi žuvo ant šio kalno šlaitų, neskaitant per penktadienio audrą gyvybių netekusių žmonių.

Į Nepalą, kuriame yra aštuonios iš 14 aukščiausių pasaulio viršukalnių, kasmet atvyksta tūkstančiai alpinistų. Kalnų turizmo sektorius yra svarbus pajamų šaltinis šiai neturtingai valstybei.

„Balandžio 30-ąją vėlai vakare mirė penktoji auka“, – sakoma Valė kantono policijos pranešime.

Sekmadienį blogi orai netikėtai užklupo 14 slidininkų grupę Arolos regione Šveicarijos pietiniame Valė kantone.

Ši grupė iškeliavo iš Dikso poilsinės ir ketino iki nakties pasiekti Vinjeto kalnų namelį vadinamuoju Serpantino maršrutu.

Sunkiai pasiekiamoje kalnų vietoje esančios stovyklos vadybininkas į pareigūnus kreipėsi pirmadienį paryčiais. Buvo surengta didelė gelbėjimo operacija, kurioje dalyvavo septyni sraigtasparniai, informavo policija.

Vienas iš slidininkų buvo rastas negyvas nelaimės vietoje; manoma, kad jis užsimušė nukritęs.

Trys kiti mirė atvežti į ligoninę, o penkto slidininko gyvybė užgeso pirmadienį.

Šis asmuo tikriausiai buvo tarp penkių kritinės būklės žmonių, minėtų pirminiame policijos pranešime.

Kitiems šios grupės nariams nustatyta „švelni hipotermija“, tačiau jų „gyvybėms pavojus negresia“, pranešė policija.

Į nelaimę pakliuvę slidininkai buvo Italijos, Prancūzijos ir Vokietijos piliečiai, sakė pareigūnai. Šiuo metu vyksta aukų oficialaus atpažinimo procesas.

Visų aukų šeimos buvo informuotos apie tragediją.

Be to, policija nurodė, kad ryčiau nuo šios nelaimės vietos, Berno kantono Alpėse, pirmadienį buvo rasti dviejų 21 ir 22 metų alpinistų kūnai. Apie jų dingimą buvo pranešta sekmadienio vakarą, bet dėl blogų orų gelbėtojai negalėjo išvykti jų ieškoti.

Šie gyvybių pareikalavę incidentai buvo naujausi iš ištisos virtinės nelaimių, sukrėtusių Šveicariją pastarosiomis savaitėmis.

Anksčiau šį mėnesį Alpėse dingo vokiečių milijardierius Karlas-Erivanas Haubas (Karlas Erivanas Haubas), o jo artimieji ir pareigūnai sako nebesitikintys surasti jo gyvo.

K.-E. Haubas dingo slidinėdamas vienas. Kadangi rajone, kuriame jis dingo, esama ledynų, gali būti, kad verslininkas įkrito į ledo plyšį. Žygį jis pradėjo 3,8 km aukštyje ant apledėjusios Mažojo Materhorno viršukalnės. Šis kalnas yra aukščiausia lynų keliu pasiekiama viršūnė Europoje.

Kovo 31-ąją sniego griūtis Šveicarijos Alpėse nusinešė trijų ispanų slidininkų gyvybes.

Kraupus radinys

Į Džomolungmą paprastai kopiama du kartus per metus, dažniausiai pavasarį (gegužės mėnesį) prieš vasaros musonų pradžią ir kartais rudenį (spalio–lapkričio mėnesiais).

Šių metų pavasario kopimo sezonas – tragiškas. Gelbėtojai pranešė, kad ant kalno šią savaitę rado dar keturis mirusius alpinistus. Taigi iš viso šį sezoną ant aukščiausio pasaulio kalno žuvusių žmonių skaičius jau išaugo iki dešimties.

Keturi mirę alpinistai buvo rasti palapinėje ketvirtoje stovykloje, maždaug 7 950 m aukštyje. Juos rado gelbėtojų komanda, nuvykusi paimti savaitgalį ant kalno žuvusio slovakų alpinisto palaikų.

"Gelbėtojai vakar palapinėje ketvirtoje stovykloje rado keturių alpinistų lavonus. Kol kas neturime detalių dėl to, kas jie tokie ir kaip mirė", – patvirtino Nepalo sostinėje Katmandu įsikūrusios agentūros "Seven Summit Treks", kuri organizuoja ekspedicijas ir gelbėjimo operacijas į Džomolungmą, vadovas Mingma Sherpa.

Suabejojo informacija

Nepalo pareigūnai kritiškai įvertino pranešimą apie kalno aukščiausioje stovykloje rastus keturių žmonių palaikus.

Turizmo departamento pareigūnas Durga Dutta Dhakalas pastebėjo, kad ketvirtadienį į Everestą kopė apie 30 alpinistų, bet nė vienas jų nepranešė pastebėjęs tų lavonų.

Nepalo alpinizmo asociacijos narys Angas Tsheringas pažymėjo, kad net jei būtų dingę keturi žmonės, jų komandos nariai pagrindinėje stovykloje būtų perspėję pareigūnus ar kitus alpinistus.

Trūksta patirties?

Autoritetingas alpinizmo komentatorius Alanas Arnette'as kėlė versiją, esą minimi keturi alpinistai galbūt mirė apsinuodiję smalkėmis, nes palapinėje naudojosi stovyklautojų viryklėmis.

Anot jo, tokia mirtis, kurios būtų galima lengvai išvengti, rodytų, kad ir alpinistams, ir jų vedliams trūko patirties.

"Tai ne tik liūdna, tai absoliučiai neatsakinga. Mirti apsinuodijus anglies viendeginiu reiškia pažeisti vieną pagrindinių stovyklavimo taisyklių", – pažymėjo A.Arnette'as socialiniame tinklalapyje.

"Užsieniečiai sumokėjo vedliams, kad šie jais pasirūpintų. Nors aš propaguoju savarankiškumą ir sakyčiau, kad alpinistai taip pat turėjo geriau išmanyti, šie vadinamieji šerpų vedliai aiškiai neatliko savo darbo", – pridūrė jis.

Bėgant metams smarkiai mažėjo darbuotojų sukaupta patirtis ir kartu daugėjo nepatyrusių arba prastų ekspedicijų organizatorių.

Pastaraisiais metais vis daugiau Nepalo kompanijų ėmė siūlyti kopimus į Džomolungmą ir daug pigiau nei jų konkurentai užsienyje, tradiciškai dominuodavę ekspedicijų į aukščiausią pasaulio kalną rinkoje.

Alpinizmo veteranas Timas Mosedale'as pažymėjo, kad pigias ekspedicijas prastai pasirengusiems alpinistams organizuojančių nepatyrusių kompanijų iškilimas kelia rimtą susirūpinimą.

"Bėgant metams smarkiai mažėjo darbuotojų sukaupta patirtis ir kartu daugėjo nepatyrusių arba prastų ekspedicijų organizatorių", – "Facebook" parašė T.Mosedale'as, šešis kartus įkopęs į Everestą ir organizuojantis ekspedicijas Himalajuose.

"Kai tai suderini su mažesne priimamų klientų patirtimi, pasidaro nerimą kelianti lygtis", – pridūrė jis.

Šienauja gyvybes

Šiemet buvo išduota rekordiškai daug – 373 – leidimai užsieniečiams kopti į Džomolungmą iš Nepalo pusės, o dar 136-iems leista kopti šiauriniu keliu iš Tibeto.

Praėjusį savaitgalį ant kalno mirė keturi žmonės, tarp jų – amerikiečių gydytojas Rolandas Yearwoodas ir slovakų alpinistas Vladimiras Štrba. Abu neteko gyvybės virš 8 km ribos, vadinamojoje mirties zonoje, kur deguonies koncentracija sumažėja iki pavojingo lygio ir padidėja kalnų ligos tikimybė.

Pirmadienį buvo aptiktas ir 27 metų indų alpinisto Ravi Kumaro, kuris dviem dienomis anksčiau pasiekė viršūnę ir dingo, lavonas.

Be to, sekmadienį žuvo vienas australų alpinistas, kopęs iš Tibeto pusės.

Šis kopimo sezonas taip pat pareikalavo legendinio šveicarų alpinisto Ueli Stecko ir 85 metų nepaliečio Mino Bahaduro Sherchano gyvybės. Pastarasis žuvo bandydamas atsikovoti seniausio į Džomolungmą įkopusio žmogaus titulą.

Pernai ant kalno žuvo penki alpinistai. Viršūnę pasiekė 640 žmonių.

Per pastarąsias tris dienas nuo viršukalnės šlaitų išgelbėta daugiau nei dešimt alpinistų, kurie šturmuodami Everestą patyrė sunkumų. Kopimo sezoną šiemet sunkina stiprūs vėjai ir vyraujanti neįprastai žema oro temperatūra. Savaitgalį vėjui aprimus, alpinistai nusprendė pasinaudoti tinkamų orų properša ir pabandyti pasiekti savo tikslą.

Įdomūs faktai apie Džomolungmą (Everestą)

• Pasaulio stogu vadinamame Himalajų kalnyne esanti Džomolungma priklauso Mahanlangūro Himalo kalnagūbriui, skiriančiame Nepalą nuo autonominės Kinijos Tibeto srities.

• Džomolungma tibetiečių kalboje reiškia "Visatos motina", arba "Deivė pasaulio motina". Anglišką pavadinimą "Everestas" (Mount Everest) šiam kalnui suteikė Didžiosios Britanijos Karališkoji geografijos taryba 1865 m. Kalnas buvo pavadintas sero Džordžo Everesto, vieno iš pirmųjų jo tyrinėtojų, garbei.

• Everestas tradiciškai laikomas aukščiausiu Žemės kalnu, bet iš tiesų taip nėra. Ši viršukalnė – aukščiausiai iškilusi virš jūros lygio. Skaičiuojant nuo kalno pagrindo iki viršūnės aukščiausio planetos kalno titulas priklauso snaudžiančiam Mauna Kėja ugnikalniui Havajų salyne.

• Mauna Kėja – vienas iš penkių vulkanų, sudarančių Didžiąją Havajų salą. Kalno aukštis, skaičiuojant nuo pagrindo iki viršūnės, siekia net 10 203 m. Mauna Kėja aukštis virš jūros lygio – tik 4 205 m. Havajiečių kalba "Mauna Kėja" reiškia "baltas kalnas", nes kalno viršūnę dažnai dengia sniegas.

Kopimai į Džomolungmą

• Pirmąsias ekspedicijas į Džomolungmą surengė anglai 1921 m., vadovaujant garsiam alpinistui George'ui Mallory. Tada buvo išžvalgytas šiaurinis kalno šlaitas ir įkopta iki 7007 m aukščio.

• 1924 m. ekspedicijos metu birželio 8 d. G.Mallory bandė šturmuoti viršūnę šiauriniu šlaitu, bet atgal negrįžo. 1999 m. gegužės 1 d. paieškos ekspedicija aptiko G.Mallory ir jo kolegos Andrew Irvine'o kūnus šiauriniame šlaite 8 155 m aukštyje. Aiškių įrodymų, kad alpinistai pasiekė viršūnę, nėra.

• 1953 m. gegužės 29 d. 11.30 val. pirmieji Džomolungmos viršūnę pietiniu šlaitu pasiekė Naujosios Zelandijos alpinistas Edmundas Hillary ir šerpas Tenzingas Norgay.

Lietuvių kopimai

• 1992 m. rudenį buvo suorganizuota pirmoji lietuvių ekspedicija į Himalajus. Pabandyta įkopti į Džomolungmą iš šiaurinės pusės, per Tibetą. Alpinistai Vilius Šaduikis ir Vladas Vitkauskas pasiekė 7 800 m aukštį, bet pasiekti viršūnę sutrukdė labai blogos oro sąlygos.

• Pirmasis lietuvis, 1993 m. gegužės 10 d. įkopęs į aukščiausio pasaulio viršukalnę, yra V.Vitkauskas.

• 2003 m. gegužės 22 d. Džomolungmos viršūnę pasiekė antrasis lietuvis Saulius Vilius. Jis – pirmasis, įkopęs į kalną iš šiaurinės Tibeto pusės.

• 2007 m. gegužės 15 d. Džomolungmos aukštumas įveikė Aldas Baltutis, o gegužės 21 d. – Darius Vaičiulis.